Administracinė teisės pažeidimo byla Nr.A2.6.-1734 -201/2015

                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01361-2015-2                                                                      

   Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.

(S)

Registro objektas ROIK: 07-15-9209866

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015 m. birželio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant nukentėjusiajai L. B., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini),  administracine tvarka baustas,

n u s t a t ė:

J. G. 2015-04-10, apie 12.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „T. C.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko reikiamo saugaus šoninio tarpo, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę ir iš eismo įvykio pasišalino, apie tai nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

J. G. pripažino, kad minėtu laiku buvo nurodytoje vietoje. Neneigia, kad galėjo kliudyti nukentėjusiajai priklausantį automobilį, tačiau tvirtina to nepajautęs, priešingu atveju nebūtų pasišalinęs iš įvykio vietos.

Nukentėjusioji L. B. paaiškino, kad ji automobilį su jame sėdinčia segančia mama, paliko aštuonioms minutėms, pati nuėjo į parduotuvę. Grįžusi prie automobilio, pamatė, kad šis įlenktas ir pasuktas šonu. Mama buvo labai išsigandusi. Nepažįstamas vyriškis jai įdavė popieriaus lapelį su nurodytu automobilio, kuris apgadino jos automobilį, valstybiniu numeriu. Pats savo duomenų nenurodė, o ji dėl streso ir pati nepaklausė. Nepažįstamasis paaiškino, kad bandė stabdyti kaltininko automobilį, tačiau šis padidino greitį ir nuvažiavo.

Liudytojas, policijos pareigūnas, R. S. paaiškino, kad pagal nukentėjusiosios pranešimą nuvyko į įvykio vietą, kur buvo apgadintas pastarosios automobilis, o vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavęs. Pagal nukentėjusiosios pateiktus duomenis buvo nustatytas pažeidėjas, kuriam surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. Apgadintas ir paties J. G. automobilis, pagal aukštį apgadinimai sutapo su nukentėjusiajai priklausančio automobilio apgadinimais. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai priklausantis automobilis buvo net pastumtas įstrižai iš savo vietos, nepajausti tokio automobilio apgadinimo neįmanoma.

Analogiškus parodymus davė ir liudytojas, policijos pareigūnas, Ž. J..

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, foto lentelės, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, L. B. paaiškinimas bei eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) t.y. apgadintas automobilio galinis bamperis iš dešinės pusės. Minėtas automobilis priklauso nukentėjusiajai L. B.. Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies normoje nurodyta žala – kitų asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas, vertintinas kaip būtinasis šio pažeidimo sudėties objektyvusis požymis. Nustačius, kad dėl J. G. veikos padaryta žala kitų asmenų turtui, eismo įvykio metu apgadinta ne tik J. G. vairuojama transporto priemonė, bet ir nukentėjusios L. B. transporto priemonė, todėl konstatuotina, kad J. G. veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėtis.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. G. apie eismo įvykį nepranešė policijai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. G. sukelto eismo įvykio metu buvo padaryta turtinė žala jo paties ir nukentėjusiojo asmens automobiliui.

J. G. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, J. G. ir L. B. paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema, foto lentele, bei kita bylos medžiaga.

J. G. atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę - baustas administracine tvarka, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, J. G. skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3024 straipsniu,

n u t a r ė:

J. G. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą; už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., nuobaudas subendrinti, paskirti J. G. galutinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams. 

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Adolfina Simaitienė