Civilinė byla Nr. e2S-115-933/2021
(buvęs Nr. e2S-1960-933/2020)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15625-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-21025-1097/2020 (e2-1041-1097/2021) pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, R. J. ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl viešojo intereso gynimo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, O. R. ir A. R.
Teisėjas,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ieškinyje, teismui paduotame 2020-05-29, kuri tikslino 2020-07-22 ir 2020-05-29, prašė: i) atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti dėl administracinio akto panaikinimo; ii) pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – VTPSI) tarnybos 2002-04-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 3776 dalį, kuria ūkinis pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti; 3) panaikinti kitų inžinerinių statinių – tvoros, aikštelės, ūkinio pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 4) įpareigoti atsakovą R. J. per 6 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dalį tvoros, ūkinio pastato, aikštelę, esančius valstybinės žemės sklype, atitinkamai nurodytuose koordinačių taškuose, bei atlaisvinti valstybinę žemę. Ieškinį, kurį tikslino, grindė žemiau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis:
1.1. Žemės sklypas, esantis greta nesuformuoto valstybinio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0876 m2 (toliau – Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims O. R. ir A. R. Žemės sklype registruoti šie statiniai: i) pastatas–gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas); ii) pastatas–ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), kurio plotas 23 m2 (toliau – Ūkio pastatas), kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, lauko baseinas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba, tenkindama atsakovo 2001-08-08 prašymą duoti leidimą statybos darbams vykdyti, 2001-08-09 leidimu Nr. N01-223 leido atsakovui pagal projektą, suderintą savivaldybėje 2001-07-25 Nr. 28, vykdyti statybos darbus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2002-04-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 3776 (toliau – Statybos užbaigimo aktas) pripažino tinkamu naudoti tik Gyvenamąjį namą ir Ūkinį pastatą. Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodoma, kad ne tik Gyvenamasis namas ir Ūkinis pastatas registruoti Statybos užbaigimo akto pagrindu, bet ir dalis tvoros (t1, t2, t3) bei kiemo aikštelė;
1.3. VTPSI, atsižvelgdama į 2017-11-02 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-787 bei jo (akto) pagrindu sudarytą matavimų schemą, Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją bei patikrinimo aktą, 2018-02-02 trečiajam asmeniui O. R. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-77, kuriuo pareikalavo iki 2018-08-01 nugriauti metalinius ir mūrinius tvoros stulpus bei medinių lentelių segmentų tvorą su betoniniu pamatu (viso apie 23 m ilgio) ir 7 m2 dydžio šuns voljerą, sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas). VTPSI 2018-08-24 raštu informavo ieškovę, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos išduotas statybos užbaigimo aktas prieštarauja teisės aktų nuostatoms. VTPSI pripažino, jog Statybos užbaigimo aktas prieštarauja teisės aktams. Ūkinio pastato vieta Žemės sklype neatitinka projekte nurodytos vietos, t. y. ūkinio pastato dalis užima valstybinės žemės plotą. Tik Gyvenamasis namas ir Ūkinis pastatas buvo pripažinti tinkamais naudoti, todėl tvora ir aikštelė negalėjo būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statybos užbaigimo akto pagrindu. Tvoros ir aikštelės teisinė registracija turi būti panaikinta, kadangi yra neteisėta.
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-10-07 byloje vyko parengiamasis teismo posėdis. Jo metu bylos nagrinėjimas atidėtas paskiriant kitą parengiamąjį teismo posėdį tam, kad šalys galutinai suformuluoti pozicijas byloje.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-11-11 gautas ieškovės NŽT patikslintas ieškinys (reg. Nr. DOK-219839), kuriuo ieškovė prašė: i) atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti dėl administracinio akto panaikinimo; ii) pripažinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002-04-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 376 dalį, kuria ūkinis pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti, negaliojančia; iii) panaikinti kitų inžinerinių statinių – tvoros, aikštelės, ūkinio pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; 4) įpareigoti atsakovą R. J. per 6 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dalį tvoros, ūkinio pastato, aikštelę, esančius valstybinės žemės sklype, atitinkamai nurodytuose koordinačių taškuose, bei atlaisvinti valstybinę žemę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-18 nutartimi nustatė ieškovei NŽT 20 dienų terminą nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti bei išaiškino, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nutartyje nurodytų trūkumų, patikslintas ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.
4.1. Apylinkės teismas nustatė, kad ieškovė NŽT, teismo posėdžio (vykusio 2020-10-07) metu, išklausiusi proceso dalyvių argumentus, papildomai nurodė, kad dėl valstybiniame žemės sklype įsiterpusių ginčo statinių buvo sudaryti sandoriai. Ieškovė teigia, jog net ir nesant pareikšto reikalavimo dėl sandorių nuginčijimo ir restitucijos taikymo, tačiau nuginčijus Statybos užbaigimo aktą, teismas savo iniciatyva turėtų išspręsti klausimą dėl sandorių negaliojimo ir restitucijos taikymo, kadangi savavališkai pastatyti Ūkinis pastatas ir kiti inžineriniai statiniai (tvora ir aikštelė) negalėjo būti civilinės apyvartos (nuosavybės teisės) objektu. Apylinkės teismas nurodė, jog ieškovė, dėstydama faktines aplinkybes, nepateikė duomenų apie ginčo turto perleidimo sandorius, taip pat nenurodė sandorius sudariusių asmenų byloje dalyvaujančiais asmenimis, neformuluoja savo pozicijos dėl tokių asmenų dalyvavimo byloje. Apylinkės teismo vertinimu, ieškovė nenurodo būtinos informacijos, reikalingos reikšmingiems byloje klausimams spręsti. Argumentas, kad teismas imperatyvioms teisės nuostatoms prieštaraujančių sandorių panaikinimo bei restitucijos klausimus sprendžia savo iniciatyva, neatleidžia ieškovės nuo įrodinėjimo pareigos ir prievolės pateikti tokiems klausimams spręsti reikalingų dokumentų (turto perleidimo sandorių), nurodyti kitą būtiną informaciją (ginčo turto perleidimo sandorius sudariusius asmenis; poziciją dėl aptartų asmenų dalyvavimo byloje ir tokių asmenų procesinės padėties). Ieškovė taip pat turėtų formuluoti poziciją dėl ginčo turto perleidimo sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo apimties (kokia (kuri) sandorių dalis naikintina (ar tik dėl ginčo statinių perleidimo, ar ir dėl po jais esančios žemės sklypo dalies perleidimo, jei sandoriais perleista, kaip paaiškėjo vėliau, valstybinės žemės dalis; kaip ir kokia nustatytina neteisėtai perleisto turto vertė perleidimo momentu; kaip ir kokiais teisės aktų reikalavimus atitinkančiais dokumentais turi būti nustatomas bei pažymimas sandoriais neteisėtai perleistas (jei ginčo statiniai perleisti kartu su po jais esančia žeme) ir restituciją pritaikius grąžinamas valstybinės žemės plotas ir lokacija, vertė perleidimo metu ir kainos dalis perleidimo sandoriuose). Apylinkės teismas sprendė, kad be nurodytos informacijos negalimas sandorių dalių naikinimo ir restitucijos taikymo tose dalyse klausimo sprendimas. Ieškovė turi pareigą pateikti klausimui spręsti būtiną informaciją bei ją pagrindžiančius dokumentus.
4.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, jog ieškovė reiškia ieškinį viešajam interesui ginti, t. y. dėl neteisėto valstybinės žemės naudojimo, valdymo ar disponavimo. Patikslintame ieškinyje neaiškiai ir nekonkrečiai argumentuojama, kokius neteisėtus veiksmus atliko statytojas atsakovas R. J. Patikslinto ieškinio turinys iš esmės susijęs su tuo, kad Statybos užbaigimo akto dalis neteisėta, nes dalis Ūkinio pastato, tvoros, aikštelės yra valstybinėje žemėje, o tvoros ir aikštelės registracija Nekilnojamojo turto registre yra neteisėta, nes pripažinti tinkamais naudoti tik Gyvenamasis namas ir Ūkinis pastatas. Ieškinio reikalavimai kildinami iš atsakovės VTPSI veiksmų bei VĮ Registrų centro atliktos registracijos. Susidaro situacija, kai viena valstybės institucija reiškia ieškinį kitai valstybės institucijai dėl viešo intereso gynimo. Tokia situacija suponuoja klausimą dėl tinkamo atsakovo byloje ir subjekto, atsakingo už susidariusią situaciją bei jos padarinių šalinimą. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą nepakanka remtis vėliau atliktu patikrinimu, kurio metu nustatyta, jog dalis statinių neatitinka sklypo ribos ir yra valstybinėje žemėje. Būtina pateikti informaciją ir paaiškinti tokios situacijos susidarymo mechanizmą. Tik atskleidus susidariusios situacijos priežastį būtų galima argumentuoti atsakovų pasirinkimą ir sąlygas viešajam interesui ginti.
4.3. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodomą faktinį ieškinio pagrindą, ieškovei nustatė terminą išdėstyti argumentus, susijusius su atsakovų byloje pasirinkimu, ir argumentuoti pasirinkimą teikti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo valstybės institucijai, taip pat svarstyti, ar neturėtų būti keliamas klausimas dėl konkrečių asmenų atsakomybės sudarius viešojo intereso pažeidimo situaciją. Ieškovė turėtų taip pat argumentuoti savo pasirinkimą ieškinį reikšti asmeniui (statytojui), kuris nebėra ginčo statinių savininkas, ir nurodyti, kaip turėtų būti vykdomas teismo sprendimas tokio ieškinio tenkinimo atveju, t. y. ar ieškovei palankus teismo sprendimas pasirinktų atsakovų atžvilgiu galėtų būti realiai įvykdytas ir sukelti ieškovės siekiamas teisines pasekmes, t. y. kad būtų pašalinti tretiesiems asmenims priklausantys statiniai iš valstybinės žemės sklypo.
4.4. Apylinkės teismas pažymėjo, jog nurodyti trūkumai taip pat būdingi ir pradiniam priimtam patikslintam ieškiniui, kurio trūkumų šalinimo klausimas aptartas teismo posėdžio metu, nustatant terminą ieškiniui tikslinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Ieškovė NŽT atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-18 nutartį. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais motyvais:
5.1. NŽT nekelia reikalavimo dėl tam tikrų sandorių nuginčijimo, pateikia tik bendro pobūdžio samprotavimą, kas nereiškia, jog teismas negali spręsti klausimo dėl pateikto ieškinio pagrįstumo.
5.2. Ieškovė nurodė, kokius konkrečiai veiksmus turi atlikti atsakovas R. J. Statytojui būtina turėti dokumentą, kuris patvirtintų, jog statinys statomas teisėtai naudojamame žemės sklype arba darbai atliekami teisėtai priklausančiame statinyje. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti statybų veiklą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus statytojas ketina panaudoti statyboms. Konstatavus, kad statybos užbaigimo aktas surašytas nebuvus vienos iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų – teisės naudotis valstybės žeme įstatymų nustatytais pagrindais, toks aktas turi būti panaikintas. Atsakovas statybos metu teisėtai nuosavybės teise žemės sklypo nevaldė ir nenaudojo. Nėra duomenų, kad valstybinės žemės dalis būtų perleista atsakovui kuriuo nors iš Žemės įstatymo numatytu būdu. Atsakovas R. J., neturėdamas valstybinio žemės sklypo valdymo teisės, negalėjo įgyvendinti statytojo teisių, t. y. pastatyti ūkinį pastatą, tvorą ir aikštelę (tuo ir pasireiškė neteisėti atsakovo veiksmai).
5.3. Ieškinyje nurodyta, jog dalis ūkinio pastato pastatyta valstybinėje žemėje, taigi pagal 2001-07-25 projektą Nr. 28 ūkinio pastato vieta neatitinka numatytos vietos. Objektų, esančių ant valstybinės žemės, atsiradimą lėmė atsakovo veiksmai (nesilaikymas teisės aktų ir suderinto projekto, bet ne institucijos veiksmai).
5.4. Nustačius, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą ar aplinkybė, jog ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio dalyką ar pagrindą, kai ši prerogatyva palikta ieškovo valiai, teismas negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti ar prašyti patikslinti ieškinį taip, kaip teismo manymu yra teisinga. Teismas turėtų nagrinėti ieškinį tokia apimtimi, koks suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas.
6. Atsakovė VTPSI atsiliepime į ieškovės NŽT atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-18 nutartį panaikinti. Nurodė, kad:
6.1. VTPSI pritaria NŽT skundo argumentams, kad ieškovė nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinys, bei atsakovui pareikštą materialinį teisinį reikalavimą. Iš patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, jog ieškovė nereiškė reikalavimų dėl ginčo turto perleidimo sandorių nuginčijimo, todėl neprivalėjo procesiniame dokumente pasisakyti dėl sandorių ar dėl ginčo turto perleidimo sandorių sudariusių asmenų, jų dalyvavimo byloje ir procesinės padėties. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę pasisakyti dėl galimo sandorių dalių naikinimo ir restitucijos taikymo.
6.2. Nėra pagrindo teigti, kad patikslinto ieškinio reikalavimai, jų ribos ar pagrindas yra tiek neaiškūs, kad dėl to ieškinio negalima nagrinėti teisme. Faktinių aplinkybių nustatymas ir analizavimas yra bylos nagrinėjimo, o ne trūkumų šalinimo instituto dalykas. Nustatyti procesinio dokumento trūkumai (pavyzdžiui, dėl informacijos pateikimo ir susidariusios išsamesnio situacijos paaiškinimo) gali būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu, nes jie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai. Teismas negali iš ieškovo reikalauti tų įrodymų, kurie teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti ar prašyti patikslinti taip ieškinį, kaip teismo manymu yra teisinga.
7. Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškovės NŽT atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-18 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
7.1. VĮ Registrų centras jau 2020-08-14 atsiliepime į ieškovės 2020-07-20 patikslintą ieškinį nurodė, kad civilinės bylos baigtimi gali būti suinteresuoti daugiau asmenų, kadangi buvo atliktas ne vienas ginčo objektų nuosavybės teisių perleidimo sandoris.
7.2. Reikšmingi civilinei bylai išaiškinimai buvo pateikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-10-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020. Paskutiniai ginčo objektų duomenų pakeitimai, susiję su daiktinėmis teisėmis į ginčo objektus, Nekilnojamojo turto registre atlikti ne ginčijamo Statybos užbaigimo akto, o civilinių sandorių, kurie neginčijami, pagrindu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali panaikinti įrašų registre, kurie yra padaryti sandorio pagrindu, kol sandoris nepripažintas negaliojančiu arba nepateiktas kitoks suinteresuotų asmenų dokumentas, sudarantis pagrindą išregistruoti vieną ir įregistruoti kitą juridinį faktą, susijusį su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis. Patenkinus tik ieškinyje suformuluotus reikalavimus bus sukelta dar didesnė neapibrėžtumo situacija, nes bylinėjantis vien dėl Statybos užbaigimo akto panaikinimo, nesiekiant visų materialinių teisinių padarinių pašalinimo, sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose.
7.3. Ieškovės pareikštais reikalavimais nebus apgintas viešasis interesas. Priešingai, – teismui patenkinus ieškovės reikalavimus ir panaikinus tik Statybos užbaigimo galiojimą bei ginčo objektų teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, bus sukurta situacija, kurios išsprendimas pareikalaus papildomų teisminių procesų. Ieškovė, tikslindama ieškinį, turi išreikšti valią ne tik dėl minėtų sandorių naikinimo ir restitucijos taikymo, bet ir dėl tokio pobūdžio reikalavimų apimties.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2020-11-18 nutarties (el. b. t. 2, b. l. 1–3), kuria ieškovei NŽT buvo nustatytas terminas patikslinto ieškinio (reg. Nr. DOK-219839) (el. b. t. 1, b. l. 176–184) trūkumams pašalinti.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
11. Pirmasis ieškovės NŽT ieškinys teisme gautas 2020-05-29 (el. b. l. 1, b. l. 1–9). Ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2020-06-05 (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pradiniu ieškiniu ieškovė NŽT reiškė reikalavimus:
11.1. atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti dėl administracinio akto panaikinimo;
11.2. atleisti NŽT nuo žyminio mokesčio sumokėjimo;
11.3. pripažinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002-04-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 3776 dalį, kuria ūkinis pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti, negaliojančia;
11.4. įpareigoti atsakovą R. J. per 6 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dalį tvoros, ūkinio pastato, aikštelę, esančius valstybinės žemės sklype, nurodytuose atitinkamuose koordinačių taškuose, bei atlaisvinti valstybinę žemę;
11.5. įpareigoti atsakovą R. J. teisės aktų nustatyta tvarka išregistruoti ūkinį pastatą, tvorą, aikštelę iš Nekilnojamojo turto registro.
12. Antrasis ieškovės NŽT ieškinys teisme gautas 2020-07-22 (el. b. l. 1, b. l. 41–49). Patikslintas ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2020-07-23 (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Patikslintu ieškiniu ieškovė NŽT reiškė žemiau nurodytus reikalavimus:
12.1. atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti dėl administracinio akto panaikinimo;
12.2. atleisti ieškovę NŽT nuo žyminio mokesčio sumokėjimo;
12.3. pripažinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002-04-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 3776 dalį, kuria ūkinis pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti, negaliojančia;
12.4. panaikinti kitų inžinierinių statinių – tvoros, aikštelės teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre;
12.5. įpareigoti atsakovą R. J. per 6 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dalį tvoros, ūkinio pastato, aikštelę, esančius valstybinės žemės sklype, nurodytuose koordinačių taškuose, bei atlaisvinti valstybinę žemę.
13. Antrasis patikslintas ieškinys (reg. Nr. DOK-219839) teisme gautas 2020-11-11 (el. b. t. 1, b. l. 176–184). Jame ieškovė NŽT prašė:
13.1. atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti dėl administracinio akto panaikinimo;
13.2. atleisti ieškovę NŽT nuo žyminio mokesčio sumokėjimo;
13.3. pripažinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2002-04-08 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 376 dalį, kuria ūkinis pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti, negaliojančia;
13.4. panaikinti kitų inžinerinių statinių – tvoros, aikštelės, pastato–ūkinio pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre;
13.5. įpareigoti atsakovą R. J. per 6 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti dalį tvoros, ūkinio pastato, aikštelę, esančius valstybinės žemės sklype, nurodytuose koordinačių taškuose bei atlaisvinti valstybinę žemę.
14. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-08-13 išrašo Nr. 1/11953 duomenimis nustatyta, kad 0,08746 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso O. R. bei A. R.
15. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-08-13 išrašo Nr. 10/389099 duomenimis taip pat nustatyta, kad Žemės sklype pastatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tokie statiniai: i) 227,86 m2 bendro ploto pastatas-gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ii) 23 m2 užstatymo ploto pastatas-ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei; iii) kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, lauko baseinas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020-08-13 išrašo Nr. 10/389099 istorinių duomenų matyti, kad statiniai, esantys Žemės sklype:
15.1. nuo 2002-04-08 iki 2002-06-21 nuosavybės teise priklausė R. J. bei A. J.;
15.2. nuo 2002-06-21 iki 2003-12-12 nuosavybės teise priklausė J. Š.;
15.3. nuo 2003-12-12 iki 2007-01-10 nuosavybės teise priklausė R. J. ir A. J.;
15.4. nuo 2007-01-11 iki 2011-02-14 nuosavybės teise priklausė O. K. ir V. K.;
15.5. nuo 2011-02-14 iki 2015-05-20 nuosavybės teise priklausė J. K.;
15.6. nuo 2015-05-20 nuosavybės teise priklauso O. R. bei A. R.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Žemės sklype esantys statiniai (Gyvenamasis namas, Ūkinis pastatas bei kiti kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė bei lauko baseinas) Nekilnojamojo turto registre Nr. 10/389099 įregistruoti Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2002-04-08 aktu Nr. 376 (Statybos užbaigimo aktu).
Dėl patikslintam ieškiniui nustatytų trūkumų (ne)pagrįstumo
17. Susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas įpareigojo ieškovę šalinti žemiau aptariamus patikslino ieškinio (reg. Nr. DOK-219839) trūkumus:
17.1. ieškovė nepateikė duomenų apie ginčo turto (Ūkinio pastato bei tvoros ir aikštelės) perleidimo sandorius, nenurodė sandorius sudariusių asmenų byloje dalyvaujančiais asmenimis, nesuformulavo savo pozicijos dėl tokių asmenų dalyvavimo byloje. Ieškovė turėtų formuluoti poziciją dėl ginčo turto perleidimo sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo apimties (pirmasis patikslinto ieškinio trūkumas);
17.2. ieškovė patikslintame ieškinyje neaiškiai ir nekonkrečiai argumentuoja, kokius neteisėtus veiksmus atliko statytojas atsakovas R. J. (antrasis patikslino ieškinio trūkumas);
17.3. viena valstybės institucija reiškia ieškinį kitai valstybės institucijai dėl viešo intereso gynimo. Apylinkės teismo vertinimu, tokia situacija suponuoja klausimą dėl tinkamo atsakovo byloje ir subjekto, atsakingo už susidariusią situaciją bei jos (situacijos) padarinių šalinimą (trečiasis patikslinto ieškinio trūkumas);
17.4. sprendžiant ginčą nepakanka remtis vėliau atliktu patikrinimu, kurio metu nustatyta, jog dalis statinių neatitinka Žemės sklypo ribos, kadangi įsiterpė valstybinėje žemėje. Būtina pateikti informaciją ir paaiškinti tokios situacijos susidarymo mechanizmą (ketvirtasis patikslinto ieškinio trūkumas);
17.5. svarstyti, ar neturėtų būti keliamas klausimas dėl konkrečių asmenų atsakomybės sudarius viešojo intereso pažeidimo situaciją (penktasis patikslinto ieškinio trūkumas).
17.6. ieškovė turėtų argumentuoti savo pasirinkimą ieškinį reikšti asmeniui (statytojui), kuris nebėra ginčo statinių savininkas, ir nurodyti, kaip turėtų būti vykdomas teismo sprendimas tokio ieškinio tenkinimo atveju (šeštasis patikslinto ieškinio trūkumas).
18. Ieškovė nesutinka su apylinkės teismo nurodytais patikslinto ieškinio trūkumais.
Dėl pirmojo patikslinto ieškinio trūkumo (ne)pagrįstumo
19. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog ieškovė NŽT nepateikė duomenų apie ginčo turto (Ūkinio pastato bei tvoros ir aikštelės) perleidimo sandorius, nenurodė sandorius sudariusių asmenų byloje dalyvaujančiais asmenimis, nesuformulavo savo pozicijos dėl tokių asmenų dalyvavimo byloje (ieškovė turėtų formuluoti poziciją dėl ginčo turto perleidimo sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo apimties).
20. Pasisakant dėl pirmojo skundžiama nutartimi nustatyto ieškinio trūkumo sutiktina su apylinkės teismo pastebėjimu, jog be Nekilnojamojo turto registro 2020-08-13 išraše Nr. 10/389099 nurodytų istorinių duomenų apie tai, kad ginčo statiniai (dalis Ūkinio pastato, tvoros ir aikštelės) nuo 2002-04-08 (kuomet buvo patvirtintas Statybos užbaigimo aktas) iki 2015-05-20 priklausė skirtingiems savininkams (buvo sudaryti 5 savarankiški sandoriai dėl ginčo turto perleidimo) daugiau duomenų nėra. Visgi, nesutiktina su apylinkės teismo argumentacija, jog ieškovė NŽT nesuformulavo pozicijos dėl buvusių ginčo turto statinių savininkų įtraukimo į bylos nagrinėjimą bei ginčo turto perleidimo sandorių ginčijimo. Iš 2020-10-07 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo girdėti, jog NŽT atstovė pakankamai nuosekliai paaiškino patikslintame ieškinyje nurodomą poziciją, t. y. NŽT atstovė nurodė, kad reikalavimo dėl ankstesnių turto perleidimo sutarčių nuginčijimo (pripažinimo negaliojančiomis) nereiškia, kadangi neteisėtos statybos padarinius šalinti turėtų neteisėtos statybos statytojas – atsakovas R. J., o visi likę asmenys galėtų reikšti regresinius reikalavimus dėl žalos atlyginimo būtent statytojui (atsakovui R. J.) (el. b. t. 1, b. l. 169–171; garso įrašo takelio 00:03:55 min. – 00:07:00 min.).
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnis reguliuoja statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisines pasekmes. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Iš CK 4.103 straipsnio 3 dalies gramatinės formuluotės matyti, kad subjektas, kuris turi išspręsti klausimą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo yra teismas.
22. Statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą reguliuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Jo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu: i) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas); ii) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas); iii) leidžia Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas); iv) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.
23. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas įgalina teismą, sprendžiantį statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, padarinių šalinimo klausimą išspręsti įpareigojant statinio savininką nugriauti (pertvarkyti) statinį ir sutvarkyti statybvietę kaltų asmenų lėšomis. Statybos įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį turi būtų šalinami statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padariniai, leidžia neatsižvelgti į aplinkybę, kad dabartinių ginčo statinių savininkų (trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, O. R. ir A. R.) ir ginčo statinių statytojo nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Teisinis reguliavimas įpareigoja aiškintis aplinkybes dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, kaltininkų. Dėl aptarto teisinio reguliavimo, įtvirtinto Statybos įstatymo 33 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės NŽT pozicija dėl visų sandorių dėl ginčo turto neginčijimo yra pakankamai racionali.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Statybos įstatymo 33 straipsnis numato svarstyti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą nepriklausomai nuo to, ar ieškovė suformulavo vienokį ar kitokį pageidavimą šalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių būdą (tvarką). Nors aplinkybės, susijusios su konkrečiu būdu (tvarka), kuria turėtų būti šalinami statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padariniai yra reikšmingos nagrinėjamos kategorijos bylose, tačiau teismas negali įpareigoti nurodyti ieškovei reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą dėl būdų (tvarkos), kuriais turėtų būti šalinami statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padariniai. Teismas gali tik siūlyti ieškovei ir kitiems dalyvaujantiems asmenims pareikšti nuomonę dėl to, kokiu būdu (tvarka) teismas turėtų spręsti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą, jeigu teismui būtų atitinkamas poreikis. Juolab, kad ieškovė NŽT iš esmės nurodė būdą (tvarką), kaip, pagal ieškovės požiūrį, turėtų būti šalinami statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padariniai. Byloje dalyvaujantys asmenys gali kritikuoti nurodytą NŽT statybos padarinių šalinimo būdą, taip pat gali nurodyti savo statybos padarinių šalinimo būdus (tvarkas), tačiau galutinį sprendimą dėl statybos padarinių šalinimo būdo (tvarkos) priima teismas. Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, kurios turi būti vertinamos ir į kurias turi būti atsižvelgiama, taip pat tam tikri principai ir gairės, kuriais vadovaudamasis, teismas turėtų priimti sprendimą dėl atitinkamo statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdo.
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmasis patikslinto ieškinio trūkumas nėra toks, kuris turėtų sukelti ieškinio trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes (atsisakymą priimti patikslintą ieškinį). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog analizuotas pirmasis patikslinto ieškinio trūkumas turėtų būti laikytinas siūlymu ieškovei NŽT pateikti nuomonę dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdo (tvarkos).
Dėl antrojo patikslinto ieškinio trūkumo (ne)pagrįstumo
26. Antrasis skundžiamoje nutartyje nurodytas patikslinto ieškinio trūkumas susijęs su tuo, jog ieškovė patikslintame ieškinyje neaiškiai ir nekonkrečiai argumentuoja, kokius neteisėtus veiksmus atliko statytojas atsakovas R. J.
27. Vertintina, jog argumentai, kuriais ieškovė grindžia neteisėtus atsakovo R. J. veiksmus, gali būti detalizuojami (aptariami, tikslinami) būtent parengiamųjų teismo posėdžių metu (CPK 230 straipsnis). Sutiktina, jog ieškovė NŽT turi procesinę pareigą, reikšdama ieškinį ir siekianti ieškinio reikalavimų patenkinimo, įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Patikslinto ieškinio turinys rodo, kad ieškovė neteisėtus atsakovo R. J. veiksmus įrodinėja teisės aktų, numatančių imperatyvius (privalomus) reikalavimus statinių statybai, nesilaikymu (pažeidimu), pastačius Ūkinį pastatą bei tvorą su aikštele, todėl laikytina, jog ieškovė patikslintame ieškinyje išpildė reikalavimą nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai, ar nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti (konstatuoti) apie atsakovo R. J. neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), galima atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas civiliame procese iš esmės turi tik galimybę pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 42 straipsnio 1 dalis, 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 179 straipsnio 1 dalis), nurodyti šalims apie aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, tačiau negali nustatyti teisines pasekmes sukeliančio įpareigojimo detaliau ar aiškiai pagrįsti vienokias ar kitokias aplinkybes. Į klausimą, ar ieškovės nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų pakanka atsakovo R. J. kaltei dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, nustatyti, galima atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi prisiimti įrodinėjimo naštos už šalis, o privalo vertinti šalių pateiktus įrodymus procese (ne)pakankamumo aspektu (kontekste), išnagrinėjęs bylą iš esmės.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antrasis patikslinto ieškinio trūkumas nėra toks, kuris turėtų sukelti ieškinio trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes (atsisakymą priimti patikslintą ieškinį). Analizuotas patikslinto ieškinio trūkumas turėtų būti laikytinas siūlymu ieškovei NŽT pateikti papildomų įrodymų (argumentų), susijusių su įrodinėjimo našta pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsakovo R. J. neteisėti veiksmai ginčo statinių statybos procese.
Dėl trečiojo patikslinto ieškinio trūkumo (ne)pagrįstumo
29. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė ieškovei kritiką, jog viena valstybės institucija (NŽT) reiškia ieškinį kitai valstybės institucijai (VTPSI) dėl viešo intereso gynimo. Tokia situacija suponuoja klausimą dėl tinkamo atsakovo byloje ir subjekto, atsakingo už susidariusią situaciją bei jos padarinių šalinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos apylinkės pastabos ieškovei – nepagrįstos.
30. Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl išduoto statybos leidžiančio dokumento panaikinimo. Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į teismą, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, gali kreiptis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerija, kiti Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Tai reiškia, jog ieškovė NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė (Žemės įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnio 3 dalies 15 punktas), turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo vien jau tuo pagrindu, kad galimai ginčo statiniai pastatyti valstybinėje žemėje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyta, kad bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Ginčijamas Statybos užbaigimo aktas patvirtintas atsakovės VTPSI. Ir nors Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – TPSVPĮ) taip pat numato VTPSI teisę kreiptis dėl viešojo intereso gynimo (TPSVPĮ 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė VTPSI, šios bylos ypatumas tas, kad VTPSI yra ta institucija, kurios išduoto (patvirtinto) akto dalis yra ginčijama. TPSVPĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas ir numato, jog dėl viešo intereso gynimo gali kreiptis ne tik VTPSI, bet ir prokuratūra. Bylos duomenys rodo, kad į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo buvo jau kreiptasi, tačiau ši atsisakė ginti viešąjį interesą, nurodydama, kad viešojo intereso gynimą turėtų organizuoti pati VTPSI (žr. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2018-07-23 nutarimą Nr. 13.12-53). Kadangi VTPSI, jeigu kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo aptariamu atveju, būtų tiek ieškovė, tiek atsakovė, kas yra negalima procesinė situacija pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą, todėl NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, ir kreipėsi dėl Statybos užbaigimo akto pripažinimo negaliojančiu atsakove patraukdama VTPSI (kadangi į valstybinę žemę, galimai nesant tam teisinio pagrindo, įsiterpė ginčo statiniai). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nei CPK, nei kiti įstatymai nenumato draudimo vienai valstybės institucijai reikšti ieškinį kitai valstybės institucijai dėl viešojo intereso gynimo. Juolab, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis imperatyviai nurodo, kokia institucija, be kita ko, turi būti patraukta atsakovės statusu byloje.
32. Kadangi šioje byloje sprendžiami klausimai dėl Statybos užbaigimo akto dalies nuginčijimo (pripažinimo negaliojančia) ir civilinių teisinių pasekmių dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių, todėl konkrečių fizinių asmenų (valstybės tarnautojų) asmeninė ir/ar institucijos turtinė (civilinė)/administracinė/baudžiamoji atsakomybė už susiklosčiusią situaciją šioje byloje neaktuali. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu nustatyti kaltus dėl situacijos asmenis tik tam, kad būtų išspręstas klausimas, kieno lėšomis turi būti šalinami statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padariniai (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2–3 dalys). Kita atsakomybė (pvz., žalos atlyginimas dėl nugriautų ginčo statinių savininkams (tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų), taip pat administracinė ar baudžiamoji atsakomybė subjektams, kurie galimai neteisėtai priėmė administracinius aktus, kurių negalėjo priimti ar patvirtinti) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad trečiasis patikslinto ieškinio trūkumas nėra toks, kuris turėtų sukelti ieškinio trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes (atsisakymą priimti patikslintą ieškinį). Akcentuotina, jog tinkamo ieškovo/ atsakovo(-ū) procese klausimai gali būti sprendžiami analizuojant atitinkamą (ginčui aktualų) teisinį reguliavimą. Netinkamos šalies civiliniame procese situacijos teisinį reguliavimą ir teismo elgesį tokiu atveju numato CPK 45 straipsnis. Dėl šios priežasties teismas, manantis, kad ieškinys pareikštas netinkamos šalies, arba pareikštas netinkamai šaliai, turi vadovautis CPK 45 straipsnyje numatyta procedūra, o ne ieškinio trūkumų šalinimo institutu.
Dėl ketvirtojo patikslinto ieškinio trūkumo (ne)pagrįstumo
34. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ieškovei nurodė, kad sprendžiant ginčą nepakanka remtis vėliau atliktu patikrinimu, kurio metu nustatyta, jog dalis statinių neatitinka Žemės sklypo ribos, kadangi įsiterpė valstybinėje žemėje. Būtina pateikti informaciją ir paaiškinti tokios situacijos susidarymo mechanizmą.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti motyvai negali sukelti ieškinio trūkumų nepašalinimo teisinių pasekmių (atsisakymo priimti patikslintą ieškinį). Apylinkės teismo motyvai iš esmės susiję su faktinių aplinkybių tikslinimu (aiškinimusi). Faktinės aplinkybės tikslinamos bei išsiaiškinamos būtent teismo procese posėdžių metu. Tuo atveju, jeigu teismui trūksta informacijos apie tam tikras faktines aplinkybes, teismas turi teisę pasiūlyti šalims nurodyti (patikslinti) vienokias arba kitokias aplinkybes (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas), arba įpareigoti pateikti (išreikalauti) atitinkamus (reikalingus bylai) dokumentus, tačiau procesinio dokumento (aptariamu atveju – patikslinto ieškinio) trūkumų šalinimo instituto taikymas tokiu atveju negalimas.
Dėl penktojo patikslinto ieškinio trūkumo (ne)pagrįstumo
36. Apylinkės teismas nurodė ieškovei, kad būtina svarstyti, ar neturėtų būti keliamas klausimas dėl konkrečių asmenų atsakomybės sudarius viešojo intereso pažeidimo situaciją.
37. Apeliacinės instancijos teismas jau nurodė, kad šioje byloje, pagal pareikšto ieškinio reikalavimus, turi būti apsiribojama tik atsakingų asmenų, kurių lėšomis būtų sprendžiamas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimas. Kitos atsakomybės (pvz., civilinė atsakomybė dėl žalos, administracinė ir kt.) klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
38. Pirmosios instancijos teismas turėtų vadovautis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis) ir nesvarstyti hipotetinių klausimų, kurie nėra civilinės bylos pagal pareikštą ieškinį nagrinėjimo dalykas. Tokiu atveju, jei proceso dalyviai bylos nagrinėjimo metu svarsto (samprotauja) dėl konkrečių subjektų atsakomybės ar galimai įvairių teisinių padarinių ateityje, kurie galėtų kilti tenkinus ieškinį, tai apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šiai bylai taikytiną teisinį reguliavimą ir būtinus išspręsti klausimus, turėtų proceso dalyviams arba patikslinti įrodinėjimo naštą, arba pasiūlyti nurodyti vienokius ar kitokius pageidaujamus statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdus, arba išaiškinti teisę reikšti savarankiškus reikalavimus atskiroje ar šioje byloje (procese).
39. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad tam tikri subjektai (asmenys) pažeidė įstatymus ar teisės aktus, arba yra subjektų (asmenų) veiksmuose yra nusikaltimo požymių, apylinkės teismas turi teisę svarstyti dėl atskirosios nutarties priėmimo (CPK 299–300 straipsniai).
Dėl šeštojo patikslinto ieškinio trūkumo (ne)pagrįstumo
40. Apylinkės teismas nurodė, kad ieškovė turėtų argumentuoti savo pasirinkimą ieškinį reikšti asmeniui (statytojui), kuris nebėra ginčo statinių savininkas, ir nurodyti, kaip turėtų būti vykdomas teismo sprendimas tokio ieškinio tenkinimo atveju.
41. Dėl aptariamo apylinkės teismo motyvo iš esmės jau pasisakyta svarstant pirmojo patikslinto ieškinio trūkumo klausimą (nagrinėjamos bylos kontekste svarbus subjektų, kaltų dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, nustatymas pagal Statybos įstatymo 33 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nebesikartoja ir duoda nuorodą į šios nutarties motyvus, kuriais pasisakyta dėl pirmojo patikslinto ieškinio trūkumo.
Dėl kitų skundžiamoje nurodytų apylinkės teismo motyvų (ne)pagrįstumo
42. Apylinkės teismas, be kita ko, skundžiamos nutarties motyvuose pažymėjo, jog nurodyti trūkumai taip pat būdingi ir pradiniam priimtam patikslintam ieškiniui, kurio trūkumų šalinimo klausimas aptartas teismo posėdžio metu nustatant terminą ieškiniui tikslinti.
43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas antrąjį ieškovės NŽT ieškinį priėmė nagrinėti 2020-07-23 (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Ir nors kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog ieškinio trūkumai teismo nutartimi gali būti nustatomi tiek ieškinio priėmimo stadijoje, tiek jau iškėlus civilinę bylą, t. y. priėmus ieškinį teisminiam nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), tačiau teismas turi nutartyje nurodyti konkretaus procesinio dokumento trūkumus. Tuo atveju, jeigu apylinkės teismas mano, kad 2020-07-22 priimtas patikslintas ieškinys turi trūkumų, tai turi nurodyti aiškiai ir nedviprasmiškai atitinkamame dokumente – nutartyje. Nurodymas, kad 2020-11-11 paduoto patikslinto ieškinio trūkumai yra būdingi ir jau priimtam nagrinėjimui patikslinto ieškinio trūkumams yra nepakankamas vertinant teismo išaiškinimo pareigą bei subjektui sudarant objektyvias galimybes juos ištaisyti.
44. Pažymėtina ir tai, kad jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą, turėtų būti naudojamasi CPK įtvirtinta galimybe tai daryti parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (CPK 230 straipsnio 1 dalis), o ne taikant trūkumų šalinimo institutą.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei atliktas jų teisinis vertinimas atskirojo skundo kontekste apeliacinės instancijos teisme sudaro teisinį pagrindą pripažinti, jog apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ieškovės 2020-11-11 paduoto ieškinio trūkumus. Ieškovė suformulavo savo poziciją byloje dėl reiškiamų reikalavimų, nurodė bei paaiškino, kodėl neketina ginčyti dėl ginčo turto anksčiau sudarytų perleidimo sandorių (pirkimo–pardavimo bei dovanojimo sutarčių), taip pat suformulavo, ieškovės požiūriu, tinkamą statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdą (tvarką). Konkrečios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdo (tvarkos) parinkimas įstatymų leidėjo paliktas teismo prerogatyvai kaip privalomai spręstinas klausimas, nustačius statybą, pažeidžiančią teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo 33 straipsnis), o ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių trūkumas negali būti pagrindu taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
46. Aptartos aplinkybės aukštesnės instancijos teismą įgalina panaikinti skundžiamą nutartį. Kadangi ieškinio, įskaitant patikslinto, priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), todėl panaikinus skundžiamą nutartį patikslinto ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikslinto ieškinio (reg. Nr. DOK-219839) priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Teisėjas Irmantas Šulcas