Civilinė byla Nr. e2A-369-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00586-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; 1.3.9.2.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo ir 2021 m. rugsėjo 1 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos ,,Atviros Lietuvos Fondas“ ieškinį atsakovei J. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga ,,OSFL projektai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) ,,Atviros Lietuvos Fondas“ 2020 m. balandžio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2021 m. kovo 15 d. patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės J. M. 248 263,69 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė nuo 1998 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. kovo 13 d. dirbo ieškovės vyriausiąja finansininke. Iki 2020 m. kovo 10 d. atsakovė taip pat ėjo trečiojo asmens VšĮ „OSFL projektai“ direktorės pareigas, buvo jos vienintele dalininke. Ieškovė su trečiuoju asmeniu 2017 m. sausio 3 d. sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo teikė ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas. Atsakovei tiek kaip ieškovės vyriausiajai finansininkei, tiek kaip buhalterinės apskaitos paslaugas pagal 2017 m. sausio 3 d. sutartį teikiančios įstaigos atstovei buvo suteikta prieiga prie ieškovės banko sąskaitų. Atsakovė turėjo galimybę banko operacijas vykdyti savarankiškai, t. y. ieškovės valdymo organams ar dalininkams nepatvirtinus konkrečios banko operacijos.
3. Ieškovės administracija, 2020 m. kovo pradžioje atlikusi patikrinimą, nustatė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš ieškovės banko sąskaitos į trečiojo asmens VšĮ ,,OSFL projektai“ sąskaitą atliko 28 pavedimus, kurių bendra suma – 329 165 Eur, kuriuos atsakovė panaudojo išimtinai savo asmeniniams interesams patenkinti. Atsakovė savo kaltę ieškovei pripažino, žadėjo pinigus grąžinti, dėl pasisavintų lėšų grąžinimo buvo siekiama susitarti tiek žodžiu, tiek ir raštu. Dalis pasisavintos sumos, t. y. 80 901,31 Eur, jau yra ieškovei grąžinta, bet likusios sumos dalies – 248 263,69 Eur – atsakovė dar nėra grąžinusi. Kadangi atsakovė atsisakė gera valia grąžinti pasisavintas lėšas, dar daugiau, ėmėsi veiksmų jai priklausančiam turtui nuslėpti, ieškovė prašo 248 263,69 Eur priteisti iš atsakovės kaip žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškovės VšĮ ,,Atviros Lietuvos Fondas“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės J. M. 222 885,55 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; 2021 m. rugsėjo 1 d. papildomu sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovės ieškovei 14 633,91 Eur, trečiajam asmeniui – 3 430,35 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 12,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
5. Teismas visų pirma nesutiko su atsakovės pozicija, kad ji nėra tinkama atsakove, kadangi reikalaujamų priteisti lėšų gavėja yra ne ji, o trečiasis asmuo VšĮ „OSFL projektai“. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovę ir atsakovę siejo tiek darbo teisiniai santykiai pagal darbo sutartį, tiek ir sutartiniai civiliniai santykiai pagal 2017 m. sausio 3 d. su jos vadovaujama VšĮ ,,OSFL projektai“ sudarytą buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, tačiau ieškovė yra laisva pasirinkti, kuriuo pagrindu reikšti reikalavimą. Aplinkybė, kad ieškovė pasirinko reikalavimą atsakovei reikšti kaip savo finansų direktorei (darbuotojai), sudaro pagrindą spręsti, kad ji yra tinkama atsakovė.
6. Kaip nepagrįstus teismas atmetė ir tokius atsakovės argumentus, kad tinkama atsakove galėtų būti trečiojo asmens VšĮ ,,OSFL projektai“ finansų direktorė I. S., kuriai atsakovė 2017 m. sausio 3 d. įgaliojimu pavedė tvarkyti ieškovės buhalterinę apskaitą pagal 2017 m. sausio 3 d. sutartį. Teismas pažymėjo, kad pagal 2017 m. sausio 3 d. sutartį viešajai įstaigai buvo perduotos ne visos ieškovės finansinės veiklos ir buhalterinės apskaitos funkcijos, o tik įvardytos sutarties 1.2 punkte. Atsakovė, sudarius minėtą sutartį, nebuvo atleista iš ieškovės finansų direktorės pareigų, o toliau liko jas eiti ir vykdyti darbo funkcijas, nustatytas jai darbo sutartyje, pakeistoje 1999 m. liepos 1 d.
7. Įvertinęs atsakovės į bylą pateiktą elektroninį susirašinėjimą su trečiojo asmens kitomis darbuotojomis, teismas sprendė, kad pati atsakovė, atskirdama trečiojo asmens ir jos, kaip ieškovės finansų direktorės, funkcijas, yra nurodžiusi, jog trečiojo asmens mokėjimo pavedimus rengia pagal ieškovės pateiktus buhalterinius dokumentus. Atsakovė buvo vienintelė ieškovės darbuotoja, turėjusi kompetenciją rengti šios įstaigos pirminius buhalterinius dokumentus. Taigi, nepaisant 2017 m. sausio 3 d. sutarties, atsakovė liko ieškovės finansų direktore ir vykdė darbo pareigas. Įrodymų, kad trečiasis asmuo galėjo ir turėjo savarankiškai spręsti dėl disponavimo ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, be kita ko, ir dėl jų pervedimo kitiems asmenims, byloje nėra. Be to, iš atsakovės ir trečiojo asmens darbuotojų I. S. bei S. S. elektroninio susirašinėjimo teismas taip pat nustatė, kad apie visus atliekamus ieškovės piniginių lėšų pervedimus atsakovė buvo informuojama ir būtent atsakovė teikė nurodymus joms dėl ieškovės lėšų pervedimo.
8. Teismas sprendė, kad tuo atveju, jeigu ginčo 28 pavedimus, kurių sumos buvo itin didelės (nuo 4 000 Eur iki 35 000 Eur), atliko ir ne pati atsakovė asmeniškai, tai jai neabejotinai turėjo būti pranešama apie didelių sumų pervedimą iš ieškovės sąskaitos. Įvertinęs tai, kad ieškovė reikalaujamą atlyginti žalą kildina iš 28 bankinių pavedimų, kuriais ieškovės lėšos, nesant tam teisėto pagrindo, buvo pervestos į trečiojo asmens VšĮ „OSFL projektai“ sąskaitą bei įrodinėja, kad už ginčo lėšų neteisėtą pervedimą atsakinga jos finansų direktorės pareigas ėjusi atsakovė, teismas ieškinio reikalavimą teisiškai kvalifikavo kaip prašymą taikyti atsakovei atsakomybę pagal darbo teisę. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama atlyginti žala kildinama iš atsakovės veiksmų, kurių ji, nebūdama ieškovės finansų direktorė ir neturėdama teisės spręsti dėl disponavimo ieškovės banko sąskaitose esančiomis lėšomis, nebūtų galėjusi atlikti.
9. Nors pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalį su reikalavimu atlyginti darbuotojo, pažeidusio darbo pareigas, padarytą žalą darbdavys privalo pirmiausia kreiptis į darbo ginčų komisiją, o ieškovė to nėra padariusi, teismas šios aplinkybės nepripažino kliūtimi ginčui iš esmės išnagrinėti. Pažymėjo, kad į teismą ieškovė kreipėsi su ieškiniu, kuris buvo pareikštas dviem solidarioms atsakovėms – J. M. ir VšĮ ,,OSFL projektai“ – dėl jų bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Reikalavimas atsakovei J. M., kaip ieškovės finansų direktorei, buvo priskirtinas nagrinėti privaloma išankstine darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tačiau reikalavimas atsakovei VšĮ „OSFL projektai“, kaip paslaugas pagal sutartį teikiančiam asmeniui, buvo priskirtinas nagrinėti tiesiogiai teismui. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 24 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nebuvo būtina, kliūčių bylai pradėti nagrinėti teisme nebuvo.
10. Tai, kad vykstant teismo procesui ieškovė atsisakė savo reikalavimo atsakovei VšĮ „OSFL projektai“, nesudaro pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą, nes jo priėmimo stadijoje tam kliūčių nebuvo. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovės reikalavimo atsakovei palikimas nenagrinėtu, nurodant ieškovei su tokiu reikalavimu pirmiausiai kreiptis ikiteismine darbo ginčams nagrinėti tvarka, t. y. į darbo ginčų komisiją, neatitiktų civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).
11. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad ieškovė įrodė visas būtinas sąlygas taikyti ieškovei atsakomybę pagal darbo teisę (DK 151–154 straipsniai). Atsakovė, būdama ieškovės finansų direktore ir atlikdama 28 pavedimus iš ieškovės banko sąskaitos į trečiojo asmens VšĮ ,,OSLF projektai“ sąskaitą, netinkamai vykdė savo darbo funkcijas, neužtikrino tinkamo ir teisėto darbdavės lėšų naudojimo. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai esminę reikšmę teikia tokioms aplinkybėms, kaip jos darbo laikas (4 val. per savaitę, pirmadieniais nuo 9 val. iki 13 val.) bei koks konkretus asmuo faktiškai atliko ginčijamus pavedimus. Atsakovei, kuri ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo finansų direktorės pareigas, pareiga atsakyti už neteisėtai panaudotas lėšas gali kilti ne tik tuo atveju, kai lėšos pervestos jos darbo laiku (pirmadieniais nuo 9 val. iki 13 val.) ar jos pačios asmeniškai, bet ir tuo atveju, jeigu lėšas faktiškai pervedė kiti asmenys ne atsakovės darbo laiku. Atsakovė, pagal pareigas būdama atsakinga už teisėtą ir tinkamą ieškovės lėšų naudojimą, nesukontroliavo neteisėto lėšų naudojimo, neužkirto tam kelio.
12. Kaip nepagrįstus teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nebuvo nustatytos jokios jos, kaip ieškovės finansų direktorės, pareigos. Priešingai, iš kartu su ieškiniu pateiktos ieškovės ir atsakovės sudarytos darbo sutarties bei jos pakeitimų matyti, kad nuo 1999 m. liepos 1 d. atsakovės pareigas pakeitus iš buhalterės į finansų direktorės, jai buvo nustatytos ir atitinkamos darbo funkcijos.
13. Be to, į bylą su ieškovės 2020 m. gruodžio 15 d. papildomais paaiškinimais yra pateiktas pačios atsakovės 2018 m. lapkričio 19 d. parašytas elektroninis laiškas ieškovės vadovei, kuriame atsakovė aiškiai atskyrė VšĮ „OSFL projektai“ teikiamas paslaugas ir jos, kaip ieškovės finansų direktorės, atliekamus darbus. Kaip VšĮ „OSFL projektai“ teikiamas buhalterines paslaugas atsakovė, be kita ko, įvardijo pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų įtraukimą į apskaitos registrus, naudojant buhalterinę programą, leidžiančią išskirstyti visas išlaidas pagal projektų finansinius srautus, kartu nurodžiusi, kad informaciją apie išlaidų priskyrimą projektams teikia ieškovė. Be to, atsakovė nurodė, kad VšĮ ,,OSFL projektai“ funkcija – mokėjimo pavedimų parengimas pagal ieškovės pateiktus buhalterinius dokumentus. Įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas konstatavo, kad atsakovė buvo vienintelė ieškovės darbuotoja, rengusi šios įstaigos pirminius buhalterinius dokumentus.
14. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovei buvo išaiškinta pareiga nurodyti kiekvieno iš ginčo objektu tapusio pavedimo atlikimo pagrindą ir pateikti į bylą šį pagrindą patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovė to nepadarė. Atsakovės argumentus, kad piniginiai pavedimai buvo atlikti įgyvendinant trijų įstaigų (ieškovės, VšĮ „OSFL projektai“ ir VšĮ „Geri norai“) bendradarbiavimo programą, remiamą EEE ir Norvegijos finansinio mechanizmo, kurios apimtis – 9 000 000 Eur, iš jų – 1 700 000 Eur skirta vien administravimui, numatant apmokėti ir už papildomai atliktus darbus, teismas pripažino nepagrįstais. Byloje ginčas kilo dėl nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. atliktų 28 pavedimų teisėtumo, o atsakovės įvardyta Aktyvių piliečių fondo programos įgyvendinimo sutartis buvo sudaryta tik 2019 m. spalio 14 d. Po šios sutarties sudarymo ieškovė 2019 m. gruodžio 3 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d. pavedimais sumokėjo trečiajam asmeniui VšĮ „OSFL projektai“ atitinkamas sumas, mokėjimo paskirtyje aiškiai ir konkrečiai nurodydama, kad pinigai pervedami būtent pagal šią sutartį.
15. Teismo nuomone, atsakovė yra didelę buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo patirtį turintis asmuo (daugiau kaip 20 metų ėjo finansų direktorės pareigas, nuo 2009 m. vadovavo jos pačios įsteigtai VšĮ „OSFL projektai“, kurios veikla – buhalterinių paslaugų teikimas), taigi jai neabejotinai turėjo būti žinomi reikalavimai, keliami juridinių asmenų finansinėms operacijoms, t. y. kad visi juridinių asmenų atsiskaitymai turi būti pagrįsti dokumentais, kuriuose nurodyti tikslūs duomenys apie tai, už kokias konkrečias paslaugas ar prekes mokama, atitinkamai, už kokias konkrečias paslaugas ar prekes gaunami pinigai.
16. Teismo proceso metu atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad VšĮ „OSFL projektai“, kaip pastatą, kuriame yra ieškovės patalpos, administruojantis asmuo skaičiavo ieškovei mokesčius už naudojimąsi patalpomis, kokio dydžio sumos už kiekvieną ginčo laikotarpio mėnesį buvo apskaičiuotos, ar ieškovei buvo išrašytos ir pateiktos apmokėti atitinkamos sąskaitos, todėl teismas nesutiko ir su tokiais atsakovės teiginiais, kad ginčo pavedimai buvo atlikti už naudojimąsi patalpomis.
17. Visiškai nepagrįstais buvo pripažinti ir tokie atsakovės argumentai, kad jos patvirtinimas ieškovei apie neteisėtai pasisavintas lėšas buvo išgautas darant didelį psichologinį spaudimą, pasinaudojant itin sunkia emocine atsakovės būkle, sužinojus, jog vienuolikametis sūnus serga ypač agresyvia ir sunkia smegenų vėžio forma, ar kad atsakovei buvo grasinama pradėti baudžiamąjį persekiojimą, jeigu ji nesutiks su reikalaujamos atlyginti žalos padarymo faktu bei dydžiu, kad ji bus suimta ir dėl to nematys sūnaus, negalės jo prižiūrėti.
18. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo turinio teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašymas išspręsti išaiškėjusį neteisėto disponavimo piniginėmis lėšomis klausimą bei nurodymas, kad, atsakovei vengiant šį klausimą spręsti, bus kreiptasi dėl baudžiamojo proceso pradėjimo, pareikalauta visa suma, yra teisėtas reikalavimas, įvardijant teisėtas priemones, kurių gali būti imamasi, jeigu atsakovė atsisakys išspręsti šį klausimą gera valia. Be to, ieškovės vadovė atsižvelgė į atsakovę ištikusią nelaimę dėl sūnaus ligos, nereikalavo susitikti pokalbiui tą pačią dieną, ir pati žinutė, kurioje nurodytas ketinimas kreiptis dėl baudžiamojo proceso, buvo parašyta kitą dieną (2020 m. balandžio 18 d.), nesulaukus jokio atsakovės atsakymo į ankstesnę žinutę. Taigi, priešingai nei susirašinėjimą interpretavo atsakovė, jo turinys leido teismui įsitikinti, kad atsakovei nebuvo daromas psichologinis poveikis, o tik buvo siūloma sąžiningai išspręsti susidariusią situaciją, pasirašant taikos sutartį, susitariant dėl pinigų grąžinimo terminų ir išvengiant teisminių ginčų.
19. Spręsdamas dėl nuostolių dydžio, teismas pažymėjo, kad ieškovei pareiškus ieškinį dėl 329 165 Eur dydžio žalos atlyginimo, grindžiamos atsakovės, kaip ieškovės finansų direktorės, neteisėtais veiksmais dėl 28 ginčo pavedimų į VšĮ „OSFL projektai“ sąskaitą, nėra pagrindo spręsti, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta didesnė nei šioje byloje įrodinėjama (ir įrodyta) žala. Tačiau ieškovė pripažino faktą, kad dar iki ieškinio šioje byloje padavimo jai buvo atlyginta 71 748,89 Eur žalos dalis iš 28 ieškinyje įvardytais pavedimais padarytos 329 165 Eur dydžio žalos. Taip pat ieškovė pripažino, kad pagal 2021 m. kovo 12 d. sutartį trečiasis asmuo VšĮ „OSFL projektai“, gera valia sumokėdamas 34 530,56 Eur sumą, taip sutiko atlyginti ,,dalį atsakovės J. M. neteisėtai pervestų lėšų“. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 222 885,55 Eur įrodytos ir likusios neatlygintos žalos dalies priteisimo (329 165 Eur – 71 748,89 Eur – 34 530,56 Eur). Tai konstatavęs, teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovės 222 885,55 Eur žalos atlyginimą.
20. Atsakovės atsikirtimus dėl praleisto 3 metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl mokėjimų, atliktų 2017 m. vasario 7 d. – 2017 m. kovo 23 d., pareikšti teismas pripažino nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, jog iki ieškinio padavimo 2020 m. balandžio 21 d. ieškovė iš atsakovės tiesiogiai ir per trečiojo asmens VšĮ „OSFL projektai“ sąskaitą nurodė gavusi 71 748,89 Eur iš neteisėtais 28 pavedimais grindžiamos 329 165 Eur sumos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovė, iki ieškinio padavimo gavusi nurodytą lėšų sumą, turėjo teisę įskaityti ją seniausiems iš 28 pavedimų, kuriais ieškovės lėšos buvo neteisėtai pervestos į VšĮ „OSFL projektai“ sąskaitą, padengti. Ieškovė nurodė, kad iki ieškinio padavimo gauta lėšų suma yra padengtos 2017 m. sausio 18 d. pavedimu Nr. 580 (8 000 Eur), 2017 m. vasario 7 d. pavedimu Nr. 581 (10 000 Eur), 2017 m. vasario 24 d. pavedimu Nr. 587 (4 000 Eur), 2017 m. kovo 17 d. pavedimu Nr. 590 (4 000 Eur), 2017 m. kovo 23 d. pavedimu Nr. 593 (15 000 Eur), 2017 m. gegužės 18 d. pavedimu Nr. 596 (15 000 Eur) neteisėtai pervestos lėšos. Todėl reikalaudama likusiais ginčo pavedimais pervestų lėšų grąžinimo ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
21. Atsakovė J. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą, arba ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Teismas negali keisti arba plečiamai aiškinti imperatyvaus įstatymu suformuluoto teisinio reglamentavimo. Įstatymų leidėjo valia tam tikrai bylų kategorijai nustačius privalomą išankstinę neteisminę ginčo sprendimo tvarką, teismas ex officio (pagal pareigas) negali šios tvarkos keisti. Gavęs ieškinį (arba patikslintą ieškinį) privalo tikrinti, ar minėtos tvarkos teismo procesą inicijuojanti šalis laikėsi. Ieškovei patikslinus ieškinį, susidarė situacija, kuomet teisminis ginčas tapo išimtinai darbo ginču, todėl teismas privalėjo vadovautis sąlyginio bylos priskirtinumo teisminiam nagrinėjimui taisykle. Teismo išvada, kad vien dėl to, kad pradinis ieškinys buvo priimtas nepažeidžiant teismingumo taisyklių, jis ir toliau privalo būti nagrinėjamas teisme, nevertinant ieškiniu siekiamų materialinių teisinių padarinių bei neatsižvelgiant į proceso pirmosios instancijos teisme eigą, taip pat į darbo bylose nustatytą privalomą ikiteisminį nagrinėjimą, yra grindžiama iš esmės netinkamu procesinės teisės normų aiškinimu ir taikymu.
21.2. Teismas suabsoliutino atsakovės, kaip ieškovės finansų direktorės, materialinę atsakomybę ir teisiškai nepagrįstai priskyrė atsakovei visiškai kitiems asmenims teisiniais ir (ar) sutartiniais pagrindais priskirtinas pareigas, t. y. ieškovės vadovei priklausančias pareigas, o taip pat VšĮ „OSFL projektai“ bei jos darbuotojoms priklausančias pareigas. Teismas nepagrįstai atsisakė vadovautis VšĮ „OSFL projektai“ direktorės 2017 m. sausio 3 d. įgaliojimu Nr. 2017-BA-001, kuris patvirtina, kad atsakovė netvarkė ieškovės buhalterijos. Be to, teismas ignoravo faktą, kad atsakovės galimybė teikti įrodymus yra apribota, kadangi ji nėra susijusi nei su ieškove, nei su trečiuoju asmeniu.
21.3. Atsakovei niekada nebuvo pavesta ir DK tvarka nustatyta darbo funkcija, atlikti visas ieškovės lėšų pinigines operacijas, kontroliuoti visas ieškovės atliktas bankines operacijas bei jų faktinį ir teisinį pagrindą, saugoti ir asmeniškai atsakyti už tinkamą ieškovės bankų sąskaitų valdymui išduotų banko generatorių naudojimą. Ieškovė neturi ir niekada neturėjo atsakovės pareigybės aprašymo ir pareigybės instrukcijų ar nuostatų.
21.4. Prievolė grąžinti lėšas visų pirma kyla jų gavėjai VšĮ ,,OSFL projektai“, o teismas, įvertinęs tai, kad lėšas gavo ne atsakovė, jos atžvilgiu ieškinį turėjo atmesti ir išaiškinti ieškovei teisę kreiptis su ieškiniu VšĮ ,,OSFL projektai“ dėl nepagrįsto praturtėjimo. Įrodymų, kad lėšų faktine gavėja buvo atsakovė, į bylą nebuvo pateikta.
21.5. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovės akcentuotų įrodymų – trečiojo asmens 2018–2019 m. finansinės ataskaitos bei 2020 m. liepos 31 d. audito ataskaitos, kurių turinys patvirtina, kad trečiasis asmuo yra skolingas ieškovei 327 358 Eur. Teismas nepagrįstai trečiojo asmens prievolę perkėlė atsakovei.
21.6. Už tinkamos ieškovės buhalterinės apskaitos vedimo organizavimą, įstaigos finansų tinkamą panaudojimą ir ieškovės prievolių tinkamą vykdymą atsako pati įstaigos vadovė, t. y. S. A., kuri turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą turėti prieigą prie ieškovės banko sąskaitų, nepertraukiamai kontroliuoti ieškovės lėšų panaudojimą ir užtikrinti objektyviai teisingos informacijos pateikimą įstaigos buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui. Jai teko pareiga saugoti ir banko išduotą generatorių.
21.7. Faktas, kad ieškovei buvo išduotas banko generatorius, jį susiejant su atsakovės asmens duomenimis, patvirtina, kad tokia situacija susiklostė būtent dėl ieškovės vadovės netinkamų fiduciarinių pareigų vykdymo bei netinkamo atstovavimo ieškovei. Tai, kad banko generatorius buvo susietas su atsakovės asmens duomenimis, nepatvirtina ir negali patvirtinti atsakovės atsakomybės už generatoriaus naudojimą, nes tam nėra imperatyvaus ar sutartinio teisinio pagrindo. Byloje nėra jokios sutarties, kurios pagrindu atsakovė būtų atsakinga už ieškovei išduotus banko generatorius.
21.8. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad būtent atsakovė atliko visas ginčo operacijas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad, be atsakovės, bankines operacijas turėjo galimybes atlikti ir faktiškai atliko mažiausiais dar trys asmenys, t. y. ieškovės vadovė S. A., VšĮ „OSFL projektai“ finansų direktorė I. S. ir buhalterė D. S..
21.9. Tai, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, trečiasis asmuo išdavė įgaliojimą savo darbuotojai, susijusį su ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymu, patvirtina, kad ieškovė nelaikė atsakovės atsakingu asmeniu ir kad apskaitą tvarko trečiojo asmens darbuotoja I. S..
21.10. Teismas, taikydamas atsakovei materialinę atsakomybę, netyrė ir skundžiamame sprendime nenurodė, kokius konkrečius teisės aktus, kokias konkrečias darbo pareigas atsakovė pažeidė, kuo pasireiškė jos neteisėta veika. Teismas privalėjo nustatyti ir įvertinti šiuo aspektu reikšmingas konkrečias faktines aplinkybes, o to nepadaręs, priėmė neteisėtą sprendimą. Visas darbo sutartyje nurodytas funkcijas atsakovė atliko tinkamai.
21.11. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad atsakovė 2020 m. kovo 10 d. raštu patvirtino savo veiksmais padariusi ieškovei žalą. Šis paaiškinimas nėra adresuotas ieškovei, be to, ieškovės vadovė darė itin didelį psichologinį spaudimą, grasino baudžiamąja atsakomybe ir atsakovės atribojimu nuo jos sergančio sūnaus, taigi atsakovė buvo priversta rašyti ieškovės vadovės diktuojamą pasiaiškinimą ne darbo vietoje, ne ieškovės buveinėje, ne elektronine forma, bet kavinėje, šalia sėdint ieškovės vadovei ir su ja atvykusiam Š. L., šiems asmenims grasinant finansiniu susidorojimu ir laisvės apribojimu. Dėl nurodytų priežasčių paaiškinimas yra neleistina įrodinėjimo priemonė.
21.12. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir negali būti konstatuojama atsakovės kaltė. Nenustačius atsakovės kaltės, kaip vienos būtinųjų materialinės atsakomybės taikymo sąlygų, atsakovei materialinė atsakomybė netaikytina.
21.13. Atsakovės tyčinė kaltės forma taip pat konstatuota nepagrįstai, taigi net ir nustačius visas atsakovės, kaip darbuotojos, materialinės atsakomybės sąlygas, jos atsakomybė privalo būti ribota, kaip tą numato DK 153 straipsnio 1 dalis.
21.14. Teismas visiškai neįgyvendino teismo aktyvumo pareigos nagrinėjant darbo bylą (CPK 414 straipsnis), pažeidė atsakovės, kaip silpnesniosios ginčo šalies, doktriną, padarė įrodinėjimo taisyklėms darbo ginče tiesiogiai prieštaraujančių išvadų, kad atsakovė turėjo pareigą įrodyti darbdavio sutartinių santykių su kontrahentais faktą ir kt.
21.15. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnyje įtvirtintą teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principą, nes, nagrinėdamas darbo ginčą, ne tik visiškai neįgyvendino aktyvaus teismo vaidmens, savo iniciatyva neišreikalavo jokių įrodymų iš darbdavio, bet ir sudarė kliūtis atsakovės įrodinėjimo teisės įgyvendinimui, subjektyviai netenkindamas nė vieno atsakovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, o įrodymų trūkumo faktą panaudodamas prieš ieškovę. Bylą išnagrinėjęs teismas taip pat pažeidė teisę į procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsni), teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą (CPK 21 straipsnis).
22. Ieškovė VšĮ ,,Atviras Lietuvos Fondas“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
22.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neturėjo teisės nagrinėti šalių ginčą. Teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 34 straipsnį ir padarė pagrįstą išvadą dėl pradėto proceso teisėtumo.
22.2. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2495-643/2021, konstatuotos tokios prejudicinės nagrinėjamai bylai aplinkybės, kad atsakovė neteisėtais tyčiniais veiksmais padarė ieškovei žalą, t. y. 2017–2019 m. būdama ieškovės finansų direktorė ir turėdama galimybę disponuoti jos lėšomis, be valdymo organų patvirtinimo, neturėdama jokio pagrindo pervedė į jos įsteigtos ir vadovaujamos VšĮ „OSFL projektai“ sąskaitą iš viso 329 165 Eur, kuriuos išleido savo ar kitų asmenų reikmėms. Atsakovės inicijuotoje jos atleidimo iš darbo civilinėje byloje buvo nagrinėjamos tokios pačios aplinkybės, kaip ir šioje byloje, o atsakovės veiksmai buvo įvertinti darbuotojų drausminės atsakomybės kontekste.
22.3. Atsakovė, atlikdama neteisėtus pervedimus į trečiojo asmens sąskaitą, pati prisiėmė teisinę tokių savo veiksmų riziką ir negali savo atsakomybės permesti trečiajam asmeniui ir, juo labiau, negali nurodyti ieškovei naudotis nepagrįsto praturtėjimo institutu ieškant pinigų pas tuos asmenis, kuriems atsakovė pervedinėjo pinigus. Nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo konkrečiu atveju net ir negalėtų būti taikomas, nes trečiasis asmuo nepraturtėjo ieškovės sąskaita, priešingai, lėšos buvo naudojamos išimtinai pačios atsakovės asmeniniams interesams patenkinti.
22.4. Nei ieškovės vadovė, nei trečiojo asmens darbuotojos I. S. ir D. S. negali būti laikomos atsakingomis už tai, ką padarė atsakovė. Nėra duomenų, kad ieškovės vadovė būtų davusi sutikimą daryti nepagrįstus pavedimus trečiajam asmeniui, nei duomenų apie tai, kad 28 ginčo pavedimus asmeniškai darė kiti asmenys.
22.5. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovės vadovė stengėsi padėti atsakovei ir sutiko pasirašyti taikos sutartį, palaikė atsakovę sunkiais jos gyvenimo momentais, tačiau atsakovė ėmėsi kitos gynybinės pozicijos. Teisėtas reikalavimas atlyginti žalą negali būti suprantamas kaip psichologinis smurtas, bauginimas ar pan.
23. Trečiasis asmuo VšĮ ,,OSFL projektai“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
23.1. Vienintelė atsakovė visą ginčo laikotarpį buvo atsakinga tiek už ieškovės, tiek ir už trečiojo asmens banko sąskaitų valdymą, taip pat tik ji pati galėjo disponuoti sąskaitose esančiomis lėšomis, t. y. atsakovė turėjo galimybę atlikti bankinius mokėjimo pavedimus iš ieškovės ir trečiojo asmens banko sąskaitų.
23.2. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas ginčą išsprendė neleistinu procesiniu būdu, prieštaraujančiu ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos taisyklėms.
23.3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2495- 643/2021, kurioje buvo sprendžiamas atsakovės darbo sutarties su ieškove nutraukimo teisėtumo klausimas, konstatuotos reikšmingos ir šiam ginčui aplinkybės, kad atsakovė be teisėto pagrindo atliko 28 ginčo pavedimus, tokie jos veiksmai teismo buvo pripažinti šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.
23.4. Visiškai nepagrįstai atsakovė atsakomybę siekia perkelti ieškovės vadovei S. A., trečiojo asmens finansų direktorei I. S. ir darbuotojai D. S.. Teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent atsakovė buvo atsakinga už prisijungimą prie banko ir generatoriaus saugojimą bei naudojimą, be kita ko, ir už ieškovės lėšų teisėtą naudojimą. Tai buvo konstatuota ir įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2495- 643/2021.
23.5. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – trečiojo asmens atsakingų asmenų direktorės I. S., vyr. buhalterės D. S., buhalterių B. Ž. ir V. T. pagal turėtus finansinius duomenis išsamiai išanalizuotos ir parengtos apibendrinančios suvestinės apie 2017–2020 metus, patvirtina, kad atsakovė ieškovės lėšas naudojo išskirtinai savo asmeniniams poreikiams patenkinti. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti trečiojo asmens banko sąskaitų išrašai už 2017–2020 metus, kurių pagrindu ir buvo padarytos pirmiau minėtos suvestinės.
23.6. Atsakovės argumentai dėl neva psichologinio smurto prieš ją naudojimo yra tik jos gynybinė pozicija, jie yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Priešingai, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad paaiškėjus ginčo aplinkybėms, būtent ieškovės atstovai ėmėsi pastangų taikiai išspręsti susidariusią situaciją ir siūlė atsakovei gera valia susitarti dėl be pagrindo pervestų lėšų sugrąžinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos
24. Apeliantė J. M., nesutikdama su teismo sprendimu, kuriuo iš jos ieškovei VšĮ ,,Atviros Lietuvos Fondas“ buvo priteistas 222 885,55 Eur žalos, patirtos apeliantei pažeidus darbo pareigas, atlyginimas, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl procesas pagal tokį ieškinį negalėjo būti pradėtas, o priimtas ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas.
25. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia atitinkamus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
26. Nagrinėjamoje byloje nekvestionuojama pirmosios instancijos teismo atlikta šalis siejusių santykių, kurių pagrindu yra reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisinė kvalifikacija. Šis teismas sprendė, kad yra kilęs šalių darbo ginčas, kuriam taikytinos tiek DK normos, tiek ir CPK normos, kuriose įtvirtinti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai. Teisėjų kolegija pagrindo kitokiai išvadai padaryti taip pat neįžvelgia.
27. Nagrinėjamam ginčui aktualioje DK 216 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, yra nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, 1 dalyje nurodoma, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per 3 mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu; tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys; praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis; jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per 1 mėnesį nuo sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
28. Taigi, DK 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas reglamentavimas reiškia, kad, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – darbo ginčų komisijoje, ir gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per 1 mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 33 punktas).
30. Be to, kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020 50 punktas).
31. Taigi, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliante, kad ginčams dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo galioja ši bendroji taisyklė – su reikalavimu atlyginti darbuotojo, pažeidusio darbo pareigas, padarytą žalą, darbdavys turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ieškovė šia ginčo išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, kai byla prasidėjo esant privalomojo procesinio bendrininkavimo santykiui (buvo pareikštas solidarus reikalavimas dėl žalos atlyginimo dviem subjektams, kurių vienas nėra darbuotojas), minėtos išankstinio ginčo nagrinėjimo teisme taisyklės pritaikymas jau neatitiktų bendrųjų proceso teisės principų – proceso operatyvumo, koncentruotumo, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tarp ginčo šalių. Nepritarti tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai nėra pagrindo, juo labiau kad vien dėl aiškiai praleisto termino išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka ieškovė, labiau tikėtina, jau nebegalėtų pasinaudoti, darbo ginčų komisijoje ginčas nebūtų išnagrinėtas iš esmės, todėl galiausiai šis ginčas vėl būtų nagrinėjamas teisme.
32. Kitaip tariant, vien nepasinaudojimas išankstine darbo ginčo nagrinėjimo procedūra pats savaime neužkerta kelio tokį ginčą pakartotinai inicijuoti teisme net ir negalimumo šia tvarka pasinaudoti atveju. Tokia teisėjų kolegijos pozicija grindžiama teisės normų analize. DK 220 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė prašyti darbo ginčų komisijos atnaujinti praleistą terminą. DK 220 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad, jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per 1 mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
33. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos reikšmės bei nepasinaudojimo ja procesinių teisinių padarinių. Vien aplinkybė, kad tokios tvarkos nesilaikyta, tam tikrose konkrečiose situacijose nėra pakankamas pagrindas ieškinį pradėtoje byloje palikti nenagrinėtą. Šio teismo praktikoje nurodyta, kad kiekvienu atveju turi būti vertinamos priežastys, lėmusios šios tvarkos nesilaikymą, atsižvelgiama į civilinės bylos stadiją, į poreikį užtikrinti bendrųjų civilinio proceso principų tinkamą įgyvendinimą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-421-464/2019; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1590-790/2020; 2022 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-247-407/2022).
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, nagrinėjamam klausimui aktualią teismų praktiką ir joje pateiktus išaiškinimus, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas.
35. Kaip matyti iš bylos procesinės eigos, ieškovė pradiniu ieškiniu, teisme užregistruotu 2020 m. balandžio 22 d., reikalavimą pareiškė ne tik apeliantei, savo darbuotojai, bet ir jos vadovaujamai VšĮ ,,OSFL projektai“, prašydama žalos atlyginimą priteisti iš jų solidariai bei nurodydama, kad reikalavimas apeliantės atžvilgiu reiškiamas dėl žalos, padarytos jai netinkamai vykdant savo kaip ieškovės darbuotojos funkcijas, o VšĮ ,,OSFL projektai“ – kaip paslaugas pagal sutartį teikiančiam asmeniui. Taigi, buvo keliamas tiek darbuotojos, tiek paslaugų teikėjos atsakomybės klausimas. Vėliau, t. y. 2021 m. kovo 15 d., ieškovė pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo reikalavimų, pareikštų VšĮ ,,OSFL projektai“, ir reikalavimo sumažinimo, dėl VšĮ ,,OSFL projektai“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Šis pareiškimas pirmosios instancijos teismo buvo priimtas.
36. Vadinasi, pradinis ieškinys, pareikštas solidarioms atsakovėms (privalomas procesinis bendrininkavimas), pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. kovo 15 d., o ginčas pagal patikslintą ieškinį išnagrinėtas skundžiamu 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu. Akivaizdu, kad šalių ginčas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas ilgiau nei metus. Duomenų, kad šalys būtų vilkinusios procesą ir veikusios prieš greitą bylos nagrinėjimą, byloje nėra. Todėl nagrinėjamoje byloje teismui palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovė, kaip minėta pirmiau, visų pirma turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją, prašydama atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl darbo ginčo nagrinėjimo, o tuo atveju, jei toks prašymas nebūtų patenkintas, turėtų vėl iš naujo inicijuoti tapačią bylą teisme (DK 220 straipsnio 2 dalis, 231 straipsnio 1 dalis). Tokia situacija, kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, neatitiktų CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų ir galėtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis).
37. Antra vertus, DK 216, 217 straipsniuose ir kitose susijusiose teisės normose pasisakoma dėl organų, nagrinėjančių darbo ginčus dėl teisės, kompetencijų ir priimamų sprendimų. Šiuo konkrečiu atveju darbo ginčas dėl teisės ikiteismine tvarka buvo pačios apeliantės inicijuotas prieš pradedant nagrinėti kitą civilinę bylą, kurioje ji kvestionavo atleidimą iš darbo tuo pačiu faktiniu pagrindu, kuriuo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl jos neteisėtai atliktų į VšĮ ,,OSFL projektai“ sąskaitą 28 pavedimų bendrai 329 165 Eur sumai ir vėliau šių lėšų panaudojimo savo asmeninėms reikmėms (žr. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2A-2495-643/2021; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Apeliantės reikalavimai dėl VšĮ „Atviros Lietuvos Fondas“ 2020 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. ALF/2020-02 pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. DGKS-4708, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-14320, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Vadinasi, tam tikrais teisiniais aspektais, reikšmingais ir nagrinėjamoje byloje, darbo ginčų komisija yra pasisakiusi.
38. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šioje konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją, taip pat bylos proceso stadiją, pripažįsta poreikį ginčą išspręsti iš esmės būtent nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Dėl atsakomybės už darbdaviui padarytą žalą pagrindų, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių taikymo
39. Apeliantė, nesutikdama su jai nepalankiu teismo sprendimu, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, buvo neaktyvus, savo iniciatyva nerinko įrodymų apeliantės, kaip silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies, naudai, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
40. CPK 178 straipsnyje nurodoma, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai – bendroji civilinio proceso taisyklė, pagal kurią paskirstyta įrodinėjimo pareiga bylos šalims. Taigi, šalis, kuri teigia, kad yra tam tikros aplinkybės, įvyko tam tikri įvykiai, vienas ar kitas asmuo atliko tam tikrus veiksmus, turi įrodyti savo teiginius, t. y. pateikti jas patvirtinančių įrodymų (CPK 177 straipsnis). Tokią pačią šalies pareigą lemia ir rungimosi principas (CPK 12 straipsnis).
41. Pagal CPK 414 straipsnio 1 dalį (specialioji darbo ginčų nagrinėjimo taisyklė) bylą nagrinėjantis teismas turi teisę ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas, veikdamas ex officio, ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys tokiose bylose nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad nors darbdaviui kyla didesnė įrodinėjimo pareiga, bet tai nereiškia, kad darbuotojas visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos. Darbdavys turi didesnę įrodinėjimo pareigą, nes tam tikrais atvejais jis disponuoja tam tikras aplinkybes įrodančiais rašytiniais dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013).
42. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 65 punktas).
43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų pakako tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla ir įsitikinta, ar egzistuoja visos sąlygos apeliantės, kaip darbuotojos, materialinei atsakomybei kilti, t. y.: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015). Teismas teisingai įvertino ir ištyrė byloje esančius įrodymus, kuo leidžia įsitikinti kitų nagrinėjamos bylos šalių inicijuotų teisminių ginčų baigtis ir juos sprendžiant dabar jau įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatyti nagrinėjamai bylai prejudiciniai faktai.
44. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama darbo byla Nr. e2-1584-727/2021 pagal apeliantės J. M. (toje byloje – ieškovės) ieškovei VšĮ ,,Atviros Lietuvos Fondas“ (toje byloje – atsakovė) pareikštą ieškinį dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir darbuotojo teisių pažeidimo. Toje civilinėje byloje Nr. e2-1584-727 ieškinys 2021 m. birželio 17 d. sprendimu buvo atmestas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2495-643/2021, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2022 m. sausio 19 d. nutartimi apeliantės kasacinį skundą atsisakyta priimti. Taigi, teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję.
45. Nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-1584-727, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, buvo tiriamos bei teisiškai įvertintos tapačios, kaip ir tirtos nagrinėjamoje byloje, faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės ir apeliantės sudarytos darbo sutarties vykdymu, lėmusios VšĮ ,,Atviros Lietuvos Fondas“ 2020 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. ALF/2020-02 nutraukti darbo santykius su apeliante vadovaujantis DK 58 straipsniu priėmimą, t. y. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – tyčia padarytos turtinės žalos darbdaviui. Tokiu atveju toje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės įgijo prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamai bylai, kitaip tariant, jų iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
46. Pažymėtina, kad įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ieškovė įvardija tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš ieškovės banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) į trečiojo asmens VšĮ „OSFL projektai“ banko sąskaitą buvo atlikti 28 piniginių lėšų pervedimai, kuriems nebuvo pagrindo. Akivaizdu, kad išnagrinėtoje byloje buvo vertinami tie patys, kaip ir nagrinėjamoje byloje, apeliantės veiksmai, susiję su atliktomis bankinėmis operacijomis. Tiek išnagrinėtoje byloje, tiek ir nagrinėjamoje byloje apeliantė savo poziciją grindė iš esmės analogiškais argumentais, t. y.: darbo sutartyje nebuvo nustatyta, kad į jos darbo funkcijas patenka ieškovės piniginių operacijų atlikimas ar jų kontrolė; ji nebuvo atsakinga už bankines operacijas; jas atliko ieškovės vadovė ir (ar) trečiojo asmens UAB ,,OSFL projektai“ darbuotojos; ji pati jokių ieškovės piniginių lėšų nėra gavusi; prieš ją buvo naudojamas psichologinis smurtas, daromas spaudimas pasirašyti jai nenaudingus dokumentus, neteisėtai išgautas prisipažinimas ir įsipareigojimas grąžinti lėšas ieškovei.
47. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismo sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali nei iš naujo teisme pareikšti tų pačių reikalavimų, nei kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
48. Įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo procesiniais sprendimais buvo konstatuotos tokios nagrinėjamai bylai teisinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad nuo 1999 m. liepos 1 d. apeliantės pareigas pakeitus iš buhalterės į finansų direktorės, jai buvo nustatytos atitinkamos darbo funkcijos, įskaitytinai: užtikrinti, kad ieškovės veikla neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir tarptautiniams apskaitos standartams bei normoms; užtikrinti, kad programų, projektų ir paramos išmokų išlaidos atitiktų patvirtintus biudžetus; kartu su direktoriumi vykdyti ir laikytis Valdybos nutarimų dėl grantų ir administracinių išlaidų apmokėjimo; užtikrinti, kad prašymai apmokėjimui ir samdos sutartys, kuriuos tvirtina programų direktoriai, būtų laiku vykdomi; užtikrinti, kad ieškovė ir jos darbuotojai nepažeistų Lietuvos Respublikos įstatymų, laikytųsi samdos ar administracinių sutarčių, sudarytų su fondais, įstaigomis ir institucijomis. Teismai konstatavo, kad išvardintos pareigos patvirtina, jog apeliantė pagal darbo sutartį privalėjo: užtikrinti, kad pavedimai būtų atlikti tinkamai, naudojant atitinkamų programų, projektų, paramos išmokų lėšas; informuoti ieškovės vadovą, jeigu jos darbuotojai, paramos gavėjai ar samdomi asmenys įvykdė finansinius ar administracinius pažeidimus (žr. Vilniaus apygardos teismo nutarties 80 punktą). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantė nebuvo atsakinga už bankinių operacijų atlikimą.
49. Be to, įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota ir tokia nagrinėjamai bylai prejudicinė aplinkybė, kad pagal 2017 m. sausio 3 d. ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, trečiajam asmeniui VšĮ „OSFL projektai“ buvo perduotos ne visos ieškovės finansinės veiklos ir buhalterinės apskaitos funkcijos, o tik nurodytos sutarties 1.2 punkte. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad po 2017 m. sausio 3 d. sutarties sudarymo už ieškovės buhalterinę apskaitą atsakingu asmeniu paskyrus VšĮ „OSFL projektai“ finansų direktorę I. S., apeliantė nelaikytina ieškovės darbuotoja, atsakinga už finansinių operacijų atlikimą ir lėšų pervedimus. Be to, teismų jau buvo konstatuoti ir tokie faktai, kad apeliantė 2018 m. lapkričio 19 d. elektroniniame laiške, adresuotame ieškovės vadovei, pati nurodė atskirianti VšĮ „OSFL projektai“ paslaugas ir jos, kaip ieškovės finansų direktorės (darbuotojos), darbus, kad VšĮ „OSFL projektai“ neturėjo teisės savarankiškai spręsti dėl ieškovės lėšų mokėjimo veiklos kontrahentams, nurodymus dėl lėšų mokėjimo teikdavo būtent J. M., kaip ieškovės finansų direktorė (žr. Vilniaus apygardos teismo nutarties 73–75 punktus).
50. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuota ir tai, kad egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšis tarp neteisėtų apeliantės veiksmų, be jokio pagrindo pervedant lėšas, ir VšĮ ,,Atviros Lietuvos Fondas“ atsiradusios žalos, kadangi jeigu ne ieškovės neteisėti ir (ar) nepagrįsti pavedimai VšĮ „OSFL projektai“, VšĮ ,,Atviros Lietuvos Fondas“ turtinės žalos nebūtų patyrusi. Taip pat jau konstatuota, kad ieškovė akivaizdžiai veikė tiesiogine tyčia, žinodama ir suvokdama, kaip finansų direktorė, kad pasisavina darbdaviui priklausantį turtą, tokius veiksmus atliko sistemingai ir ilgą laikotarpį (žr. Vilniaus apygardos teismo nutarties 88 punktą).
51. Taigi, visos šios aptartos faktinės aplinkybės, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia apeliantė, patvirtina, kad ji, būdama ieškovės darbuotoja, pažeidė darbo sutartyje nurodytas funkcijas, sukeldama ieškovei turtinę žalą, kad tai buvo padaryta tyčia, šiurkščiai pažeidžiant darbo pareigas, taigi materialinės atsakomybės ribojimas šiuo atveju negali būti taikomas (DK 152 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 154 straipsnio 1 punktas).
52. Tokiu atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir įrodymais pagrįstą išvadą, jog visos apeliantės materialinės atsakomybės už darbdaviui padarytą žalą sąlygos egzistuoja.
53. Apeliacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėjęs teismas ieškinį turėjo atmesti kaip nepagrįstą ir išaiškinti ieškovei jos teisę kreiptis į teismą su ieškiniu trečiajam asmeniui VšĮ ,,OSFL projektai“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, taip pat aiškiai stokoja pagrįstumo. Įrodymų visuma leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantė ieškovei priklausiusias pinigines lėšas panaudojo savo pačios reikmėms, t. y. trečiąjį asmenį, kuriam pati ir vadovavo, panaudojo tik kaip tarpininką ieškovės lėšoms pasisavinti. Todėl, atitinkamai, nėra ir pagrindo vertinti, kad ieškovės sąskaita praturtėjo ne apeliantė, o jos įsteigta įmonė ir dėl to reikalavimas turėtų būti reiškiamas tai įmonei.
54. Taip pat nepagrįstais pripažintini ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apeliantės 2020 m. kovo 10 d. surašytą raštą, kuriame ji pripažino nepagrįstai pervedusi lėšas iš ieškovės sąskaitos į VšĮ „OSFL projektai“ sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas šį įrodymą vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ir visų jų turinys leidžia įsitikinti, kad apeliantė savo kaltę pripažino, siekė taikiai susitarti su ieškove dėl pasisavintų piniginių lėšų grąžinimo. Teiginiai, kad visi prisipažinimai bei sutikimai sumokėti lėšas buvo pasirašyti (išgauti) ieškovei naudojant prieš apeliantę psichologinį smurtą, grasinant baudžiamąja atsakomybe, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais kitokiais objektyviais įrodymais. Juo labiau kad nagrinėjant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo analogiški apeliantės argumentai taip pat jau buvo teismų įvertinti – jie pripažinti nepagrįstais ir neįrodytais. Aktualu ir tai, kad apeliantė, vykdydama prisiimtus įsipareigojimus ieškovei, dalį lėšų – 71 748,89 Eur sumą, yra grąžinusi, vadinasi, ir faktiniais veiksmais pripažino atlikusi neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu.
55. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 21 straipsnyje įtvirtintą teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principą. Vien tai, kad teismas dalį ieškovės procesinių prašymų, susijusių su įrodymų išreikalavimu, atmetė, nesudaro pagrindo spręsti apie teismo (teisėjo) šališkumą. Apeliantė neįrodė ir neįrodinėjo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje numatytų pagrindų teisėjui nusišalinti ar nušalinti.
56. Apeliantė teismo sprendimu nustatytos atlygintinos žalos dydžio klausimo nekelia, nekvestionuoja ir tos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jos prašymas taikyti ieškinio senatį, todėl teisėjų kolegija šiais aspektais nepasisako.
57. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai skundžiamo teismo sprendimo pakeitimo ar jo panaikinimo poreikio nesuponuoja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
58. Apeliacinį skundą pripažinus nepagrįstu, jį rengiant patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos. Tačiau turi būti atlygintinos ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, kurių jie patyrė atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
59. Ieškovė prašo jai priteisti 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir pateikia tokių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės prašomos atlyginti išlaidos mažesnės nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nurodyta maksimali galimų priteisti išlaidų suma (pagal Rekomendacijų 8.11 punktą galėtų būti atlyginamos iki 2 036 Eur išlaidos). Atitinkamai, ieškovei iš apeliantės priteistina 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensacija.
60. Trečiojo asmens VšĮ ,,OSFL projektai“ prašomos priteisti 3 403,12 Eur teisinės pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą didžiausią kompensuotiną sumą. Kaip minėta pirmiau, pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma yra 2 036 Eur (1 566,40 Eur x 1,3), tokio dydžio išlaidos trečiajam asmeniui ir priteisiamos iš apeliantės.
61. Be to, apeliantei grąžintina už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio dalis, kadangi ji šio mokesčio mokėti neturėjo. CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti asmenys, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tarp jų – ir darbuotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių (1 punktas). Jie atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020 58 punktas). Šalių ginčas kilo iš darbo teisinių santykių, todėl apeliantė nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo yra atleista pagal įstatymą.
62. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė už apeliacinį skundą 2021 m. rugsėjo 28 d. yra sumokėjusi 100 Eur žyminį mokestį, o likusios dalies – 2 547 Eur, sumokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi jai buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kadangi žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo pareigos apeliantė neturėjo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir šio straipsnio 5 dalimi, grąžina jai už apeliacinį skundą sumokėtą 100 Eur žyminį mokestį. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir 2021 m. rugsėjo 1 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš atsakovės J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei viešajai įstaigai ,,Atviros Lietuvos Fondas“ (juridinio asmens kodas 210063570) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų), o trečiajam asmeniui viešajai įstaigai ,,OSFL projektai“ (juridinio asmens kodas 302299262) – 2 036 Eur (du tūkstančius trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti atsakovei J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. rugsėjo 28 d. kvitu per akcinę bendrovę ,,Lietuvos paštas“.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Gintaras Pečiulis
Tomas Venckus