Administracinio nusižengimo byla

                                                                                       Nr. AN2-209-312/2019

                                                                                       Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00872-2019-0

 (S)

   Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9;

   21.11.10

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi UAB „A. b.“ direktoriaus M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarimo, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (dėl 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 30-3408/18(2.1.1E-TD2) nevykdymo), ir jam paskirta 800 eurų dydžio bauda, taip pat jis pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (dėl 2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 30-3373/18(2.1.1E-TD2) nevykdymo), ir jam paskirta 800 eurų dydžio bauda, taip pat jis pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) (dėl 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 30-3483/18(2.1.1E-TD2) nevykdymo), ir jam paskirta 800 eurų dydžio bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, M. K. paskirtos nuobaudos subendrintos ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 800 eurų dydžio bauda, panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Nustatytos bylos aplinkybės

1.       M. K. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „A. b.“ direktoriumi, nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 30-3408/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „B. r. a.“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.2 punkto, kuriuo UAB „A. b.“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui (toliau – ir Departamentas) daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „B. r. a.“ aktų kopiją. Iki 2018 m. gruodžio 3 d. nustatyto termino daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) perdavimo akto kopija Departamentui nepateikta (minėto akto kopija nepateikta ir protokolo surašymo dieną, t. y. 2019 m. sausio 25 d.). Šiais veiksmais M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

2.       Taip pat jis nubaustas už tai, kad nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 30-3373/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Š.“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1 punkto, kuriuo UAB „A. b.“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „Š.“ aktų kopijas. Iki 2018 m. lapkričio 30 d. nustatyto termino daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) perdavimo aktų kopijos Departamentui nepateiktos (nepateiktos ir iki protokolo surašymo dienos, t. y. 2019 m. sausio 25 d.). Šiais veiksmais M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

3.       Taip pat jis nubaustas už tai, kad nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 30-3483/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „V. b.“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1 punkto, kuriuo UAB „A. b.“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo uždarajai akcinei bendrovei „V. b.“ aktų kopiją. Iki 2018 m. gruodžio 12 d. nustatyto termino daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) perdavimo akto kopija Departamentui nepateikta (nepateikta ir iki protokolo surašymo dienos, t. y. 2019 m. sausio 25 d.). Šiais veiksmais M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Apeliaciniu skundu UAB „A. b.“ direktorius M. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarimą.

5.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „A. b.“ nesutiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 30-3408/18(2.1.1E-TD2), 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 30-3373/18(2.1.1E-TD2) ir 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 30-3483/18(2.1.1E-TD2) (toliau – ir Įsakymai), juos apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, civilinio proceso tvarka dar yra sprendžiamas klausimas dėl šių Įsakymų teisėtumo, todėl jie negalėjo būti vykdomi. Įsakymuose numatyta, jog jie per vieną mėnesį nuo jų paskelbimo dienos gali būti skundžiami Vilniaus miesto apylinkės teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuo UAB „A. b.“ ir pasinaudojo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 patenkino ieškovų, įskaitant ir UAB „A. b.“, civilinį ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ 1 punktą bei nurodė, kad ieškovų, įskaitant ir UAB „A. b.“, administravimo terminas yra iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl visų UAB „A. b.“ administruojamų daugiabučių namų, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) daugiabučius namus. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, esant tokiam sprendimui, neteisėtai organizavo administratorių atranką, dėl ko buvo priimti neteisėti Įsakymai, kurie bus panaikinti išnagrinėjus civilines bylas. Ginčijamų Įsakymų nevykdymas, apelianto teigimu, nėra pavojingas ir negali užtraukti administracinės atsakomybės. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nenurodė jokių argumentų, kodėl Įsakymų neįvykdymas yra pavojingas ir kokius neigiamus padarinius sukelia. Atvirkščiai, daugiabučių namų perdavimas sąlygotų butų ir kitų patalpų savininkų interesų pažeidimus, pastarieji patirtų didelius nuostolius, būtų pažeidžiamas gyvenamojo namo administravimo nepertraukiamumas bei kokybė, taptų neaiškus atskirais laikotarpiais paslaugas teikiančių subjektų atsakomybės atribojimas. Perdavus daugiabučius namus, gyventojai mokės administratoriui, kuris neturi jokios teisės gauti pajamas ir teikti paslaugas daugiabučiame name, todėl, kol nėra išspręsti ginčai dėl Įsakymų teisėtumo, tol asmens veikoje nėra kaltės. Nagrinėjamu atveju būtina sustabdyti administracinio nusižengimo bylą, kol bus išnagrinėtos civilinės bylos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau - ABTĮ), nes šias bylas sieja prejudicinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo baudos skyrimą su netaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis civilinėse bylose. Prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėse bylose nebuvo teikiami, todėl toks klausimas net nebuvo svarstytas. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne Įsakymo vykdymo sustabdymas, o siekis palengvinti teismo sprendimo įvykdymą. 

6.       Apeliaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teisę iš naudos gavėjui grąžintinų lėšų pasilikti sau sumą, kaip užmokestį už atliktas administravimo paslaugas, arba, kol bus su juo atsiskaityta, turi teisę sulaikyti turtą. Taigi, UAB „A. b.“ turi teisę neperduoti turto, t. y. nepasirašyti su naujai paskirtais daugiabučių namų administratoriais perdavimo akto, kol daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai pilnai neatsiskaitys. 

7.       Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nepatenka į ANK 505 straipsnyje numatytą „įgaliotų asmenų“ sąvoką. Administracijos direktorius negali būti laikomas kolegialia institucija. Taigi, byloje nėra nustatyta, kad M. K. būtų nevykdęs valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų, todėl pagal ANK 505 straipsnį jam bauda negali būti skiriama. Siekiant skirti baudą už šį administracinį nusižengimą, būtina, jog būtų nevykdomi teisėti kolegialių institucijų sprendimai (nutarimai). Nagrinėjamu atveju priimti Įsakymai yra neteisėti. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą, o ANK 505 straipsnyje numatyta, kad turi būti nevykdomi sprendimai (nutarimai). Savivaldybė privalo patikslinti, už ką yra skiriama bauda ir kodėl yra laikoma, kad įsakymo nevykdymas atitinka ANK 505 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Apelianto nuomone, Įsakymų nevykdymas nereiškia, kad įstatymų įgaliotiems pareigūnams buvo trukdoma įgyvendinti jų veiklą.

8.       Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo Įsakymų pasirašymo dienos UAB „A. b.“ vadovui kilo pareiga vykdyti Įsakymais nustatytus įpareigojimus. Įsakymuose numatyta, kad perdavimo akto kopija turi būti pateikta per 30 dienų, taip pat nurodyta, kad jie per mėnesį gali būti skundžiami. Tai reiškia, kad būtent apeliantas turėjo teisę pasirinkti arba Įsakymus apskųsti, arba pateikti perdavimo akto kopijas. Kadangi nagrinėjamu atveju Įsakymai buvo apskųsti, nekilo pareiga pateikti perdavimo aktų kopijų.

9.       Apeliaciniame skunde pažymima, kad administracinio nusižengimo protokoluose nurodyta, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo yra M. K., o pažeidimų esmėje nurodyta, kad juos padarė UAB „A. b.“ vadovas M. K.. Iš tokių protokolų turinio nėra aišku, ar M. K. yra kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus kaip fizinis asmuo ar kaip juridinio asmens vadovas. ANK 610 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų vadovams taikoma bauda iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo surašyti administracinio nurodymo. Be to, protokoluose nurodyta, kad asmeniui bus skiriama bauda nuo 80 Eur, kas reiškia, kad pusė tokios baudos yra 40 Eur, o ne 195 Eur. ANK 613 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, kai administracinis nurodymas nerašomas, administracinio nusižengimo protokolas per tris darbo dienas nuo jo surašymo momento išsiunčiamas teismui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija šių reikalavimų nevykdė. Esant tokiems protokolų trūkumams, privaloma grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyrius prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad Įsakymais UAB „A. b.“ buvo įpareigotas per mėnesį nuo įsakymų pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „V. b.“ ((duomenys neskelbtini)), UAB „Š.“ ((duomenys neskelbtini)) ir UAB „B. r. a.“ ((duomenys neskelbtini)) aktų kopijas. Kaip numatyta CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, 4.84 straipsnyje, 4.85 straipsnyje, butų ir kitų patalpų savininkai turi išimtinę teisę priimti sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo, inicijuoti balsavimo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus keitimo kitu administratoriumi, keisti ir bendrojo naudojimo objektų valdymo formą (sudaryti ir atsisakyti jungtinės veiklos sutarties, likviduoti bendriją). Taigi, sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - Administravimo nuostatai) 7.11 punkte įtvirtinta administratorių pareiga per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai; iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, administratoriaus pareiga per mėnesį nuo administravimo pabaigos perduoti bendrojo naudojimo objektų administravimą naujam administratoriui yra įtvirtinta teisės aktuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas Įsakymus su įpareigojimais pateikti įrodymus, patvirtinančius daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo naujiesiems administratoriams faktą, laikėsi bendrojo naudojimo objektų administravimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Administracijos direktorius, įgyvendindamas teisės aktus jam priskirtos kompetencijos ribose, priima įsakymus. Taigi, teigti, kad ANK 505 straipsnio prasme Administracijos direktorius negali būti laikomas pareigūnu, turinčiu teisę duoti teisėtus reikalavimus, o įpareigojimo forma (Įsakymas) neatitinka nurodytos normos dispozicijos, nėra pagrindo, kadangi turi būti laikomasi turinio prieš formą principo. Savivaldybių atstovaujamųjų institucijų (Administracijos direktoriaus) priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Teisės aktai savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimtų individualių teisės aktų „įsiteisėjimo“ nesieja su individulių teisės aktų apskundimu ar neapskundimu. Įsakymų apskundimas nesustabdo jų vykdymo. Ginčijamų Įsakymų vykdymas galėjo būti sustabdytas tik pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. UAB „A. b.“, teikdamas ieškinius dėl Įsakymų teisėtumo, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdyti Įsakymų vykdymą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų savo iniciatyva nenustatė ir civilines bylas nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas. Taigi, Įsakymų vykdymas nėra sustabdytas, Įsakymai tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant teisme nebuvo ir nėra įvykdyti, o apeliantas nepateikė priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. M. K. veikos pavojingumas turėtų būti suprantamas ne tiesiogiai, kaip konkrečios materialinės žalos padarymas, o kaip pavojingas veiksmas teisinei tvarkai ir reglamentavimui.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad apeliaciniame skunde minimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 nėra įsiteisėjęs, kadangi buvo apskųstas apeliaciniu skundu ir išsiųstas nagrinėjimui į Vilniaus apygardos teismą, todėl teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neteisėtai organizavo bendrojo naudojimo objektų administratorių atranką, nėra jokio pagrindo. Skola už daugiabučių namų administravimą susidaro, kuomet šių daugiabučių namų gyventojai nesusimoka ar nepilnai susimoka už bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atliekamus darbus, t. y. susidariusi skola nėra niekaip susijusi nei su Vilniaus miesto savivaldybe, nei su naujai išrinktais daugiabučių namų administratoriais, todėl, atsižvelgiant į tai, apeliantas neturėtų savo galimai pažeistos teisės ginti tokiu būdu, kuris akivaizdžiai kenkia su tuo nesusijusių asmenų teisėtiems interesams. Be to, susidariusios skolos yra nedidelės, todėl daugiabučių namų sulaikymas neturėtų būti laikomas proporcingu ir pagrįstu. Pasisakant dėl administracinio nusižengimo protokolų, atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija esminių pažeidimų nepadarė, pažeidimo esmė yra aiški, nurodytas teisingas ANK straipsnis ir jo dalis, teismo posėdyje patvirtinta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gerai supranta, kurio administracinio nusižengimo padarymu yra kaltinamas, todėl neegzistuoja aplinkybės, dėl kurių administracinio nusižengimo byla turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo ir kurių negalėtų ištaisyti teismas, skirdamas administracinę nuobaudą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

13.       Apeliacinis skundas atmestinas.

14.       ANK 644 straipsnyje numatyta, kad apylinkių teismų nutarimus, priimtus išnagrinėjus administracinių nusižengimų bylas pirmosios instancijos teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, taip pat nukentėjusysis (ar jų atstovai) gali apskųsti apeliacine tvarka apygardos teismui. Tokiu būdu, UAB „A. b.” įgaliota atstovė M. S. nelaikoma subjektu, pagal įstatymą turinčiu teisę apskųsti apeliacine tvarka pirmosios instancijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

15.       Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, administracinio nusižengimo protokolai, surašyti M. K., iš esmės atitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus, iš jų turinio yra aiški pažeidimų esmė, administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad pažeidimų esmę puikiai suprato ir M. K., jis aktyviai įgyvendino savo teisę į gynybą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. K. nėra aišku, ar jis yra baudžiamas kaip fizinis asmuo, ar kaip juridinio asmens vadovas, vis dėlto, administracinio nusižengimo protokoluose yra aiškiai nurodyta, kad pastarasis ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus padarė kaip juridinio asmens UAB „A. b.“ vadovas. Kad šią aplinkybę apeliantas suprato, patvirtina UAB „A. b.“ įgaliotos atstovės dalyvavimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant atstovauti juridinio asmens interesus.

16.       Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pagal ANK 610 straipsnio 2 dalį, administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda. ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) juridinio asmens vadovams buvo numatyta bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Taigi, nagrinėjamu atveju M. K. administraciniai nurodymai galėjo būti surašomi. Vis dėlto, apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad administracinių nurodymų turinys yra neteisingas – nurodyta, kad už nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, numatyta bauda nuo 80 iki 780 Eur. Pažymėtina, kad toks baudos dydis buvo taikomas fiziniams asmenims, tuo tarpu M. K. baudžiamas kaip juridinio asmens vadovas. ANK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Taigi, M. K. kiekvienu administraciniu nurodymu turėjo būti siūloma sumokėti 150 Eur, t. y. pusė ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje juridinio asmens vadovui numatytos minimalios baudos, o ne 195 Eur dydžio baudą. Nepaisant to, dėl šių aplinkybių grąžinti administracinio nusižengimo protokolus juos surašiusiai institucijai nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pagal ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pirmosios instancijos teismas, baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, gali ją grąžinti institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Nagrinėjamu atveju, esminių įrodymų trūkumų nenustatyta, M. K. administracinių nurodymų vis tiek neįvykdė, šiuo metu jie nebegalioja.

17.       ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia administracinę atsakomybę.

18.       Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs aktualių teisės aktų nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais UAB „A. b.“ vadovas M. K. buvo įpareigotas per vieną mėnesį nuo jų pasirašymo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui prašomus dokumentus (bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo aktų kopijas), įsigaliojo nuo jų pasirašymo. Būtent nuo tos dienos UAB „A. b.“ vadovui kilo pareiga vykdyti įsakymais jam nustatytus įpareigojimus. Teisės aktai savivaldybių vykdomųjų institucijų (tuo pačiu ir administracijos direktoriaus) priimtų individualių teisės aktų įsigaliojimo nesieja su jokiomis kitomis aplinkybėmis - Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog savivaldybių vykdomųjų institucijų priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Tokių individualių teisės aktų apskundimas ir jų vykdymas nėra dvi alternatyvos, vieną iš kurių gali pasirinkti juos turintis vykdyti asmuo. Taigi, nepaisant to, kad M. K. Įsakymų teisėtumą ginčija civilinio proceso tvarka, šis klausimas dar nėra išspręstas, civilinės bylos nėra išnagrinėtos iš esmės, Įsakymų vykdymas nėra sustabdytas ir yra privalomas. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad civilinėse bylose M. K. nereiškė prašymų sustabdyti ginčijamų Įsakymų vykdymą, tačiau prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų vienas iš teisėtų būdų pasiekti M. K. norimų tikslų. Sprendžiant dėl pastarojo kaltės ir pavojingumo svarbu tai, kad jis žinojo, jog Įsakymų vykdymas nėra sustabdytas, žinojo ir apie turimą pareigą vykdyti Įsakymus, tačiau jos nevykdė, argumentuodamas Įsakymų apskundimu. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, būtent tokie M. K. veiksmai pavirtina jo kaltę, tyčinį nenorą vykdyti pareigų ir dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Kaip pagrįstai nurodoma Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus atsiliepime į apeliacinį skundą, M. K. veiksmų pavojingumas turėtų būti suprantamas ne tiesiogiai, kaip konkrečios materialinės žalos padarymas, o kaip pavojus teisinei tvarkai ir įstatyminiam reglamentavimui. 

19.       Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas subjektas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir jeigu šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas. Administracijos direktorius, įgyvendindamas teisės aktus jam priskirtos kompetencijos ribose, priima įsakymus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktas), todėl jis laikomas pareigūnu, šiuo atveju turinčiu teisę duoti teisėtus reikalavimus ANK 505 straipsnio prasme. Tokių reikalavimų nevykdymas trukdo šiam pareigūnui įgyvendinti jam nustatytas teises ar atlikti jam pavestas pareigas.

20.       Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde minimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 yra apskųstas apeliacine tvarka, šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, todėl vadovautis šiuo sprendimu ir juo labiau daryti išvadas, kad jo pagrindu bus panaikinti aptariami Įsakymai, nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo vadovautis CK 4.238 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios turto administratoriui, jeigu su juo laiku neatsiskaitoma, suteikia teisę iš naudos gavėjui grąžintinų lėšų pasilikti sau sumą, kaip užmokestį už atliktas administravimo paslaugas, arba, kol bus su juo atsiskaityta, turi teisę sulaikyti turtą. Šiuo atveju UAB „A. b.“ kaip daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorė negali sulaikyti daugiabučių namų, t. y. neperduoti šių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo kitoms įmonėms, vien dėl to, kad kai kurie daugiabučių namų gyventojai yra neatsiskaitę už atliktas administravimo paslaugas. Tokie veiksmai, vertinant ir įsiskolinimų dydį (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo įsiskolinimas tesiekia 194,72 Eur), negali būti laikomi nei logiškais, nei juo labiau proporcingais.

21.       Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, svarbu atkreipti dėmesį, kad, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi ANK numatytomis administracinių nusižengimų teisenos nuostatomis. Tokiu būdu, ABTĮ 100 straipsnio 1 dalyje numatyti bylų stabdymo pagrindai negali būti taikomi dėl kitokios šio įstatymo reguliavimo srities. Vadovaujantis ABTĮ 1 straipsnio 1 dalimi, matyti, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Tuo tarpu šioje byloje yra nagrinėjamas asmens administracinės atsakomybės už padarytus administracinius nusižengimus klausimas. Skirtingai nei ABTĮ, ANK nėra numatyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo stabdymo instituto.

22.       ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nagrinėjamu atveju laikoma, kad įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos nebuvo, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai jį motyvavo. Taigi, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

UAB „A. b.“ direktoriaus M. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                        Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė