Civilinė byla Nr. eB2-2860-803/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01167-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.9.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

sekretoriaujant Anai Prutkovskai,

dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio kotedžai“ atstovei nemokumo administratorei J. Z. – V., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Liepų terasos“ atstovui A. S., kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratorių biuras“ atstovui J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio kotedžai“ nemokumo administratorės J. Z. – V. prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio kotedžai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Liepų terasos“, ir

n u s t a t ė :

I. Prašymo esmė

1.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Tauralaukio kotedžai“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotą tyčiniu; nustatyti, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą yra A. S..

2.       Nemokumo administratorė prašo pripažinti BUAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotą tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose įtvirtintus kriterijus, t. y. įmonės vadovas netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (pažeidė Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas, nesilaikė kreditorių ir teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano, nesilaikė vadovo fiduciarinių pareigų įmonei); sudarinėjo įmonei ekonomiškai nenaudingus ir žalingus sandorius, o bendrovės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos – įmonės nekilnojamasis turtas perleistas susijusiai įmonei be užtikrinimo priemonių, kuris iš karto įkeistas hipoteka tretiesiems asmenims.

3.       Nemokumo administratorės teigimu, UAB „Tauralaukio kotedžai“ buvo sąmoningai blogai valdoma, kas privedė bendrovę prie bankroto. Neatlikus sąmoningo blogo valdymo veiksmų ir nepasisavinus UAB „Tauralaukio kotedžai“ turto, jo būtų pakakę visų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Neabejotina, kad suinteresuotas asmuo A. S. suprato, jog sutikęs su nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių sąlygomis, pratęsęs atsiskaitymo su restruktūrizuojama įmone terminus, atlikęs veiksmus, leidžiančius turto pirkėjui pilnai disponuoti turtu, t. y. leidęs kitai savo vadovaujamai įmonei (pirkėjui) įkeisti tretiesiems asmenims perimtą turtą, taip pat sudarydamas sandorius, kurie panaikina ar ženkliai atitolina gautinų lėšų gavimą, ar nesiimdamas jokių aktyvių veiksmų esamoms ženklioms debitorinėms skoloms atgauti, įsigydamas restruktūrizuojamos įmonės vardu paslaugas ir darbus susijusios įmonės naudai, - veikė priešingai tiek pačios UAB „Tauralaukio kotedžai“, tiek jos kreditorių interesams, pasinaudojo savo kaip susijusio asmens padėtimi ir veikė išskirtinai UAB „Tauralaukio namai“ naudai, UAB „Tauralaukio kotedžai“ palikdamas neišvengiamam bankrotui.

4.       Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą dėl BUAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atsižvelgdama į nemokumo administratorės prašyme nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, mano, kad nemokumo administratorės prašymas pripažinti UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotą tyčiniu yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas.

5.       Kreditorius UAB „Grundas“ pateikė atsiliepimą. Nurodo, kad palaiko nemokumo administratorės prašymą visa apitimi.

6.       Kreditoriai A. S., A. S. ir UAB „Liepų terasos“ pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės prašymą pripažinti UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotą tyčiniu. Prašo pripažinti BUAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotą tyčiniu; nustatyti, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė BUAB „Tauralaukio kotedžai“ tyčinį bankrotą yra A. S.; konstatuoti, kad RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ netinkamai vykdė pareigą prižiūrėti ir kontroliuoti RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo plano priemonių vykdymą bei sudarė prielaidas administracijos vadovui A. S. atlikti žalingus veiksmus, dėl kurių restruktūrizuojama įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia.

7.       Kreditoriai A. S., A. S. ir UAB „Liepų terasos“ pažymėjo, kad A. S. UAB „Tauralaukio kotedžai“ vardu sudarė nenaudingus sandorius ir atliko kitus veiksmus, kurie yra pagrindas UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotą pripažinti tyčiniu, būtent tuo metu, kai bendrovei buvo taikyta restruktūrizavimo procedūra, ir jos veiksmus prižiūrėjo restruktūrizavimo administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo planas numatė pareigas ne tik įmonės vadovui A. S., bet ir restruktūrizavimo administratoriui. Restruktūrizavimo administratorius RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo procedūros metu buvo pasyvus ir elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, nes nekontroliavo RUAB „Tauralaukio kotedžai“ administracijos vadovo ir sąmoningai sudarė galimybes A. S. nevykdyti teisės aktuose ir restruktūrizavimo plane numatytą pareigą teikti informaciją apie restruktūrizavimo plane numatytų priemonių vykdymą.

8.       Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į BUAB „Tauralaukio kotedžai“ nemokumo administratorės prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Prašo atmesti BUAB „Tauralaukio kotedžai“ nemokumo administratorės prašymą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Nurodo, kad BUAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotas nebuvo sukeltas tyčinių jos vadovo ar savininkų veiksmų, susidarė nepalanki finansinė padėtis dėl laiku nepatenkintų kreditorių reikalavimų. Bendrovės vadovas ėmėsi visų įmanomų veiksmų tam, kad išsaugoti verslą ir patenkinti kreditorių interesus.

9.       Teismo posėdžio metu BUAB „Tauralaukio kotedžai“ nemokumo administratorė palaikė prašymą. Pažymėjo, kad suinteresuoto asmens atsiliepime nėra nuginčytas nei vienas prašyme nurodytas tyčinio bankroto požymis.

10.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Liepų terasos“ atstovas nurodė, kad prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra pagrįstas, taip pat pareiškė, kad nepalaiko prašymo dėl A. S. dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu.  

11.       Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nemokumo administratorės prašymą dėl UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjo žodinio proceso tvarka nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Liepų terasos“ nepalaikė prašymo dėl suinteresuoto asmens dalyvavimo byloje pripažinimo būtinu. Suinteresuotam asmeniui bei jo atstovui teismas sudarė visas galimybes pateikti byloje tiek rašytinius, tiek ir kitus įrodymus, tame tarpe, buvo pratęstas terminas atsiliepimui į administratorės prašymą pateikti, taip pat suinteresuotas asmuo bei jo atstovas galėjo pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, todėl CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas nebuvo pažeistas. 

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

12.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reguliuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Teismas, vadovaudamasis teisės aiškinimu, jog įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, kurių atgalinis taikymas negalimas, nagrinėjamu atveju spręs klausimą dėl UAB ,,Tauralaukio kotedžai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikydamas anksčiau galiojusio ĮBĮ normas, nes buvusio įmonės vadovo veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki JANĮ įsigaliojimo.

Dėl tyčinio bankroto požymių

14.       Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta tyčinio bankroto sąvoka – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

15.       ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu.

16.       ĮBĮ 20 straipsnyje yra išvardyti konkretūs tyčinio bankroto požymiai. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių tyčinio bankroto požymių: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

17.       Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to, preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

18.       Nagrinėjamoje byloje BUAB „Tauralaukio kotedžai“ nemokumo administratorė BUAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotą prašo pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais. 

19.       Ištyręs ir įvertinęs byloje turimus įrodymus, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas spręsti, jog UAB „Tauralaukio kotedžai“ buvo privesta prie bankroto tyčia. Nustatytini ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatyti tyčinio bankroto pagrindai, t. y. įmonės valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, privedę įmonę prie bankroto; įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.

20.       Iš bylos ir  byloje esančio Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. birželio 25 d..  UAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovu nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. buvo A. S.; nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. – A. S., o nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir iki bankroto bylos iškėlimo vėl A. S.; įmonės akcininkai nuo įmonės įsteigimo 2013 m. birželio 25 d.  iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. S. ir A. S..

21.       Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto bylą ir UAB „Tauralaukio kotedžai“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, įmonės nemokumo administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 17 d.). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi nutraukė UAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė J. Z.-V.. Šioje nutartyje teismas, be kita ko, konstatavo, kad bendrovė nevykdo restruktūrizavimo planu prisiimtų įsipareigojimų – atsiskaitymo su kreditoriais, t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d. patenkinti 539 435,38 Eur kreditorinių reikalavimų (nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 2 d.).

22.       Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).

23.       Kaip matyti iš pateiktų į bylą 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. Pirkimo–pardavimo sutarčių, UAB „Tauralaukio kotedžai“ perleido UAB „Tauralaukio namai“ atitinkamai 9 gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) už 995 000 Eur  (pagal 2018 m. liepos 20 d. Susitarimą pakeisti sutartį kainos sumokėjimo terminas 2019 m. gruodžio 31 d.) bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), už 448 000 Eur (pagal 2018 m. liepos 20 d. Susitarimą pakeisti sutartį dalies kainos – 248 000 Eur - sumokėjimo terminas 2019 m. gruodžio 31 d.).

24.       Iš nemokumo administratorės pateikto į bylą 2020 m. rugpjūčio 10 d. Nekilnojamo registro duomenų išrašo matyti, kad nėra įregistruota žymų „įsiskolinimas už įsigytą turtą“ ir „Sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui“ pagal 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. Pirkimo–pardavimo sutartis perleistam UAB „Tauralaukio namai“ turtui. Hipotekos registro duomenimis, pagal 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. Pirkimo–pardavimo sutartis iš UAB „Tauralaukio kotedžai“ įsigytas nekilnojamas turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriams užtikrinant paskolos sutarčių vykdymą.

25.       Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į nemokumo administratorės prašymą paaiškino, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ 2015 metais pradėjo 21 gyvenamojo kotedžo statybos projektą. Visa bendrovės veikla buvo nukreipta į šio objekto vystymą, buvo gautas 820 000 Eur finansavimas iš AS Bigbank, tačiau 2016 metais kilo nesutarimai su rangovais, projekto vystymas sustojo. Finansuotojas išmokėjo 198 611,97 Eur, liko neišmokėta 621 388,08 Eur. Pažymėjo, kad teisę parduoti turtą UAB „Tauralaukio kotedžai“ įgijo patvirtinus patikslintą bendrovės restruktūrizavimo planą. UAB „Tauralaukio namai“ buvo įsteigta būtent tam, kad galėtų atlikti statybos objekto (duomenys neskelbtini), finansuotojos vaidmenį – skolintis lėšas ir įkeisti turtą. Pati įsteigta bendrovė turto neturėjo, todėl nutarta jai perleisti turtą, priklausiusį UAB „Tauralaukio kotedžai“. Jei šie objektai jau būtų įkeisti ar kitaip apribota teisė į jų nuosavybę, gauti lėšų, skirtų užbaigti projektą, būtų praktiškai neįmanoma. UAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovas sudarė pažymas dėl visiško atsiskaitymo už 8 iš 21 nekilnojamojo turto objektus (765 150 Eur sumai), perleistus UAB „Tauralaukio namai“. Nepanaikinus žymų Nekilnojamojo turto registre dėl apribojimų turtui, UAB „Tauralaukio namai“ nebūtų galėjusi pasiskolinti lėšų ir tęsti projekto vystymą.

26.       Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi iškėlė UAB „Tauralaukio namai“ bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 28 d.) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). BUAB „Tauralaukio namai“ bankroto byloje patvirtinti hipoteka užtikrinti finansiniai kreditorių reikalavimai sudaro 1 587 462,98 Eur (civilinės bylos Nr.eB2-474-513/2021).

27.       Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nurodytų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių galutinis rezultatas buvo tai, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“, perleidusi nekilnojamąjį turtą, įgijo reikalavimo teisę į UAB „Tauralaukio namai“, kuri ne tik kad neturėjo turto atsiskaityti už įsigytą turtą (šią aplinkybę patvirtino A. S. atsiliepime, nurodydamas, kad UAB „Tauralaukio namai“ turto neturėjo, buvo įsteigta tam, kad galėtų skolintis lėšas ir įkeisti turtą), bet ir įkeitus turtą, gautos lėšos nebuvo panaudotos atsiskaitymui su UAB „Tauralaukio kotedžai“. Įvertinęs aplinkybę, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ ir UAB „Tauralaukio namai“ vadovas sandorių sudarymo metu buvo tas pats asmuo A. S., teismas sprendžia, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ buvo valdoma neatsakingai, t. y. bendrovės turtas buvo naudojamas neracionaliai sudarant įmonei ekonomiškai nenaudingus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius. Teismo vertinimu, bendrovės vadovas žinojo ir suvokė, kad teismo nutartimi iškėlus UAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo bylą, yra vykdomas šios įmonės restruktūrizavimo procesas, kuriuo siekiama atgaivinti įmonės veiklą, patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Tačiau UAB „Tauralaukio kotedžai“ nekilnojamas turtas buvo perleistas UAB „Tauralaukio namai“ tokiu būdu, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ kreditoriai neteko galimybės iš šio turto padengti savo reikalavimų, kadangi UAB „Tauralaukio namai“ įkeitė įsigytą nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims ir neatsiskaičius su UAB „Tauralaukio kotedžai“ už įsigytą turtą, UAB „Tauralaukio namai“ iškelta bankroto byla.

28.       Šios teismo išvados nekeičia suinteresuoto asmens nurodoma aplinkybė, jog vykdant projekto (duomenys neskelbtini), statybos darbus (kuriuos finansavo ir organizavo UAB „Tauralaukio namai“), UAB „Tauralaukio kotedžai“ liko skolinga UAB „Tauralaukio namai“, todėl bendrovės 2018 m. rugpjūčio 7 d. sudarė Reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 2018-08-07/01, kurioje nustatė, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ yra skolingi UAB „Tauralaukio namai“ už mokėjimus tiekėjams 351 000 Eur. Susitarus dėl priešpriešinių prievolių įskaitymo, UAB „Tauralaukio namai“ liko neskolinga už 11 įsigytų gyvenamųjų namų.

29.       Teismo vertinimu, tokie suinteresuoto asmens teiginiai, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ neturėjo lėšų užbaigti gyvenamųjų namų projekto adresu (duomenys neskelbtini), todėl susitarė perleisti nekilnojamojo turto objektus įsteigtai UAB „Tauralaukio namai“, kad ji susitartų su lėšų davėjais dėl finansavimo, nepagrindžia jo, kaip įmonės vadovo, rūpestingo ir apdairaus elgesio sudarant sandorius, o, priešingai, parodo bendrovės vadovo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais nevykdymą, t. y. buvo sudaromi didelės vertės sandoriai su šalimi, žinant, kad ji yra nepajėgi įvykdyti sandoriais prisiimtą prievolę – sumokėti sutartą kainą. Tokių UAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovo veiksmų negali pateisinti aplinkybė, kad UAB „Tauralaukio namai“ pavyko gauti finansavimą ir statybos projektas buvo sėkmingai vystomas toliau, kadangi, kaip minėta UAB „Tauralaukio namai“ buvo iškelta bankroto byla.

30.       Bylos duomenimis, UAB „Tauralaukio kotedžai“ ir UAB „Tauralaukio namai“ 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Šia sutartimi UAB „Tauralaukio kotedžai“ pardavė, o UAB „Tauralaukio namai“ įsigijo 1 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punkte nurodyta, kad bendra parduodamo turto kaina – 484 000 Eur. Šalys sutarties 4.1.1. punkte taip pat susitarė dėl atsiskaitymo tvarkos, t. y. 200 000 Eur pirkėjas UAB „Tauralaukio namai“ tiesiogiai pervers į pardavėjo kreditoriaus A. N. nurodytą banko sąskaitą, o likusią turto kainos dalį – 284 000 Eur - UAB „Tauralaukio namai“ perveda į pardavėjo UAB „Tauralaukio kotedžai“ banko sąskaitą per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2020 m. gruodžio 20 d. Teismas atkreipia dėmesį, kad viena vertus, dėl šio žemės sklypo pardavimo buvo nuspręsta 2019 m. lapkričio 4 d. RUAB „Tauralaukio kotedžai“ kreditorių susirinkime. Tačiau kita vertus, pardavus šį žemės sklypą UAB „Tauralaukio kotedžai“ turtinė padėtis pablogėjo, kadangi bylos duomenimis UAB „Tauralaukio namai“ liko skolinga UAB „Tauralaukio kotedžai“ kainos likutį – 246 054, 98 Eur ir kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo reikalavimus bent iš dalies. Minėta, Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi BUAB „Tauralaukio namai“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-474-513/2021) patvirtino UAB „Tauralaukio kotedžai“ bendrą 1 533 802,98 Eur kreditorinį reikalavimą, susidedantį iš 1 243 000 Eur skolos už 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. balandžio 3  d. sutartimis perleistus gyvenamuosius namus, 246 054,98 Eur už 2019 m gruodžio 20 d. sutartimi perleistą žemės sklypą, ir 44 748 Eur priskaičiuotų delspinigių.

31.       Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo patvirtinęs UAB „Tauralaukio kotedžai“ 2017 m. birželio 7 d. restruktūrizavimo planą, pagal kurį numatyta restruktūrizavimo trukmė yra 4 metai. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtintas pakeistas RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo planas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo plano tikslinimas, kuriuo buvo pakeista atsiskaitymo su įmonės kreditoriais tvarka, t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo būti patenkinta kreditorių finansinių reikalavimų 539 435,38 Eur sumai. 

32.       Tuo tarpu po turto perleidimo sandorių su RUAB „Tauralaukio kotedžai“ kreditoriais nustatytu terminu neatsiskaityta, o bendrovė, kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. sausio 1 d. - 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Tauralaukio kotedžai“  balanso,  2019 m. gruodžio 31 d. realaus turto neturėjo. Taigi iki 2019 m. gruodžio 31 d. turėję būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai (539 435,38 Eur) tapo pradelsti, kas reiškia, kad bendrovė tapo nemoki dėl nutarties 23, 30 punktuose aptartų įmonei nenaudingų sandorių. Teismo vertinimu, minėtų sandorių pagrindu UAB „Tauralaukio kotedžai“ neteko turėto nekilnojamojo turto, kas tiesiogiai nulėmė, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ po nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorių sudarymų buvo nemoki. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad RUAB „Tauralaukio kotedžai“ gavo reikšmingų pajamų iš nekilnojamojo turto perleidimo sandorių. Taip pat byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie kokią nors realią ar pagrįstai tikėtiną nekilnojamo turto pirkimo pardavimo sandorių naudą RUAB „Tauralaukio kotedžai“. Todėl teismas konstatuoja, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ekonomiškai nenaudingų 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. Pirkimo–pardavimo sutarčių, 2019 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir UAB „Tauralaukio kotedžai“ nemokumo, todėl yra pagrindas pripažinti UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindais.

33.       UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto bylos duomenimis bendrovės kreditoriai reikalavimai sudaro viso 1 060 749,82 Eur. Tai, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ negavo pajamų iš nekilnojamojo turto perleidimo sandorių (kurių bendra vertė 1 927 000 Eur), iš kurių būtų atsiskaitoma su įmonės kreditoriais, neabejotinai pažeidė kreditorių teises atgauti skolas, suinteresuotas asmuo turėjo suvokti, kad sudarius šiuos nekilnojamojo turto perleidimo sandorius kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti išieškojimo, nes UAB „Tauralaukio kotedžai“ nebeturės realaus turto. Išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, teikia pakankamą pagrindą pripažinti UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankrotą tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

34.       2019 m. balandžio 17 d. tarp UAB „Tauralaukio kotedžai“ ir UAB „Bajorai plius“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „Tauralaukio kotedžai“ perleido savo finansinių reikalavimų (18 831,81 Eur ir 5137,72 Eur) teisę į A. Z. ir A. S. naujajam kreditoriui UAB „Bajorai plius“. Ši sutartis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu buvo pripažinta negaliojančia (civilinės bylos Nr. e2-2588-566/2021) kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms. Nors sutiktina su suinteresuoto asmens teiginiu, jog pripažinus sutartį negaliojančia reikalavimo teises į skolininkus šiuo metu turi BUAB „Tauralaukio kotedžai“, tačiau tai nekeičia fakto, kad iki teismui pripažinus šią sutartį negaliojančia bendra 16 969,53 Eur debitorinio reikalavimo suma buvo perleista naujajam kreditoriui už bendrą 4 500 Eur sumą, nors restruktūrizavimo plane tokia debitorinių skolų išieškojimo tvarka nebuvo numatyta. Pagal ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalį įmonės valdymo organai pagal savo kompetenciją, nustatytą įmonės steigimo ir kituose įmonės veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, vadovaudamiesi restruktūrizavimo planu, laikydamiesi šiame įstatyme ir teismo nutartyje nustatytų apribojimų, valdo, naudoja visą įmonei nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį turtą ir juo disponuoja bei vadovauja įmonės veiklai. Taigi sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį suinteresuotas asmuo nesilaikė ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatų. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų UAB „Bajorai plius“ 2018 m. spalio 23 d. kreditorių susirinkimo sprendimu buvo pradėtas vykdyti bankroto procesas ne teismo tvarka. 2018 m. lapkričio 30 d. buvo priimtas sprendimas likviduoti įmonę dėl bankroto, o 2019 m. rugsėjo 27 d. priimtas sprendimas dėl veiklos pabaigos. UAB „Bajorai plius“ išregistruota iš juridinių asmenų registro 2020 m. sausio 29 d. UAB „Tauralaukio kotedžai“, atstovaujama vadovo A. S., dalyvavo visuose UAB „Bajorai plius“ kreditorių susirinkimuose, t.y. dalyvavo bankroto procese. Taigi A. S. buvo žinoma finansinė UAB „Bajorai plius“ padėtis ir nors 2019 m. balandžio 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi šalys sulygo, jog reikalavimai perleidžiami už 4 500 Eur, tačiau akivaizdu, jog 2019 m. balandžio 17 d. jau buvo priimtas UAB „Bajorai plius“ kreditorių sprendimas likviduoti įmonę dėl bankroto, kas reiškia, jog nuginčyta reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistos reikalavimo teisės nemokiai įmonei, tokiu būtų sumažinant restruktūrizuojamos įmonės kreditorių galimybės patenkinti savo kreditorinius reikalavimus.

35.       2019 m. spalio 28 d. tarp UAB „Tauralaukio kotedžai“ (kreditoriaus) ir UAB „Tauralaukio namai“ (naujasis skolininkas) bei A. S. (senasis skolininkas) buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią A. S. 17 712,81 Eur skola perkelta UAB „Tauralaukio namai“, UAB „Tauralaukio namai“ perėmė A. S. pareigą grąžinti skolą UAB „Tauralaukio kotedžai“ (Sutarties 2, 3 punktai). Sutarties 3 punkte numatyta, kad skolos grąžinimo terminas apibrėžiamas kreditoriaus (UAB „Tauralaukio kotedžai“) rašytiniu reikalavimu, pateikiamu prieš tris mėnesius. Kreditorius iki 2020 m. gruodžio 31 d. neteiks rašytinio reikalavimo naujajam skolininkui UAB „Tauralaukio namai“ grąžinti skolą (sutarties 4 punktas). Šio sandorio teisėtumas šiuo metu yra nustatinėjamas Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-641-838/2021. Pažymėtina, kad debitorinės skolos yra bendrovės turtas, kuris gali būti naudojamas skoloms padengti. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad A. S. skola mažėtų ar būtų grąžinama UAB „Tauralaukio kotedžai“, priešingai likus vos dviem mėnesiams iki restruktūrizavimo plane nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais datos (2019 m. gruodžio 31 d.) skola buvo perkelta naujajam skolininkui nustatant, jog kreditorius iki 2020 m. gruodžio 31 d. neteiks rašytinio reikalavimo naujajam skolininkui grąžinti skolą, kas yra visiškai nenaudinga restruktūrizuojamai UAB „Tauralaukio kotedžai“ ir jos kreditoriams, kadangi kreditoriai neteko galimybės iš šios debitorinės skolos patenkinti dalies savo reikalavimų iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo plane atsiskaitymo su kreditoriais data buvo numatyta 2019 m. gruodžio 31 d., akivaizdu, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovas, sudarydamas 2019 m. spalio 28 d. skolos perkėlimo sutartį pažeidė UAB „Tauralaukio kotedžai“ kreditorių interesus, nes įmonės kreditoriai neteko galimybės gauti dalies savo reikalavimų patenkinimo ne tik kad ankščiau negu iki 2020 m. gruodžio 31 d., bet ir tik tada kai UAB „Tauralaukio kotedžai“ pateiks rašytinį reikalavimą naujajam skolininkui.

36.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d. tarp UAB „Bajorų kotedžai“ ir UAB „Tauralaukio kotedžai“ buvo sudaryta Paskolos sutartis Nr.TK-BK-17-08-15/01, pagal kurią UAB „Tauralaukio kotedžai“ suteikė UAB „Bajorų kotedžai“ 120 000 Eur paskolą iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Už suteiktą paskolą skaičiuojama 6,5 proc. palūkanų nuo gautos sumos (sutarties 1, 2 punktai). UAB „Bajorų kotedžai“ iki nustatyto termino (2020-08-01) paskolos nesugrąžino ir nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 22 d sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1690-565/2021 tenkino UAB „Tauralaukio kotedžai“ nemokumo administratorės pateiktą ieškinį ir priteisė iš UAB „Bajorų kotedžai“ 132 811,89 Eur skolos ir 33 762 Eur priskaičiuotų palūkanų, viso 166 573,89 Eur. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Bajorų kotedžai“ iškelta bankroto byla (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

37.       Byloje nesant duomenų, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovas imtųsi kokių nors priemonių, kad skola iš UAB „Bajorų kotedžai“ būtų išreikalauta, teismo vertinimu UAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovas veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, dėl ko buvo apsunkintos UAB „Tauralaukio kotedžai“ kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. A. S. atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog bendroves siejant verslui, lėšos buvo grąžinamos, kadangi UAB „Tauralaukio kotedžai“ iš viso paskolino UAB „Bajorų kotedžai“ 192 405 Eur, teismas priteisė 132 811,89 Eur, nekeičia šios teismo išvados.

38.       Bylos duomenimis, UAB „Tauralaukio kotedžai“, perleidusi UAB „Tauralaukio namai“ 2019 m. vasario 19 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimis 21 kotedžą, ir toliau apskaitė sąskaitas už statomą turtą, t. y. UAB „Tauralaukio kotedžai“ vardu buvo pirktos paslaugos turtui, kuris jau buvo perleistas UAB „Tauralaukio namai“, statyti/aptarnauti.

39.       Suinteresuotas asmuo atsiliepime paaiškino, jog UAB „Tauralaukio kotedžai“ pagal 2019 m. vasario 19 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis perleidus nekilnojamąjį turtą UAB „Tauralaukio namai“ nuosavybėn, nebuvo iš naujo sudarytos sutartys su paslaugų teikėjais (UAB „Simis“, UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „MGS EU“, UAB „Litinsta“), kurie teikė paslaugas, susijusias su šiuo nekilnojamuoju turtu, todėl kurį laiką sąskaitos buvo pateikiamos UAB „Tauralaukio kotedžai“.

40.       Kaip matyti iš BUAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto bylos duomenų, teismo nutartimis patvirtinti UAB „Simis“ 2 318,19 Eur kreditorinis reikalavimas, UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2 468,40 Eur kreditorinis reikalavimas, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 348,63 Eur kreditorinis reikalavimas, UAB „MGS EU“ 1600 Eur kreditorinis reikalavimas, UAB „Litinsta“ 965,03 Eur kreditorinisį reikalavimas, viso 8 700,25 Eur.

41.       Taigi dėl to, kad UAB „Tauralaukio kotedžai“ vadovas po nekilnojamojo turto perleidimo nesiėmė veiksmų paslaugų sutartims su paslaugų tiekėjais nutraukti, UAB „Tauralaukio kotedžai“ įsipareigojimai didėjo.

42.       Teismo vertinimu nutarties 34-41 punktuose nustatytos aplinkybės patvirtina bendrovės vadovo netinkamą įstatymų, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymą, todėl byloje konstatuojamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto pagrindas.

Dėl atsakingų už tyčinį bankrotą asmenų nustatymo

43.       Teismas nurodo, kad neįvardins kaltų asmenų, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė UAB „Tauralaukio kotedžai“ tyčinį bankrotą. Minėta, kad prašymas dėl UAB „Tauralaukio kotedžai“ bankroto pripažinimo tyčiniu yra nagrinėjamas pagal ĮBĮ nuostatas, todėl atsakingo už tyčinį bankrotą asmens nustatymo klausimas taip pat turėtų būti nagrinėjamas pagal šio įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 36 punktas). ĮBĮ nėra įtvirtintas reikalavimas nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingą asmenį. Atitinkamai kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 34 punktas).

44.       Taip pat teismas atmeta prašymą konstatuoti, kad RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ netinkamai vykdė pareigą prižiūrėti ir kontroliuoti RUAB „Tauralaukio kotedžai“ restruktūrizavimo plano priemonių vykdymą bei sudarė prielaidas administracijos vadovui A. S. atlikti žalingus veiksmus, dėl kurių restruktūrizuojama įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, kaip nepagrįstą. Sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu yra tikrinamas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumas pagal įstatyme nustatytus pagrindus. Tuo tarpu kreditoriai, manantys, jog restruktūrizavimo administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ veiksmai buvo neteisėti ir dėl to jie patyrė žalos, turi teisę ginti savo galimai pažeistas teises, reikšdami ieškinį dėl žalos atlyginimo iš restruktūrizavimo administratoriaus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 290–292 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktais,

n u t a r i a :

tenkinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio kotedžai“ nemokumo administratorės J. Z. – V. prašymą iš dalies.

Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio kotedžai“ (juridinio asmens kodas 303091008) bankrotą tyčiniu. Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo dienos išsiųsti nutarties kopiją suinteresuotam asmeniui bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, jos kopiją išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Įpareigoti nemokumo administratorę su šia nutartimi supažindinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tauralaukio kotedžai kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                        Rūta Petkuvienė