Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-10-06][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1564-232-2020].docx
Bylos nr.: e2A-1564-232/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Rasų valda 121475275 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Prievolės
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
kitos bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo
Daiktinė teisė
Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Prievolių teisė
Bylos dėl atlygintinų paslaugų teikimo (paslaugų sutartis)
Bendrosios nuosavybės teisė

?

Civilinė byla Nr. e2A-1564-232/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38302-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.5

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rasų valda“ ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas UAB „Rasų valda“ (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės L. S. (toliau – ir atsakovė) 1 052,91 Eur skolos, 5 procentų procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) administratorius ir teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas, veikdamas 2017-10-30 Administravimo ir priežiūros sutarties (toliau – Sutartis) pagrindu. Atsakovė gyvenamajame name turi 182,95 kv. m patalpas, todėl privalo mokėti už suteiktas paslaugas bei paskaičiuotas kaupiamąsias lėšas. Paaiškino, kad atsakovė savo prievolės nevykdė, todėl nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio susidarė 1 052,91 Eur skola.

2.       Atsakovė L. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo pateiktoje sąskaitoje už suteiktas paslaugas 2019 m. spalio mėnesį nurodyta 33,49 Eur suma. Kadangi ieškovo nurodytą laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2019 m. spalio mėn. sudaro 21 mėnuo, ieškovas už suteiktas paslaugas turėtų reikalauti 703,29 Eur, tačiau faktiškai reikalauja 1 052,91 Eur. Pažymėjo, kad nėra gavusi ieškovo išrašytų sąskaitų. Teigė, kad ieškovas neįrodė skaičiuojamos minimalios kaupiamosios įmokos dydžio ir pagrįstumo. Sutarties 8.2 punkte numatyta, jog administratorius neteiks kaupiamųjų lėšų rinkimo ir apskaitos paslaugų, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas skaičiuoja kaupiamąsias lėšas.

3.       Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad paslaugų įkainiai numatyti Sutartyje. Reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė už paslaugas, suteiktas iki 2019-10-31 (mokėjimo terminas – 2019-11-30). Atsakovė per visą nuosavybės teisės valdymo laikotarpį nei karto nėra atlikusi mokėjimo už laiku ir tinkamai suteiktas paslaugas. Paaiškino, kad atsakovė laiku neinformavo apie nuosavybės teisių įsigijimą, todėl už laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. liepos mėn. suteiktas paslaugas sąskaitos buvo pateikiamos ankstesniam savininkui. Sužinojęs apie patalpų savininko pasikeitimą ieškovas atliko perskaičiavimą ir 2018 m. liepos mėn. sąskaitoje bei žiniaraštyje už laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. liepos mėn. suteiktas paslaugas nurodė perskaičiuotą mokėtiną sumą. Kaupiamąsias lėšas ieškovas rinko ir apskaičiavo vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtinu Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 (toliau – Aprašas). Kadangi atsakovė patvirtino, kad renkamos tik minimalios kaupiamosios lėšos, nėra pagrindo jų dydį papildomai pagrįsti.

4.       Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad patalpas, esančias gyvenamajame name įsigijo 2018-01-18 dovanojimo sutarties pagrindu, todėl būtent nuo šios dienos jai atsirado pagrindas vykdyti prievoles, susijusias su šiomis patalpomis. Apie patalpų įgijimą pranešti ieškovui negalėjo, nes nebuvo žinoma informacija apie name veikiančią bendriją bei paskirtą namo administratorių. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė sąskaitų už vasario, kovo ir gruodžio mėnesius. Žiniaraštis suformuotas ne pagal savininką/mokėtoją, o pagal objektą, knygelė (duomenys neskelbtini), todėl žiniaraštyje turėjo atsispindėti visos išrašytos sąskaitos ir sumų detalizacija nurodytam objektui, nevertinant, kas buvo savininkas. Iš žiniaraščio matyti, kad sąskaitos iki 2018 m. birželio nebuvo išrašomos, tuo tarpu 2018 m. liepos mėnesio eilutėje „likutis“ nurodyta 283,58 Eur suma, kurios ieškovas jokiais dokumentais nepagrindė. Nors ieškovas nurodė, kad atliko perskaičiavimus, juos patvirtinančių dokumentų nepateikė. Paaiškino, kad laikotarpį nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. birželio mėn. sudaro 5 mėnesiai, todėl remiantis standartine mėnesio paslaugų suma (33,49 Eur) mokestis už suteiktas paslaugas turėtų sudaryti 167,48 Eur, o ne ieškovo nurodytus 283,58 Eur. Ieškovui nepateikus kaupiamųjų lėšų dydį pagrindžiančių įrodymų, atsakovė neturi galimybės patikrinti skaičiavimo teisingumo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovės 1 052,91 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 052,91 Eur priteistos sumos už laikotarpį nuo 2019-12-20 bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės 5,37 Eur pašto išlaidų valstybei.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovei nuo 2018-01-18 asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kavinė, esanti gyvenamajame name. Ieškovas veikia Sutarties, sudarytos su (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrija, pagrindu. Ieškovas teikia gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jo inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas, atlieka darbus bei teikia kitas paslaugas, apibrėžtas Priede Nr. 2. Pagal Sutarties 5.2. punktą, visus mokėjimus vykdo bendrijos atstovaujami daugiabučių namų patalpų savininkai.

7.       Padarė išvadą, kad ieškovas turėjo teisę, suteikęs paslaugas, apskaičiuoti mokesčius ir juos nurodyti sąskaitose patalpų savininkams. Kadangi atsakovė patalpų savininke tapo nuo 2018-01-18, sprendė, kad būtent nuo 2018-01-18 atsakovė yra atsakinga už prievolių, susijusių su aukščiau nurodytomis patalpomis, vykdymą.

8.       Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovas nepilnai įvykdė teismo įpareigojimą ir nepateikė kelių sąskaitų, t. y. sąskaitų už 2018 m. vasario, kovo, balandžio ir gruodžio mėnesiais suteiktas paslaugas. Pažymėjo, kad nėra ginčo, jog paslaugos buvo teikiamos ir minėtais mėnesiais, o skola nurodoma kitose sąskaitose, pvz. sąskaitoje už 2018 m. gegužę bei žiniaraštyje. Atkreipė dėmesį, kad per mėnesį mokėtina suma už paslaugas skiriasi, nes įvykus avarijoms ir tenkant jas likviduoti ar atliekant papildomus darbus, administravimo mokestis išauga net kelis kartus. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad nėra pagrindo išvesti vidurkį ir būtent pagal jį skaičiuoti skolą. Teismas laikė esant labiau tikėtina, kad ieškovo pateiktas skolos paskaičiavimas yra teisingas.

9.       Nustatė, kad Sutarties 8.2 punkte šalys susitarė, kad atsakovas neteiks bendrijai kaupiamųjų lėšų rinkimo ir apskaitos paslaugų. Pažymėjo, kad ieškovas 2020-05-18 pateikė susitarimą, kuriame numatyta, kad ieškovas rinks 0,10000 Eur dydžio kaupiamąsias lėšas pagal bendrijos priimtą sprendimą. Iš pateiktų sąskaitų nustatė, kad bendrija ir skaičiavo būtent tokį mokestį, jį daugindama iš patalpų ploto, todėl sprendė, jog atsakovei kas mėnesį buvo pagrįstai paskaičiuojama mokėti 18,30 Eur kaupiamųjų lėšų.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

10.       Atsakovė L. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

11.       Nurodė, kad ieškovas privalėjo įrodyti ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, tačiau savo pareigos neįvykdė. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė išrašytų sąskaitų už 2018 m. vasario, kovo, balandžio ir gruodžio mėnesius. Nors ieškovas nurodė nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio sąskaitos buvo pateikiamos prieš tai buvusiam savininkui, tačiau šių sąskaitų nepateikė, nepaisant to, kad teismas įpareigojo pateikti sąskaitas. Atkreipė dėmesį, kad apyvartos žiniaraštyje iki 2018 m. birželio mėnesio (imtinai) nurodytam objektui sąskaitos nebuvo išrašomos, tuo tarpu 2018 m. liepos mėnesio eilutės grafoje „Likutis“ nurodyta 283,58 Eur suma, kurios ieškovas jokiais dokumentais nepagrindė. Nors ieškovas nurodo, kad atliko perskaičiavimą, tačiau perskaičiavimą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nurodytus argumentus ir dėl jų nepasisakė. Pažymėjo, kad nors atsakovė turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau ieškovui nesuteikiama absoliuti teisė reikalauti įmokų mokėjimo nepagrindžiant jų išrašytomis sąskaitomis, kuriose būtų nurodytos suteiktos paslaugos ir jų įkainojimas.

12.       Pažymėjo, kad susitarimas pakeisti sutartį įsigaliojo nuo 2020-01-01, todėl jis neturi jokios įrodomosios reikšmės ginčui aktualiam laikotarpiui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu reikalauja mokėti kaupiamąsias lėšas. Pagal Sutarties 8.2. punktą, šalys susitarė, kad ieškovas neteiks bendrijai, kaupiamųjų lėšų rinkimo ir apskaitos paslaugų. Atitinkamai ieškovas kaupiamąsias lėšas rinko neturėdamas tam teisėto pagrindo.

13.       Nurodė, kad ieškovas neįrodė kaupiamųjų lėšų rinkimo pagrindo ir jų dydžio pagrįstumo. Ieškovas nepateikė į bylą butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, kuriuo būtų patvirtintas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas ir ilgalaikis planas.

14.       Ieškovas UAB „Rasų valda“ atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundą. Nurodė, kad pateikė dokumentus patvirtinančius reikalavimo pagrįstumą, taip pat rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad paslaugų įkainiai numatyti ieškovo ir namo bendrijos pasirašytoje administravimo sutartyje. Reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė už paslaugas, suteiktas iki 2019-10-31. Atsakovė per visą nuosavybės teisės valdymo laikotarpį nei karto nebuvo atlikusi mokėjimo už laiku ir tinkamai suteiktas paslaugas.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

16.       Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Atsakovei nuo 2018-01-18 asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kavinė, esanti gyvenamajame name. Ieškovas, veikiantis pagal Sutartį, teikia gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, bendrojo naudojimo patalpų valymo ir kitas paslaugas, apibrėžtas Sutarties priede Nr. 2. Ieškovas paslaugas teikė ir ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. 

17.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. 

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

19.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 ir kt.).

20.       Nagrinėjamu atveju, ieškovui prašant priteisti iš atsakovės skolą už suteiktas paslaugas, tenka pareiga įrodyti atliktų darbų ir suteiktų paslaugų realumą, mokesčių apskaičiavimo tvarką bei dydžius, o atsakovei ginčijant suteiktų mokesčių paskaičiavimą tenka pareiga įrodyti, kad mokesčiai paskaičiuoti neteisingai.

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas teikė gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros, bendrojo naudojimo patalpų valymo ir kitas paslaugas ginčo laikotarpiu. Taip pat nėra ginčo dėl suteiktų paslaugų ir jų kokybės. Ieškovas ieškiniui pagrįsti pateikė atsakovei siųstas sąskaitas, kuriuose nurodoma suteiktos paslaugos ir mokėtina suma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad per mėnesį mokėtina suma kiekvienu atveju skiriasi, atsižvelgiant į atitinkamą mėnesį atliktus darbus, ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo išvesti mokesčio už paslaugų teikimą vidurkio bei pagal jį skaičiuoti atsakovės skolą.

22.       Aplinkybė, kad ieškovas nepateikė sąskaitų už 2018 m. vasario, kovo, balandžio ir gruodžio mėnesius, nepaneigia atsakovės prievolės atsiskaityti už ieškovo suteiktas paslaugas, dėl kurių suteikimo tarp šalių nėra ginčo. Kadangi nuo paslaugos teikimo praėjo daugiau negu du metai, tikėtina, kad sąskaitų galėjo neišlikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, įgijusi patalpas daugiabutyje gyvenamajame name, veikdama kaip bonus pater familias (lot. apdairus ir atidus asmuo) ir rūpestinga nekilnojamojo turto objekto savininkė, turėjo visas galimybes ir pareigą susižinoti kas administruoja daugiabutį ir atlieka bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą bei pranešti ieškovui apie patalpų gyvenamajame name įsigijimą. Pažymėtina, kad ieškovas sąskaitas išrašytas iki 2018 m. gegužės mėn. siuntė ankstesniam patalpų savininkui, vėliau bendrai patalpų adresu, o nuo 2019 m. gegužės sąskaitas siuntė deklaruotos atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Taigi galima daryti išvadą, kad ieškovas įvykdė pareigą pranešti atsakovei apie jai suteiktas paslaugas ir jų kainą, tuo tarpu atsakovei atsirado pareiga už paslaugas atsiskaityti.

23.       Apeliantė teigė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu skaičiuoja kaupiamąjį įmokos tarifą, kadangi pagal Sutarties 8.2 punktą, šalys susitarė, kad ieškovas neteiks bendrijai kaupiamųjų lėšų rinkimo ir apskaitos paslaugų.

24.       Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Remiantis Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, 8.8 punktą, administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja mėnesines kaupiamąsias įmokas – pagal Aprašu nustatytą kaupiamosios įmokos tarifą ir teisės aktus, nustatančius lėšų kaupimą namui atnaujinti (modernizuoti). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo – mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, Aprašas nustato minimalų kaupiamosios įmokos tarifą. Taigi nepaisant tarp bendrijos ir ieškovo pasirašytos Sutarties sąlygų, ieškovas, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, pagrįstai gyvenamajam namui kiekvieną mėnesį skaičiavo mėnesines kaupiamąsias įmokas.

25.       Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Teisėja                                                                                        Liuda Uckienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CK
  • CK4 4.82 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė
  • 3K-7-515/2009
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • 3K-3-276-248/2016
  • CPK 263 str. Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas