Civilinė byla Nr.2A-1701-273/2010
Pirmosios instancijos teismo
teisėja Regina Agrba
Procesinio sprendimo kategorija 34.1; 42.6; 42.11.2.;45.6;114.11
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. rugsėjo 23 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio,
Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovei E. M., atsakovo atstovei advokatei Rasai
Užkuraitienei, trečiojo asmens UAB „Kauno
nekilnojamojo turto prekybos agentūros“ atstovei advokatei Vidai Kabečienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal
ieškovės E. M. patikslintą
ieškinį atsakovei I. A. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo
negaliojančia, tretieji asmenys – Kauno m. 27-ojo notarų biuro notarė M. Č., UAB „Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūra“
Kolegija,
išnagrinėjusi bylą,
nustatė:
Ieškovė patikslintu
ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama:
1)
pripažinti negaliojančia 2008-10-31 „Patalpų
pirkimo-pardavimo sutartį“, notarinio rejestro Nr. MČ-3183, sudarytą Kauno
miesto 27-ame notarų biure tarp atsakovės I. A. ir E. M.;
2)
taikyti
restituciją ir priteisti atsakovei I. A., negyvenamąją
patalpą-patalpas 1-4 ( 8,42 kv.m.), 2-8 ( 1,36 kv. m.); 2-9 ( 1,30 kv.m.) su bendro
naudojimosi patalpomis, pažymėtomis 2-12 ( 80/100 nuo 13,81 kv.m.).; a-2 (
857/1000 nuo 34,20 kv.m.); 1-1 ( 854/1000 nuo 1,78 kv.m.), unikalus Nr.
4400-0365-9367:4802, turinčias 11,08 kv.m. bendro ploto, kurių paskirtis-kita,
pažymėjimas plan1-4, adresu R. K. g. 88A, Kaune;
3)
priteisti
ieškovei E. M. iš atsakovės I. A. 19
800 Lt išlaidų pagal pirkimo-pardavimo sutartį, 200 Lt turėtų remonto išlaidų,
600 Lt žyminio mokesčio;
4)
įpareigoti I. A. sumokėti paslaugų
tiekėjams 2 428,55 Lt ( šildymo, vandens, elektros, administravimo ir kt.
mokesčių) pagal paskutines pateiktas sąskaitas iki sprendimo įsiteisėjimo
dienos.
Ieškovė nurodė, jog 2008-10-31 Kauno m. 27-ajame notarų biure buvo
sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Jos pagrindu ieškovė įsigijo patalpas už
19 800 Lt. Sudarant sutartį buvo nutylėta, kad parduodamas patalpos yra su
negyvenamųjų patalpų priklausiniais. Ieškovė tikėjosi nedidelio ploto buto.
Tačiau apgaulės būdu, nutylint svarbiausius faktus, buvo paaiškinta , kad nėra
jokių apribojimų. Vietoj to įsigijo 11,08 kv. m patalpas su beveik penkis
kartus didesnio ploto negyvenamosiomis bendro naudojimo patalpomis. Sąmoningas
aplinkybių nutylėjimas paslėptas, parduodant patalpas už nedidelę 19 800 lt kainą. Apie apgaulę ir
nutylėtas aplinkybes ieškovė sužinojo tik atvykusi į registrų centrą. Todėl
prašė pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, taikyti restituciją
ir iš atsakovės priteisti komunalinius būsto mokesčius ir išlaidas patalpų
remontui.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio
3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad 2008-10-31 sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad
Pirkėja ( ieškovė) nupirko negyvenamąsias patalpas su bendro naudojimo
patalpomis, turinčias 11,08 kv.m. bendro ploto ir atitinkamą plota bendro
naudojimo patalpų ( Sutarties II skyrius).Perkamų negyvenamųjų patalpų
aprašymas ( Sutarties II skyriuje) atitiko VĮ registrų centro 2008-10-29
išduotos Pažymos Nr.44-2442136 sandoriui patalpų aprašymą. Sutartis buvo parengta
pagal šalių sutartas sąlygas. Sandorio sudarymo dieną ieškovei notarų biure
pateikta sutarties projektas, ieškovė susipažino su kadastrinių duomenų byla.
Pats sutarties pavadinimas, jų aprašymas ieškovei buvo žinomas, abejonių
perkant patalpas ieškovė neturėjo. Tai patvirtino parašu sutartyje. Kritiškai
vertintinas ieškovės aiškinimas, jog ji nesuprato, kokias patalpas perka, o
notarė ją suklaidino, teigdama, jog tai butas. Ieškovė turi aukštąjį
išsilavinimą, todėl, susipažinusi su VĮ
Registrų centro išrašu, kadastro byla, negalėjo nežinoti, kokias patalpas
perka. Be to, patalpos du kartus apžiūrėtos vietoje. Apžiūrint jas nebuvo galima
nesuprasti, kad patekimui į WC teks naudotis ir bendro naudojimosi patalpomis.
Be to ieškovė pati elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, prisiimdama riziką dėl
sudaromo sandorio.
Dėl reikalavimo taikyti restituciją, teismas nurodė, kad šis
reikalavimas pagal savo esmę yra išvestinis iš pagrindinio pirmojo reikalavimo.
Nepripažinus sandorio negaliojančiu, nėra pagrindo taikyti restituciją ( LR CK
6.145 str.). Todėl reikalavimas laikytinas nepagrįstu, neįrodytu ir atmestinu (
LR (duomenys neskelbtini)178,263 str.).
Dėl reikalavimo įpareigoti I. A. sumokėti paslaugų tiekėjams 2 428,55 Lt ( šildymo,
vandens, elektros, administravimo ir kt. mokesčių) pagal paskutines pateiktas
sąskaitas iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei dėl reikalavimo priteisti
ieškovei E. M. iš atsakovės I. A. 19
800 Lt išlaidų pagal pirkimo-pardavimo sutartį, 200 Lt turėtų remonto išlaidų,
teismas sprendė, jog atsakovės I. A. ir vartojimo paslaugų
tiekėjų sutarčių patvirtinimui nepateikta jokių įrodymų, jų nesieja jokie
prievoliniai teisiniai santykiai. Be to,
pagal savo esmę jis galimas tik po sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos
taikymo.
Apeliaciniu skundu ieškovė E. M. prašo
panaikinti 2010-06-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti,
priteisti bylinėjimosi ir antrinės pagalbos išlaidas. Teigia, jog teismas,
aiškindamas ir taikydamas viešąją tvarką ir gerą moralę reglamentuojančią
teisės normą-CK 1.81. str. 1 d., nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartyse suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, nes sprendime
nurodytų bylų faktinės aplinkybės nesutampa su jos pareikšto ieškinio aplinkybėmis. Teismas
neišsamiai įvertino ir
ištyrė byloje surinktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes - pažeidė įrodymų
vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai nurodė, jog bylos nagrinėjimo
metu nenustatyta nei viena CK 1.81 str. 1 d., 1.90 str., 1.91 str. ir 4.79 str.
nurodytų aplinkybių. Nurodo, jog kartu su savo ieškiniu ir patikslintu ieškiniu
pateikė rašytinius įrodymus, akivaizdžiai įrodančius, kad ginčijama sutartis
prieštarauja ir viešajai tvarkai, ir gerai moralei. perkamų negyvenamųjų patalpų aprašyme (
Sutarties II skyriuje), VĮ registrų centro 2008-10-29 išduotos Pažymos Nr.44-2442136
sandoriui patalpų aprašyme ( b.l. 92) ir mano ieškinyje yra aiškiai nurodoma:
pagal Sutarties 2.1. punktą: Pardavėja parduoda, o Pirkėja perka negyvenamąją
patalpą - patalpas 1-4 (8,42 kv.m.); 2-8 (1,36 kv. m.); 2-9 (1,30 kv.m.) su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis:
2-12 (80/100 nuo 13,81 kv.,); a-2 (857/1000 nuo 34,20 kv.m); 1-1 (854/1000 nuo
1,78 kv.m), unikalus Nr. 4400-0365-9367:4802, turinčias 11,08 (vienuolika
ir aštuonias šimtąsias) kv.m. bendro ploto, kurių paskirtis: kita, pažymėjimas
plane: 1-4, adresas: R. K. g. 88A, Kauno m., Kauno m.
sav., (toliau -
Patalpos). Tai taip išeina, kad bendro
naudojimo patalpų - 20/100 patalpos 2-12, 143/1000 patalpos a-2 ir 146/1000 patalpos
1-1 dalys nepriklauso
kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir tai neprieštarauja
viešai tvarkai - visuomenės teisinio gyvenimo pagrindui.
Skunde
teigiama, jog sutartis buvo sudaryta atsakovei ir trečiajam asmeniui-notarei
naudojant apgaulę. Sutarties 4.2. punkte atsakovė - Pardavėjos atstovė patvirtino,
kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti
įtakos Pirkėjos - jos nuosavybės teisei į Patalpas. Sudarant sutartį nutylėta,
jog bendro naudojimo patalpos parduodamos kaip patalpų priklausiniai,
pažeidžiant viešosios teisės apribojimus - CK 4.82 str. 1, 2 ir 4 d.; panaudota
klaidinanti reklama -skelbimas laikraštyje. Teismas visiškai nevertino trečiajam asmeniui
notarei M. Č., trečiajam asmeniui UAB „Kauno
nekilnojamojo turto prekybos agentūra" (toliau -Agentūra) taikytino
padidinto profesinio atidumo kriterijaus, kuris ir lėmė esminę klaidą dėl sutarties
dalyko (CK 1.90 str. 2 d., 4 d.). Teismas visiškai nevertino ieškinyje ir
patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad sutarties 5.2. punkte yra
numatytos jos - pirkėjos teisės atsisakyti sutarties bei pareikalauti, kad
atsakovė - pardavėja atlygintų jai visus dėl sutarties nutraukimo patirtus
nuostolius, kai netinkamos kokybės ar būklės daikto pardavimas yra esminis
sutarties pažeidimas.
Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad Sutarties 3.1. punkte
nurodyta parduodama kaina - 19 800
(devyniolika tūkstančių aštuoni šimtai) litų, yra 3,5 karto mažesnė,
nei VĮ Registrų centro nurodoma rinkos
vertė - 71 100 Lt., o statybos vertė nurodyta net 98800Lt. Šis kainų skirtumas laikytinas atsakovės -
Pardavėjos atstovės ir trečiojo asmens sąmoningas nutylėjimas -apgaulė (CK 1.81
str. 1 d. ir 1.91 str. 5 d.), siekiant parduoti beveik 5 kartus didesnes
patalpas, nei ji tikėjosi įsigyti - parduotos: 11,08 + 11,05 + 29,31 + 0,25 =
51,69 kv.m., o ne 11,08 kv.m. patalpos. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo UAB „Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūra“ net neneigė, kad „rodė tik 11,08
kv. kambarį ir WC, o dėl bendro 52,96 kv.m. bendro naudojimo patalpų net
neužsiminė.
Teismas,
atmetęs ieškinį,
priteisė 50 Lt pašto išlaidų valstybei ( LR CPK 88 str.), tuo, pažeidė
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str., nes 2009-08-17
Kauno VGTPT sprendimu Nr. TP-2-(2.2.)-09-T-2087-2598 civilinėje byloje dėl
pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia jai teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant
100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų ((duomenys
neskelbtini) str. 1 d.). Šiuo sprendimu yra atleista nuo žyminio
mokesčio mokėjimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė
I. A. prašo
apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti
nepakeistą, priteisti iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo
nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.
3K-3-62/2003 yra išaiškintos LR CK 1.81 str. taikymo nuostatos. Minėtoje
nutartyje nurodyta : „Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, nagrinėjant civilines
bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį,
sutarties šalių ketinimai iš tiesų turi labai svarbią reikšmę. Pagal CK 1.81 straipsnio prasmę, turi būti
įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo
nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą.
Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti
sutartį ginčijantis asmuo (CPK 58 str. 1 d.). Taigi kaip matyti iš minėtos
nutarties tai, kad kolegija išaiškino bendrai kada gali būti taikomas LR CK
1.81 str. ir šiuo pagrindu gali būti panaikintas sandoris, todėl nėra svarbu
kokios yra bylų faktinės aplinkybės. Iš ieškovės pateikto nekilnojamojo turto išrašo, tai
ieškovės įsigytos patalpos, kaip atskiras turtinis vienetas priklauso
nuosavybės teise jai vienai ir nėra įregistruota jokių bendraturčių. Ieškovė susipažino su nekilnojamojo
turto išrašu, todėl taip pat matė, kad teisinė registracija yra negyvenamosios
patalpos, tai, kad visos patalpos buvo ieškovei aprodytos byloje parodė ir
trečiojo asmens UAB „Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūra" atstovė. Patalpos
du kartus apžiūrėtos
vietoje. Apžiūrint jas negalima nesuprasti, kad patekimui į WC teks naudotis ir
bendro naudojimosi patalpomis. Tas faktas, kad ieškovė minėtų patalpų neišnuomavo ir
negavo pajamų negali būti pripažinti negaliojančiu ginčo sandorį. Pati
ieškovė ieškinyje
nurodė, kad pas notarę ieškovei buvo pateikta kadastro byla ir visi reikalingi
dokumentai su kuriais ieškovė susipažino. Taigi ieškovė pati ieškinyje
pripažino, kad iki sandorio patvirtinimo susipažino su visais reikalingais
dokumentais. Sutartyje nurodytos patalpos sudaro atskirą turtinį vienetą, o minėta norma numato
bendro naudojimo patalpų, rūsio, palėpės priklausančios dalies pardavimą. Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą
pripažinti sutartį negaliojančia ir nebuvo pareiškusi reikalavimo nutraukti
sutartį. Sutarties 5.2 p. nurodyta pirkėjos teisių gynybos būdai, jeigu jai
būtų parduotas netinkamos kokybės daiktas. Tokie patys pirkėjo teisių gynybos
būdai yra nurodyti ir LR CK 6.334 str. tačiau ieškinys šiais pagrindais nebuvo
pareikštas. Ieškovė pasirašydama pirkimo pardavimo sutartį , sutarties 6.2 punkte
patvirtino, kad patalpų būklė, kokybė, naudojimo sąlygos bei kitos savybės šios
sutarties pasirašymo dieną atitiko šalių aptartas sąlygas. Ieškovė susipažino
iki sutarties su perkamu turtu ir jos dokumentais žinojo kokį turtą perka.
Minėtas turtas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, ieškovė ieškinyje nenurodė
kokie yra patalpų kokybės ar būklės trūkumai ir nepateikė jokių įrodymų. Ieškovė sutiko su atsakovės nurodyta
kaina, šalių sutarta kaina tenkino tiek ieškovę, tiek atsakovę. LR CK 6.313
str. 1 dalis nustato, kad parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių
susitarimu. Todėl kainos nustatymas sutinkamai su galiojančiomis teisės
normomis negali būti laikomas prieštaravimu gerai moralei ir viešajai tvarkai
bei apgaule, be to dar ieškovei žinant VĮ Registrų centro nurodoma rinkos
vertę, kadangi ieškovė susipažino su nekilnojamojo turto registro išrašu.
Atsiliepimu
į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB
„Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūra“ prašo apeliacinį skundą
atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti
patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas,
priimdamas sprendimą nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių,
nešališkumo principų, nei materialinės teisės normų taikymo. 2008-10-31
tarp ieškovės E. M. ir atsakovės sudaryta Patalpų
pirkimo-pardavimo sutartis neprieštarauja nei viešajai tvarkai, nei gerai
moralei, ji atitinka įstatymų reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo šiai
sutarčiai panaikinti. Iki sandorio patvirtinimo ieškovė susipažino su visais
reikalingais dokumentais , t.y. kadastro byla bei patalpų nuosavybės
dokumentais. Ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad prieš sudarant notarinę
sutartį, du kartus su agente buvo nuvykusi ir apžiūrėjo patalpas, kurias
ruošėsi pirkti. Suprato kokias patalpas pirks, nes yra sudariusi keletą Patalpų
pirkimo sandorių. Be to, ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą, todėl, remiantis
protingumo principu, privalėjo įvertinti įsigyjamas patalpas. Jos lūkesčiai ir
ketinimai buvo įsigytas patalpas nuomoti, tai ji pripažino teismo posėdyje. Atkreiptinas
dėmesys, kad atsakovė
po sandorio sudarymo, nesikreipė į agentūrą su pretenzijomis. Turto vertė, nurodyta VĮ Registrų centre,
neįpareigoja pardavėjo parduoti patalpų tokia kaina, kokia nurodyta, t.y. šalių
susitarimas, atsižvelgiant į tuo metu galiojusias rinkos kainas. Pirkėja galėjo
priimti tokią kainą, o galėjo ir atsisakyti. Ieškovei buvo pasiūlyta pirkti
patalpas už 19.800 litų, ji apžiūrėjusi iki notarinės sutarties sudarymo
perkamą turtą, susipažinusi su jo dokumentais, nusprendė šį turtą įsigyti už
pasiūlytą kainą.
Atsiliepime į
apeliacinį skundą tretysis Kauno m. 27-ojo
notarų biuro notarė M. Č. prašo apeliacinį skundą
atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, jog
teismas teisingai ir išsamiai aiškino ir taikė LR CPK 1.81 str., nurodydamas
sandorio pripažinimo pagal šį straipsnį negaliojančiu pagrindus bei pateikdamas
nuorodas į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtas kasacine tvarka priimtas
nutartis bei jose esančius teisės taikymo išaiškinimus. Ieškovė nepateikė svarių įrodymų savo reikalavimu: pagrįsti, o iš byloje pateiktų dokumentų
(byloje esanti VI Registrų centro pažyma) matyti, kad perkamos patalpos su bendro naudojimo
patalpomis nepriklausė keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės
teise, buvo įregistruotos kaip atskiras turtinis vienetas ir priklausė vienam
savininkui (atsakovei), dėl ko bendraturčių atsisakymo nuo pirmumo teisės
pirkti šias patalpas nereikėjo. Notaro biure ieškovė buvo supažindinta su visa
patalpų kadastro byla, VĮ Registrų centro pažyma, pateiktas sutarties projektas
susipažinimui, kuris buvo parengtas pagal šalių sutartas ir nurodytas sąlygas.
Taigi, pats sutarties pavadinimas, jos turinys ieškovei buvo žinomas, abejonių
perkant patalpas ieškove neturėjo, ir tai patvirtino savo parašais sutartyje. Tvirtindama ginčo sutartį, buvo ir yra įsitikinusi, kad sudarydama
ginčijamą sutartį, Ieškovė suprato, kokį turtą perka ir neklydo dėl sudaromos
sutarties dalyko. Teismui taip pat nekilo abejonių, kad ji, kaip notarė,
tvirtindama ginčo sutartį, tinkamai atliko savo pareigas, nes teismui yra
pateikti visi įrodymai, užtikrinantys sandorio teisėtumą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo
sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ((duomenys
neskelbtini) str. 1 d.) Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų
apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys
neskelbtini) str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m.
spalio 31 d. Kauno m. 27-ajame notarų biure tarp atsakovės I.
A. ir E. M. buvo sudaryta patalpų pirkimo pardavimo
sutartis, pagal kurią ieškovė įsigijo negyvenamąją patalpą su bendro naudojimo
patalpomis adresu R. K. g. 88A, Kaune. Ieškovė su ieškiniu
kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl
šio sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes sutartis sudaryta nutylint sandoriui
reikšmingas aplinkybes ir sandoris prieštarauja gerai tvarkai ir viešai
moralei, sudarytas apgaule.
Kauno miesto apylinkės teismas nustatė, kad 2008
m. spalio 31 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad ieškovė
nupirko negyvenamąsias patalpas su bendro naudojimo patalpomis, turinčias 11,08
kv.m. bendro ploto ir atitinkamą plotą bendro naudojimo patalpų. Perkamų
negyvenamųjų patalpų aprašymas atitinka VĮ Registrų centro 2008 10 29 išduotos
Pažymos Nr. 44-2442136 sandoriui patalpų aprašymą (b.l.92). Sutartis parengta
pagal šalių sutartas sąlygas. Sandorio sudarymo dieną ieškovei notarų biure
pateikta sutarties projektas, ieškovė susipažino su kadastrinių duomenų byla.
Abejonių perkant patalpas ieškovė neturėjo. Tai patvirtino parašu sutartyje.
Teismas kritiškai įvertino ieškovės aiškinimą, kad ji nesuprato kokias patalpas
perka, o notarė ją suklaidino, teigdama, jog tai butas. Ieškovė turi aukštąjį
išsilavinimą. Todėl susipažinusi su VĮ Registrų centro išrašu, kadastro bylą,
negalėjo nežinoti, kokias patalpas perka. Be to, patalpos du kartus apžiūrėtos
vietoje. Apžiūrint jas negalima nesuprasti, kad patekimui į WC teks naudotis ir
bendro naudojimo patalpomis.
Apeliantė
apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas
sprendime neteisingai nurodė, kad „LR CK 4.79 str. nuostatos ginčijamu sandoriu netaikytinos, kadangi iš
pažymos matyti, kad nėra patalpų priklausančių bendraturčiams bendrosios
dalinės nuosavybės teise. Darytina išvada, kad pati ieškovė elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, prisiimdama
riziką dėl sandorio sudarymo“. Šis apeliacinio skundo argumentas yra
nepagrįstas, nes ieškovės įsigytos patalpos, kaip atskiras vienetas priklauso
nuosavybės teise jai vienai ir nėra įregistruota jokių bendraturčių, todėl
teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiam ginčijamam sandoriui CK 4.79 str.
nuostatos netaikytinos. Be to, apeliantė nurodo, kad sudarant sutartį nutylėta,
kad bendro naudojimo patalpos parduodamos, kaip patalpų priklausiniai,
pažeidžiant viešosios teisės apribojimus – CK 4.82 str. 1, 2 ir 4 d.d., tačiau
šis argumentas taip pat yra nepagrįstas, kadangi sutartyje nurodytos patalpos
sudaro atskirą turtinį vienetą, o minėta norma numato bendro naudojimo patalpų
priklausančios dalies pardavimą.
Apeliaciniame
skunde apeliantė nurodo, kad teismas visiškai neįsigilino į jos tikruosius
ketinimus. Ji tikėjosi nusipirkti 11,08
kv.m. vieno kambario butą, kaip tai buvo paskelbta 2008 10 18 laikraštyje
„Noriu“, bet ne negyvenamąsias patalpas su bendro naudojimo patalpomis, kurių
plotai prieštarauja protingumo ir
proporcingumo principams. Be to, sutartis sudaryta nutylint, kad parduodamos
negyvenamosios patalpos su bendro naudojimo patalpomis, pažeidžiant kitų
bendraturčių teises, ir taip elgtis imperatyviai draudžia įstatymas. Sutartis sudaryta
atsakovei ir trečiajam asmeniui naudojant apgaulę. Šie apeliacinio skundo
argumentai atmestini, kadangi jie paneigti teismo surinktais įrodymais, šalių
paaiškinimais bei pačios ieškovės paaiškinimu, kad ieškovė sutartį skaitė,
todėl turėdama aukštąjį išsilavinimą privalėjo suprasti, kad perka
negyvenamąsias patalpas. Nekilnojamojo turto registre patalpos įregistruotos
kaip negyvenamosios, prieš perkant patalpas
ieškovei jos buvo parodytos. Todėl teismas kritiškai įvertino ieškovės aiškinimą , kad
ji nesuprato kokias patalpas perka, o notarė ją suklaidino, teigdama, jog tai
butas.
Teisėjų
kolegija sprendžia, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad
parduotas nekilnojamasis turtas neatitinka kokybės reikalavimų ir turi paslėptų
trūkumų. Pirkimo pardavimo sutarties 6.2 punkte yra nurodyta, kad patalpų
būklė, kokybė, naudojimo sąlygos bei kitos savybės sutarties pasirašymo dieną
atitiko šalių aptartas sąlygas. Ieškovė susipažino iki sutarties su perkamu turtu ir jo dokumentais, žinojo kokį
turtą perka. Ieškovė iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo pretenzijų dėl
perkamo daikto kokybės nepareiškė, sutartį pasirašė.
Ieškovė
apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas visiškai nevertino ieškinyje ir
patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad Sutarties 5.2 punkte yra
numatytos – Pirkėjos teisės atsisakyti sutarties ir bei pareikalauti, kad pardavėja atlygintų visus ieškovės dėl sutarties
nutraukimo patirtus nuostolius, kai netinkamos kokybės ar būklės daikto
pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi sutarties objekto
(Sutarties 2.1 punktas) būklė akivaizdžiai
prieštarauja valstybėje galiojančiai viešajai tvarkai. Tačiau sutinkamai su Sutarties 5.2 p.
nuostatomis ieškovė nereiškė reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pardavus
netinkamos kokybės daiktą, ieškovė pareiškė ir teismas nagrinėjo ieškovės
reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl šio argumento
pagrindu nėra pagrindo daryti išvados, kad sudaryta sutartis prieštarauja
valstybėje galiojančiai viešajai tvarkai.
Apeliaciniame
skunde ieškovė nurodė, kad teismas
visiškai nepasisakė dėl to, kad Sutarties 3.1 punkte nurodyta parduodamų kaina
– 19800 litų yra 3,5 karto mažesnė, nei VĮ Registrų centras nurodoma rinkos
vertė – 71100 Lt., o statybos vertė nurodyta net 98800 Lt. Šis kainų skirtumas
laikytinas atsakovės – Pardavėjos atstovės ir trečiojo asmens nutylėjimas –
apgaulė.( CK 1.81 str. 1 d. ir 1.91 str. 5 d.). Tačiau teismas sprendime
motyvavo, kad tenkinti ieškinį nėra pagrindo nei LR CK 1.81 str. 1 d. nei 1.91
str. 5 d. pagrindu. Ieškovė ir atsakovė susitarė dėl perkamo daikto kainos, iki
sutarties sudarymo ginčo tarp šalių dėl kainos nekilo. Todėl šalių susitarimas
dėl kainos negali būti laikomas prieštaravimu gerai moralei ir viešajai tvarkai
bei apgaule.
Teisėjų
kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad teismas nevertino
tai, kad ieškovė sudarė sandorį dėl
apgaulės ir klaidinančios reklamos. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismas
sprendime nurodė, kad ieškovė prieš perkant patalpas apžiūrėjo du kartus, visos
patalpos jai buvo parodytos, iki sandorio patvirtinimo ieškovė susipažino su
dokumentais, todėl ieškovės argumentas, kad sandoris buvo sudarytas dėl
klaidinančios reklamos ir apgaulės yra nepagrįstas. Dėl šių motyvų laikytinas nepagrįstas
ir apeliacinio skundo argumentas, kad tretysis asmuo Agentūra rodė tik 11,08
kvm.m. kambarį ir WC, o dėl bendro naudojimo 52,96 kv.m. patalpų net
neužsiminė. Be to, teismas sprendime nustatė, kad ieškovei buvo parodytos visos
parduodamos patalpos, tame tarpe ir bendro naudojimo.
Be
to, apeliaciniame skunde E. M. nurodė,
kad iš jos teismas priteisdamas 50 Lt pašto išlaidų valstybei (LR CPK 88 str.),
pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str., nes 2009 08
17 Kauno VGTPT sprendimu Nr. TP -2-(2.2.)-09-T-2087-2598 civilinėje byloje dėl
pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia jai suteikta antrinė
teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės
pagalbos išlaidų. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra
procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Esant
šiems duomenims Kauno miesto aplinkės teismo sprendimo keisti nėra pagrindo,
tačiau jis patikslintinas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu dalyje,
nurodant, kad pašalinama iš sprendimo rezoliucinės dalies, jog iš E. M. priteista 50 Lt pašto išlaidų
valstybei.
Kiti
apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos
priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl
jų nepasisako.
Atsižvelgiant
į auksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio
skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo,
todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m.
birželio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas ((duomenys neskelbtini) str. 1d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d.
1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą
atmesti.
Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą,
patikslinti sprendimą pašalinant iš rezoliucinės dalies, kad iš ieškovės E. M. priteista 50 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš
ieškovės E. M. 500
(penkis šimtus ) litų UAB „Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūrai“
įm.kodas 134569041 išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės
instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė
Izolda Nėnienė
Kolegijos teisėjai
Raimondas Buzelis
Arūnas Rudzinskas