Civilinė byla Nr. e2-46-467/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01329-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 3.4.3.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – S. P., uždaroji akcinė bendrovė „Infina“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Manfula“, uždaroji akcinė bendrovė „Togata“, R. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Laugina“ (toliau – ir ieškovė), atstovaujama nemokumo administratoriaus M. K., kreipėsi į teismą prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Kontmena“ (toliau – ir atsakovė).

2.       Pareiškimas grindžiamas tuo, kad pareiškimo parengimo dieną atsakovės skola ieškovei, subendrinus sąskaitas faktūras ir antstolio vykdomą priverstinį išieškojimą, sudaro 40 529,12 Eur. Visi atsakovės UAB „Kontmena“ įsiskolinimai sudaro ne mažiau kaip 1 674 157, 64 Eur, iš jų – 83 390,19 Eur yra pradelsta. 2022 m. gruodžio 31 d. pradelstais taps visų atsakovės kreditorių reikalavimai. Pradelsimo  laikotarpis ieškovei sudaro daugiau kaip 10 mėnesių. Vadinasi, atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, dėl ko pripažintina nemokia pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalį. Atsakovės turtą sudaro 1 525 523,87 Eur. Visas atsakovės turtas yra  debitoriniai reikalavimai (gautinos sumos). Tačiau net jeigu atsakovė susigrąžintų visas skolas iš debitorių, to nepakaktų padengti atsakovės įsipareigojimams, kurie yra 1 674 157,64 Eur. Taigi, atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, dėl ko atsakovė pripažintina nemokia pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį.

3.       Atsakovė UAB „Kontmena“ atsiliepime prašė ieškovės reikalavimą iškelti UAB „Kontmena“ bankroto bylą atmesti kaip neteisėtą ir neįrodytą; nagrinėti šią bylą žodinio proceso tvarka; pripažinti M. K. dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu; skirti ieškovės nemokumo administratoriui M. K. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; įpareigoti BUAB „Laugina“ nemokumo administratorių M. K. atlyginti visas UAB „Kontmena“ patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje; įvertinti atsiliepime nurodytus argumentus dėl UAB „Kontmena“ pareikštų ieškinių atsakovais esančių nemokumo administratorių nesąžiningo elgesio siekiant dalyvauti nemokumo administratorių atrankoje esant akivaizdžiam interesų konfliktui, t. y siekio pradėti administruoti jų nenaudai pareikštų ieškinių ieškovą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovės BUAB „Laugina“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Kontmena“ atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, netenkino atsakovės UAB „Kontmena“ prašymo skirti M. K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

5.       Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. e2-124-407/2022 ir e2-304-407/2022 (toliau – ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis) buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis ir prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei atmestas. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2229-861/2022 buvo atsisakyta iškelti atsakovei UAB „Kontmena“ restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1003-567/2022 pastaroji nutartis palikta nepakeista. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra ne tik ieškovės debitorė, bet ir kreditorė su 1 553 310,87 Eur finansiniu reikalavimu, patvirtintu 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-88-555/2020.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 22 277,80 Eur. Atsakovės turtas yra 2 581 049 Eur, o ne pradelsti ir ne trumpalaikiai (per vienerius metus mokėtini) įsipareigojimai – 1 585 438 Eur, t. y. 995 611 Eur mažesni; atsakovės pradelstos skolos sudaro vos 0,86 proc. nuo atsakovės turto. Per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 26 045 Eur, tai yra vien tik pačios ieškovės atsakovei mokėtina suma beveik 60 kartų viršija visus atsakovės per vienerius metus būsimus įsipareigojimus visiems kitiems kreditoriams. Viso turto ir visų įsipareigojimų santykis yra 2 581 049 Eur prieš 1 585 438 Eur.

7.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodyta, kad yra pakankamas pagrindas teigti, jog atsakovė turi realią galimybę išsiieškoti 1 553 310,87 Eur skolą iš BUAB „Laugina“, taigi, ši suma turi būti įskaitoma į atsakovės turto masę. Atsižvelgiant į tai, teismas sutiko su Lietuvos apeliacinio teismo pastarojoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir sprendė, kad 1 553 310,87 Eur skolos iš BUAB „Laugina“ išieškojimas turi būti vertinamas kaip realus.

8.       Pasak teismo, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas), matyti, kad atsakovės skolos išieškomos sėkmingai, atsakovė socialinio draudimo įmokų skolų neturi, jos veikla yra gyvybinga ir aktyviai siekiama išsaugoti įmonės mokumą. Nors atsakovė nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018, 2019, 2020 metus, tačiau šiuo metu finansinės atskaitomybės dokumentai už 2021 metus valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui yra pateikti, t. y. atsakovė įvykdė nustatytą pareigą pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansines ataskaitas.

9.       Teismas pažymėjo, kad vien faktai, jog atsakovei nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla ir nebuvo pripažintas atsakovės nemokumas reiškia, kad teismas laikė, jog nėra pagrindų pripažinti atsakovę restruktūrizuojama ar nemokia. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad priešingai nei teigia ieškovė ir tretieji asmenys, atsakovė vykdo įsipareigojimus kreditoriams, antstolių vykdomi išieškojimai yra rezultatyvūs. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė gali vykdyti savo turtines prievoles.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Ieškovė BUAB „Laugina“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Atsakovė, teigdama, kad finansinio reikalavimo į ieškovę valdymas yra jos pagrindinė veikla, nepateikė duomenų kokias pajamas iš to gauna. Vien turto valdymas pajamų savaime negeneruoja, atsakovė neįrodinėjo, jog turtu disponuotų ar pan. Be to, akivaizdu, jog atsakovės reikalavimas negali būti patenkintas didesne apimtimi nei jo dydis. Dėl to net ir pilno atsakovės reikalavimo į ieškovę patenkinimo atveju atsakovės finansiniai sunkumai nebūtų įveikti, kadangi jos įsipareigojimai išliktų didesni nei turtas. Tai, ką atsakovė vadina savo veikla, įsiteisėjusiomis teismų nutartimis pripažinta trukdymu nemokumo administratoriui, už tai ne kartą atsakovei skirtos baudos.

10.2.                      Atsakovė kasmet patiria didelius nuostolius, jos veikla negeneruoja piniginių lėšų, didėja atsakovės įsipareigojimai kreditoriams, tuo pačiu turto mažėja. Visas atsakovės turtas tėra debitoriniai reikalavimai, kurių realumas kiekvienu atveju turi būti nustatinėjamas, o tas byloje neatlikta. Skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės visiškai neišnagrinėtos ir nevertintos.

10.3.                      Skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir nenuosekli, nes joje, glaustai pasisakius dėl vieno atsakovės debitorinio reikalavimo (į ieškovę), visiškai nevertinta ir nepasisakyta dėl kitų atsakovės debitorių. Byloje nesant objektyvių įrodymų dėl skolos iš J. B. susigrąžinimo šis debitorinis reikalavimas neturėjo būti įtrauktas į atsakovės turto masę. Teismas nepagrįstai šių aplinkybių nevertino. Teismui nevertinus visų debitorinių reikalavimų, byloje liko neįvertintas atsakovės balanse apskaityto 1 023 222,97 Eur nematerialaus turto realumas, neįvertintos galimybės jį išsiieškoti ir susigrąžinti. Dėl to skundžiama nutartis nepagrįsta.

10.4.                      JANĮ 2 straipsnio 7 dalis juridinio asmens nemokumą alternatyviai sieja su negalėjimu laiku vykdyti turtinių prievolių, todėl skundžiamos nutarties teiginiai, jog negalėjimas vykdyti pradelstų įsiskolinimų tretiesiems asmenims esą nėra teisiškai reikšmingas, laikytini nepagrįstais. Atsakovė savo prievolių vykdyti negali, jos prievoles vykdo kreditoriai, dėl ko bendras atsakovės kreditorinių įsipareigojimų mastas nemažėja.

10.5.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis priimta padarius esminę fakto klaidą, kuri įvyko dėl atsakovės pateiktų apgaulingų finansinių duomenų. Neįtraukus melagingai atsakovės nurodyto (neegzistuojančio) avanso, atsakovės turto masė sudarytų 1 567 142,11 Eur ir būtų mažesnė už įsipareigojimus, kas būtų savarankišku pagrindu iškelti atsakovei bankroto bylą.

11.       Atsiliepime atsakovė UAB „Kontmena“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei skirti M. K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:

11.1.                      Iš esmės dėl absoliučios daugumos ieškovės argumentų, kuriuos ieškovė mechaniškai atkartoja ir atskirajame skunde, jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-304-407/2022, tačiau ieškovė, nesutikdama su prejudicinę galią turinčiu sprendimu, ir toliau, praėjus vos pusei metų nuo analogiško ginčo išsprendimo, ir toliau juos prašo vertinti iš naujo, o juos įvertinus – ir toliau skundžia teismo procesinį sprendimą.

11.2.                      Nuo skundžiamos nutarties priėmimo situacija yra pasikeitusi, nes 2022 m. lapkričio 14 d. už 202 900 Eur buvo parduotas atsakovei įkeistas ieškovės butas. Nors atsakovė kreipėsi į ieškovę prašydama pervesti lėšas atsakovei, kaip hipotekos kreditorei, tačiau nei per prašyme nurodytą, nei įstatyme įtvirtintą terminą ieškovė atsakovei lėšų nepervedė, to nėra padariusi ir šio atsiliepimo pateikimo dieną, nors vien tik šios sumos, teisėtai priklausančios atsakovei, užtektų absoliučiai visiems atsakovės šiai dienai pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti.

11.3.                      Pats faktas, kaip atsakovė vykdo veiklą ir kokias pajamas gauna, nėra reikšmingas šios bylos ginčo dalyko kontekste, nes šiame ginče nustatinėjamas atsakovės mokumas, kuris didžiąja dalimi priklauso nuo atsakovės valdomo turto, o ne šiuo metu gaunamų pajamų ar atsakovei paskirtų baudų ar kitų ieškovės įsivaizduojamų aplinkybių, kurias kaip nepagrįstas atmetė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi.

11.4.                      Ieškovė ne naudojasi instanciniu teismo procesinių sprendimų patikros mechanizmu, tačiau išsamią ir motyvuotą nutartį skundžia pavieniais selektyviais argumentais dėl to, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nevertino mažareikšmių skolų išieškojimo, kai pati ieškovė atsisako pervesti lėšas, gautas iš atsakovei įkeisto turto pardavimo, perduoti kitą, neparduotą nekilnojamąjį ieškovės įkeistą turtą atsakovei, toliau siekia iškelti atsakovei nemokumo bylą ir įrodinėja, jog atsakovė turi tik debitorines skolas, o neturi jokio kito „realaus“ turto (kurio ieškovė atsakovei ir neperduoda), nors tokią pareigą turi, ignoruodama tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo nustatęs ir konstatavęs, jog atsakovė yra moki, gyvybinga įmonė.

11.5.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodytos aplinkybės ne tik kad nepasikeitė, tačiau atsakovės finansinė padėtis net pagerėjo, kadangi nuo bankroto bylos inicijavimo buvo padengta daugiau nei 70 000 Eur atsakovės įsiskolinimų kreditoriams.

11.6.                      Šiai dienai ieškovės vykdytinas reikalavimas į UAB „Kontmena“ – 11 729,12 Eur. Tuo tarpu UAB „Kontmena“ vykdytinas reikalavimas į ieškovę – 1 553 310,87 Eur ir vietoje vienarūšių priešpriešinių prievolių įskaitymo ieškovė priima sprendimą pakartotinai kelti bankroto bylą mokiai įmonei – atsakovei. Atsakovės vertinimu, ieškovė tokiu būdu akivaizdžiai imasi kraštutinės priemonės ir tokia jos pozicija nesuderinama su teisingumo principu bei teismų praktika. Pabrėžtina, kad bankroto bylos inicijavimas atsakovei negali būti paslėptas tariamos skolos išieškojimo būdas ar naudojamas kaip priemonė spaudimui daryti siekiant ieškovės nemokumo administratoriui M. K. palankių atsakovės sprendimų.

11.7.                      Tokie M. K. veiksmai rodo, kad ieškovės, neva ginančios savo tariamą teisę prieš asmenį (atsakovę), kuris tos teisės nepažeidė, elgesys prieštarauja geros moralės, sąžiningo verslo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams bei pažeidžia draudimo piktnaudžiauti procesu principą. M. K. nesąžiningai ir tyčia pareiškė nepagrįstą ieškinį atsakovės atžvilgiu, kuris negali būti patenkintas, tyčia klaidino teismą, o tokie veiksmai turėtų būti pripažinti akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesine teise į teisminę gynybą bei nepagarba teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl M. K., atsižvelgiant į jo statusą, skirtina maksimali 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir asmeniškai M. K. įpareigotinas atlyginti atsakovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.       Atsiliepime trečiasis asmuo BUAB „Manfula“ prašo tenkinti BUAB „Laugina“ atskirąjį skundą – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kontmena“ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne pradelstų skolų ir turto santykį, o visų įsipareigojimų ir turto santykį arba atsakovės prievolių vykdymo galimybes. Išieškojimas iš atsakovės nėra rezultatyvus, kadangi atsakovė nevykdo savo prievolių kreditoriams net ir priverstine tvarka.

12.2.                      Atsakovė nevykdo turtinių prievolių kreditoriams, nors tokios prievolės yra konstatuotos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o išieškoti iš atsakovės net ir priverstinio išieškojimo būdu – nėra galimybių. Kaip rodo faktinės aplinkybės, vien vykdymo išlaidų išieškojimas negali reikšti, kad atsakovė vykdo savo prievoles ir kad išieškojimas iš atsakovės rezultatyvus.

12.3.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad UAB „Kontmena“ savo prievolių kreditorei UAB „Togata“ vykdymą yra užtikrinusi įmonės hipoteka, t. y. UAB „Kontmena“ atžvilgiu galiojančios hipotekinės prievolės dydis siekia net 799 500 Eur dydžio sumą, kas rodo, jog, esant galiojančiai hipotekai, kitų kreditorių galimybės atgauti finansinio reikalavimo įvykdymą yra neapibrėžtos arba išvis neegzistuojančios. Dėl to net ir papildomas finansavimas, kurį aptarė pirmosios instancijos teismas nutartyje, nesudarys sąlygų prievolės vykdymui nei ieškovei, nei BUAB „Manfula“, o tik padidins atsakovės prievolių dydį. Jei atsakovė ar jos valdymo organai išties turėtų siekį padengti skolas kreditoriams, kurie palaiko bankroto bylos iškėlimą, jau būtų ėmęsi realių veiksmų iki nutarties priėmimo momento ir padengę skolas, tačiau finansavimas ar finansinė pagalba tikėtina yra nurodoma (sukuriama) tik išvengti bankroto bylos iškėlimo, o ne realiai spręsti finansines problemas.

13.       Atsiliepime tretieji asmenys UAB „Infina“ ir S. P. prašo atskirąjį skundą tenkinti, priteisti trečiųjų asmenų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmą kartą nagrinėtoje civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kontmena“ bei jos kreditoriai, visi atstovaujami to paties advokato V. S., teismui teikė melagingą informaciją apie įmonės finansinę padėtį ir nuslėpė duomenis apie vykdomą pasiruošimą restruktūrizavimo procesui (akivaizdžiai nesąžiningam ir neteisėtam). 

13.2.                      Atsakovė ir jos didžiausia kreditorė UAB „Togata“ elgiasi nesąžiningai, nes ankstesnėje civilinėje byloje dėl bankroto bylos UAB „Kontmena“ iškėlimo reikalavę, kad kuo greičiau būtų paskirstytos į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos lėšos kreditorių reikalavimų tenkinimui, įrodinėję, kad vien po lėšų į antstolės depozitinę sąskaitą pervedimo su kreditoriais (įskaitant bankroto bylą inicijavusią BUAB „Laugina“) jau yra atsiskaityta, iškart po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos UAB „Kontmena“ iškėlimo, nesąžiningai pakeitė poziciją ir pradėjo ginčyti antstolės D. M. veiksmus, kuriais paskirstytos į antstolės depozitinę sąskaitą pervestos lėšos atsiskaitymui su priverstinį išieškojimą pradėjusiais kreditoriais.

13.3.                      Byloje yra pateikti duomenys, kad trečiojo asmens S. P. naudai iš UAB „Kontmena“ priteistos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos dar nuo 2022 m. balandžio mėnesio, UAB „Infina“ naudai – nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, BUAB „Manfula“ – nuo 2022 m. vasario mėnesio.

13.4.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų, kad UAB „Kontmena“ veikla nėra sąžininga ir nesudaro pagrindo greitu metu atsiskaityti su visais kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kreditorių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, kad UAB „Kontmena“ nėra sąžininga BUAB „Laugina“ bankroto proceso dalyvė, vilkina bankroto procedūras ir būtent dėl jos nesąžiningų veiksmų iki šiol nėra parduotas BUAB „Laugina“ turtas ir neatsiskaityta su kreditoriais.

13.5.                      UAB „Kontmena“ veikla – BUAB „Laugina“ bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo administravimas – yra vykdoma nesąžiningai ir iš esmės kenkėjiškai, vilkinant BUAB „Laugina“ bankroto procedūras ir darant žalą kitiems BUAB „Laugina“ kreditoriams, vengiant atsiskaitymo su savo kreditoriais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

15.       Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl naujai teikiamų įrodymų (ne) priėmimo

16.       Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis). Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir CPK 176–220 straipsniuose nustatyta tvarka ištirti visus kitus byloje esančius įrodymus (CPK 250 straipsnis).

17.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

18.       Atsakovė UAB „Kontmena“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė raštą nemokumo administratoriui ir E. L. atstovo el. laišką, susirašinėjimą su nemokumo administratoriumi. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2023 m. sausio 5 d. taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus su priedais, prašo juos priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais dokumentais. 

19.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.

20.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Dalis apeliantės teikiamų naujų įrodymų egzistavo (turėjo egzistuoti) ir galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

21.       Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, į tai, kad atsakovė nenurodė naujų įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismui objektyvių ir iš tiesų svarbių priežasčių, leidžiančių taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį iš bendros taisyklės, apeliacinės instancijos teismas nepriima atsakovės teikiamų naujų įrodymų, kurie nebuvo laiku pateikti ir dėl to nevertinti pirmosios instancijos teisme, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

22.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (CPK 302 straipsnis). Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-290-330/2022; 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022; kt.).

23.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turiniu, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir ginčo klausimui aktualia teismų praktika, pažymi, kad atsakovė rašytiniais paaiškinimais siekia atsikirsti į ieškovės atskirajame skunde išdėstytą poziciją, susijusią su atsakovės kreditoriais, BUAB „Laugina“ turto pardavimu. Toks siekis atsikirsti į atskirajame skunde išdėstytą poziciją, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymu, kurį draudžia aptartos proceso teisės normos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai į bylą nepriimami ir nevertinami (CPK 17, 42, 323 straipsniai).

Dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo sąlygų

24.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Taigi, juridinio asmens bankroto byla keliama, jeigu nustatomos dvi sąlygos: 1) juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla.

25.       Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Vadinasi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021).

26.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą bei stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

27.       Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020). Kaip skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas; taikant balanso testą turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė.

28.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė vykdo realią veiklą, bankroto bylos nagrinėjimo metu geba dengti įsipareigojimus kreditoriams, reguliariai vykdo mokestinius įsipareigojimus, o jos finansiniai įsipareigojimai yra mažesni nei turimas turtas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog bendrovė yra nemoki. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad atsakovė nesugeba atsiskaityti su kreditoriais, teismui nepateikė aktualių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės mokumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės (ieškovės) argumentai iš dalies yra pagrįsti.

29.       Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju atsakovė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji realiai vykdo veiklą, gauna iš jos pajamas, turto turi daugiau nei įsipareigojimų, yra realių finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais.

30.       Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

31.       Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, atliekant juridinio asmens mokumo situacijos analizę, svarbi finansinių rodiklių dinamika, t. y. kaip kinta juridinio asmens finansinė padėtis – gerėja ar blogėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Šiuo atveju nustatyta, kad pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui pateiktą bendrovės balansą (2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos laikotarpis) atsakovė iš viso turėjo turto už 1 598 328 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 477 541 Eur. Iš atsakovės teismui pateikto preliminaraus  2022 m. sausio–spalio mėn. balanso matyti, kad atsakovės turima turto vertė ir įsipareigojimai pakito – pagal šį balansą atsakovė iš viso turi turto 2 581 049 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 585 438 Eur. Taigi, vertinant atsakovės įsipareigojimų ir turto dinamiką matyti, kad padidėjo atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, tačiau išaugo turimas turtas.

32.       Visgi iš byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir atsakovės veiklos specifikos matyti, kad didžiąją dalį atsakovės turto sudaro trumpalaikis turtas (gautinos sumos). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimams mažinti, nes šios lėšos yra pas trečiuosius asmenis ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Taigi, šiuo atveju vertinant atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytą atsakovės turto vertę, atsakovė turėjo pareigą pagrįsti, kad jos turtas yra realus, t. y., jog atsakovė pagrįstai tikisi atgauti trečiųjų asmenų jai mokėtinas sumas. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje konstatuota, kad atsakovė turi 1 589 405,39 Eur vertės turto (13 831,24 Eur UAB „Euromisa“, UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, UAB „Svarbi žuvis“ ir UAB „Damodara“ skolos + 1 553 310,87 Eur finansinis reikalavimas į BUAB „Laugina“ + 22 263,28 Eur avansas BUAB „Laugina“). Minėtoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad atsakovė nepagrįstai į savo turto masę įtraukė 27 787 Eur atsargų, kadangi šių atsargų realumas neįrodytas, taip pat nepagrįstai įtraukta ir 4 406,99 Eur iš BUAB „Manfula“ gautina suma, kadangi jos atgavimas mažai tikėtinas.

33.       Nagrinėjamoje byloje atsakovės nurodomas 2 581 047,81 Eur turtas (gautinos sumos) detalizuojamas taip: UAB „Eromisa“ – 11 030 Eur, J. B. – 1 007 177,98 Eur, UAB „Svarbi žuvis“ – 476 Eur, UAB „Damdora“ – 132 Eur, BUAB „Laugina“ – 1 557 824,84 Eur, BUAB „Manfula“ – 4 406,99 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasirėmė įsiteisėjusia apeliacinės instancijos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi, kad iš UAB „Euromisa“, UAB „Svarbi žuvis“, UAB „Damdora“ ir BUAB „Laugina“ gautinos sumos laikytinos atsakovės turtu (iš viso – 1 569 462,84 Eur), todėl jų ir kitų sumų (pavyzdžiui, iš J. B. gautinos sumos) realumo byloje nenustatė ir nevertino. Skundžiamoje nutartyje teismas, pasisakydamas dėl atsakovės turto ir įsipareigojimų, tik nurodė atsakovės pateiktus dokumentus, atkartojo jos atsiliepimo į ieškinį teiginius, jau minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, tačiau faktiškai neatliko jokio byloje pateiktų įrodymų tyrimo ir vertinimo, bylos medžiaga rėmėsi selektyviai, dalies jos apskritai neaptardamas (CPK 176 straipsnis, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Nors sprendžiant dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo būtina nustatyti realią atsakovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas šios pareigos tinkamai neįvykdė, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė.

34.       Atsakovė nurodo, kad 2022 m. spalio 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu ji įgijo 1 007 177,98 Eur debitorinį reikalavimą į J. B., kuris kyla iš Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2434-221/2016, tačiau nepateikė įrodymų, jog 1 007 177,98 Eur sumos atgavimas iš J. B. yra realus. Iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties matyti, kad išieškojimas vykdomas antstolės S. V., tačiau duomenų, ar išieškojimas yra rezultatyvus nėra pateikta. Tuo tarpu aplinkybė, kad 2022 metų reikalavimo teisių perleidimo sutartimi yra perimta visa dar 2016 metų teismo sprendimu priteista suma, sudaro pagrindą abejoti šio debitorinio reikalavimo realumu. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės, kaip ir dėl kitų atsakovės debitorių skolų realumo, nevertino ir nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, debitorių (tarp jų – ir J. B.) skolų atgavimo realumas yra itin svarbus vertinant atsakovės (ne) mokumo situaciją, nes jei, pavyzdžiui, skolos iš J. B. atgavimas būtų pripažintas mažai tikėtinu, atsakovės įsipareigojimai (1 585 439 Eur) viršytų jos turtą (1 569 462,84 Eur) ir tai sudarytų savarankišką pagrindą pripažinti atsakovę nemokia.

35.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi atsakovės mokumas buvo konstatuotas atsižvelgiant ir į tai, kad iš esmės visi atsakovės kreditoriai nepritarė tam, jog atsakovei būtų iškelta bankroto byla, finansavo atsakovės veiklą, siekdami padengti atsakovės einamuosius įsipareigojimus. Šiuo atveju iš byloje esančių trečiųjų asmenų atsiliepimų į pareiškimą ir atsiliepimų į atskirąjį skundą matyti, kad penki atsakovės kreditoriai (BUAB „Laugina“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), BUAB „Manfula“, UAB „Infina“ ir S. P.) palaiko nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimą bei teigia, kad atsakovė negali laiku atsiskaityti su šiais kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi apibendrintai nurodydamas, kad įsipareigojimai kreditoriams yra dengiami, nevertino ir neištyrė kito JANĮ įtvirtinto nemokumo kriterijaus – ar juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė su aukščiau minimais kreditoriais (BUAB „Manfula“, UAB „Infina“ ir S. P.) iki šiol nėra atsiskaičiusi (nors kai kurių kreditorių reikalavimai yra ir nedideli), be to, byloje liko tinkamai neįvertintas atsakovės įsipareigojimų VMI dydis. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje esantys įrodymai paneigia trečiojo asmens (VMI) argumentus dėl nepriemokos išieškojimo vykdymo nerezultatyvumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai neturi įtakos vertinant atsakovės (ne) mokumą. Nors byloje ir yra įrodymų, kad nuo 2022 m. vasario 7 d. vien tik VMI naudai (per 3 kartus) iš atsakovės buvo išieškota ir pervesta iš viso 3 443,18 Eur, tai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad atsakovė šiuo metu yra pajėgi visiškai atsiskaityti su trečiuoju asmeniu (VMI), taip pat, kad atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. vasario 7 d. ir yra 4 228,48 Eur.

36.       Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovės pagrindinė veikla yra finansinio reikalavimo į ieškovę valdymas, tačiau atsakovė į bylą nepateikė duomenų, kokias iš to gauna pajamas. Priešingai, nei teigia atsakovė, ši aplinkybė yra svarbi ir reikšminga, sprendžiant jos (ne) mokumo klausimą, kadangi vien turto valdymas pajamų neteikia, o atsakovės reikalavimas negali būti patenkintas didesne apimtimi nei jo dydis. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad net ir viso atsakovės reikalavimo į ieškovę patenkinimas nepanaikintų atsakovės finansinių sunkumų, kadangi jos įsipareigojimai išliktų didesni nei turtas. Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovei jau tris kartus skirtos baudos už trukdymą nemokumo administratoriui vykdyti ieškovės nemokumo administravimą (iš viso 12 873 Eur suma), kas pagrįstai kelia abejonių dėl atsakovės deklaruojamos veiklos rentabilumo. Skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės netirtos ir nevertintos, nors dar Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2229-861/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1003-567/2022, kuriose atsakovė buvo pripažinta nerestruktūrizuotina, buvo pasisakyta, jog atsakovės veikla, kurią ji nurodo kaip pagrindinę (finansinio reikalavimo į ieškovę valdymas), akivaizdžiai nepadės atsakovei įveikti finansinių sunkumų ir išvengti bankroto.

37.       Kadangi faktiškai visas atsakovės turtas yra debitoriniai reikalavimai, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti jų realumą ir galimybes juos atgauti skundžiamos nutarties priėmimo dienai, tačiau to nepadarė, dėl ko liko neįvertintas atsakovės balanse apskaityto 1 023 222,97 Eur nematerialaus turto realumas ir galimybės jį išsiieškoti bei susigrąžinti, taigi, neatskleista bylos esmė.

Dėl procesinės bylos baigties

38.       Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir visapusiškai neišsiaiškino ir neįvertino atsakovės realios finansinės padėties, bendrovės finansinės galimybės realiai atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties klausimą dėl atsakovės nemokumo bylos iškėlimo apeliacinės instancijos teismas grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39.       Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų atkreipti dėmesį į šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus ir iš naujo įvertinti atsakovės realią finansinę padėtį bei realias jos galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                         Alma Urbanavičienė