Civilinė byla Nr. 3K-3-200/2008
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1,
33, 71 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Stats kamps“ ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims V. B., UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
2005 m. rugsėjo 21 d. ieškovas UAB ,,Stats kamps” su atsakovo V. B. atstovu V. B. sudarė žodinės formos rangos sutartį dėl pastatų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybos. Šalys susitarė, kad už atliktus darbus pagal pateiktus darbų atlikimo aktus ir PVM sąskaitas-faktūras už atsakovą sumokės trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio vystymo grupė“. Pagal 2005 m. rugsėjo 21 d. žodinį susitarimą ieškovas 2005 m. rugsėjo 21 d. – 2006 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu atliko statybos darbų už 266 502,28 Lt, iš kurių 184 000 Lt sumokėjo trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio vystymo grupė“. Vėliau imta vengti iš ieškovo priimti atliktų darbų aktus ir atsiskaityti už juos. Kadangi ieškovui už atliktus darbus nebuvo sumokėta 82 502,28 Lt, tai ieškovas prašė šią pinigų sumą priteisti iš atsakovo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog statybos rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo UAB „Stats kamps“ ir trečiojo asmens UAB „Senamiesčio vystymo grupė“. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis trečiojo asmens UAB ,,Senamiesčio vystymo grupė” pasirašytais patikrinimo ir darbų apžiūros aktais, atliktų darbų aktais, PVM sąskaitomis-faktūromis, pinigų priėmimo kvitais, statybos darbų žurnalu, ieškovo UAB ,,Stats kamps” direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 8 d. pažyma Nr. 14, kurioje užfiksuotas trečiojo asmens UAB ,,Senamiesčio vystymo grupė” 82 502,20 Lt įsiskolinimas ieškovui. Teismas pažymėjo ir tai, kad šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimai, duoti bylos nagrinėjimo metu, taip pat liudytojų nurodytos faktinės aplinkybės sutampa su byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Dėl nurodytų priežasčių buvo nuspręsta, kad, ieškovei neįrodžius aplinkybės, jog dėl statybos darbų atlikimo ir apmokėjimo ji sudarė susitarimą su atsakovu V. B., nėra pagrindo tenkinti pareikšto ieškinio. Teismas akcentavo, kad, spręsdamas trečiojo asmens UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ atsakomybės klausimą, pažeistų jo teisę gintis nuo pareikšto ieškinio naudojantis visomis atsakovo teisėmis.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. atsakovas V. B. ir trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios dalykas – bendri šalių veiksmai tikslui pasiekti – pastatyti keturis kotedžus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutarties šalys numatė, kad šalių piniginiai ir turtiniai įnašai, įnašai darbu, taip pat turtas, sukurtas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra atitinkamai atsakovo V. B. ir trečiojo asmens UAB ,,Senamiesčio vystymo grupė“ bendroji dalinė nuosavybė. Minėtos sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad V. B. įnašas yra jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei teisė statyti, o UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ įnašas - atlikti visus statybos darbus bei padengti visas su tuo susijusias išlaidas. Šalys susitarė ir dėl gauto pelno pasidalijimo tvarkos - 40 proc. pelno –V. B., 60 proc. pelno - UAB „Senamiesčio vystymo grupė“. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo V. B. įnašas pagal jungtinės veiklos sutartį buvo nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, teisėjų kolegija nusprendė, kad ši sutartis turėjo būti patvirtinta notarine tvarka. Dėl sutarties formos trūkumų jungtinės veiklos sutartis buvo pripažinta negaliojančia, kartu pažymint tai, kad šia sutartimi atsakovas negalėjo remtis, atsikirsdamas į pareikšto ieškinio reikalavimus.
Teisėjų kolegija pripažino pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu, sprendžiant klausimą dėl statybos rangos teisinių santykių tarp ieškovo UAB ,,Stats kamps” ir trečiojo asmens UAB ,,Senamiesčio vystymo grupė” susiklostymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas atliko keturių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), statybos darbus ir įgijo reikalavimo teisę už juos gauti atlyginimą iš užsakovo. Nors šiuos darbus užsakė ir pagal PVM sąskaitas-faktūras už darbus atsiskaitė trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, tačiau pagal byloje esančio statybos leidimo duomenis statytojas, kartu užsakovas, yra atsakovas V. B., nes būtent jis atitiko Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus statytojui, be to, byloje nėra kitų įrodymų apie atsakovo V. B. sudarytas sutartis su kitais asmenimis dėl užsakovo teisių perleidimo. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ tik veikė už statytoją ir jo naudai, o statybos rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo UAB „Stats kamps“ ir atsakovo V. B., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas V. B. yra netinkamas atsakovas šioje byloje.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio vystymo grupė“, remdamasis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu peržiūrėti bylą kasacine tvarka, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tai lėmė neteisėto bei nepagrįsto teismo procesinio sprendimo priėmimą. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad tuo atveju, jei vienas iš partnerių įnašų į jungtinę veiklą yra nekilnojamasis daiktas, jungtinės veiklos sutartis privalo būti patvirtinta notariškai, yra nepagrįsta. Privaloma sandorių notarinė forma yra nustatyta tik daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriams (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovas V. B., sudarydamas jungtinės veiklos sutartį, neperleido nuosavybės teisės į žemės sklypą, todėl nereikia tokios sutarties tvirtinti notariškai.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarčiai būtina teisinė registracija (CK 1.75 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus manymu, CK nenustatyta privalomos jungtinės veiklos sutarčių teisinės registracijos, todėl toks reikalavimas šalių sudarytai jungtinės veiklos sutarčiai netaikytinas.
3. Apeliacinės instancijos teismas, klaidingai aiškindamas ir taikydamas teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus jungtinės veiklos sutarties formai ir teisinei registracijai, nepagrįstai pripažino šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį negaliojančia ir ja nesirėmė kaip įrodymu, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB „Stats kamps“ prašo kasacinį skundą atmesti ir kasaciniu skundu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl kasaciniame skunde išdėstytais pagrindais naikinti apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo nėra teisinio pagrindo. Ieškovas akcentuoja tai, kad trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio vystymo grupė“ negali būti laikoma tinkamu užsakovu statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų prasme ir tai teisingai nurodyta apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo V. B. ir trečiojo asmens UAB „Statybų vystymo grupė“ sudarytai jungtinės veiklos sutarčiai būtina notarinė forma, nes šia sutartimi kasatoriui buvo perleistos daiktinės teisės į atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, ir šia sutartimi buvo suvaržytos atsakovo daiktinės teisės į žemės sklypą, nes daiktinės teisės suvaržymais pripažįstami įsipareigojimai, susieti su daiktu (CK 4.9 straipsnio 1 dalis). Be to, šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis privalėjo būti įregistruota viešame registre. Ieškovas pažymi ir tai, kad visi statybos darbai buvo atlikti atsakovo naudai, pastatytas nekilnojamasis turtas viešame registre įregistruotas kaip atsakovo nuosavybė. Patenkinus kasacinį skundą, atsakovas išvengtų prievolės vykdymo, o jos įvykdymas būtų perkeltas nemokiam trečiajam asmeniui. Tai prieštarautų ne tik nuosekliam nagrinėjamai bylai reikšmingų teisės aktų aiškinimui, bet ir pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde trečiasis asmuo kelia teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus bendrosios jungtinės veiklos sutarties formai, aiškinimo ir taikymo klausimus, tai yra kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas byloje. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą peržengti kasacinio skundo ribas (CK 353 straipsnio 2 dalis).
Dėl notarinės jungtinės veiklos sutarties formos
Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Dėl to įstatymas (CK LI skyrius) detaliai nereglamentuoja jungtinės veiklos sutarties teisinių santykių, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma.
Reikalavimai jungtinės veiklos sutarties formai nustatyti CK 6.696 straipsnio 4 dalies normų: pagal bendrąją taisyklę jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos; be to, įstatyme imperatyviai nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties formos reikalavimų nesilaikymo pasekmė yra jos negaliojimas.
Taigi CK LI skyriaus normose nenustatyta savarankiškų pagrindų privalomajai notarinei jungtinės veiklos sutarties formai. Jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaryta notarine forma, jeigu savo turiniu ji yra sandoris, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma. Privalomos notarinės sandorio formos reikalavimas yra civilinių teisinių santykių dalyvių elgesio laisvės apribojimas, todėl negali būti taikomas plečiamai, t.y. įstatyme konkrečiai nenustatytu pagrindu.
Privalomos notarinės formos reikalavimas pagal CK 1.74 straipsnį yra taikomas:
1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriams;
2) vedybų sutartims (ikivedybinei ir povedybinei);
3) kitiems sandoriams, kuriems Civilinis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.
Sistemiškai vertinant CK 6.696 straipsnio 4 dalies ir CK 1.74 straipsnio normas, darytina išvada, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti sudaryta notarine forma tais atvejais, kai ją sudarantys partneriai kartu sudaro CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1,3 punktuose numatytus, t.y. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ar daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandorius arba sandorius, kuriems notarinę formą nustato konkrečios CK normos. Notarinę sandorio formą nustatančiose teisės normose neatskleidžiama, kas laikytina teisiškai reikšmingu (reikalaujančiu įforminti sandorį notarine tvarka) nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių suvaržymu. Įstatyminės analogijos pagrindu (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) šios teisinės sąvokos aiškinimui taikytinos privalomąjį sandorių registravimą reglamentuojančios teisės normos. Pagal CK 4.254 straipsnio 1 dalį teisiškai reikšmingi (sandorio formos aspektu) yra ne bet kokie, o esminiai daiktų ar daiktinių teisių suvaržymai - sandoriai ar sprendimai, kuriais ,,iš esmės“ keičiamos daikto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo galimybės.
Įstatyme suteikiama jungtinės veiklos parneriams laisvė susitarti dėl jų įnašų, jungtinės veiklos metu gautos produkcijos, pajamų ir vaisių teisinio režimo: pagal CK 6.971 straipsnio 1 dalį partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, ,,jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis“. Taigi nėra įstatyminio pagrindo teigti, kad visais atvejais, kai jungtinės veiklos partnerio įnašas į jungtinę veiklą yra jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, įvyksta turto perleidimas ir partneriui asmeninės nuosavybės teise priklausęs daiktas tampa bendrąja daline jungtinės veiklos dalyvių nuosavybe, taip pat kad visais atvejais yra iš esmės suvaržomas įnašu esantis daiktas ar daiktinės teisės.
Apeliacinės instancijos teismas ex officio pripažino atsakovo ir trečiojo asmens jungtinės veiklos sutartį negaliojančia savo sprendimą grįsdamas argumentu, kad jeigu vienas iš partnerio įnašų į jungtinę veiklą yra nekilnojamasis daiktas, jungtinės veiklos sutartis turi būti patvirtinta notaro. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinės instancijos teismo teiginys nėra pakankamai teisiškai argumentuotas ir nepagrįstas pirmiau analizuotomis įstatymo nuostatomis. CK tiesiogiai nenustatyta reikalavimo sudaryti jungtinės veiklos sutartį notarine forma tuo pagrindu, kad vienas iš partnerių įnašų į jungtinę veiklą yra nekilnojamasis daiktas, todėl spręsdamas dėl privalomos notarinės jungtinės veiklos sutarties formos tuo atveju, kai įnašu į jungtinę veiklą yra nekilnojamasis daiktas, teismas turi nustatyti sutarties sąlygų dėl partnerių įnašų teisinio režimo tikrąjį turinį, t. y. ar sudarius sutartį įvyko daiktinių teisių į įnašu esantį nekilnojamąjį daiktą perleidimo, daiktinių teisių ar nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoris arba kitoks sandoris, kuriam notarinę formą nustato konkreti CK norma. Bylą nagrinėję teismai šių įstatyminių nuostatų netaikė ir jungtinės veiklos sutarties turinio netyrė. Sutarties sąlygų aiškinimas ir jų turinio nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl kasacinės instancijos teismas negali ištaisyti žemesnių teismų padarytų įstatymo taikymo pažeidimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aiškinant ginčo jungtinę sutartį turi būti laikomasi bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių, nustatytų CK 6.193 straipsnyje: teismas negali apsiriboti pažodiniu sutarties teksto nagrinėjimu, sutarties turinys turi būti nustatinėjamas laikantis sąžiningumo, protingumo, silpnesnės sutarties šalies apsaugos principų, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų turinio tarpusavio ryšį ir t. t.
Dėl jungtinės veiklos sutarties teisinio registravimo
Reikalavimas privalomai teisiškai įregistruoti sandorį yra reikalavimas sandorio formai, toks reikalavimas turi būti nustatytas įstatyme (CK 1.75 straipsnio 1 dalis). Šio reikalavimo pažeidimas nėra siejamas su sandorio negaliojimu, tačiau sukelia neigiamų pasekmių pačioms sandorio šalims - jos negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis).
CK LI skyriuje nėra taisyklės, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti privalomai registruojama, todėl jungtinės veiklos sutarties teisinio registravimo klausimas turi būti sprendžiamas analogiškai kaip ir notarinės sandorio formos taikymo atveju. Jungtinės veiklos sutartis turi būti privalomai įregistruota, jeigu ji yra sandoris, kuriam įstatymo nustatytas privalomos teisinės registracijos reikalavimas.
Pagal CK 4.253 straipsnį viešojo registro objektai yra registruojami daiktai, taip pat teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais - ir juridiniai faktai. Įstatyme nustatyta, kad viešame registre turi būti registruojami tie su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės (CK 4.254 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamų teisinių santykių kontekste darytina išvada, kad jungtinės veiklos sutartis turi būti privalomai teisiškai registruojama tais atvejais, kai ją sudarantys partneriai kartu sudaro CK 4.254 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus sandorius, kuriais keičiamas įnašu esančio registruotino daikto teisinis statusas arba daiktinės teisės yra suvaržomos taip, kad esmingai pasikeičia daikto valdymo, naudojimo ar disponavimo galimybių apimtis.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad ginčo jungtinės veiklos sutartis turėjo būti teisiškai įregistruota, tačiau šio savo teiginio nepagrindė įstatymu. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatęs tikrąjį ginčo jungtinės veiklos sutarties turinį, atitinkamai turėjo išspręsti klausimą, ar buvo sudarytas sandoris, kuriam įstatymu nustatyta privaloma teisinė registracija.
Dėl procesinio sprendimo
Jungtinės veiklos sutarties notarinės formos ir teisinės registracijos klausimai nagrinėjamoje byloje yra esminiai, nes nuo jų priklauso, kas bus pripažintas tinkamu atsakovu. Konstatavęs, kad jungtinės veiklos sutartis sudaryta tinkama forma, yra galiojanti ir šalys gali jos faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis, teismas turėtų taikyti CK 6.975 straipsnio nuostatas dėl jungtinės veiklos partnerių atsakomybės pagal bendras prievoles ir pagal jungtinės veiklos tikslą spręsti, ar atsakovo ir trečiojo asmens prievolė ieškovui yra dalinė, ar solidarioji. Konstatavęs priešingai, teismas turėtų nustatyti, kam – atsakovui ar trečiajam asmeniui – atsirado prievolė iš statybos rangos sutarties su ieškovu ir atitinkamai išspręsti ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija taip pat vertina aplinkybę, kad kasacine tvarka neapskųstoje nutarties dalyje apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes tinkamai neišsiaiškino statybos rangos sutarties turinio, netyrė faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovo reikalaujamos skolos dydžiu, statybos darbų kokybe ir pan. Nustatyti trūkumai dėl didelės įrodymų rinkimo ir faktinių aplinkybių tyrimo apimties negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl visumos konstatuotų pagrindų byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis). Dėl to kasacinio skundo prašymas panaikinti apeliacinės instancijos nutartį atmetamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė