Civilinė byla Nr. e2-4292-964/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38826-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.;
(S)
2.6.1.5.; 2.6.3.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. M. 1772,91 Eur skolą, 2903,16 Eur (22,00 proc. sutartines palūkanas perleistas reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu bei už laikotarpį nuo 2013-02-25 iki 2019-12-20), 363,84 Eur delspinigius, 581,38 palūkanų delspinigius, 22 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (1772,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. kovo 8 d. AB „Swedbank“ ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 11-010875-GV, pagal kurią pirminis kreditorius atsakovei suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovė netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl AB „Swedbank“ pastarąją nutraukė, ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2013-02-22 AB „Swedbank“ ir ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį 2013-02-22, pagal kurią AB „Swedbank“ perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal minėtą sutartį. Atsakovė laikotarpiu nuo 2013-04-15 iki 2014-03-18 įsiskolinimui dengti atliko 130,33 Eur dydžio įmoką.
Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovei laikomi įteikti 2020 m. sausio 17 d., remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus įteikiant per darbovietės administraciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).
Atsakovė per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2011 m. kovo 8 d. pradinis kreditorius AB „Swedbank“ ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 11-010875-GV, pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovei suteikė 2027,34 Eur (7000 Lt) dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovė įsipareigojimų pagal aukščiau minėtą sutartį tinkamai nevykdė, todėl AB „Swedbank“ sutartį nutraukė.
Ieškovas UAB „Gelvora“ ir AB „Swedbank“ 2013 m. vasario 22 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 13-20-10, kurios pagrindu ieškovas UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teises į atsakovę pagal aukščiau minėtą sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimai tenkintini ieškovui iš atsakovės priteisiant 1772,91 Eur skolą ir 2903,16 Eur palūkanas (CK 6.38, 6.200, 6.886 straipsniai).
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje susitarė dėl 0,10 procento dydžio delspinigių normos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistini 363,84 Eur delspinigiai (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis, 6.260 straipsnio 1, 2 dalys). Tenkinus ieškovo reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, ieškovui taip pat priteistini 581,38 Eur palūkanų delspinigiai.
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal su pradiniu kreditoriumi sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 22 procentų dydžio metines palūkanas. Minėtoje sutartyje nurodytos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 22 procentų dydžio metines palūkanas už pagrindinę skolos sumą (1772,91 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5621,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 126 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,58 Eur), neviršija 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis), todėl iš atsakovės nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei R. M. tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, iš atsakovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1772,91 Eur (tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt du eurus 91 ct) skolos, 2903,16 Eur (du tūkstančius devynis šimtus tris eurus 16 ct) palūkanų, 363,84 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 84 ct) delspinigių, 581,38 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 38 ct) palūkanų delspinigių, 22 procentų metines sutartines palūkanas už pagrindinę skolos sumą (1772,91 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5621,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 126 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Šiškienė