Civilinė byla Nr. 2S-795-273/2013

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-0529-2012-6

                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 110.1;

(S)

                                                                                                  121.14; 122.2.; 122.3.; 122.4;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 21 d.

Kaunas

  Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-5657-91/2012 pagal pareiškėjos D. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomosiose bylose Nr. 0140/12/00469, Nr. 0140/12/00468,

n u s t a t ė:                                              

                                                         I . Ginčo esmė

              pareiškėja D. Š. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones –sustabdyti antstolės A. L. veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0140/12/00468, Nr. 0140/12/00469 perduodant turtą išieškotojui, t.y. sustabdyti 2012 m. gruodžio 11 d. patvarkymo dėl neįvykusių varžytynių vykdymą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos 2012 m. gruodžio 18 d. skundas dėl antstolės A. L. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0140/12/00468, Nr. 0140/12/00469 ir priimtas galutinis sprendimas (nutartis).  Pareiškėja nurodė, kad 2012 m. gruodžio 19 d. pateikė antstolei A. L. skundą dėl antstolės A. L. veiksmų vykdomosiose byloje Nr. 0140/12/00468. Nr. 0140/12/00469. Skunde prašė pripažinti antstolės A. L. 2012 m. gruodžio 11 d. patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių 2012 m. gruodžio U d. Nr. 0140/12/00469, Nr. 0140/12/00468 neteisėtu; panaikinti antstolės A. L. 2012 m. gruodžio 11 d. patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių 2012 m. gruodžio 11 d. Nr. 0140/12/00469, Nr. 0140/12/00468. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad antstolė A. L. 2012 m. gruodžio 11d. paskelbė turto: (duomenys neskelbtini), priklausančio D. Š.-K., pirmąsias varžytynes; (duomenys neskelbtini)., priklausančio D. Š.-K, pirmąsias varžytynes, neįvykusiomis. Patvarkymu pasiūlė išieškotojui AB DNB bankui perimti turtą pardavimo iš varžytynių kainą; apie sutikimą ar atsisakymą paimti neparduotą iš varžytynių turtą išieškotojui pranešti iki 2012 m. gruodžio 27 d. Antstolė skundo neišnagrinėjo, taip kaip numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje per penkias darbo dienas nuo jo gavimo, o taip pat ir nestabdė 2012 m. gruodžio 11d. paskelbtų varžytynių, tačiau pasiūlė išieškotojui perimti turtą ir apie tai informuoti antstolę iki 2012 m., gruodžio 27 d„ todėl pareiškėja priversta kreiptis į teima dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

                               II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė. Teismo nuomone, kad pareiškėja prašydama sustabdyti vykdomąsias bylas, nenurodė nei vienos aplinkybės, kurios pagrindu turėtų būti sustabdyti priverstiniai vykdomi veiksmai, grąžinant skolininkės paimtą  kreditą. Be to, toks teismo veiksmas praktiškai paralyžuotų ir  labai apsunkintų kreditoriaus banko,  ūkinę veiklą, būtų neadekvačiai užkirstas kelias siekiamiems tikslams pažeisti ne tik kreditoriaus, požiūriu,  o taip pat ir pačios skolininkės atžvilgiu,  bet ir su pačia  prašančia  taikyti aptariamas priemones skolininke, galimybę toliau vystyti banko ūkinę  veiklą. Teismas  sprendė, jog šiuo metu taikyti prašomas laikinas apsaugos priemones pareiškėjos pateiktų prašymų pagrindu nėra teise ir faktais pagrįsto būtinumo, tai neatitiktų nei protingumo, nei proceso ekonomiškumo, nei skolininkės nei kreditoriaus teisėtų interesų pusiausvyros, nei civilinių santykių stabilumo principų civilinėje apyvartoje ir civiliniame procese. 

                    III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą  argumentai

              Pareiškėja D. Š. atskiruoju skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės- taikyti laikinąsias apsaugos priemones- sustabdyti antstolės A. L. veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0140/12/00468, Nr. 0140/12/00469 perduodant turtą išieškotojui, t.y. sustabdyti 2012 m. gruodžio 11 d. patvarkymo dėl neįvykusių varžytynių vykdymą, kol bus išnagrinėtas 2012 m. gruodžio 18 d. skundas dėl antstolės A. L. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0140/12/00468, Nr. 0140/12/00469 ir priimtas galutinis sprendimas (nutartis). Pareiškėja nurodo, kad netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių teismas pažeidė interesų pusiausvyros bei proporcingumo principus, nukrypo nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas akcentavo tik kreditoriaus interesus, visiškai neatsižvelgdamas į skolininkės interesus ir tą aplinkybę, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų bus perleistas D. Š. turtas už nepagrįstai žemą kainą, todėl ji patirs didelius finansinius nuostolius. Pareiškėja pateikė įrodymus ir argumentus, kurie neabejotinai patvirtino grėsmę, kad teismui patenkinus skundą dėl antstolės veiksmų: pripažinus antstolės A. L. 2012 m. gruodžio 11 d. patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių 2012 m. gruodžio 11 d. Nr. 0140/12/00469, Nr. 0140/12/00468 neteisėtu; panaikinus antstolės A. L. 2012 m. gruodžio 11 d. patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių 2012 m. gruodžio 11 d. Nr. 0140/12/00469, Nr. 0140/12/00468, teismo nutarties įvykdymas pasunkėtų. Tuo laikotarpiu kol teismas nagrinės bylą ir priims galimai naudingą pareiškėjai nutartį, galima situacija, kad turtas bus perduotas išieškotojui (kreditoriui) už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįvertindamas galimų teisinių pasekmių pareiškėjos skundo tenkinimo atveju.

           Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas  prašo pareiškėjos skundą atmesti. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą, neįrodžius bei nenustačius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Bankas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad faktas, jog turto nepavyko parduoti iš 2012-12-11 paskelbtų pirmųjų varžytynių, nes neatsirado nei vieno pirkėjo, bei pareiškėja nenurodo asmens, kuris sutiktu sumokėti didesne nei antstolės nustatytą kainą, taip pat patvirtina, jog parduodamo iš varžytynių turto kaina nustatyta ne per maža. Jeigu parduodamo iš varžytynių turto kaina būtų žemesnė nei reali rinkos vertė, neabejotinai būtų atsiradę suinteresuotų turto įsigijimu asmenų. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos atskirojo skundo argumentą, kad turtas bus perleistas už nepagrįstai žemą kainą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta. 

             Apeliacinio apskundimo objektu yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys. Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik tada, kai tai numatyta Civilinio proceso kodekse arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). LR CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (LR CPK 315 straipsnio 5 dalis.). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (LR CPK 338 straipsnis).

            Byloje nustatyta, kad  pareiškėja D. Š. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones–sustabdyti antstolės A. L. veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0140/12/00468, Nr. 0140/12/00469 perduodant turtą išieškotojui, t.y. sustabdyti 2012 m. gruodžio 11 d. patvarkymo dėl neįvykusių varžytynių vykdymą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos 2012 m. gruodžio 18 d. skundas dėl antstolės A. L. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0140/12/00468, Nr. 0140/12/00469 ir priimtas galutinis sprendimas (nutartis)(b.l. 1-3).  Kaip matyti iš bylos duomenų, atskirasis skundas pareikštas dėl nutarties, kuria Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino (b.l.15-16). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr.2-327-571/2013 pareiškėjos D. Š. skundą dėl antstolės veiksmų, atmetė. Teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išnyko pareiškėjos D. Š. atskirojo skundo objektas, todėl apeliacinis procesas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 315 straipsnio  5 dalimi

n u t a r i a :

         Apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos D. Š., atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. nutarties, nutraukti.

Teisėja                                                                                               Izolda Nėnienė