Civilinė byla Nr. e2-280-450/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00572-2024-8

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3;

3.4.5.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės žemės ūkio bendrovės „AUGA Lankesa“ ir trečiojo asmens AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Grain LT“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei žemės ūkio bendrovei „AUGA Lankesa“, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grain LT“ kreipėsi į teismą, prašydama žemės ūkio bendrovei (toliau – ir ŽŪB) „AUGA Lankesa“ iškelti restruktūrizavimo bylą.

2.       Prašyme nurodė, kad ŽŪB „AUGA Lankesa“ (toliau – ir atsakovė) yra įmonių grupės patronuojančioji įmonė, kuri turi dvi patronuojamąsias įmones – UAB „Antakys“ ir UAB „Šiaurės rytų fonas“. Be to, pati bendrovė yra viena iš įmonių grupės AUGA group, akcinės bendrovės (toliau – AB), valdomų bendrovių. Pastaruoju metu visa įmonių grupė AUGA group, AB susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Todėl pati AUGA group, AB ir jos dukterinės bendrovės nusprendė imtis priemonių užtikrinti veiklos tęstinumą, ilgalaikį mokumą ir įsipareigojimų vykdymą. Tuo tikslu pertvarkomas verslas, atidedant technologijų vystymo planus, o dėmesys koncentruojamas į piniginį srautą generuojančias veiklas. Pareiškėja akcentavo,  kad nors ŽŪB „AUGA Lankesa“ turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau yra gyvybinga, vykdo veiklą ir nėra bankrutuojanti. Esant šioms sąlygoms, egzistuoja pagrindas iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą. Atsakovė yra svarbus verslo partneris pačiai pareiškėjai ir visai AUGA group, AB įmonių grupei. Bendrovei nutraukus veiklą ar dėl kreditorių nesąžiningų veiksmų šią veiklą sutrikdžius, tai turėtų didelės įtakos visai įmonių grupei, jų mokumui bei veiklos tęstinumui.

3.       Atsakovė ŽŪB „AUGA Lankesa“ su pareiškimu sutiko ir prašė: 1) patenkinti UAB „Grain Lt“ pareiškimą ir iškelti ŽŪB „AUGA Lankesa“ restruktūrizavimo bylą; 2) restruktūrizavimo administratore paskirti UAB Klaipėdos administratorių biurą; 3) patvirtinti nemokumo administratorei atlyginimą restruktūrizavimo laikotarpiui 1 000 Eur per mėnesį (plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM)); 4) nustatyti, kad ŽŪB „AUGA Lankesa“ einamieji mokėjimai maksimaliai 327 837,10 Eur sumai per kalendorinį mėnesį yra vykdomi iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank, AS; 5) patvirtinti bendrovės esminių sutarčių sąrašą.

4.       Atsakovė ŽŪB „AUGA Lankesa“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji turi finansinių sunkumų, kadangi negali laiku vykdyti prievolių, tačiau yra gyvybinga ir tęsia veiklą, todėl restruktūrizavimo procesas reikalingas išsaugoti bendrovės veiklą bei įveikti finansinius sunkumus ir išvengti bankroto. Atsakovė buvo įregistruota 1999 m. balandžio 6 d., yra sukaupusi reikiamą patirtį ir reikalingą materialinę bazę. Atsižvelgdama į rinkos sąlygas, atsakovė 2023 m. vasarą iš ekologinės žemdirbystės pasitraukė į konvencinę žemdirbystę. Tam, kad galėtų toliau vykdyti veiklą bendrovė sumažino naudojamus žemės plotus ir sukoncentravo žemes vienoje teritorijoje; planuoja didinti savo veiklos apimtis ir samdyti daugiau darbuotojų (iki 27), išsaugoti esmines jos veiklai žemės nuomos, subnuomos, elektros energijos užtikrinimo sutartis. Šie bendrovės veiklos modelio pasikeitimai jau 2025–2029 m. leis atstatyti apyvartines lėšas ir generuoti teigiamą veiklos rezultatą. Restruktūrizavimo laikotarpiu bendrovė ketina grįžti prie mažesnių sąnaudų reikalaujančios valdymo struktūros, produkciją parduoti ne per pačią rugiapjūtę, bet geriausiu tam laikotarpiu, ieškoti naujų finansavimo šaltinių, tikisi gauti pagalbą iš kreditorių, kurie priklauso AB AUGA įmonių grupei.

            II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 15 d. nutartimi atsakovei ŽŪB „AUGA Lankesa“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, jos nemokumo administratore paskyrė UAB Klaipėdos administratorių biurą ir laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtino 1 210 Eur nemokumo administratorės atlyginimą per mėnesį. Teismas nustatė kreditoriams 30 dienų terminą jų finansiniams reikalavimams pateikti, o nemokumo administratorei – 4 mėnesių terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos parengti ir pateikti teismui restruktūrizavimo planą ir kitus reikalingus dokumentus. Teismas nutarė taikyti visas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 28 straipsnio 1 dalies nuostatas. Leido atsakovei mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas ir visas kitas einamąsias įmokas iš AS „Citadele banka“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitai taikomi disponavimo apribojimai; nustatė 327 837,10 Eur laisvai disponuojamą sumą, kuri gali būti panaudota per vieną mėnesį, neviršijant šios sumos. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje išvardino atsakovės veiklai esmines sutartis.   

6.       Teismas nustatė, kad 2024 m. gruodžio 6 d. duomenimis sudaryta pelno (nuostolių) ataskaita patvirtino, jog bendrovė 2024 m. patyrė 96 152 Eur nuostolių, nors 2023 m. uždirbo 236 667 Eur grynojo pelno. 2024 m. spalio 31 d. balanso už 2024 m. duomenimis ŽŪB „AUGA Lankesa“ turtas sudarė 10 923169 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 5 856 334 Eur, trumpalaikis turtas – 5 064 204 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 2 631 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2024 m. sudarė 7 958 099 Eur, iš kurių 5 789 243 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Teismui nurodyti duomenys leido spręsti, kad juridinio asmens įsipareigojimai neviršijo turimo turto vertės, tačiau bendrovė turi finansinių sunkumų. Teismas konstatavo, kad bendrovės finansinė būklė atitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.  

7.       Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės pagrindinė veikla – grūdinių kultūrų auginimas ir pardavimas, pašarų gamyba, o atsakovės veikla yra glaudžiai susijusi su AUGA group, AB įmonių veikla. Dėl visų AUGA group, AB įmonių patiriamų finansinių sunkumų bendrovės skolininkai (grupės įmonės) neturėjo galimybės mokėti palūkanų, dėl to buvo gautas mažesnis palūkanų pelnas, o bendrovė 2024 m. negavo planuotų pajamų (dividendų) iš investicijų į dukterines įmones. Iš viso bendrovė negavo apie 200 000 Eur piniginių lėšų per 2024 m. tris ketvirčius. Atsakovė akcentavo nuostolius dėl dalyvavimo ekologinėje žemdirbystėje, dėl to ji 2023 m. vasarą iš ekologinės žemdirbystės pasitraukė į konvencinę žemdirbystę. Bendrovė 2023–2024 m. pakeitė savo veiklos modelį bei optimizavo valdomus plotus, taip sumažino savo veiklos apimtį bei nuostolius. Atsakovė nurodė, kad tikisi jau 2025–2029 m. laikotarpiu gauti grynąjį pelną. Teismas šių duomenų pagrindu nusprendė, kad atsakovė nėra nutraukusi veiklos, bendrovėje dirba 1 asmuo, ji turi sukaupusi turto veiklai vykdyti, turi konkrečių planų artimiausių ketverių metų laikotarpiu pertvarkyti verslą bei atkurti mokumą.

8.       Teismas sprendė, kad atsakovė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau yra gyvybinga, vykdo veiklą, turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl būtų pajėgi padengti kreditorių finansinius reikalavimus (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad ŽŪB „AUGA Lankesa“ nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas konstatavo, kad egzistuoja visos būtinos JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti.

9.       Teismas pažymėjo, kad kartu su atsiliepimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo jam buvo pateiktas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam pritarė visuotinis akcininkų susirinkimas, tačiau nebuvo duomenų, jog restruktūrizavimo plano projektui pritarė kreditoriai. Todėl teismas nustatė 4 mėnesių nuo nutarties iškelti ŽŪB „AUGA Lankesa“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui restruktūrizavimo planą, kuriam būtų pritarta JANĮ 106 ir 107 straipsniuose nustatyta tvarka (JANĮ 110 straipsnio 1 dalis).

10.       Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog egzistuotų JANĮ 37 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių UAB Klaipėdos administratorių biuras negalėtų būti paskirta ŽŪB „AUGA Lankesa“ nemokumo (restruktūrizavimo) administratore (JANĮ 35 straipsnio 2 dalis). 

11.       Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad iš procesinių dokumentų turinio nenustatė poreikio bendrovei išduoti leidimą netaikyti visų ar dalies JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytų nuostatų, nusprendė, jog išduoti leidimą netaikyti visų ar dalies JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose numatytų nuostatų nėra teisinio pagrindo.

12.       Atsakovė nurodė, kad jai reikalinga 327 837,10 Eur per mėnesį suma bendrovės einamosioms įmokoms mokėti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos, atitinka restruktūrizavimo plano projekte nurodytus tikslus tęsti bendrovės veiklą. Tačiau teismas mokėjimus leido vykdyti per sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“, kadangi atsakovė kredito sutartimis Nr. KS/20-253 ir Nr. KS/20-254 įsipareigojo ne mažiau kaip 90 proc. apyvartinių operacijų vykdyti per atsakovės sąskaitą AS „Citadele banka“.

13.       Atsakovė pateikė duomenis, kad jos veiklai esminės yra 434 ilgalaikės žemės nuomos sutartys, leidžiančios bendrovei plėtoti augalininkystės veiklą, bei elektros tiekimo ir skirstymo sutartys – AB „Ignitis grupė“ sutartis Nr. 2111-2024 ir LESTO sutartis Nr. 520029-52320/110022. Teismas įvertino, kad atsakovės nurodytos sutartys yra esminės, kurias atsakovė turi vykdyti bendrovės veikos tęstinumui užtikrinti.

                               III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14.       Atsakovė ŽŪB „AUGA Lankesa“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutarties dalį ir nustatyti, kad ŽŪB „AUGA Lankesa“ einamieji mokėjimai maksimaliai 327 837,10 Eur sumai per kalendorinį mėnesį yra vykdomi iš Luminor Bank, AS banko sąskaitos (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Atsakovės vertinimu, nutartimi nustatytas įpareigojimas darys bendrovės restruktūrizavimo procesą faktiškai neįmanomu ir neįgyvendinamu, todėl turi būti keičiamas.

14.2.                      AS „Citadele banka“ prašymas leisti bendrovei atlikti einamuosius mokėjimus per jo banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) susijęs su aplinkybe, jog tokiu būdu AS „Citadele banka“ įgyja galimybę bet kuriuo momentu, vienašališkai nusprendusi, tenkinti išimtinai savo turtinius interesus ir nukreipti išieškojimą pagal Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą (toliau – ir FUSĮ) į bendrovės sąskaitoje esančias lėšas, reikalingas einamųjų išlaidų mokėjimui. Tokia situacija ji pažeidžia bendrovės teisę restruktūrizuotis, kitų kreditorių interesus, JANĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo esmę ir tikslus.

14.3.                      Bendrovė kiekvieną mėnesį patiria išlaidas produkcijai, kurui, elektrai pirkti, mokėti darbo užmokestį, būtinas bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti. Patenkinus AS „Citadele banka“ prašymą, ŽŪB „AUGA Lankesa“ nebegalės veiksmingai planuoti savo tolimesnės veiklos ir būti užtikrinta dėl galimybės atlikti mokėjimus iš einamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuolat egzistuojančios grėsmės bankui nuspręsti nukreipti išieškojimą į šioje sąskaitoje esančias lėšas. Tokią savo teisę ir tikslą procesiniuose dokumentuose deklaravo bankas.

14.4.                      AS „Citadele banka“ ir ŽŪB „AUGA Lankesa“ tarpusavio sutartinių įsipareigojimų nuostatos negali būti taikomos sprendžiant restruktūrizavimo procesui aktualius klausimus, jeigu tokiais įsipareigojimais paneigiama galimybė pasiekti JANĮ įtvirtintus tikslus. Sutartinės nuostatos, kuria bendrovė kredito sutartyse Nr. KS/20-253 ir Nr. KS/20-254 yra įsipareigojusi ne mažiau kaip 90 proc. apyvartos vykdyti per savo sąskaitą AS „Citadele banka“, taikymas restruktūrizavimo byloje negalimas, nes apriboja galimybę bendrovei restruktūrizuotis.

14.5.                      Bankas restruktūrizavimo proceso metu gali tenkinti išimtinai savo finansinius reikalavimus ir taip vienašališkai spręsti dėl bendrovės galimybės restruktūrizuotis. Todėl egzistuoja objektyvus poreikis atsižvelgti į bendrovės bei kitų kreditorių interesus ir pakeisti nutartimi nustatytą sąskaitą, iš kurios leista atlikti einamuosius mokėjimus, nustatant, kad ŽŪB „AUGA Lankesa“ maksimalios 327 837,10 Eur sumos per mėnesį einamieji mokėjimai gali būti vykdomi iš Luminor Bank, AS banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

15.       Trečiasis asmuo AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialas atsiliepimu į atsakovės ŽŪB „AUGA Lankesa“ atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą dėl 2025 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nutarties. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                       Atskiruoju skundu atsakovė prašo teismo įvertinti, kurie iš šių interesų yra svarbesni: teisės viršenybė (Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyva, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išaiškinimai, FUSĮ prieš JANĮ), sutarties privalomumas ar atsakovės pageidavimai, kurie prieštarauja teisei ir jos prisiimtiems įsipareigojimams.

15.2.                      Banko įsitikinimu, teisės viršenybė, kuri pasireiškia FUSĮ, 2002 m. birželio 6 d. ES Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2002/47/EB (toliau – Direktyva), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu, ESTT išaiškinimu (2018 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Nr. C-107/17) ir atsakovės prisiimti įsipareigojimai yra svarbesnis interesas nei atsakovės pageidavimai.

15.3.                      JANĮ 1 straipsnio 6 dalis numato, kad šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui <..>. Tarp atsakovės ir banko nėra ginčo dėl to, kad bankas yra atsakovės kreditorius, kaip tai suprantama pagal FUSĮ. Nacionalinis Lietuvos Respublikos ir ES reguliavimas numato, kad kreditorius, turintis finansinį užtikrinimą kaip tai suprantama pagal FUSĮ ir (ar) Direktyvą 2002/47, turi teisę nukreipti savo prievolių vykdymą neatsižvelgiant į vykstantį nemokumo procesą. Bankas, kiek tai susiję su FUSĮ užtikrinimu, gali atlikti atitinkamus nurašymus nuo atsakovės sąskaitų su sąlyga, jeigu atsakovė nevykdo laiku prievolių. 

15.4.                      Atsakovė sutartimi, kuri šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis), iš esmės visą bankinę apyvartą įsipareigojo vykdyti per trečiojo asmens banke esančią sąskaitą. Nesilaikant šios sutarties pažeidžiami banko interesai. Bankas kredito sutartimis Nr. KS/20-253 ir Nr. KS/20-254, kurių viena iš skolininkių yra atsakovė, AUGA group, AB dukterinėms bendrovėms paskolino itin dideles lėšas. Nesant, be kita ko, sutarčių 1.4.3 papunktyje numatytos sąlygos, toks finansavimo sandoris nebūtų buvęs sudarytas.

15.5.                      Šiuo metu atsakovė siekia modifikuoti savo prievolių vykdymą, t. y. nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, siekdama apeiti banko (kaip kreditoriaus) galimybes nukreipti išieškojimą (pagal FUSĮ reguliavimą) į įkeistą finansinį užstatą. Teismui nusprendus, kad atsakovės mokėjimai gali būti vykdomi per kito banko sąskaitą ir atsakovei vykdant tokius mokėjimus, kurie viršija 10 proc. ribą, AS „Citadele Banka“ turės teisę ginčyti, kadangi atsakovė pažeidinės sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.  

16.       Trečiasis asmuo AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2025 m. sausio 15 d. Kauno apygardos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB „GRAIN LT“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos ŽŪB „AUGA Lankesa“ iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1.                      Atsakovės nemokumo procesas buvo inicijuotas netinkamai ir piktnaudžiaujant procesu. Pareiškėja ir atsakovė yra susiję juridiniai asmenys, kuriems abiem lemiamą įtaką (kontrolę) turi motininė įmonė AUGA group, AB. Pareiškėja informavo atsakovę apie prievolės įvykdymą elektroniniu paštu, atsakovei iš karto patvirtinant šio laiško gavimą, tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų skolai sumokėti. Pareiškėja, suėjus nurodytam terminui, iš karto inicijavo ne bankroto, o restruktūrizavimo procesą (pažymėjo, kad teismuose tos pačios pareiškėjos, atstovaujamos tos pačios advokatų kontoros, buvo inicijuoti 7 analogiški procesai 2024 m. lapkričio 28–29 d., kuriuose visi atsakovai sutiko su jiems inicijuojamu restruktūrizavimo procesu). Pareiškėjas prašė atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių dauguma nukreipti ne prieš atsakovę, bet prieš jos kreditorius. Kreditoriai (ir bankas) buvo informuoti ne apie pradėtą nemokumo procesą, tačiau apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

16.2.                      Teismas neįsitikino, ar pareiškėja yra atsakovės kreditorė. Pareiškėja nurodė, kad turi 261 550,32 Eur reikalavimą į atsakovę, tačiau šios aplinkybės nepagrindė sutartimi ar kitais įrodymais. Pareiškėja pateikė sąskaitas faktūras, tačiau nepateikė sąskaitos ar prekių (paslaugų) perdavimo akto; pateikti kiti dokumentai yra nepasirašyti. Teismas netikrino pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo, t. y. ar neegzistuoja pagrindas nutraukti bylą, kadangi pareiškimą padavė tokios teisės neturintis subjektas.

16.3.                      Teismas 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareikalavo pateikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos (2024 m. lapkričio 28 d.) ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį. Tačiau atsakovė pateikė pelno (nuostolių) ataskaitą bei balansą 2024 m. spalio 31 d., vadinasi ji neįvykdė teismo nutarties ir JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, o tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

16.4.                      Neatitinka duomenys apie atsakovės kreditorių ir debitorių reikalavimus atsakovės pateiktame restruktūrizavimo plano projekte ir pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose (pelno (nuostolių) ataskaitoje, balanse, kreditorių ir debitorių sąrašuose). Todėl teismas negalėjo vadovautis tokia skirtinga informacija.

16.5.                      Kreditorių ir debitorių sąraše nurodyta ne visa informacija, kaip to reikalauja JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas, nėra nurodytas nė vienas kreditorių užtikrinimas. Vien bankui prievolės yra užtikrintos įvairiomis užtikrinimo priemonėmis (įskaitant susitarimą pagal FUSĮ).

16.6.                      Teismas neteisingai įvertino atsakovės turto ir įsipareigojimų balansą, kad atsakovės įsipareigojimai neviršija jos turimo turto. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, gautinos sumos nėra įtraukiamos į bendrą turto masę, į jas nėra atsižvelgiama vertinant juridinio asmens mokumą. Atsakovės turtas turėjo būti sumažintas bent 3 599 063 Eur gautinomis sumomis. Be to, kad didžioji dalis šių sumų (netgi 3 505 925 Eur) yra grupės bendrovių mokėtinos sumos, o visoms AUGA group, AB bendrovėms yra inicijuotas nemokumas. Todėl atsakovės turtą (geriausiu atveju) sudaro 7 324 106 Eur, tai būtų leidę daryti išvadą, kad įsipareigojimai (7 958 099 Eur) viršija jos turtą.

16.7.                      Pastebėjo, kad atsakovės didžiąją likusio turto dalį (4 474 801 Eur) sudaro įmonių grupės akcijos. Visos AUGA group, AB bendrovės yra nemokios arba susidūrė su finansiniais sunkumais ir visoms joms (įskaitant ir motininę bendrovę) inicijuoti nemokumo procesai. Todėl tokios grupės įmonių akcijos tikėtinai vertos (geriausiu atveju) nominalios vertės, todėl negali būti įvertinamos 4 474 801 Eur dydžiu. Banko vertinimu, atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalies dispoziciją.

16.8.                      Teismas nevertino atsakovės gyvybingumo, kaip tai numato JANĮ ir suformuota Lietuvos teismų praktika, atsakovės nurodyti teiginiai liko nepatikrinti ir yra deklaratyvūs. Atsakovė yra negyvybinga, turi 7 954 099 Eur įsipareigojimų, neigiamą kapitalą ir tik 1 darbuotoją, jos veikla generuoja nuostolį, atsakovės planuojamų pajamų neužtektų atsiskaityti su kreditoriais.

16.9.                      Nė vienas iš restruktūrizavimo plano projekte nurodytų tikslų nei teisiškai nei faktiškai nėra įmanomi. Didžioji dalis atsakovės debitorių yra kitos grupės bendrovės, kurioms yra iškeltos arba keliamos nemokumo bylos. Atsakovė negali apsaugoti turto nuo priverstinio realizavimo, kadangi bankas yra FUSĮ kreditorius, todėl gali įgyvendinti savo reikalavimus nepaisant nemokumo procedūros. Padengti trumpalaikius įpareigojimus tiekėjams nėra įmanoma dėl JANĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatytų ribojimų. Atstatyti apyvartines lėšas nėra galimybės – atsakovė gaudama 1,1 mln. pajamų per metus, išleisti 3,9 mln. Eur. Atsakovė nenurodė, kokiu būdu planuoja gauti daugiau pajamų, neįvertino, ar tokie būdai yra patikimi.

16.10.                      Teismas atsakovės pateiktą restruktūrizavimo plano projektą vertino restruktūrizavimo plano (JANĮ 24 straipsnio 2 dalis) prasme, tačiau nei pareiškėja nei atsakovė nesiekė JANĮ 24 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių. Todėl ši nutarties dalis neatitinka nei šalių valios, nei JANĮ 24 straipsnyje numatyto reguliavimo. Teismas privalėjo įvertinti restruktūrizavimo plano projekto turinį pagal JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2–3 punktus.

16.11.                      Restruktūrizavimo plano projekte nėra nurodyta informacijos teikimo ir konsultavimosi su darbuotojų atstovais Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nustatyta tvarka, o tik formaliai nurodytas DK 208 straipsnio taikymas. Darbuotojų teisių ir interesų neužtikrinimas sąlygoja JANĮ 104 straipsnio 2 dalies ir JANĮ 1023 straipsnio pažeidimą, tai lemia savarankišką atsisakymą iškelti nemokumo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Projekte nenurodyti atsakovės kreditorių ir debitorių sąrašai.

16.12.                      Atsakovė restruktūrizavimo plano projekte (31 lapas) nurodydama restruktūrizavimo atveju tenkinamus finansinius reikalavimus ir bankroto atveju tenkinamus kreditorių finansinius reikalavimus nurodė žymiai skirtingą esamų kreditorių finansinių reikalavimų dydį. Nepaaiškinta, kodėl restruktūrizavimo atveju bus tenkinami visi kreditorių finansiniai reikalavimai, o bankroto atveju tik 15–32 proc., kokios daromos tam prielaidos.

16.13.                      JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas numato, kad turi būti nurodytas numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, jog šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Tačiau tokių duomenų nėra pateikta, tai sąlygoja JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų taikymą. Nėra nurodyta jokios planuojamos naujos veiklos, turimo turto pardavimo. Atsakovė nurodė, kad per 5 metus patenkintų tik 1 948 000 Eur reikalavimų (24 lapas). Tačiau tai ne tik žymiai mažiau nei kreditorių finansiniai reikalavimai (beveik 8 000 000 Eur), tačiau netgi mažiau nei banko reikalavimas. Atsakovės nurodyti argumentai apie galimybę finansuoti savo veiklą ir (ar) refinansuoti paskolas ekonominiu ir rinkos požiūriu neatitinka realybės dėl jos pačios finansinės padėties.

16.14.                      Bankas yra didžiausias (vienintelis hipotekos kreditorius) ir nepritaria atsakovės restruktūrizavimo bylai. Todėl atsakovės restruktūrizavimo procesas yra negalimas. Banko finansinis reikalavimas sudaro ne mažiau 1 375 128,90 Eur, yra užtikrintas hipoteka, FUSĮ, įkeitimu, laidavimu, kitomis priemonėmis.

2.                      Atsakovė ŽŪB „AUGA Lankesa“ atsiliepime į trečiojo asmens AS „Citadele Banka“ atskirąjį skundą prašo trečiojo asmens atskirojo skundo netenkinti, o Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1.                      Bankas atskirąjį skundą pareiškė išimtinai iš savanaudiškų paskatų, siekdamas prioritetiškai prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą, o ne objektyviai įvertinęs atsakovės finansinę situaciją (faktinę padėtį) ar pareiškėjos, bendrovės ir teismo teisinius argumentus. Absoliuti dauguma trečiojo asmens atskirojo skundo argumentų yra niekuo nepagrįsti ar prieštarauja teisės normoms. Iš atskirojo skundo nėra aišku, kokių teisinių materialiųjų padarinių yra siekiama. Toks trūkumas savaime yra pagrindas nepriimti atskirojo skundo, kadangi bankas realiai nesiekia materialiųjų teisinių padarinių, kuriais gintų savo teises.

17.2.                      Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad vien tai, jog ieškovė ir bendrovė yra susiję asmenys, negalima buvo naudotis JANĮ 9 straipsnyje numatyta procedūra, o turėjo būti taikomas JANĮ 10 straipsnis. Pareiškėja, kaip kreditorė, pasinaudojo JANĮ suteikta teise inicijuoti restruktūrizavimo bylą. Jos ir bendrovės elgesys pagrįstas realiais duomenimis ir faktine situacija. Bendrovė šiuo metu susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau yra gyvybinga. Tai pagrindžia į bylą pateikti objektyvūs finansiniai rodikliai. 

17.3.                      Nepriklausomai koks kreditorius būtų inicijavęs restruktūrizavimo procesą, bankas apie procesą nebūtų informuotas, o informacija būtų teikiama tik JANĮ 19 straipsnio 3 dalyje nurodytam subjektų ratui. Bendrovė neturėjo ir neturi tikslo slėpti restruktūrizavimo proceso nuo savo kreditorių. Apie ketinimą inicijuoti restruktūrizavimo bylą visi AUGA group, AB kreditoriai buvo informuoti viešai per NASDAQ 2024 m. lapkričio 11 d. ir gruodžio 6 d.

17.4.                      Pareiškėjos reikalavimą pagrindžia į bylą pateikti įrodymai – sąskaitos faktūros ir aplinkybės, kad bendrovė pripažįsta reikalavimą; pareiškėja realiai teikia, o bendrovė turi poreikį prekėms ir paslaugoms pagal sąskaitas faktūras. Restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimai vertinami tik preliminariai, kadangi siekiama nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o jo statusą.

17.5.                      Bendrovė pateikė finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, o restruktūrizavimo plano projekto ir finansinių dokumentų duomenys skiriasi, nes tokie duomenys kinta. Bendrovė pateikė į bylą aktualiausią pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, kuriuos teismas pagrįstai priėmė. Restruktūrizavimo plano projektas parengtas 2024 m. gruodžio 6 d., kreditorių ir debitorių sąrašai – 2024 m. gruodžio 9 d., o bendrovės balansas – dar 2024 m. spalio 31 d. duomenimis, todėl skirias jų duomenys. Tai restruktūrizavimo bylos iškėlimui įtakos nedaro.

17.6.                      Bendrovė yra gyvybinga. Jos įsipareigojimai neviršija turto; bendrovė turi turto ir įrangos bei pakankamai žmogiškųjų išteklių veiklai vykdyti; ji neturi bylų, kuriose būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, iš jos turto nevykdomi priverstiniai išieškojimai; bendrovė nėra nutraukusi veiklos. Atsakovė iki 2024 m. spalio 31 d. yra gavusi 1 108 024 Eur pajamas, o 2025 m. planuoja gauti bent 1 237 482 Eur pajamų. Planuojama, kad bendrovė 2025–2029 m. laikotarpiu generuos grynąjį pelną.

17.7.                      Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad formalus pelno (nuostolių) ataskaitos eilutės „Grynasis pelnas“ vertinimas neatskleidžia vykdomos veiklos pelningumo, todėl EBITDA rodiklių analizavimas taip pat yra reikšmingas siekiant visapusiškai ir teisingai išnagrinėti bylą. Bendrovės istoriniai veiklos rezultatai rodo, kad 2022 m. EBITDA buvo 500 600 Eur (teigiama), 2023 m. – 413 726 Eur (teigiama). Bendrovės 2024 m. spalio 31 d. EBITDA sudarė 292 163 Eur, nors nuostoliai apskaityti 96 152 Eur dydžiu. Tai reiškia, kad iš esmės 2024 m. realus veiklos rezultatas buvo teigiamas. Bankas nepaiso restruktūrizavimo plano projekte prognozuojamų EBITDA duomenų, atspindinčių tikruosius pinigų srautus.

17.8.                      Iš restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad pirmaisiais restruktūrizavimo metais iš veiklos rezultato nėra planuojama tenkinti AUGA group, AB įmonių kreditorių reikalavimų, todėl skolų buvimas neblogins kitų kreditorių galimybių gauti savo reikalavimų patenkinimą. Be to, tik mažai daliai AUGA group, AB grupės įmonių yra iškeltos restruktūrizavimo bylos. Bendrovės pateiktame debitorių sąraše yra išskirtos grupės įmonės. Iš 31 debitorių, net 28, tarp jų ir didžiausius įsiskolinimus turinčioms įmonėms, nemokumo procedūros nėra iškeltos, nei inicijuojamos. Kita vertus, net tų įmonių, kurioms inicijuotos ar iškeltos nemokumo bylos (ŽŪB „AUGA Gustoniai“, ŽŪB „AUGA Skėmiai“, ŽŪB „AUGA Želsvelė“) akcijos ar turimos skolos bendrovei negali būti prilyginamos nuliui, nes jos susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais, siekia išsaugoti gyvybingumą, mokumą bei atsiskaityti su visais kreditoriais. Bendrovė yra konkurencingas subjektas.

17.9.                      Bendrovė neginčija banko teisės pagal FUSĮ nurašyti lėšas nuo bendrovės banko sąskaitų, tačiau jo ketinimai nurašyti beveik 1,38 mln. Eur apyvartinių lėšų nuo bendrovės sąskaitos šios bylos atveju neturi reikšmės. Bendrovė einamiesiems mokėjimams neketina naudoti sąskaitos, kuri būtų laikoma AS „Citadele banka“. Banko atskirajame skunde įvardyti veiksmai buvo įvertinti, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir lėšų sumos, reikalingos einamiesiems mokėjimams mokėti, nustatymo. Bendrovė pažymi, kad yra numatytas banko paskolos refinansavimas.

17.10.                      Nėra pagrindo tuo sutikti su trečiojo asmens teigimu, kad nė vienas iš bendrovės restruktūrizavimo tikslų nėra įmanomas. Bendrovė planuoja 2025–2029 m. laikotarpiu savo apyvartines lėšas atstatyti, uždirbdama teigiamą pinigų srautą (EBITDA) bei toliau tęsdama trumpalaikių skolų refinansavimą. Be to, pagal prognozuojamą infliacijos lygį, didės visų kultūrų pardavimo kainos, o tai didins bendrovės produkcijos pardavimo kainas. Taip pat bendrovė mažina veiklos sąnaudas. Atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą paaiškino, kad šioje proceso stadijoje nebuvo teikiamas prašymas netaikyti visų ar dalies JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tačiau, situacijai pasikeitus ir atsiradus (paaiškėjus) poreikiui JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintas mokėjimų kreditoriams sąrašas nedelsiant bus pateiktas teismui, nustatyta tvarka. Planuojama, kad bendrovė restruktūrizavimo laikotarpiu kiekvienais metais mažins savo turimas debitorines skolas, kurių mokėjimo terminai nėra atidėti ir (arba) nerestruktūrizuoti (apie 2,121 mln. Eur), bendrai 10 proc. per metus, o likusi 90 proc. skolų dalis bus skirta bendrovės veiklai vykdyti.

17.11.                      Priešingai nei teigia bankas, bendrovės restruktūrizavimo plano projekte yra pateiktos ir išsamiai aprašytos priemonės. Bendrovė gali restruktūrizavimo laikotarpiu sėkmingai dirbti be pelno. Svarbiausia, kad būtų dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai, atsiskaitoma su darbuotojais. 2023 m. bendrovės veikla buvo pertvarkyta visos įmonių grupės mastu, dėl to 2023 m. sumažėjo jos darbuotojų skaičius ir buvo naudojamasi kooperatyvų teikiamomis paslaugomis. Restruktūrizavimo plano projekte yra nurodyta, kad bendrovė priims naujus darbuotojus ir kooperatyvų paslaugomis nebesinaudos, todėl jos sąnaudos nedidės. Bankas skunde naujų darbuotojų priskaitytinas sąnaudas prideda prie sąnaudų papildomai, nors restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad jos jau yra įskaitytos į sąnaudas ir savikainą.  

17.12.                      Nėra pagrindo sutikti su banko argumentu, kad restruktūrizavimo plano projektas neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų. Bendrovė apskritai neturėjo privalomai pravesti banko nurodomų procedūrų dėl darbuotojų, kadangi jos privalomos tik tuo atveju, kai pati įmonė kreipiasi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (JANĮ 1023 straipsnio 1 dalis). Bendrovė neturi skolų savo darbuotojams ir restruktūrizavimo plano projekte nėra numačiusi kokių nors specialių darbo santykių reguliavimo aspektų. Bendrovė neplanuoja mažinti etatų ir (ar) grupinių atleidimų. Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte išdėstytas kreditorių ir debitorių sąrašas atitinka JANĮ reikalavimus. Kreditorių sąraše nurodyti privalomi kreditorių rekvizitai, jų finansinių reikalavimų sumos, nepradelstų ir pradelstų mokėjimų dalys, pastarąsias papildomai išskaičius į 1–30, 30–90 bei daugiau nei 90 kalendorinių dienų vėlavimus.

17.13.                      Jokios logikos neturi banko teiginys, kad restruktūrizavimo ir bankroto procesų metu susidarant skirtingoms kreditorių reikalavimų apimtims tai a priori (nuo pat pradžių) reiškia prieštaravimą JANĮ reikalavimams (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas). Atskirajame skunde nenurodyta, kuri konkrečiai teisės norma pažeidžiama. Bankui tinkamai nesuformulavus šio skundo argumento, bendrovei ribojama galimybė gintis nuo tokio deklaratyvaus teiginio. Restruktūrizavimo plano projekto 7.3.2 papunktyje pateiktoje lentelėje (žr. 29 lapą) išdėstyti konkretūs bendrovės turto realizavimo scenarijai ir tikėtinai gautinos pajamos iš turto pardavimo pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos skelbiamas rekomendacijas. Restruktūrizavimo procesas būtų naudingesnis, kadangi bendrovė ketina patenkinti visus reikalavimus, iš viso 8 067 514 Eur, kai bankroto proceso metu realistiniu atveju būtų galima patenkinti ne daugiau nei 5 740 389 Eur, o pesimistiniu – ne daugiau 2 779 607 Eur kreditorių finansinių reikalavimų, nes papildomai turėtų būti dengiamos ir bankroto proceso išlaidos. Banko paskolos bendrovei ir kitiems susijusiems asmenims sudaro 12,39 mln. Eur, už jas įkeistas ne tik bendrovės, bet ir kitų grupės įmonių turtas, atlikti kryžminiai įkeitimai, tai ir iš esmės lemia, kad bankroto proceso metu byloje bus patvirtinta didesnė reikalavimų suma nei restruktūrizavimo proceso metu.  

17.14.                      Restruktūrizavimo plano projektas parengtas pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos skelbiamas rekomendacijas, o ekonominiam ir teisiniam pagrįstumo vertinimui yra skirtas visas 6 šio dokumento skyrius. Jame atskleistos finansinių sunkumų įveikimo priemonės (žr. 6.1 poskyrį, 17–20 lapus), toliau pateikiant jų ekonominio bei teisinio pagrįstumo vertinimą (žr. 20–24 lapus).

17.15.                      Turto pardavimo neorganizavimas restruktūrizavimo proceso metu neįrodo tariamo proceso akivaizdaus neperspektyvumo. Bendrovės turimas turtas yra būtinas efektyviam ūkinės komercinės veiklos vykdymui, pajamų gavimui bei pelno generavimui, taip pat gyvybingumo išsaugojimui, todėl būtų nelogiška šį turtą parduoti. Kokiu būdu turto nepardavimas rodo restruktūrizavimo plano projekto neatitikimą teisės aktų nuostatoms bankas nenurodo. Bendrovė nurodė ne vieną veiklos pertvarkymo priemonę, lemsiančią efektyvesnį veiklos vykdymą ir didesnių piniginių srautų generavimą. Be to, bendrovė ketina pasinaudoti kreditorių pagalba atidedant mokėjimus restruktūrizavimo plane numatytiems terminams. Bankas nepateikė jokių argumentų, kad šios priemonės nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų. Bankas sąmoningai nevertina aplinkybių, kad bendrovė yra įmonių grupės dalis, todėl kaip užtikrinimo priemonės gali būti naudojamos ne tik asmeniškai bendrovės, tačiau ir kitų grupės įmonių turtas.

17.16.                      Banko nepritarimas bendrovės restruktūrizavimui rodo jo piktavališkumą ir nenorą bendradarbiauti, tačiau savaime nesudaro pagrindo nekelti restruktūrizavimo bylos. Banko finansinio reikalavimo dydis nėra lemiamas – didesnė dalis bendrovės finansinių reikalavimų yra grupės įmonėms. Banko pozicija restruktūrizavimo atžvilgiu neturėtų būti suabsoliutinama, kadangi pagal JANĮ restruktūrizavimo plano projektas gali būti patvirtintas ir prieštaraujant hipotekos kreditoriui, jeigu kiti kreditoriai restruktūrizavimo plano projektui pritars.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

4.                      Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei iškėlė restruktūrizavimo bylą bei papildomai nutartyje nurodė juridinio asmens sąskaitą, iš kurios gali būti atliekami mokėjimai. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo

5.                      Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonių grupei AUGA group, AB priklausančios bendrovės ŽŪB „AUGA Lankesa“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas (1 t., b. l. 227). 

6.                      Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) įtvirtinti patronuojančios ir dukterinės (patronuojamos) bendrovės apibrėžimai (ABĮ 5 straipsnis), leidžiantys teigti, kad ABĮ pripažįsta tam tikrą juridinių asmenų priklausomybę vienas nuo kito. Įmonės grupės identifikavimas ABĮ iš esmės apibrėžtas per kontrolės kriterijų: kontrolė, kuri gali būti tiesioginė ir netiesioginė, apibrėžiama per balsų daugumos įmonėje turėjimą, teisę rinkti įmonės vadovą, daugumą valdymo ar priežiūros organo narių, teisę spręsti kaip panaudoti daugiau kaip pusę tos įmonės dalyvių balsų pagal sutartis su kitais įmonės dalyviais. Tačiau nei ABĮ, nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), nei JANĮ nėra įtvirtinti jokie patronuojančios (motininės) įmonės ar įmonių grupės teisinio reguliavimo ypatumai (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-292-407/2025).

7.                      Lietuvos teisėje laikomasi nuostatos, kad įmonių grupių reguliavimas yra paremtas grupės įmonių atskirumo doktrina, kuri reiškia, kad visos grupės įmonės yra laikomos savarankiškais juridiniais asmenimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-380-330/2023 21–25 punktai). Įmonių grupė neturi juridinio asmens statuso. Tačiau, jeigu yra sprendžiama dėl įmonės, kuri priklauso įmonių grupei, restruktūrizavimo, tikslinga taikyti procedūrų koordinavimo principus nagrinėjant bylas dėl įmonių, kurios priklauso įmonei grupei, restruktūrizavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-292-407/2025).

8.                      Trečiasis asmuo AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialas atskirajame skunde kvestionuoja atsakovės nemokumo proceso inicijavimo procedūrą. Teigia, kad pareiškėja ir atsakovė yra susiję juridiniai asmenys, kuriems abiem lemiamą įtaką (kontrolę) turi tas pats asmuo – patronuojanti bendrovė AUGA group, AB. Todėl atsakovės nemokumo procesą pradėjus kreditorei UAB „GRAIN LT“, procesas buvo inicijuotas netinkamai, nesilaikant JANĮ nustatytos tvarkos, kadangi buvo išvengta pareigos informuoti apie inicijuojamą nemokumo (restruktūrizavimo) bylą bendrovės kreditorius. Be to, pirmosios instancijos teismas neįsitikino pareiškėjos reikalavimo teise į atsakovę. Šie atskirojo skundo argumentai pagrįstais pripažintini tik iš dalies.

9.                      JANĮ 4 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo procesą juridiniam asmeniui inicijuoti teisę turi juridinio asmens vadovas ir kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Restruktūrizavimo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, tik jeigu jo reikalavimai juridiniam asmeniui, kurie yra pradelsti, viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) dydį (JANĮ 4 straipsnio 2 dalis).

10.                      Restruktūrizavimo ir bankroto proceso inicijavimą reglamentuoja JANĮ 8 ir 9 straipsniai, priklausomai nuo to, ar nemokumo procesą inicijuoti ketina pats juridinis asmuo (JANĮ 8 straipsnis), ar jo kreditorius (JANĮ 9 straipsnis).

11.                      Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės įtvirtintos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1384-450/2021).

12.                      Tuo atveju, jeigu nemokumo procesą inicijuoja juridinio asmens vadovas ar likvidatorius (JANĮ 8 straipsnis), nemokumo procesą jie inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdami pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdami pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas informuoti kreditorius reiškia, jog įstatyme nustatyta tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžių. Toks įstatymo reikalavimas yra imperatyvus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-245-467/2024, 28 punktas).

13.                      Jeigu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipiasi kreditorius, jis apie ketinamą inicijuoti restruktūrizavimo bylą praneša tik skolininkui (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis); restruktūrizavimo bylos inicijavimo stadijoje jam nėra keliamas įpareigojimas apie tai pranešti visiems kreditoriams.

14.                      JANĮ parengiamuosiuose dokumentuose pažymėta, kad, jei restruktūrizavimo procesą inicijuoja kreditoriai, tokiu būdu neskatinama ieškoti kitų juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2780 dėl įstatymų projektų reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789). Tuo tarpu, nemokumo procesą inicijuojant pačiam juridiniam asmeniui įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020, 17 punktas).

15.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja UAB „Grain LT“, vadovaudamasi JANĮ 9 straipsniu, 2024 m. lapkričio 11 d. pranešimu pareikalavo atsakovės ŽŪB „AUGA Lankesa“ per 15 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos įvykdyti pradelstus įsipareigojimus. Taip pat informavo, kad tuo atveju, jeigu per 15 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos atsakovė neįvykdys pradelstų įsipareigojimų, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas atsakovės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, pareiškėja kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Atsakovė tos pačios dienos elektroniniu laišku patvirtino, kad gavo šį pranešimą (1 t., b. l. 311–312). Atsakovei neįvykdžius pranešime nurodytų sąlygų, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo.

16.                      2024 m. lapkričio 11 d. NASDAQ viešai paskelbtas AUGA group, AB vadovybės komentaras dėl restruktūrizavimo iniciavimo ir pranešimas apie 2024 m. gruodžio 4 d. šaukiamą AUGA group, AB neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Pastarajame pranešime nurodyta, kad AUGA group, AB (kodas 126264360, buveinės adresas Konstitucijos pr. 21C, Vilnius) valdybos iniciatyva ir sprendimu 2024 m. gruodžio 4 d. 10:00 val. šaukiamas bendrovės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (1 t., b. l. 210–212, 213–215). Paskelbtoje susirinkimo darbotvarkėje numatyta: 1) informuoti apie bendrovės finansinius sunkumus, jų priežastis ir siūlymas spręsti bendrovės mokumo atkūrimo klausimą; 2) spręsti restruktūrizuoti bendrovę; 3) pritarti bendrovės restruktūrizavimo plano projektui. 2024 m. lapkričio 22 d. viešai AUGA group, AB paskelbė restruktūrizacijos plano projektą bei juo papildė 2024 m. gruodžio mėn. 4 d. vyksiančio AUGA group, AB neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės 3 klausimo sprendimo projektą (1 t., b. l. 216–217).

17.                      AUGA group, AB vadovybė savo 2024 m. lapkričio 22 d. pranešime viešai paskelbė, kad 4 metų restruktūrizacijos plano projekte siūlo konsoliduotus, į grupės veiklą orientuotus, veiksmus: a) bus tęsiamos veiklos kaštų mažinimo programos, kuriomis siekiama, kad iki 2027 m. konsoliduoti grupės įmonių veiklos kaštai būtų sumažinti iki 6,5 mln. Eur (2023 m. jie siekė 13,9 mln. Eur); b) bendrovė numatė parduoti dalį valdomų bendrovių ar atskirų gamybinių veiklų, kurios yra nutolusios nuo pagrindinių operacinių centrų. Bus siekiama realizuoti turtą, o tą, kuris bus reikalingas veiklai vykdyti, naudoti ilgalaikės nuomos pagrindais; c) veiklų, kurios lieka bendrovės valdomų įmonių ašimi – augalininkystės, gyvulininkystės, grybų auginimo, galutinių produktų tiekimo optimizavimas. Bus peržiūrėtas kiekvienos įmonės veiklos planas, diegiama paprastesnė ir kaštams mažiau imli valdymo struktūra. Bus apjungiama arba nutraukiama veikla iki 60 bendrovių, siekiant mažinti valdymo kaštus. Šiuos optimizacijos ir efektyvumo didinimo planus siekiama įgyvendinti iki 2026 m.; d) ilgą laiką kurtų naujų verslų, kaip biometano gamyba, spartesnis įdarbinimas, kuris sugeneruos papildomą piniginį srautą grupės finansams, t. y. iki 2,4 mln. Eur bendrojo pelno per metus. Taip pat grupės sukurtų tvaresnių pašarų įdiegimas gamyboje, kuris leis sukurti teigiamą ekonominę naudą gyvulininkystės segmentui.

18.                      Šie viešai NASDAQ paskelbti pranešimai patvirtina, kad patronuojanti įmonė AUGA group, AB išviešino, jog ji imsis priemonių restruktūrizuoti ne tik savo veiklą, bet ir jos patronuojamų įmonių veiklą.

19.                      Byloje pateiktais duomenimis, ŽŪB „AUGA Lankesa“ valdo ŽŪB „AUGA Žalsvelė“ (99,79 proc. akcijų) ir 129 fiziniai asmenys (0,21 proc. akcijų). Atsižvelgiant į AUGA group, AB restruktūrizavimo plano projekte išvardytas priemones įmonės mokumui atkurti, pagrįsta yra manyti, kad sprendimą dėl bendrovės restruktūrizavimo priėmė ne pati ŽŪB „Žalsvelė“ ar restruktūrizavimo bylą inicijavusi UAB „Grain LT“, o šias įmones patronuojanti AUGA group, AB. Vadinasi, teisę (ir pareigą) kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo iš esmės realizavo ne atsakovės kreditorė, o patronuojanti AUGA group, AB, todėl JANĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą turėjo informuoti visus bendrovės kreditorius. Todėl trečiasis asmuo AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialas atskirajame skunde pagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi kreditorių informavimo apie sprendimą restruktūrizuoti bendrovę informavimo tvarkos.

20.                      Teisiškai reikšminga yra tai, kad AUGA group, AB įmonių grupei priklauso 163 dukterinės bendrovės (1 t., b. l. 227). NASDAQ viešai paskelbta apie AUGA group, AB šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame bus svarstomas restruktūrizavimo AUGA group, AB inicijavimo klausimas. Šiame pranešime paminėti grupės įmonių veiklos optimizavimo sprendimai, tačiau niekaip neįvardyta, kaip tai įtakos konkrečią AUGA group, AB patronuojamą įmonę. Todėl atsakovės ŽŪB „AUGA Lankesa“ kreditoriai iš tokio netiesioginio pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame bus svarstomas grupės įmonių restruktūrizavimo proceso inicijavimas, negalėjo įsitikinti (žinoti), kad šiame procese bus svarstoma ir gali būti restruktūrizuojama ir atsakovė ŽŪB „AUGA Lankesa“.

21.                      Šios aplinkybės leidžia taip pat teigti, kad inicijuojant atsakovės nemokumo (restruktūrizavimo) procesą jo pradžioje iš tiesų nebuvo užtikrinti bendrovės kreditorių interesai būti informuotiems apie sprendimą restruktūrizuoti bendrovę. Tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo konstatuoti restruktūrizavimo proceso neteisėtumo ar negalimumo.

22.                      Pažymėtina, kad analogiškos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl kreditorių informavimo pažeidimo ir išvados dėl šio pažeidimo reikšmės jau yra konstatuotos įsiteisėjusiomis Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. e2-262-407/2025, Nr. e2-292-407/2025 ir Nr. e2-307-407/2025.

23.                      Atskirajame skunde trečiasis asmuo AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialas kvestionuoja ir pareiškėjos UAB „Grain LT“ teisę inicijuoti atsakovės nemokumo procesą, ir nurodo, kad pareiškėjos pateiktos PVM sąskaitos faktūros nepakankamai pagrindžia jos reikalavimo teisę į atsakovę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu.

24.                      Teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, išsprendžia klausimą dėl skolininko teisinio statuso, tačiau nesprendžia dėl tarp šalių susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių. Todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimai vertinami tik preliminariai. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, kad yra labiau tikėtina, jog kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą (o taip pat restruktūrizavimo bylą) teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017; 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020).

25.                      Pareiškėja savo 261 550,32 Eur reikalavimą į atsakovę pagrindė PVM sąskaitomis faktūromis (1 t., b. l. 285–310). Šie pareiškėjos reikalavimo teisę pagrindžiantys įrodymai vertinami kartu su atsakovės pateiktu kreditorių sąrašu, kuriame nurodyta, kad atsakovė pareiškėjai yra skolinga 283 300,31 Eur (2 t., b. l. 45–46). Šių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas preliminariai teisingai įvertino, kad pareiškėjos reikalavimo teisė į atsakovę egzistuoja, todėl pagrįstai sprendė, jog ji turėtų teisę inicijuoti atsakovei nemokumo bylą. Pažymėtina, kad priimant sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nėra vertinamas pareiškėjos, kaip atsakovės kreditorės, finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumas, todėl kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai buvo pakankami reikalavimo teisei į skolininkę (atsakovę) pagrįsti.

26.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šiuo atveju nesilaikyta JANĮ 8 straipsnyje nustatytos nemokumo bylos inicijavimo tvarkos ir apie šį ketinimą nebuvo pranešta visiems kreditoriams, tačiau, atsižvelgiant į restruktūrizavimo instituto specifiką, šis pažeidimas nesudaro pagrindo viso restruktūrizavimo proceso pripažinti neteisėtu ir jį nutraukti. Civilinės bylos procesas pirmosios instancijos teisme vyko vadovaujantis CPK nuostatomis, kreditorius AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialas į civilinės bylos procesą buvo įtrauktas dalyvauti trečiuoju asmeniu restruktūrizavimo byloje ir turėjo galimybę išreikšti savo procesinę poziciją visais byloje keliamais klausimais.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų vertinimo

27.                      Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių įmonės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai įmonei išsaugoti.

28.                      Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygą: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, restruktūrizavimo byla negali būti iškelta (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Restruktūrizavimo bylą taip pat atsisakoma kelti, jeigu restruktūrizavimo plano projektas, kai jis turėjo būti pateiktas, neatitinka šio įstatymo 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kai jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29.                      Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

30.                      Visų pirma, tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

31.                      Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ŽŪB „AUGA Lankesa“ turimo turto masę ir galimą turto vertę. Tai gali sąlygoti neteisingą bendrovės mokumo vertinimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės turto sudėtį, jos išsamiau neanalizavo, nesiaiškino ilgalaikio ar trumpalaikio turto sudėties, faktinio disponavimo turtu, debitorinių skolų galimybėmis jas realiai susigrąžinti. Be to, pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad bendrovės finansinį turtą sudaro ir įmonių grupės akcijos, taip pat nesiaiškino, ar nurodyta akcijų vertė atitinka realią jų vertę ir atitinkamai galėjo būti įtraukta į bendrovės finansinius atskaitomybės duomenis kaip suma, įeinanti į bendrovės turto vertę.

32.                      Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal 2024 m. gruodžio 6 d. sudarytą pelno (nuostolių) ataskaitą, bendrovė nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. patyrė 96 152 Eur nuostolių, nors dar 2023 m. uždirbo 236 667 Eur grynojo pelno. Balanso nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. duomenimis, ŽŪB „AUGA Lankesa“ visas turtas sudarė 10 923169 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 5 856 334 Eur, trumpalaikis turtas – 5 064 204 Eur, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 2 631 Eur; kai mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 7 958 099 Eur, iš kurių 5 789 243 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Nurodytų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas įvertino, kad juridinio asmens įsipareigojimai neviršija jo turimo turto vertės, tačiau turimų įsipareigojimų dydis patvirtina, jog bendrovė turi finansinių sunkumų ir atitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

33.                      Iš tiesų ŽŪB „AUGA Lankesa“ balanse už 2024 m. iki 2024 m. spalio 31 d. nurodyta, kad 2024 m. spalio 31 d. bendrovė turėjo turto už 10 923 169 Eur, o jos ilgalaikio turto vertė sudarė iš viso 5 856 334 Eur, trumpalaikio turto vertė – 5 064 204 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neanalizavo atsakovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto sudėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės materialusis turtas tuo metu sudarė tik 1 323 201 Eur iš viso jos ilgalaikio turto. Likusį ilgalaikį turtą sudarė 4 475 344 Eur finansinis turtas, iš jo 4 474 801 Eur – įmonių grupės AUGA group, AB akcijos ir 93 Eur – paskolos grupės įmonėms. O ženklią bendrovės trumpalaikio turto dalį sudarė 3 599 063 Eur per vienerius metus gautinos sumos, iš kurių 3 505 925 Eur sudarė įmonių grupės AUGA group, AB skolos.

34.                      Tiek AUGA group, AB konsoliduotame metiniame pranešime ir AUGA group, AB restruktūrizavimo plano projekte, tiek ŽŪB „AUGA Lankesa“ restruktūrizavimo plano projekte akcentuota, kad grupės įmonės yra tarpusavyje itin glaudžiai susijusios, jos teikė paskolas tarpusavyje (įmonių grupės įmonėms), o jų finansinius srautus sudarydavo ir grupės įmonių už suteiktas paskolas mokamos palūkanos. Vadinasi, visų įmonės grupės įmonių finansiniai srautai yra glaudžiai susiję ir tiesiogiai įtakoja kitų grupės įmonių finansinius srautus. Todėl vertinant ŽŪB „AUGA Lankesa“ mokumą būtina atsižvelgti į bendrovės finansinio turto sudėtį.

35.                      ŽŪB „AUGA Lankesa“ auditorių išvadoje nurodytas juridinių asmenų, kurių akcijų / pajų dalis atsakovė valdė 2023 m., sąrašas (1 t., b. l. 31). Teismas nevertino, ar šio atsakovės finansinio turto sudėtis nepakito ir kurių AUGA group, AB įmonių akcijos bei kuria dalimi sudarė atsakovės finansinį turtą 2024 m., ar šioms įmonėms nebuvo inicijuotos nemokumo bylos. Atsakovė apsiribojo pažymėti atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą, kad įmonių, kurioms inicijuotos ar iškeltos nemokumo bylos (ŽŪB „AUGA Gustoniai“, ŽŪB „AUGA Skėmiai“, ŽŪB „AUGA Želsvelė“) akcijos ar turimos skolos bendrovei negali būti prilyginamos nuliui, nes jos susiduria tik su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau duomenų apie tikrąją finansinio turto vertę nepateikė ir šių aplinkybių nepagrindė įrodymais. Todėl 2024 m. spalio 31 d. bendrovės balanse įvardyta 4 474 801 Eur AUGA group, AB įmonių akcijų vertė kelia abejonių dėl jų atitikties faktinei vertei.

36.                      Teismas nesiaiškino, ar nemokumo procesas nebuvo inicijuotas įmonėms, kurioms atsakovė jau suteikė paskolas. Atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą bendrovė nurodė, kad iš 31 jos debitorių net 28, tarp jų ir didžiausius įsiskolinimus turinčioms įmonėms, nemokumo procedūros nėra inicijuotos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net tokiu atveju, jeigu nėra bendrovės debitorių nemokumo grėsmės, vadovaujantis nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, debitorių įsiskolinimai nelaikomi realiu įmonės turtu, kadangi nėra žinomos skolų atgavimo galimybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-921-781/2021).  

37.                      Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad debitorinės skolos nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip realus bendrovės turtas, todėl pritaria trečiojo asmens atskirojo skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bendrovės turto balansą įtraukė 3 599 063 Eur per vienerius metus gautinas sumas. Vadinasi, šią sumą atėmus iš bendrovės turto masės, jos turimo turto vertė sudarytų 7 324 106 Eur (10 923 169 Eur – 3 599 063 Eur = 7 324 106 Eur) ir būtų mažesnė, nei 7 958 099 Eur bendrovės turimų įsipareigojimų kreditoriams dydis. Be to, teismas nesiaiškino, kokia yra reali bendrovės finansinio turto vertė ir kaip grupės įmonių, kurių akcijų turi bendrovė, ekonominė būklė įtakoja faktinę atsakovės finansinio turto vertę. Nenustačius šių aplinkybių, nepagrįsta būtų išvada, kad bendrovės turimo turto vertė yra didesnė už jos finansinius įsipareigojimus.

38.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors bendrovės nemokumas nėra esminė sąlyga sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiai įmonei, tačiau esminė aplinkybė yra ta, jog restruktūrizavimo byla gali būti keliama tik gyvybingai įmonei. Įstatyme nėra apibrėžtos gyvybingo vertinimo sąlygos, todėl gyvybingumo samprata plėtojama teismų praktikoje ir doktrinoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-934/2024). 

39.                      Taigi, nors bendrovės nemokumas savaime nepaneigia jos teisės restruktūrizuotis, tačiau tai lemia, kad teismas turi itin atidžiai įvertinti restruktūrizavimo plano projekte nurodomas priemones, kuriomis bus siekiama atkurti jos mokumą bei užtikrinti veiklos tęstinumą. Kuo mokumo būklė yra sudėtingesnė, tuo restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės turėtų būti aiškesnės, tikslesnės, pamatuotos ir realios, kad būtų galima laiku ir tinkamai reaguoti į mokumo problemas. Esant dideliems įsiskolinimams bei nenurodžius pakankamų priemonių tokius sunkumus įveikti, kyla rizika, kad restruktūrizavimo proceso metu kreditoriams skolos nebus grąžintos, gyvybingumo išsaugoti nepavyks, o restruktūrizavimo procesas nepasieks savų tikslų. Šiuo gi atveju, pirmosios instancijos teismas dėl nurodytų priežasčių ne tik turėjo pareigą itin atidžiai įvertinti restruktūrizavimo plano projekte nurodomas priemones, kuriomis bendrovė grindžia savo galimybes atkurti mokumą, bet priešingai, teismas itin siaurai vertino atsakovės įvardytas galimybes atkurti jos mokumą bei užtikrinti veiklos tęstinumą bei iš esmės neįvertinęs restruktūrizavimo plano projekto ir dėl numatytų priemonių nepateikęs išvadų, apsiribojo  termino nustatymu parengti ir pateikti teismui restruktūrizavimo planą, kuriam būtų pritarta JANĮ 106 ir 107 straipsniuose numatyta tvarka.

40.                      Trečiasis asmuo AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialas atskirajame skunde taip pat kvestionavo atsakovės pateiktų finansinių dokumentų turinį jų atitikties tarpusavyje prasme. Šį atskirojo skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu ir pažymi, kad bendrovė pateikė finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, atitinkančius jų sudarymo metu buvusią padėtį. Kiekvieno juridinio asmens turtinė padėtis yra dinamiška, kintanti, todėl skirtingu metu parengtuose dokumentuose nurodyti duomenys gali skirtis. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano projektas buvo parengtas dar 2024 m. gruodžio 6 d., kai kreditorių ir debitorių sąrašai – 2024 m. gruodžio 9 d., o bendrovės balansas – 2024 m. spalio 31 d., todėl duomenų skirtumai nevertinami, kaip esminiai, sudarantys pagrindą abejoti jų teisingumu. Aplinkybė, kad bendrovės balansas už 2024 m. buvo parengtas 2024 m. spalio 31 d. duomenimis, o ne pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo teisme data (2024 m. lapkričio 28 d.), nepaneigia balanse nurodytų duomenų teisingumo. Trečiasis asmuo nepagrindė, kad balanso už 2024 m. parengimo data buvo kuo nors reikšminga bendrovės turto vertei. Aptartos aplinkybės nedaro įtakos restruktūrizavimo bylos iškėlimui, nes duomenys indikuoja bendrovės finansinius sunkumus.

41.                      JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). 

42.                      Viena iš būtinų sąlygų restruktūrizavimo procesui pradėti yra ta, kad juridinis asmuo turi būti gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus. Doktrinoje pabrėžiama, kad tais atvejais, kai įmonė yra gyvybinga, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, turėtų būti taikomas prioritetas, o, jei įmonė nėra gyvybinga, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas vertintinas tik kaip trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ir juridinio asmens turto struktūrą ilguoju periodu (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555-571). Taigi, juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.

43.                      Teismas, vertindamas gyvybingumo sąlygą, turi atsižvelgti į reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat, vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 33, 34 punktai).

44.                      Gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas, todėl gyvybingumui pagrįsti neturi būti reikalaujama rinkos ekspertizių tyrimo išvadų. Gyvybingumo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Restruktūrizavimo plano projekte turi būti atskleista visa reikšminga informacija apie nemokumo problemas ir priemones, leisiančias vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir užtikrinti tolesnės veiklos perspektyvas. Įmonės gyvybingumą paneigia negebėjimas vykdyti mokestinių ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

45.                      JANĮ juridinio asmens gyvybingumą sieja su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jam vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu. Tačiau, nei įstatymas, nei jo parengiamieji dokumentai nedetalizuoja, pagal kokius kriterijus turi būti vertinamas juridinio asmens gyvybingumas ir sprendžiama dėl gebėjimo vykdyti savo prievoles ateityje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-450/2025). Šias reikšmingas aplinkybes teismas gali nustatyti įvertinęs jam pateiktą restruktūrizavimo plano projektą.

46.                      Priklausomai nuo to, su kokiomis – finansinėmis ar ekonominėms problemomis – susiduria skolininkas, galima imtis įvairių įmonės gelbėjimo veiksmų. Restruktūrizavimo veiksmai (įmonės gaivinimas, konkurencingumo didinimas) gali būti susiję su įmonių ūkinės veiklos rūšies pakeitimu, darbo organizavimo tobulinimu, gamybos modernizavimu, įmonės turto ar jo dalies pardavimu, kitų įmonių turto priėmimu jas jungiant ar skaidant, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio ir vykdymo terminų pakeitimu, kitų techninių, ekonominių ir organizacinių priemonių įgyvendinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

47.                      Aplinkybę, kad skolininkas yra gyvybingas, galima įrodinėti visais leistinais įrodymais (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktas), tačiau pagrindinė su gyvybingumu susijusi informacija paprastai atsispindi restruktūrizavimo plano projekte, kuriame be kita ko turi būti nurodyta finansinių sunkumų priežastys ir mastas (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas), restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas).

48.                      Trečiasis asmuo atskirajame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės gyvybingumo, teigia, kad atsakovė yra visiškai negyvybinga, turi 7 954 099 Eur įsipareigojimų, neigiamą kapitalą ir tik 1 darbuotoją, atsakovės veikla generuoja nuostolį, jos planuojamų pajamų neužtektų atsiskaityti su kreditoriais; nė vienas iš restruktūrizavimo plano projekte nurodytų tikslų nei teisiškai, nei faktiškai nėra įmanomi. 

49.                      Atsiliepime į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovė nurodė, kad, ji atsižvelgdama į rinkos sąlygas ir politinius sprendimus, 2023 m. vasarą iš ekologinės žemdirbystės pasitraukė į konvencinę žemdirbystę. Tam, kad galėtų toliau vykdyti veiklą bendrovė sumažino naudojamus žemės plotus ir sukoncentravo žemes vienoje teritorijoje; planuoja didinti savo veiklos apimtis ir samdyti daugiau darbuotojų (iki 27), išsaugoti esmines jos veiklai žemės nuomos, subnuomos, elektros energijos užtikrinimo sutartis.

50.                      Byloje pateiktame restruktūrizavimo plano projekte nurodytos šios priemonės finansiniams sunkumam įveikti: 1) nuostolių mažinimo veiksmai ir veiklos efektyvumo didinimo priemonės, 2) naujų finansavimo šaltinių paieška, 3) kreditorių pagalba.

51.                      Aptariant nuostolių mažinimo veiksnius ir veiklos efektyvumo didinimo priemones (restruktūrizavimo plano 6.1.1 papunktis) restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad bendrovei 2023–2024 m., pakeitus savo veiklos modelį ir perėjus iš ekologinės į konvencinę žemdirbystę bei optimizavus valdomus plotus, ji sumažino savo veiklos nuostolius. Bendrovė planuoja 2025–2029 m. laikotarpiu savo apyvartines lėšas atstatyti uždirbdama teigiama pinigų srautą (EBITDA) bei toliau tęsdama trumpalaikių skolų refinansavimą.

52.                      Restruktūrizavimo plane taip pat nurodyta, kad bendrovė savo veiklą ir apyvartines lėšas užsitikrina pasiskolindama iš kredito įstaigų. 2024 m. trumpalaikio finansavimo poreikis buvo 1,4 mln. Eur, tačiau dėl teigiamo pinigų srauto ir atidėtų įsipareigojimų vykdymo terminų, finansavimo poreikis mažės apie 5 proc. per metus, tai per restruktūrizavimo laikotarpį sumažės apie 500 000 Eur (35 proc. nuo dabar taikomo 1,4 mln. Eur dydžio). 

53.                      Nuo 2025 m. visos kultūros jau yra auginamos laukuose, naudojant chemines piktžolių naikinimo priemonės, todėl bendrovė nesusidurs su pereinamojo laikotarpio iššūkiais (tokiais, kaip mažesnis derlius dėl ilgamečių piktžolių neigiamo poveikio pereinamaisiais metais), patirtais 2023–2024 m. sezono metu. Grupės įmonių restruktūrizavimo atveju, siekiant aukštesnių kainų ir turint pakankamai apyvartinių lėšų, produkcija bus parduodama ne per pačią rugiapjūtę, bet geriausiu tam laikotarpiu. Mažėjant gamybos sąnaudoms augalininkystėje, daugiau lėšų bus skirta skolų mažinimui.

54.                      Dalies darbuotojų darbo sąnaudos bus patirtos 2025 m. 1 ketvirtį, tačiau jos nebus mažesnės nei minimalus darbo užmokestis šalyje. Padidinus darbuotojų skaičių bendrovėje padidės darbo užmokesčio sąnaudos, tačiau, kadangi bus atsisakoma kooperatyvo valdymo paslaugos, jos  veiklos sąnaudos šioje dalyje žymiai sumažės. Bendrovės darbuotojų darbo užmokesčio kaštai yra įtraukti į savikainą, planuojama, kad atlikus nurodytą veiklos pertvarkymą bendrovės savikaina 2025 m. turėtų sumažėti apie 2 proc. Gamybos grandyse bus atlikti organizaciniai ir technologiniai pakeitimai, kurie didins efektyvumą, mažins veiklos kaštus bei leis pasivyti paskutiniais metais visose darbuotojų kategorijose augančius atlyginimus. Didesnė dalis sezoninių darbuotojų dirbs pagal terminuotus sezoninius kontraktus.

55.                      Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano projekte aptariant nuostolių atsiradimo priežastis ir veiklos efektyvumo didinimo priemones glaudžiai aptariama AUGA group, AB įmonių grupės veikla, jų pobūdis ir taikytinos priemonės. Nurodyta, kad įmonių grupė augina kviečius, ankštines kultūras, rapsus, cukrinius runkelius, avižas ir kitas kultūras, daržoves, ruošia ekologiškus pašarus gyvuliams; pažymėta, jog sparčiai augo jos gamybos kaštai, kurių nekompensavo gautos pajamos.

56.                      Kita vertus, atsakovė, kaip savo veiklos efektyvumo didinimo priemonę restruktūrizavimo plano projekte, paminėjo tik tai, kad 2023 m. vasarą iš ekologinės žemdirbystės pasitraukė į konvencinę žemdirbystę ir dėl nuo 2025 m. naudojamų cheminių piktžolių naikinimo priemonių bendrovė nebepatirs nuostolių dėl mažesnio derliaus dėl ilgamečių piktžolių neigiamo poveikio pereinamaisiais metais. Pažymėtina, kad plano projekte nėra numatyta jokių esminių veiklos pokyčių, kurie didintų bendrovės konkurencingumą. Paminėtos priemonės leidžia spręsti, kad iš esmės bus tęsiama ta pati veikla, kuri iki šiol negeneravo pakankamų piniginių srautų. Plano projekte stokojama pagrindimo, kaip produkcijos pardavimas ne per pačią rugiapjūtę, bet geriausiu tam laikotarpiu padės generuoti didesnius pinginius srautus.

57.                      Bendrovė savo pajamų augimą grindžia prognozėmis, kad ateities sandoriuose (3 metų laikotarpiu) kviečių – pagrindinės įmonių grupės kultūros – kainos prognozuojamos apie 15 proc. didesnės, lyginant su gautomis 2024 m. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios prognozės yra išskirtinai bendro pobūdžio ir nepakankamos įsitikinimui, jog užtikrintų didesnių pajamų srautus.

58.                      Restruktūrizavimo plano matmenyse pažymėta, kad padidinus darbuotojų skaičių (planuojama didinti iki 27 darbuotojų) bendrovėje padidės darbo užmokesčio sąnaudos, tačiau atsisakius kooperatyvo valdymo paslaugos, jos veiklos sąnaudos šioje dalyje žymiai sumažės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat stokoja pagrindimo, įsitikinimui, ar kooperatyvų valdymo kaštai bus pakankami amortizuoti išaugusias darbo užmokesčio sąnaudas, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės iš viso netyrė.

59.                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešai skelbiamais draudėjų duomenimis, bendrovė 2025 m. vasario 27 d. duomenimis turėjo 294,93 Eur neįvykdytą mokestinę prievolę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir 27 249,28 Eur mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Ši aplinkybė nors ir neegzistavo priimant skundžiamą teismo nutartį, tačiau leidžia spręsti apie bendrovės finansinės būklės dinamiką jau po to, kai buvo įgyvendintos esminės restruktūrizavimo plane numatytos veiklos efektyvumo didinimo priemonės.

60.                      Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė, nevertino ir nesiaiškino, ar restruktūrizavimo plano projekte numatytos nuostolių mažinimo bei veiklos efektyvumo didinimo priemonės bus pakankamos, o bendrovės veiklos modelio pasikeitimai numatytu ketverių metų 2025–2029 m. laikotarpiu leis jai atkurti apyvartines lėšas ir generuoti teigiamą veiklos rezultatą, gauti pelną, atsiskaityti su kreditoriais bei sėkmingai vykdyti veiklą, t. y. generuoti ne tik pelną, bet ir lėšas, būtinas veiklos vykdymui. 

61.                      Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodyta svarbi aplinkybė, kad jos veikla yra neatsiejamai priklausoma nuo AUGA group, AB ir kitų grupės įmonių veiklos (AUGA group, AB įmonių grupė ir jos 163 dukterinės bendrovės sudaro konsoliduotą grupę) – esant sėkmingai grupės įmonių veiklai, sėkminga ir bendrovės veikla bei priešingai – grupės įmonėms susiduriant su problemomis, lygiagrečiai su jomis susiduria ir bendrovė. Plano projekte pažymėta, kad, siekiant suvaldyti piniginius srautus, buvo išplatinta 5 mln. Eur obligacijų emisija, kurios palūkanų norma per metus siekė 15 proc., įskaitant skolos pritraukimo sandorių kaštus. Tai padidino skolos aptarnavimo kaštus, o bendrovė susidūrė su ribotomis galimybėmis toliau didinti skolų naštą. Įmonė, siekdama užtikrinti veiklos finansavimą, pasinaudojo kapitalo ir privačių skolų rinkomis. Šis sprendimas padidino skolinimosi kainą iki 8,9 %, o privačių paskolų atveju – net iki 14 % (remiantis gegužės mėn. duomenimis). Prasti finansiniai rezultatai 2023 m. ir sumažinta 2024 m. prognozė padarė žymią įtaką faktoringo institucijų požiūriui – institucijos sumažino įsipareigojimų limitus (3 t., b. l. 28).

62.                      Nepaisant pirmiau nurodytų aplinkybių, bendrovė restruktūrizavimo plano projekte pažymėjo, kad ji yra numačiusi refinansuoti jai AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialo suteiktas paskolas (ir kitas), tačiau iš esmės šios finansinių srautų suvaldymo ir kartu mokumo atkūrimo priemonės realumo ji nepagrindė faktiniais duomenimis, o teismas jų nesiaiškino. Vertinant bendrovės numatytą kreditų refinansavimo galimybę, tokios plano projekte nurodytos aplinkybės iš esmės leistų abejoti dėl refinansavimo perspektyvos galimybių ar bent jau ribotų galimybių refinansuoti turimus finansinius įsipareigojimus bei tokiu būdu skolinimosi kaštų sumažinimo. Galimybė pasinaudoti tokia priemone kelia didelių abejonių, ypač esant dabartinei AUGA group, AB įmonių finansinei situacijai. Nors atskirajame skunde buvo keliamas refinansavimo realumo klausimas, tačiau atsakovė iš esmės jokių argumentų nepateikė, o pagal esamą situaciją refinansavimo galimybei šiuo metu iš esmės esant neįmanomai (ar labai abejotinai), tokia restruktūrizavimo plane numatyta priemonė reikalauja papildomo ištyrimo bei aiškinimosi.

63.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir nepasisakė, ar atsakovės restruktūrizavimo plano projekte planuojami generuoti pinginiai srautai leis bendrovei užsitikrinti ne tik savo finansinių poreikių patenkinimą viso restruktūrizavimo metu, bet ir bus pakankami proporcingai pagal plane numatytą seką patenkinti ir kreditorių finansinius reikalavimus. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi patvirtinta maksimali 327 837,10 Eur suma, kurią atsakovė gali naudoti savo einamiesiems poreikiams per mėnesį – mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas ir visas kitas einamąsias įmokas. Vadinasi, tokiu atveju per vienerius kalendorinius metus atsakovės pajamų poreikis sudarytų 3 934 045,20 Eur. Kai restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad atsakovė per 2025 m. planuoja gauti 1 237 482 Eur pajamų, 2026 m. – 1 263 317 Eur, 2027 m. – 1 289 799 Eur, 2028 m. – 1 316 942 Eur, 2029 m. – 1 316 942 Eur pajamų. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad iš pirmo žvilgsnio restruktūrizavimo plano projekte prognozuojamos gauti pajamos taip pat būtų nepakankamos vien einamiesiems atsakovės finansiniams poreikiams patenkinti, tuo labiau – kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Todėl ši restruktūrizavimo plano projekto priemonė reikalinga taip pat papildomo ištyrimo.

64.                      Bendrovė nurodė, kad ji yra įkeitusi dalį jai priklausančio turto už trečiųjų asmenų įsipareigojimus, taip pat yra suteikusi laidavimus. Bendrovė pagal restruktūrizavimo plano projektą nėra numačiusi jai priklausančio įkeisto turto pardavimo, todėl įkeitimu užtikrintų kreditorių finansinių reikalavimų vykdymo terminai nesikeičia. Tačiau ši bendrovės įvardyta aplinkybė turi būti vertinama visų bylai aktualių aplinkybių bendrovės veiklos ir jos rezultatų sąsajų su kitų AUGA group, AB įmonių veiklos rezultatais kontekste. 

65.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino, kokios bendrovės ir AUGA group, AB įmonių prievolės buvo užtikrintos bendrovės laidavimu ir jai priklausančio turto įkeitimu ir kiek aukšta yra rizika, kad kreditoriai pasinaudos šiomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, kaip tai įtakotų  restruktūrizavimo procesą. Teismas iš viso netyrė ir nepasisakė, kokią įtaką bendrovės gyvybingumui ir jos galimybei toliau vykdyti veiklą bei generuoti pajamas nurodyta apimtimi turi kreditoriui AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialui FUSĮ suteiktos teisės ir bendrovės įsipareigojimai pagal sudarytas konkrečias kredito sutartis.

66.                      Atkreiptinas dėmesys, kad restruktūrizavimo plano projekte aptariant prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones nurodyta, jog planuojami sandoriai, suteiktos garantijos ir laidavimai, kurių dar nereikia vykdyti, bendrovės finansiniais įsipareigojimais nepripažįstami, kol jie neatitinka finansinio įsipareigojimo apibrėžimo (18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ metodinės rekomendacijos, patvirtintos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V2-24, 28 punktas) (3 t., b. l. 31).

67.                      JANĮ 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Kaip jau minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino restruktūrizavimo plano projekto, vertinant bendrovės gyvybingumą, nors tokią pareigą besąlygiškai turėjo, kadangi tik įvertinus individualias konkretaus plano projekte numatytas priemones, kuriomis grindžiamos mokumo atkūrimo galimybės (gyvybingumas), ir įvertinus jų realumą, aiškumą ir naujumą visais aspektais, tokios plane numatytos priemonės gali būti (ne)pripažintos esminėmis ir leidžiančiomis atkurti bendrovės mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju, ne tik pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino bendrovės restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, bet ir aptartas restruktūrizavimo plano projekte verslo pertvarkymo planas, reikalauja papildomo tyrimo bei vertinimo, kadangi jame numatyti veiksniai yra ganėtinai lakoniški ir iš esmės orientuoti į visos AUGA group, AB grupės principinius veiklos pertvarkymus, o ne į konkretaus juridinio asmens galimybes.

Dėl atsakovės ŽŪB „AUGA Lankesa“ atskirojo skundo

68.                      Skundžiama 2025 m. sausio 15 d. nutartimi teismas leido ŽŪB „AUGA Lankesa“ mokėti darbuotojams darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas ir visas kitas einamąsias įmokas iš AS „Citadele Banka“ Lietuvos filiale esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant laisvai disponuojamą sumą, kuri gali būti panaudota per vieną mėnesį, neviršijant 327 837,10 Eur.

69.                      Atsakovė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad nutartimi nustatytas įpareigojimas einamąsias įmokas mokėti iš trečiojo asmens banko sąskaitos daro bendrovės restruktūrizavimo procesą faktiškai neįgyvendinamu, todėl turi būti keičiamas. Teigia, kad AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialo ir ŽŪB „AUGA Lankesa“ tarpusavio sutartinių įsipareigojimų nuostatos negali būti taikomos sprendžiant restruktūrizavimo procesui aktualius klausimus, jeigu tokiais įsipareigojimais paneigiama galimybė pasiekti JANĮ įtvirtintus tikslus.   

70.                      Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialas ir atsakovė ŽŪB „AUGA Lankesa“ kartu su kitomis grupės įmonėmis sudarė kredito linijos sutartis Nr. KS/20-254 (2 t., b. l. 96–111) ir Nr. KS/20-253 (2 t., b. l. 114–128). Šalys, vadovaudamosi FUSĮ, kredito linijos bendrųjų sąlygų 4.6 papunktyje susitarė, kad bankui šios sutarties pagrindu be jokio papildomo susitarimo yra pateikiamas finansinis užstatas be nuosavybės teisės perdavimo, įkeičiant bankui visas esamas ir būsimas kredito gavėjo pinigines lėšas visose kredito gavėjo banko sąskaitose, kurios yra ir ateityje bus atidarytos banke. Kartu su kredito gavėjo piniginėmis lėšomis bankui įkeistos kredito gavėjo reikalavimo teisės išmokėti pinigines lėšas ir palūkanas iš kredito gavėjo sąskaitų banke. Finansinis užstatas bankui pateiktas su tikslu užtikrinti visų kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų bankui, kylančių iš sutarties, įvykdymą. Bankas turi teisę informuoti trečiuosius asmenis apie šio sutarties punkto pagrindu kredito gavėjo bankui pateiktą finansinį užstatą (2 t., b. l. 122). Be to, kredito linijos sutarties 1.4.3 papunkčiu kredito gavėja (ŽŪB „AUGA Lankesa“) įsipareigoja per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos pradėti ir visu sutarties galiojimo laikotarpiu vykdyti ne mažiau kaip 90 proc. apyvartą per kredito gavėjų sąskaitas, esančias banke.

71.                      Konstitucinis Teismas išaiškino, kad finansų srityje vykdoma ūkinė veikla, tokia kaip finansinių paslaugų teikimas, yra viena iš specifinių ūkinės veiklos rūšių, kurią vykdant tiesiogiai daroma įtaka šalies finansų sistemai, visam šalies ūkiui. Įstatymų leidėjas yra įpareigotas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šalyje veikiančios finansų sistemos saugumą, stabilumą, patikimumą. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad finansinio užtikrinimo susitarimo subjektams netaikomas kitiems subjektams privalomas draudimas įmonei nuo pradėto bankroto ar restruktūrizavimo procedūros vykdyti visas iki tol neįvykdytas finansines prievoles. Jiems yra taikomos specialaus teisės akto – FUSĮ – nuostatos. Tokiu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, kadangi įstatymų leidėjas gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų kategorijų asmenims, jeigu siekiama pozityvių visuomenei tikslų. Finansinio užtikrinimo šalys ir kiti restruktūrizuojamų arba bankrutuojančių įmonių kreditoriai priklauso skirtingoms kategorijoms, nes jų vykdomos ūkinės veiklos pobūdis, jos reikšmė finansų sistemos stabilumui yra didesnė nei kitų kreditorių. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama išlaikyti finansų sistemos saugumą, stabilumą, patikimumą, veiksmingą funkcionavimą, mažinti sisteminę finansų sektoriaus riziką (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimas byloje Nr. 135/2010). Taigi, remiantis FUSĮ tikslais, išaiškinta, kad FUSĮ turi absoliutų prioritetą prieš nemokumo teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-292-407/2025).

72.                      Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad finansinio užtikrinimo susitarimas yra daiktinis prievolinių įvykdymo užtikrinimo būdas, kai prievolė užtikrinama įkeičiant turtą ar turtines teises arba perduodant į jas nuosavybės teisę. FUSĮ 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad finansinio užtikrinimo susitarimams neperduodant nuosavybės teisės mutatis mutandis (su reikiamais pakeitimais) taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios įkeitimą, o finansinio užtikrinimo susitarimams perduodant nuosavybės teisę mutatis mutandis taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios kreditoriaus finansinio reikalavimo teisės perleidimą. Šios daiktinės teisės gali egzistuoti tik esant jų objektui, jos gali būti perduotos kaip finansinis užstatas ar kitaip suvaržytos tik asmens, kuris jas turi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015).

73.                      Pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užstato gavėjas (kreditorius) turi teisę, skolininkui neįvykdžius finansiniu užstatu užtikrintų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų, savo reikalavimą patenkinti iš finansinio užstato ar jo vertės pirmiau už kitus kreditorius (FUSĮ 9 straipsnio 2 dalis). Finansinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo įvykio atveju užstato gavėjas turi teisę finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio užtikrinimo neperduodant užstato nuosavybės teisės susitarimą, atsižvelgdamas į šiame susitarime numatytas sąlygas, vienašališkai realizuoti šiais būdais: 1) finansines priemones parduoti, perimti arba jų verte padengti užtikrinamuosius finansinius įsipareigojimus; 2) pinigų atveju – įskaityti arba kitaip padengti užtikrinamuosius finansinius įsipareigojimus; 3) kredito reikalavimus parduoti arba perimti juos nuosavybėn, įskaitydamas jų vertę arba panaudodamas jų vertę užtikrinamiesiems finansiniams įsipareigojimams įvykdyti (FUSĮ 9 straipsnio 3 dalis).

74.                      Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, juridiniam asmeniui suteikiama pagalba finansiniams sunkumams įveikti neturėtų būti siejama išimtinai tik su kreditoriaus savanorišku sutikimu, patvirtinimu (žodiniu, rašytiniu) atitinkamai modifikuoti savo prievolę skolininkui ir (ar) kitaip padėti jam įveikti finansinius sunkumus. JANĮ 104 straipsnis nustato, kad už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens (skolininko) vadovas. Šiame plane juridinio asmens vadovas, be kita ko, numato priemones, kuriomis bus siekiama įveikti finansinius sunkumus. Šios priemonės gali būti įvairios ir nebūtinai suderintos su skolininko kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1014-553/2020; 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1683-553/2020).

75.                      Sutiktina su trečiojo asmens atsiliepimo į ŽŪB „AUGA Lankesa“ atskirąjį skundą argumentais, kad nurodymas vykdyti einamuosius mokėjimus per banke atidarytą sąskaitą yra sutartinis šalių įsipareigojimas, kuris, įvertinus FUSĮ išimtinumą, negali būti modifikuotas nutartimi iškelti restruktūrizavimo bylą. Tačiau pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, kokią įtaką bendrovės gyvybingumui ir galimybei toliau vykdyti veiklą turi FUSĮ kreditoriui suteiktos teisės ir bendrovės įsipareigojimai jam pagal kredito sutartis; kokios apskritai yra ŽŪB „AUGA Lankesa“ galimybės vykdyti veiklą bei gauti pajamas, jeigu bankas neneigia galimybės pasinaudoti jam FUSĮ suteikta besąlygine teise nurašyti pinigines lėšas nuo ŽŪB „AUGA Lankesa“ sąskaitos įsipareigojimams pagal kredito sutartis vykdyti ir nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu.

Dėl procesinės bylos baigties

76.                      Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės mokumo ir gyvybingumo yra padarytos nevisapusiškai  vertinant byloje esančius duomenis, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų atkreipti dėmesį į šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus ir iš naujo individualiai įvertinti atsakovės finansinę padėtį bei restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones (ne)patvirtinančias realias jos galimybes vykdyti savo veiklą bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

77.                      Teismo vertinimas turi būti pateiktas atsižvelgiant į šiai bylai itin reikšmingą aplinkybę, kad AUGA group, AB įmonės tarpusavyje yra glaudžiai susijusios ir jų veiklos rezultatai tiesiogiai įtakoja visų įmonių veiklos rezultatus. Teismas taip pat turėtų įvertinti bendrovės veiklos perspektyvas, kaip ji ketina generuoti pelną, jeigu šiuo metu vykdoma veikla yra nuostolinga; kokios yra skolų refinansavimo ir atsakovės prievolių, užtikrintų pagal FUSĮ, modifikavimo galimybės.

78.                      Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ŽŪB „AUGA Lankesa“ gyvybingumo, turi išsamiai ištirti restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones, sudarant galimybę šalims dėl kiekvienos pasisakyti bei pasiūlius jas pagrįsti papildomais duomenimis, turi vertinti tiek ekonominius, tiek finansinius ryšius su kitomis AUGA group, AB įmonėmis, tiek pačios bendrovės gyvybingumą individualiai. Bylą nagrinėjant iš naujo, turi būti pašalinti neaiškumai, patikslinant galimybę iš planuojamos veiklos generuoti pelną, kurio pakaktų apyvartinėms lėšoms, kitiems būtiniems mokėjimams vykdant veiklą bei atsiskaitymui su kreditoriams vykdyti, kai šiuo metu suplanuotos pajamos ir išlaidos rodo tik nuostolį. Turi būti atsižvelgiama į tai, kad šiuo metu ŽŪB „AUGA Lankesa“ prievolės yra užtikrintos bankui pagal FUSĮ ir bankas turi prioritetą nurašyti pinigines lėšas nuo bendrovės sąskaitos, jeigu prievolės nevykdomos tinkamai ir laiku; kokią įtaką tokios aplinkybės turi gyvybingumo vertinimui. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų įvertinti, ar bus galima modifikuoti tarp šalių esančias prievoles, užtikrintas pagal FUSĮ, tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas FUSĮ išimtinumas.

79.                      Byloje nustatyti pažeidimai, apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kadangi tai reikštų, kad byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties ir gali riboti dalyvaujančių byloje asmenų apeliacijos teises, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

80.                      Panaikinus apskųstą nutartį ir bylą pirmosios instancijos teismui perdavus nagrinėti iš naujo, atsakovei ŽŪB „AUGA Lankesa“ ir trečiajam asmeniui AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialui grąžinami už atskiruosius skundus sumokėti žyminiai mokesčiai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo žemės ūkio bendrovei „AUGA Lankesa“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti atsakovei žemės ūkio bendrovei „AUGA Lankesa“, juridinio asmens kodas 156913032, 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodymu Luminor Bank AS, Lietuvos skyriuje. 

Grąžinti trečiajam asmeniui AS „Citadele Banka“ Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 304940934, 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4271 akcinėje bendrovėje SEB banke.

Teisėja                                                 Asta Radzevičienė