Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-12-05][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-2574-962-2019].docx
Bylos nr.: e2-2574-962/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
Bendrosios nuostatos.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys
Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu (dublikai, triplikai)
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Papildomo sprendimo priėmimas
Atskirieji skundai
Atskirieji skundai
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas
Laikinosios apsaugos priemonės

?Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.  e2-2574-962/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17020-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.1; 2.6.10.4.; 2.4.2.13.; 2.6.10.2.1

 (S)

 

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m.

Spalio 14 d.

Kaunas

 

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,

sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,

dalyvaujant ieškovės R. S. atstovei advokatei Agnei Gulbinaitei,

atsakovų S. G., A. L., P. L. atstovei advokatei Daliai Stakvilevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. prevencinį ieškinį atsakovams S. G., A. L., P. L., E. L. dėl uždraudimo griauti tvorą ir kirsti tujas.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

        ieškovė R. S. prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti atsakovams S. G., A. L., P. L. bei E. L. vykdyti tvoros, skiriančios žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), griovimo, gadinimo bei perkėlimo darbus; tujų, skiriančių žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kirtimo, genėjimo bei visus kitus su tujų naikinimu susijusius darbus.

        Ieškinyje (1 t., b. l. 1-7) bei dublike (2 t., b. l. 83-93) ieškovė nurodė ir 2019-06-19 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei pastatas – gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovės žemės sklypą juosė dar ankstesnio žemės sklypo savininko statyta tvora. Taip pat žemės sklypo dešinėje pusėje, kuri ribojasi su atsakovės S. G. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), augo tujos, pasodintos taip pat dar ankstesnio žemės sklypo savininko užsakymu. Visa žemės sklype auganti tujų gyvatvorė buvo priskirta ir tebėra priskirta saugotiniems želdiniams. Ieškovė buvo gavusi iš S. G. 2018-06-27 pretenziją dėl tvoros, skiriančios sklypus adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pašalinimo. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad ieškovės tvora stovi ne vietoje, todėl buvo siūloma sudaryti susitarimą dėl žemės sklypų bendros ribos pakeitimo. Taip pat šioje pretenzijoje buvo nurodyta, kad ieškovei nesutikus su S. G. pasiūlymu dėl žemės sklypų bendros ribos pakeitimo, bus griaunama ieškovės tvora. Nors besiribojančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė yra S. G., tačiau realiai šiuo žemės sklypu ir ant jo esančiu namu naudojasi atsakovai A. L., P. L. bei E. L.. Ieškovė, gavusi minėtą pretenziją, kreipėsi į S. G. dukrą A. L. ir žentą P. L., kurie gyvena name, esančiame besiribojančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) situacijai išsiaiškinti. Tarp šalių vyko derybos ir kompromiso ieškojimas dėl gautos pretenzijos, tačiau šioms derybos nepasibaigus, atsakovai A. L., P. L. ir E. L., nebūdami besiribojančio žemės sklypo savininkais bei neturėdami teismo sprendimo, leidžiančio atitinkamus darbus atlikti, pasamdė statybininkus ieškovės tvorai išgriauti ir tujoms, buvusioms prie šios tvoros, išpjauti bei patys dalyvavo tvoros griovimo bei tujų pjovimo darbuose. Ieškovės tvora buvo ardoma ir tujos pjaunamos dalimis. Dalis tvoros buvo išgriauta ir dalis tujų buvo išpjauta 2018-06-27, dalis tvoros buvo išgriauta ir dalis tujų buvo išpjauta 2018-09-19, dalies tvoros ardymo ir perkėlimo darbai buvo atlikti 2018-10-02. Po aukščiau nurodytų atsakovų veiksmų, šiai dienai yra iškirsta dalis ieškovės tujų ir išgriauta dalis ieškovės tvoros. Ieškovė visais įmanomais būdais bandė užkirsti kelią savo turto naikinimui – kvietė policiją bendruoju pagalbos telefonu, draudė atsakovams bei jų samdytiems statybininkams vykdyti tvoros griovimo ir tujų kirtimo darbus, kvietė antstolį fiksuoti faktines aplinkybes, tačiau atsakovai į ieškovės bei jos šeimos narių draudimus nereagavo. Ieškovės nuostolius dėl išpjautų tujų ir sugadintos dalies tvoros sudaro 67 182,93 Eur, iš kurių išpjautų tujų atsodinimo kaštai – 20 875,25 Eur bei sunaikintos dalies tvoros atkūrimo kaštai – 46 307,68 Eur. Be to, atsakovai išsakė grasinimus ieškovei bei jos šeimos nariams, kad jie iškirs ir likusias ieškovės tujas ir išgriaus likusią ieškovės tvorą, kuri skiria žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) nuo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Siekiant užkirsti kelią ieškovės teisių pažeidimui ir gresiantiems dar didesniems nuostoliams, reiškia prevencinį ieškinį. Atsakovai žinojo, kad ginčo objektu esanti tvora ir tujos priklauso ieškovei, jie atitinkamų darbų nebuvo užsakę ir už juos nebuvo mokėję. Iš 2006-06-06 UAB „Geodezininkai“ parengto ieškovės žemės sklypo plano matyti, kad ginčo objektu esanti tvora yra ant ieškovės žemės sklypo ribos, o tujos yra ieškovės žemės sklypo teritorijoje (greta tvoros). Aukščiau nurodytas planas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės S. G. žemės sklype nėra saugotinų želdinių bei nėra pastatų, priklausančių kitiems savininkams, aktas yra suderintas Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tuo metu, kai buvo statoma ginčo tvora ir sodinamos ginčo tujos, buvo vienas žemės sklypas, kuris vėliau buvo padalintas į tris žemės sklypus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodyto žemės sklypo bendrasavininkais tvoros statybų ir tujų sodinimo metu buvo atsakovas P. L., J. B. ir kiti asmenys. Ieškovės tvoros ir tujų naikinimo darbuose dalyvavo ne tik atsakovė S. G., A. L. bei P. L., bet ir E. L.. Atsakovai įgyvendindami savo tariamas teises be teismo sprendimo, savavaldžiavo (LR BK 294 str.) bei sunaikino svetimą turtą (BK 187 str.). Atsakovų veiksmuose yra neteisėti veiksmai ir yra potenciali rizika dar didesnei žalai kilti, todėl turi būti tenkinamas ieškovės prevencinis ieškinys.

        Ieškovės atstovė advokatė Agnė Gulbinaitė palaikė ieškovės poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti.

        Atsakovė S. G. į posėdį neatvyko, atstovaujama advokatės D. S.. Atsiliepime (1 t., b. l. 168-171) atsakovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė R. S. nuosavybės teise turi sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ribos yra aiškios, jos įregistruotos VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Patikrinus ar VĮ ,,Registrų centras“ įregistruotos žemės sklypo ribos sutampa su realiai naudojama žeme, buvo kreiptasi į matininkus ir inicijuota atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo procedūra. Matininkų bendrovei UAB „Netkada“ parengus S. G. priklausančio žemės sklypo ribų planą tapo aišku, jog ant S. G. priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), stovi VĮ ,,Registrų centras“ neįregistruota tvora, kuri nuo sklypo ribos dalyje atitolusi apie 1,10 metro. Dėl šios aplinkybės S. G. negali naudotis 58 kv. m. ploto savo žemės sklypo dalimi, nes ši dalis tvora yra atskirta nuo likusios jai priklausančios sklypo dalies. S. G. pati minėtos tvoros nestatė, todėl jai nebuvo visiškai aišku, kam ši tvora nuosavybės teise priklauso. Dėl šių aplinkybių ji raštu kreipėsi į ieškovę su pretenzija, kuria prašė iki 2018 m. liepos 10 d. susisiekti su ja ir suderinti susitarimą dėl sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos pagal pridedamą 2018-06-26 žemės sklypų amalgamacijos projekto pasiūlymų schemą, pakeitimo. Be kita, ko informavo ieškovę, kad jai nesusisiekus su atsakove S. G. dėl sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos pakeitimo, informavo apie tai, kad savo lėšomis nugriaus (sunaikins) ant S. G. priklausančio žemės sklypo esančią tvorą: 2018-01-04 Statinio – tvoros kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje pažymėtą taškais 6, 7, 8, 9. Atsakovei laikant, kad minėta tvora yra jos nuosavybė, prašė iki 2018 m. liepos 10 d. raštu pateikti šią informaciją. Informavo, kad ieškovei nepateikus jokių prieštaravimų, bus laikoma, kad ieškovė neturi jokių pretenzijų dėl tvoros nugriovimo. Ieškovė iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos, niekada nepripažino aplinkybės, kad tvora, kuri yra atsakovės žemėje ir dėl kurios yra kilęs ginčas, nuosavybės teise priklauso ieškovei. Įsiteisėjusiame 2017 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendime civ. byloje e2-16545-1041/2017 (motyvacinėje dalyje) yra pripažinta, kad atsakovei S. G. priklauso visa jos sklypą juosianti, VĮ ,,Registrų centras“ neįregistruota tvora; minėta tvora yra pačios atsakovės sklypo dalyje ir trukdo atsakovei naudotis daugiau negu 50 kv. m. sklypo plotu, bet to, siekdama išvengti galimų nesusipratimų atsakovė yra kreipusis su pretenzija į ieškovę dėl duomenų, kam ginčo tvora priklauso ir negavusi atsakymo, kad tvora priklauso ieškovei, ėmėsi veiksmų ją pašalinti. Atsakovė, tik gavusi šį ieškinį tolimesnių tvoros griovimo darbų neatlieka ir ketina kreiptis į teismą su ieškiniu, dėl to, kad ieškovė savo lėšomis pašalintų likusią, atsakovės interesus pažeidžiančią tvoros dalį, bei atlygintų išlaidas susijusias su jau nugriautos tvoros dalies pašalinimo išlaidomis. Ieškovės argumentas, kad tujų tvora yra saugotinas želdinys, taip pat atmestinas, kadangi vadovaujantis nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimui Nr. 521 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 ,,Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių priskyrimo saugotiniems“ pakeitimo“ patvirtinti saugotinų medžių ir krūmų kriterijai, pagal kuriuos tujos nėra priskiriamos saugotiniems želdiniams. Ieškovė nuo pat pretenzijos pateikimo jai niekada neišreiškė savo pozicijos dėl sklypus skiriančios tvoros (taip pat ir tujų tvoros) nuosavybės. Jeigu ieškovė būtų pati pripažinus, kaip buvo siūloma 2018-06-27 pretenzijoje, kad ginčo tvoros dalis jai priklauso nuosavybės teise, ieškovės artimieji nebūtų atlikę jokių niekur neįregistruotos tvoros griovimo darbų, o būtų kreipęsi į teismą dėl įpareigojimo ieškovę savo lėšomis pašalinti atsakovės sklypo dalyje esančią tvorą, kadangi šios tvoros buvimas pažeidžia atsakovės teises. Atsakovės veiksmuose nėra pagrindo nustatyti neteisėtų veiksmų buvimo, kadangi ji iš esmės pašalino dalį jai pačiai nuosavybės teise priklausančios tvoros.

Atsakovai P. L., A. L. ir E. L. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime (2 t., b. l. 37-40) nurodė ir 2019-05-15, 2019-06-19 teismo posėdžių metu atsakovė A. L. paaiškino, kad atsakovas E. L. nėra nei turto (duomenys neskelbtini) savininkas, nei valdytojas. Minėtu adresu E. L. negyvena ir niekada neatliko jokių turtinių, remontinių, statybinių ar griovimo veiksmų. Ieškovės R. S. nepažįsta, kadangi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiuoja retkarčiais aplankyti savo mamos atsakovės A. L.. S. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė R. S. nuosavybės teise turi sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Minėtų sklypų ribos yra aiškios, įregistruotos VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre. Patikrinus ar VĮ ,,Registrų centras“ įregistruotos žemės sklypo ribos sutampa su realiai naudojama žeme, buvo kreiptasi į matininkus ir inicijuota S. G. priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo procedūra. Matininkų bendrovei UAB „Netkada“ parengus S. G. priklausančio žemės sklypo ribų planą tapo aišku, jog ant S. G. priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), stovi VĮ ,,Registrų centras“ neįregistruota tvora, kuri nuo sklypo ribos dalyje atitolusi apie 1,10 metro. Dėl šios aplinkybės S. G. negali naudotis 58 kv. m. ploto savo žemės sklypo dalimi, nes ši dalis tvora yra atskirta nuo likusios jai priklausančios sklypo dalies. S. G. pati minėtos tvoros nestatė, todėl jai nebuvo visiškai aišku, kam ši tvora nuosavybės teise priklauso. Dėl šių aplinkybių ji raštu kreipėsi į ieškovę su pretenzija, kuria prašė iki 2018 m. liepos 10 d. susisiekti su ja ir suderinti susitarimą dėl sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bendros ribos pagal pridedamą 2018-06-26 žemės sklypų amalgamacijos projekto pasiūlymų schemą, pakeitimo. Informavo ieškovę, kad nesusisiekus su atsakove S. G. dėl sklypų bendros ribos pakeitimo, savo lėšomis nugriaus (sunaikins) ant S. G. priklausančio žemės sklypo esančią tvorą: 2018-01-04 Statinio – tvoros kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje pažymėtą taškais 6, 7, 8, 9. Atsakovei S. G. laikant, kad minėta tvora yra jos nuosavybė, prašė iki 2018 m. liepos 10 d. raštu pateikti šią informaciją, informavo, kad ieškovei nepateikus jokių prieštaravimų, bus laikoma, kad ieškovė neturi jokių pretenzijų dėl tvoros nugriovimo. Ieškovė iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos, niekada nepripažino aplinkybės, kad tvora, kuri yra atsakovės S. G. žemėje ir dėl kurios yra kilęs ginčas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Įsiteisėjusiame 2017 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendime civ. byloje e2-16545-1041/2017 (motyvacinėje dalyje) yra pripažinta, kad atsakovei S. G. priklauso visa jos sklypą juosianti, VĮ ,,Registrų centras“ neįregistruota tvora; minėta tvora yra pačios atsakovės sklypo dalyje ir trukdo atsakovei naudotis daugiau negu 50 kv. m. sklypo plotu, bet to, siekdama išvengti galimų nesusipratimų atsakovė yra kreipusis su pretenzija į ieškovę dėl duomenų, kam ginčo tvora priklauso ir negavusi atsakymo, kad tvora priklauso ieškovei, ėmėsi veiksmų ją pašalinti. Atsakovė, tik gavusi šį ieškinį tolimesnių tvoros griovimo darbų neatlieka ir ketina kreiptis į teismą su ieškiniu, dėl to kad ieškovė savo lėšomis pašalintų likusią, atsakovės interesus pažeidžiančią tvoros dalį, bei atlygintų išlaidas susijusias su jau nugriautos tvoros dalies pašalinimo išlaidomis. Ieškovės argumentas, kad tujų tvora yra saugotinas želdinys, taip pat atmestinas, kadangi vadovaujantis nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimui Nr. 521 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 ,,Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių priskyrimo saugotiniems“ pakeitimo“ patvirtinti saugotinų medžių ir krūmų kriterijai, pagal kuriuos tujos nėra priskiriamos saugotiniems želdiniams. Ieškovė nuo pat pretenzijos pateikimo jai niekada neišreiškė savo pozicijos dėl sklypus skiriančios tvoros (taip pat ir tujų tvoros) nuosavybės. Jeigu ieškovė būtų pati pripažinus, kaip buvo siūloma 2018-06-27 pretenzijoje, kad ginčo tvoros dalis jai priklauso nuosavybės teise, ieškovės artimieji nebūtų atlikę jokių niekur neįregistruotos tvoros griovimo darbų, o būtų kreipęsi į teismą dėl įpareigojimo ieškovę savo lėšomis pašalinti atsakovės sklypo dalyje esančią tvorą, kadangi šios tvoros buvimas pažeidžia atsakovės teises. Atsakovės veiksmuose nėra pagrindo nustatyti neteisėtų veiksmų buvimo, kadangi ji iš esmės pašalino dalį jai pačiai nuosavybės teise priklausančios tvoros. Ieškovė, siekdama pagrįsti prevencinį ieškinį teigia, kad šiuo ieškiniu ji gina savo teisę į tvoros nuosavybę, nors iki tol vengė pripažinti, kad griaunama tvora (tiek tujų tvora) priklauso ieškovei. Toks ieškovės pozicijos nenuoseklumas, kitų faktinių aplinkybių kontekste iš esmės suklaidino atsakovus, pasirenkant teisių gynimo būdą. Atsakovės S. G. atsiliepime teismui buvo pateikti UAB ,,Netkada“ parengti matavimai iš kurių matyti, kad, kaip atsakovė S. G. nurodė – jos tvora – 2018-01-04 Statinio – tvoros kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje pažymėta taškais 6, 7, 8, 9 pažeidžia atsakovų teises. Jeigu ieškovė, nupirkusi gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, kaip ji teigia, įgijo ir ginčo tvorą, atitinkamai įgijo ir pareigą užtikrinti, kad ji įgyvendindama savo nuosavybės teises nepažeistų kaimyninių sklypų savininkų nuosavybės teisių. Ieškovei laikant, kad ginčo tvora nuosavybės teise priklauso jai, atsakovai turi teisę reikalauti iš ieškovės tvoros pašalinimo išlaidų atlyginimo. Ieškovė nuo pat pretenzijos pateikimo atsakovei neišreiškė savo pozicijos dėl sklypus skiriančios tvoros (taip pat ir tujų tvoros) nuosavybės.

Atsakovai S. G., A. L. ir P. L. triplike (3 t., b. l. 1-6) nurodė, kad 2006-08-23 sutartimi bendraturtės J. B. ir A. L. tuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nusprendė pasidalinti į 3 žemės sklypus: 1923 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausys J. B.; 800 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausys J. B.; 1405 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausys A. L.. 2008-12-10 Dovanojimo sutartimi A. L. padovanojo 1405 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) S. G. Atitinkamai šiuo metu S. G., asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriam dar 2006-12-18 nustatyti šie apribojimai: vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, dujotiekių apsaugos zona, Elektros linijų apsaugos zonos, ryšių linijų apsaugos zonos. Jokių saugotinų medžių S. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nebuvo ir nėra. R. S. nuosavybės teise turi sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kurį įgijo pirkimo – pardavimo sutartimi, tačiau ja ieškovei nebuvo parduoti bei perduoti nuosavybėn jokie kiemo statiniai bei tvora. Ieškovė iki prevencinio ieškinio Kauno apylinkės teismui pateikimo dienos, niekada atsakovams nenurodė, bei nepateikė tokių duomenų teismui, kad tiek gyvatvorė, tiek tvora, kuri yra atsakovės S. G. žemėje ir dėl kurios yra kilęs šiuo metu ginčas, nuosavybės teise priklauso ieškovei, bei kad ji sieks ginti savo teises kokiu tai būdu. Ieškovė dublike nurodo, kad tariamai pagrįstai prašo uždrausti kirsti jos žemės sklype augančias tujas, tačiau atsakovų pateikti duomenys patvirtina tą faktą, kad ieškovės sklype jokie veiksmai nebuvo atlikti. Šie duomenys buvo užfiksuoti UAB „Netkada“ geodezininko A. G. bei antstolės Raimondos Pauzienės. Sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip atskiri daiktai su aiškiai nurodytomis jų ribomis ir plotais pirmą kartą įregistruoti 2006-08-23 Sutarties Nr. 10000 ir 2006-10-30 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-22508 pagrindais, kadastro duomenys abiems sklypams nustatyti 2006-07-17.

Atsakovų S. G., A. L. ir P. L. atstovė advokatė D. S. palaikė atstovaujamųjų poziciją, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė neginčijo ir neginčija įregistruotų žemės sklypų duomenų, o tai leidžia teigti, kad pripažįsta duomenų teisingumą. Minėti faktai suponuoja išvadą, kad nuo sklypų pasidalijimo – 2006-08-23 Sutarties Nr. 10000 įregistravus aiškias sklypų kraštinių taškų koordinates bei plotus, tiek tvora, tiek gyvatvorė nuosavybės teise priklausė sklypo adresu (duomenys neskelbtini), savininkams. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės nuosavybės teisę į atsakovės žemės sklype esančią tvorą bei tujas, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės siekti uždrausi atsakovams atlikti kokius nors veiksmus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose.

Atsakovai S. G., P. L., E. L. į posėdį neatvyko, informuoti tinkamai, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovams. Atsiliepimais su ieškiniu nesutiko (1 t., b. l. 168-171, 2 t., b. l. 37-40).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Ieškinys tenkinamas.  

Nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. S. nuosavybė (1 t., b. l. 8-10), šis turtas įgytas 2008-01-22 Pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos su J. B., pagrindu (1 t., b. l. 11-18, 19-20, 24). Žemės sklypas bei statiniai adresu (duomenys neskelbtini), yra atsakovės S. G. nuosavybė pagal 2008-12-10 Dovanojimo sutartį (1 t., b. l. 29-31, 126-128, 3 t., b. l. 45-47). Byloje pateikta 1995 metų gegužės mėn. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) topografinė nuotrauka (2 t., b. l. 16), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija apie (duomenys neskelbtini) žemės sklypą (2 t., b. l. 98-101). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-05-25 Įsakymu Nr. A-1930 (2 t., b. l. 174, 175) patvirtintas detalusis planas, pagal kurį 4128 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) padalijamas į tris sklypus. 2006-05-29 surašytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktas (2 t., b. l. 19-20), 2006-06-06 UAB „Geodezininkai“ parengtas žemės sklypo planas (1 t., b. l. 21-23, 2 t., b. l. 17-18), kadastro duomenys (2 t., b. l. 17-18). 2006-10-30 Kauno apskrities viršininko Įsakymu Nr. 02-01-11508 nustatyti J. B. ir A. L. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis numeris 1901/0018:18), padalyto pagal detalųjį planą, sklypų kadastro duomenys, pagal priedą (2 t., b. l. 118,119).

Byloje pateikta atsakovų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2008 metų kadastro byla (3 t., b. l. 7-21), 2018-01-04 UAB „Netkada“ parengė statinio – tvoros, esančių Panerių g. 256A, Kaunas, kontrolinę geodezinę nuotrauką (1 t., b. l. 142, 3 t., b. l. 54), aiškinamąjį raštą (1 t., b. l. 143), taip pat atsakovai pateikė 2019-05-31 „Netkada“ planą (4 t., b. l. 67,68), 2019 metų kadastrinių matavimų bylą (4 t., b. l. 119-132). 2018-06-26 buvo parengta žemės sklypų amalgamacijos projekto pasiūlymų schema (3 t., b. l. 26).

 

Ieškovė pateikė 2018-09-20 S. M. patvirtinimą, kad jis daugiau nei prieš 20 metų (tikslios datos neprisimena) statė (duomenys neskelbtini) namą su tvoromis pagal statybinius brėžinius, užsakovas – R. B. (1 t., b. l. 25). Byloje taip pat pateiktas projektuotojo L. J. ir darbų vykdytojo B. B. paaiškinimas, kad jie atliko sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), visus želdinimo darbus – pasodino tujų gyvatvorę ir kitus pavienius dekoratyvinius augalus pagal tuo metu pažymėtas sklypo ribas (1 t., b. l. 28).

2018-09-20 surašytas antstolio Sauliaus Užkuraičio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagal ieškovės R. S. prašymą konstatuoti, kiek išpjautą tujų adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33-46). 2018-10-01 surašytas antstolio Mareko Petrovskio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagal ieškovės R. S. pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes – prie namo (duomenys neskelbtini) esančios gyvatvorės būklę (1 t., b. l. 47-76). Ieškovė pateikė dendrologo A. R. Želdinių atstatomosios vertės nustatymo aktą (1 t., b. l. 77-80), lokalinę sąmatą metalinės tvoros gamybai 46307,68 Eur sumai (1 t., b. l. 81). Ieškovei pateiktas tujų gyvatvorės įrengimo Komercinis pasiūlymas už 9105,25 Eur (1 t., b. l. 82). Ieškovė pateikė vaizdo medžiagą (1 t., b. l. 85, atskiras priedas), kurioje matyti 2018-10-02 darbų vykdymo fotonuotraukos bei vaizdo įrašai.

Kauno apylinkės teismo 2017-12-18 Sprendimu buvo išspręstas ginčas tarp atsakovės S. G. ir kito kaimyno – A. M., gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovai S. G. ir P. L. įpareigoti savo sąskaita ir jėgomis nugriauti A. M. žemės sklype esančią tvorą prie atsakovės S. G. žemės sklypo (1 t., b. l. 115-125). 2017-11-02 antstolis Raimundas Stanislauskas A. M. prašymu konstatavo faktines aplinkybes, surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (2 t., b. l. 132-145).

Byloje pateikti 2018-11-30, 2018-12-07 antstolės Raimondos Pauzienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. 0183-18-1126 ir 0183-18-1129 pagal atsakovės S. G. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes, užfiksuoti tvorą ir tujų gyvatvorę, augančias sklype (duomenys neskelbtini) bei užfiksuoti atstumą tarp užsakovei priklausančios tvoros mūrinio pamato išorinio krašto iki kaimyniniame sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) pastatytos malkinės – stoginės su įbetonuotais pamatais, krašto (2 t., b. l. 41-62, 3 t., b. l. 27-39). 

Pagal R. S. pareiškimą, 2018-09-28 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ties jos žemės sklypu išpjautos gyvatvorės bei išardytos tvoros (2 t., b. l. 116-117).

Ieškovė byloje pareiškė prevencinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 str. nustatytas nebaigtinis civilinių teisių gynimo būdų sąrašas. Vienas iš šių būdų – prevencinis ieškinys, kuris pareiškiamas tuomet, kai siekiama užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams arba uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 1.138 str. 1 d. 3 p.). Prevencinio ieškinio pareiškimo pagrindas – realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, o tikslas – užkirsti kelią šios žalos atsiradimui (CK 6.255 str. 1 d.).

Ieškovė, reikšdama prevencinio pobūdžio reikalavimą, t. y. norėdama, kad atsakovei būtų uždrausta griauti tvorą ir kirsti tujas, privalo įrodyti atsakovų veiksmų neteisėtumą, potencialią žalos atsiradimo grėsmę ateityje ir siekį pašalinti žalos grėsmę. 

Ieškovė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo Pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos su J. B., pagrindu (1 t., b. l. 11-18, 19-20, 24). Buvusi minėto turto savininkė dar 2006 metais buvo užsakiusi atlikti sklypo kadastrinius matavimus ir bylos duomenys patvirtina, kad 2006-06-06 UAB „Geodezininkai“ parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas (1 t., b. l. 21-23). 2006-05-29 UAB „Geodezininkai“ matininkas S. Š., vadovaudamasis detaliuoju planu Nr. A-1930, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-05-25 Įsakymu Nr. A-1930 (2 t., b. l. 174, 175), atliko žemės sklypo ribų paženklinimą ir surašė paženklinimo – parodymo aktą (2 t., b. l. 19-20), 2006-06-06 parengti Žemės sklypo kadastro duomenys (2 t., b. l. 17-18). Tiek žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, tiek remiantis Žemės sklypo kadastro duomenimis matyti, kad būtent ieškovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra nurodoma, jog sklype saugotini medžių ir krūmų želdiniai, augantys ne miško žemėje: Tuja vakarinė, H = 2,0 m., 130 m. ilgio žalia siena (2 t., b. l. 17). Kaip matyti iš 2006-06-06 UAB „Geodezininkai“ parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano (1 t., b. l. 21-23) jame atitinkamais ženklais, kaip numato Sutartinių topografinių ženklų reglamentas, ieškovės žemės sklype pažymėtos augančios tujos (reglamento 32.2 punkte nurodytas tujų gyvatvorės žymėjimas (linija, išreiškianti krūmų juostą, gyvatvorę)). Tas pats 2006-06-06 planas buvo 2008-01-22 dienos turto pirkimo – pardavimo sutarties priedas (1 t., b. l. 11-18, 19-20, 21-23). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., b. l. 8-10), ieškovei priklausančiame žemės sklype įregistruoti saugotini želdiniai (9 punktas). Be to, 2006-06-06 ieškovės Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius yra uždėjęs spaudą, jog sklype saugoma vienas medis ir 130 metrų gyvatvorės (1 t., b. l. 26-27). Tačiau vertinant atsakovų žemės sklypo duomenis, jokio pagrindo teigti sklype augant tujas, nėra. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., b. l. 126-128, 4 t., b. l. 130-132), atsakovei S. G. priklausančiame žemės sklype įregistruota ryšių, elektros, dujotiekio, vandentiekio apsaugos zonos, bet ne želdiniai (9 punktas). Taip pat tujos nėra pažymėtos nei atsakovų Žemės sklypo plane (3 t., b. l. 10), nei Kadastro duomenyse (3 t., b. l. 18-21).

Matininkas S. Š. rašte nurodė (4 t., b. l. 22) ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju analogiškai parodė, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovei, ribos, pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal UAB „Geodezininkai“ 2005 m. birželio mėn. atliktus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates vietinėje sistemoje, įsivėlė techninė klaida. Riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB „Geodezininkai“ 2005 m. parengtame žemės sklypų plane nustatyta klaidingai (praleistas tvoros įlinkio taškas) ir neatitinka sklypų detaliojo plano sprendinių, dėl ko ieškovei priklausančios tujos bei tvora atsidūrė atsakovei priklausančiame sklype. Taigi, darytina išvada, kad faktinės ribos vietoje neatitinka VĮ „Registrų centras“ įregistruotų ribų dėl to, kad atliekant kadastrinius matavimus, buvo neteisingai apskaičiuotos faktinių ribų vietovėje koordinatės.

Be to, kaip matyti iš buvusios sklypo (duomenys neskelbtini), savininkės J. B. 2018-09-24 elektroninio laiško bei jos parodymų, duotų teisme apklausiant liudytoja, ji patvirtino, kad pardavė R. S. bei A. S. namą ir žemės sklypą, aptvertą tvora bei apsodintą tujomis, esantį (duomenys neskelbtini); kad namas ir tvora pastatyti prieš 20 metų; kad statybos darbus vykdė K. M. ir panašiu metu buvo sodinamos tujos, darbus atliko apželdinimo įmonė (2 t., b. l. 94-95). 2019-05-15 teismo posėdžio metu liudytoja J. B. parodė, kad jos vyras 1997-1998 metais samdė įmonę, kuri pastatė tvorą, pasodino tujas ir pardavė sklypą S. su tvora ir tujom. Jokių prieštaravimų iš L. pusės dėl tvoros statymo ir tujų sodinimo toje vietoje nebuvo. Kai kūrėsi namus, ribų dar nebuvo, dėl jų susitarė vėliau. Nestatė tvoros ir nesodino tujų bet kur, kur sugalvoję. 

LR CK 4.14 str. 1 d. įtvirtinta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. J. B. perleidus ieškovei namą bei žemės sklypą, esantį Panerių g. 256B, Kaune, kartu buvo perleisti ir sklype buvę priklausiniai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tarp kaimynų J. B. bei R. B. ir A. L. 2003-12-12 Sutartimi buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka (2 t., b. l. 158-161) pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2003-12-11 planą (2 t., b. l. 162). Šiame plane, kaip ir 2006-06-06 plane, taip pat matoma tvoros su kapitalinėmis atramomis centrinę ašį žyminti linija (Reglamento 61.1 punktas) ir pagal Reglamento 32.2 punktą tujų gyvatvorės žymėjimas (linija, išreiškianti krūmų juostą, gyvatvorę) ir ši tujų linija, pažymėta minėtais sutartiniais ženklais, akivaizdžiai yra ieškovės sklypo dalyje.

2006 m. Gegužės 25 dienos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu Dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo detaliojo plano patvirtinimo (2 t.,y b. l. 174), nutarta patvirtinti detalųjį planą, pagal kurį žemės sklypas (duomenys neskelbtini), padalijamas į 3 sklypus. 2005 m. birželio mėn. Detaliajame plane viena iš pastabų (Nr.2), kad sklypai formuojami prie esamų gyvenamųjų namų, vadovaujantis bendraturčių notarine sutartimi patvirtintu 2003-12-12 Reg.20426, bendrai naudojamo sklypu pasidalijimu, parodytu sklypo ribų plane. Kaip matyti iš Detaliojo plano, jame atitinkamais žymenimis pažymėta gyvatvorė taip pat yra matoma ieškovės sklypo dalyje.

Tai, jog atsakovams buvo žinoma, kad ginčo objektu esanti tvora ir tujos priklauso ieškovei, patvirtina atsakovės S. G. 2017-08-14 atsiliepimas į ieškinį, pateiktas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017, kur ji nurodo, kad „Jeigu teismas nuspręs perkelti tvoras, tada turės į teisminius ginčus įtraukti trečios valdos savininką adresu  (duomenys neskelbtini) (R. S. žemės sklypas), kurio tvora pagal šios dienos matavimus 1,48 m. įsiterpia į mano pusę pridedu nuotrauką“ (2 t., b. l. 96-97). 

Atsakovai teigė, jog Kauno apylinkės teismas 2017-12-18 sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad visa atsakovės S. G. sklypą juosianti neįregistruota tvora yra jos namo priklausinys. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovai tokią teismo išvadą neigė, savo 2018-01-17 apeliaciniame skunde, kuris buvo teiktas dėl Kauno apylinkės teismo 2017-12-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16545-1041/2017 nurodė, kad aukščiau nurodyta teismo išvada yra klaidinga: „Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo ir tą faktinę aplinkybę, kad atsakovės (S. G.) sklypas yra aptvertas vientisa tvora. Pačio Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad tvora nėra vientisa, dalyje, kur (duomenys neskelbtini) sklypas ribojasi su sklypu (duomenys neskelbtini) yra ne tvora su mūro kapitaliniais pamatais ir stulpais, o tujų gyvatvorė (žr. IV t. b.l. 87)” (2 t., b. l. 121-131). Kaip matyti iš 2017-11-02 antstolio Raimundo Stanislausko Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (2 t., b. l. 132-145), jame nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su kaimyniniais sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat fotokamera užfiksuota, kad didžioji dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perimetro yra aptverta vieninga tvora (tvora su mūro kapitaliniais pamatais ir stulpais), toje vietoje, kur (duomenys neskelbtini), ribojasi su sklypu (duomenys neskelbtini), yra kitokia tvora, t.y. ne tvora su mūro kapitaliniais pamatais ir stulpais, o tujų gyvatvorė.

Prašyme Kauno miesto savivaldybės administracijai S. G. buvo nurodžiusi, kad ginčo objektu esančios tvoros S. G. nestatė ir gyvatvorės nesodino, kai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovės veiksmuose nėra pagrindo nustatyti neteisėtų veiksmų buvimo, kadangi ji pašalino dalį jai pačiai nuosavybės teise priklausančios tvoros. 2018-06-27 S. G. R. S. pateikė Pretenziją, kurioje nurodė, kad jai priklausančiame žemės sklype, šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo, stovi tvora, kuri nuo sklypo ribos dalyje atitolusi 1,10 metro, dėl ko atsakovė negali naudotis 58 kv.m. ploto savo žemės sklypo dalimi. Nurodė, kad ji tos tvoros nestatė, nėra aišku, kam ši tvora priklauso nuosavybės teise, neatsiradus savininkui, tvorą nugriaus pati savo lėšomis. Nurodė, kad nėra išreiškusi sutikimo, kad R. S. savo žemės sklypą pasididintų S. G. sklypo sąskaita (1 t., b. l. 32). Taigi, atsakovės S. G. pozicija dėl ginčo tvoros ir tujų priklausomybės yra nenuosekli. A. L. 2019-09-20 teisme pateikti raštai, jos bei P. L. surašyti ir adresuoti atsakovei S. G. (A. L. mamai), kuriuose nurodyta, kad A. L. yra sumokėjusi per P. L. 2000 JAV dolerių S. M., kaip namo ir tvorų rangovui; kad savo mamai ji padovanojo turtą kartu su visais jame augančiais augalais, tame tarpe ir tujų gyvatvore; kad P. L. 2000 metais gavo 2000 JAV dolerių iš A. L., kuriuos perdavė namo bei kiemo rangovui S. M., nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, yra surašyti 2019 metų sausio mėnesį tarp artimųjų asmenų, neatitinka CPK 177 straipsnyje įtvirtintos įrodymų sampratos, todėl vertintini kritiškai ir teismas jais nesiremia.

Informaciją apie tujų priklausomybę atsakovai galėjo gauti ir iš Nekilnojamojo turto registro, kurio informacija yra visiems viešai prieinama. Tai, kad ieškovė skundė atsakovų veiksmus, kvietė policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą , 4 t., b. l. 89-95), teisme iniciavo prevencinį ieškinį, paneigia atsakovų argumentus, kad ieškovė nepripažino, jog tvora ir tujos jai priklauso. 

CK 4.98 straispnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas gali ginti savo pažeistas teises pareikšdamas negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).  Atsakovai nurodo, kad jeigu ieškovė būtų pati pripažinusi, kaip buvo siūloma 2018-06-27 pretenzijoje, kad ginčo tvoros dalis jai priklauso nuosavybės teise, atsakovės artimieji nebūtų atlikę jokių niekur neįregistruotos tvoros griovimo darbų, o būtų kreipęsi į teismą dėl įpareigojimo ieškovę savo lėšomis pašalinti atsakovės S. G. sklypo dalyje esančią tvorą, kadangi šios tvoros buvimas pažeidžia atsakovų teises. Taigi, akivaizdu, jog atsakovams buvo žinoma, kaip šioje situacijoje turi būti sprendžiamas iškilęs ginčas.

LR CK 6.263 str. 1 d. reglamentuota, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, remiantis LR CK 6.263 str. 1 d., darytina išvada, kad atsakovai, naikindami ginčo objektu esančią tvorą ir tujas, neturėdami tai daryti leidžiančio teismo sprendimo, atliko neteisėtus veiksmus. Tai, jog minėta tvora ir tujos pagal įregistruotas ribas šiuo metu yra atsakovės S. G. nuosavybės teise valdomame žemės sklype, nesudaro pagrindo atmesti pareikšto ieškinio, kadangi, kaip nurodė matininkas S. Š., atliekant kadastrinius matavimus, buvo neteisingai apskaičiuotos faktinių ribų vietovėje koordinatės, dėl ko faktinės ribos vietoje neatitinka VĮ „Registrų centras“ įregistruotų ribų.  

Nors atsakovai neigė išsakę grasinimus tęsti darbus, tačiau jie su ieškiniu dėl uždraudimo nesutiko, teigė neatlikę jokių neteisėtų veiksmų. Tai suponuoja išvadą, jog atmetus ieškinį, atsakovai ketina tęsti tvoros ir tujų naikinimo darbus, kas sąlygotų galimybę atsirasti papildomai žalai. Todėl, siekiant pašalinti potencialią žalos atsiradimo grėsmę, ieškinys, kaip pagrįstas ir įrodytas, tenkinamas (CPK 178 straipsnis).

 

Dėl atsakovo E. L.

 

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006).

Ieškovė teigia, jog atliekant neteisėtus tvoros griovimo ir tujų kirtimo veiksmus, dalyvavo ir atsakovas E. L., kuris yra A. L. ir P. L. sūnus bei S. G. anūkas. Atsakovai teigė, jog E. L. tvoros griovime ir tujų kirtime nedalyvavo, (duomenys neskelbtini), negyvena ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos.

Vertinant byloje esančius duomenis matyti, jog pateikta fotonuotrauka (2 t., b. l. 166), kurioje užfiksuotas, ieškovės teigimu, E. L.. Atsakovė A. L. teismo posėdžio metu neneigė, kad minėtoje fotonuotraukoje yra jos sūnus. Kaip matyti iš minėtos fotonuotraukos, atsakovas E. L. užfiksuotas prie iškirstų tujų. Ieškovės ir atsakovų kaimynas A. M., apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu parodė, kad atliekant tvoros griovimo ir tujų rovimo darbus, matė ir atsakovės sūnų, kuris tujų nekasė, nekirto, tačiau bendravo su ten dirbusios sunkiosios technikos vairuotoju. Taip pat teismo posėdžio metu teigė ir liudytoju apklaustas ieškovės sūnus N. S., nurodė, kad E. L., kurį žino iš matymo, organizavo pjovimą, išvežimą, gestikuliavo rankomis, rodė ką daryti. Liudytojui susidarę įspūdis, jog E. nurodinėjo, vadovavo, rodė, kur ką dėti, dar buvo darbininkai. Liudytojas G. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jam būnat namuose pas A. S. verslo reikalais, matė, kad vyko tvoros griovimo ir tujų kirtimo darbai, vyriškis šaknis kastuvu trankė, A. bandė stabdyt, buvo kviesta policija, apsauga. L. šeimos nepažįsta, tačiau ta šeima buvo kartu, suprato, kad yra ir sūnus, apie 180 cm ūgio, tamsių plaukų, nestambus. Patvirtino, kad byloje esanti fotonuotrauka (2 t., b. l. 166) yra to paties asmens, kurį matė vykdant ginčijamus darbus.  

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovas E. L. dalyvavo ginčijamuose veiksmuose, padėjo savo tėvams, darbų vykdymo metu užfiksuotas fotonuotraukoje, todėl jo atžvilgiu ieškinys taip pat tenkinamas.

 

Dėl baudos atsakovei skyrimo

 

Ieškovė prašo skirti atsakovei A. L. baudą už priesaikos sakyti tiesą sulaužymą, kadangi duodama paaiškinimus ji neigė dalyvavusi tujų kirtime, nors atliekant ikiteisminį tyrimą yra nurodžiusi, kad griovė tvorą ir tujas kartu su savo sutuoktiniu.

Atsakovų atstovė teigė, jog atsakovės apklausos protokole turėtų būti užfiksuota kitaip, kadangi atsakovė sakiusi, jog tik genėjo tujas.

Vadovaujantis aukštesnės instancijos teismų praktika, teismas pažymi, kad tas faktas, jog bylos šalis kai kurias faktines aplinkybes aiškina kitaip savo procesiniuose dokumentuose, ar teismo posėdžiuose, nei jas nurodo priešinga šalis, ar net nustato teismas, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog bylos dalyvis sulaužė teisme duotą priesaiką. Vertinant šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus civilinėje byloje, reikia atsižvelgti į tai, kad šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, palankiai sau vaizduoti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai. Tokio asmens parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs (Pvz. Lietuvos Apeliacinio teismo 2015-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-263-330/2015 ir kt.). Nors atsakovė skirtingai aiškino faktines aplinkybes, teigė tujas tik genėjusi, kadangi nei jų kirsti, nei rauti su šaknimis ji fiziškai nepajėgtų, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo konstatuoti kaip priesaikos sulaužymą. Atsakovė neneigė tujas genėjusi, be to, teismo vertinimu, tujų kirtimo procesas apima ne tik fizinius, tačiau ir darbų organizavimo veiksmus, o tokių duomenų spręsti dėl atsakovės dalyvavimo ginčijame procese byloje pakanka, kaip matyti iš fotonuotraukų, liudytojo A. M., G. M. parodymų, buvo pasitelkta ir technika. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovės paaiškinimai bei jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu nesutrukdė byloje, įvertinus įrodymų visumą, priimti teisingo sprendimo, todėl teismas sprendžia, jog nesant pagrindo konstatuoti duotos priesaikos sulaužymą, ieškovės atstovės prašymas atmestinas.

Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK176 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Bylos duomenimis, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, teisinės pagalbos išlaidos, viso 1729,19 Eur (4 t., b. l. 54-61). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės patirtos 1729,19 Eur išlaidos, t.y. po 432,30 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Teismas šioje byloje patyrė 45,67 Eur pašto išlaidų. Ieškinį tenkinus, lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei priteistinos 45,67 Eur išlaidos, t.y. po 11,42 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d.).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Kauno apylinkės teismo 2018-10-11 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį tenkinti. 

Uždrausti atsakovams S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdyti tvoros, skiriančios žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), griovimo, gadinimo bei perkėlimo darbus; tujų, skinančių žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kirtimo, genėjimo bei visus kitus su tujų naikinimu susijusius darbus.

Priteisti ieškovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1729,19 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis iš atsakovų S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) t.y. po 432,30 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus 30 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018-10-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                           Indrė Petrokienė

 


Paminėta tekste:
  • BK 294 str. Savavaldžiavimas
  • BK 187 str. Turto sunaikinimas ar sugadinimas
  • CK
  • CK1 1.138 str. Civilinių teisių gynimas
  • CK6 6.255 str. Prevencinis ieškinys
  • CK4 4.14 str. Antraeilio daikto likimas
  • CPK
  • CK4 4.98 str. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • 3K-3-171/2006
  • 2A-263-330/2015
  • 3K-3-462/2011
  • 3K-3-356/2011
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu