Baudžiamoji byla Nr. 1A–481/2012
Proceso Nr. 1-30-1-00462-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.3; 2.4.6.4.2.
LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Valdimaro Bavėjano ir Rūtos Mickevičienės,
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai,
išteisintajam K. G.,
gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
K. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis iki 2010 m. gruodžio 30 d. 13.00 val., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą per UAB (duomenys neskelbtini), parduotuvių „(duomenys neskelbtini)" tinklą, adresais (duomenys neskelbtini), platinti psichotropines medžiagas, įgijo labai didelį kiekį šių medžiagų, t. y. 1001,233 g miltelių, kurių sudėtyje yra 864,749 g psichotropinės medžiagos - katinono darinio - 4-metil-N-etilkatinono, 4,845 g miltelių, kurių sudėtyje yra 3,812 g psichotropinės medžiagos 4-fluoramfetamino, bei 186,097 g psichotropinės medžiagos - mefedrono, kurias iki 2010 m. gruodžio 30 d. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilyje „Mercedes-Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol 2010 m. gruodžio 30 d. 13.00 val. policijos pareigūnai kratos metu jas rado ir paėmė.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Ruslanas Ušinskas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo K. G. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Prokuroras teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį ir visumą, be to, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Nuosprendyje nurodyta, kad katinono darinys 4metil-N-etilkatinonas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslais, sąrašą nėra įtrauktas. Tačiau apklaustas teisme ekspertas Aidas Žebrauskas paaiškino, kad 4metil-N-etilkatinonas yra tas pats katinonas, tik pakeista jo struktūra, bet pati bazinė struktūra lieka ta pati, todėl katinono darinys yra psichotropinė medžiaga. Teismo teiginiai prieštarauja specialisto išvadoms Nr. 140- (24)-ISI- 396 ir 140-(2257)-ISI-2741, kuriose konstatuota, kad tai yra psichotropinės medžiagos katinono darinys. Be to, LR Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo" yra poįstatyminis aktas ir jame nurodytos tik pagrindinės narkotinės ir psichotropinėms medžiagos. Remiantis ekspertų A. Žebrausko ir I. Žvironaitės parodymais, pastaruoju metu pagausėjo naujų psichotropinių medžiagų darinių ir tam, kad nebūtų pastoviai papildomas minėtas poįstatyminis aktas, buvo inicijuotas 2010 m. spalio 26 d. Nr. XI-1073 LR Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo papildymas, t. y. 2 straipsnis papildytas 9 dalimi, kurioje įvardintas narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinys ir jo apibrėžimas. Tokiu būdu, narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinys, jeigu tokį nustato ekspertai, iš karto tampa draudžiama medžiaga. Todėl psichotropinės medžiagos katinono darinys 4metil-N-etilkatinonas yra draudžiama medžiaga, nors ir tiesiogiai neįtraukta į sąrašus.
Nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad nutraukus ankstesnius ikiteisminius tyrimus, visos paimtos medžiagos buvo grąžintos K. G. ir tai suteikė pastarajam pagrindą manyti, jog jis prekiauja legaliomis medžiagomis. Prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 69-1-00005-09 metu buvo nustatyta, kad kai kuriose medžiagose paimtuose iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)" buvo rastos galimai amfetaminų (fenetilaminų) grupės psichotropinė medžiaga. Tačiau esant tik tikėtinai išvadai, prokuroras priėmė sprendimą tyrimą nutraukti, o medžiagas, kuriose nėra psichotropinių medžiagų gražinti K. G., kitas medžiagas sunaikinti. Ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1- 00014-09 metu sekso reikmenų parduotuvėse buvo atliktos kratos bei paimtos įvairios medžiagos, kai kuriose iš jų buvo rasta psichotropinė medžiaga 1-benzilpiperazinas. Taip pat parduotuvėje, BPK 159 straipsnyje nustatyta tvarka, buvo įsigytos medžiagos, kurių sudėtyje buvo metilmetkatinonas ir mefenterminas. Tuo metu Kriminalistinių tyrimų centras neturėjo šių medžiagų standartinių pavyzdžių, todėl nebuvo galimybės nustatyti medžiagų kiekio, dėl to ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Prokuroras pažymi, kad, nutraukus aukščiau minėtus ikiteisminius tyrimus, buvo priimti nutarimai sunaikinti medžiagas, kuriose buvo psichotropinių medžiagų. K. G. buvo supažindintas su nutarimais ir žinojo, kad prekiavo psichotropinėmis medžiagomis, kurios jam negrąžintos.
Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas rėmėsi teisme apklaustų liudytojų, dirbusių K. G. parduotuvėse pardavėjomis-konsultantėmis, parodymais, kad parduodamos medžiagos nesukėlė neigiamo poveikio, išskyrus seksualinį atsipalaidavimą, ir priklausomybė nuo jų neišsivystė. Tačiau nuosprendyje nepaminėta, kad liudytoja A. T. teisme parodė, jog į parduotuvę buvo užėjęs klientas, kuris minėjo, kad jam nuo parduotuvėje parduodamų medžiagų vartojimo išsivystė priklausomybė. Be to, teismo nuosprendyje nepaminėti pardavėjų konsultančių parodymai apie jų savijautą pavartojus parduodamų medžiagų, t. y. R. J. nurodė, kad „pavartojus buvo euforija", Ž. V. (J.) parodė, kad jautė apsvaigimą, jautėsi laiminga, L. M. nurodė, kad jautėsi atsipalaidavusi, nesusikausčiusi. Tokie pojūčiai atsiranda tik pavartojus centrinę nervų sistemą veikiančias medžiagas. Be to, remiantis byloje esančiais K. G. telefoniniais pokalbiais (t. 4 b. l. 32-126 pokalbiai Nr. 1239, 4335, 4338, 4339 ) matyti, kad K. G. puikiai žinojo ir suvokė jo platinamų medžiagų poveikį žmogaus sveikatai.
Nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad K. G. prekiavo įvairiomis prekėmis skirtomis vakarėliams, todėl galėjo laiku nesužinoti apie vienos iš jų uždraudimą. Prokuroras nurodo, kad psichotropinės medžiagos katinono darinys - 4-metil-N-etilkatinonas buvo įtrauktas į draudžiamų medžiagų sąrašą 2010 m. spalio 26 d. (Nr. XI-1073) atsiradus darinio apibrėžimui, 4- fluoramfetaminas į sąrašus įtrauktas 2009 m. liepos 10 d. ( Nr. V-583), mefedronas į sąrašus įtrauktas 2010 m. birželio 15 d. (Nr.V-540). Atsižvelgiant į tai, kad K. G. aktyviai domėjosi naujausiais teisės aktų pakeitimais, susijusiais su jo parduodamomis medžiagomis, darytina išvada, jog jis turėjo pakankamai laiko sužinoti apie medžiagų uždraudimą. Tai patvirtina aplinkybė, jog 2010 m. gruodžio 30 d. kratos metu automobilyje „Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti 1998-01-08 narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas bei 2010-10-26 narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas. Be to, iš byloje esančių K. G. telefoninių pokalbių (t. 4 b. l. 32-126 pokalbiai Nr. 3292, 3314, 3322, 3324 3362, 3463, 3495 ) matyti, kad jis aktyviai domėjosi naujais įstatymų pakeitimais ir kalba apie darinius bei jų grupių uždraudimą, svarstė ar laikinai neuždaryti parduotuvių. Šie duomenys paneigia versiją, kad jis nežinojo ir nesuprato, kad pardavinėja psichotropines medžiagas.
Išteisintasis K. G. nepateikė medžiagų, kuriomis jis prekiavo, įsigijimo dokumentų, nors teigė šias medžiagas legaliai įsigijęs internetu. Įsigijimo dokumentų K. G. neturi, nes jo prekiaujamos medžiagos buvo uždraustos. Parduodamas medžiagas K. G. padedant L. M., J. T. svėrė, pakavo, fasavo į įvairias pakuotes ant kurių buvo klijuojamos K. G. sugalvotos etiketes (t. 4 b. l. 128-132). Parduodamos medžiagos buvo sveriamos ir fasuojamos pagal K. G. nustatytas proporcijas. Nors pats išteisintasis duodamas parodymus teisme teigė, kad jo parduodamos medžiagos nebuvo skirtos vidiniam vartojimui ir tai buvo užrašyta ant pakuočių, tačiau šias medžiagas pardavinėjo būtent tuo tikslu. Duodamas parodymus K. G. nurodė, kad „pardavinėjo, nors žinojo, kad pardavinėti negalima“, tačiau teismas šiais K. G. parodymais nesirėmė ir nuosprendyje jų neaptarė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, išteisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
K. G. buvo kaltinamas neteisėtai įgijęs ir laikęs labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti. Išteisinamąjį nuosprendį teismas motyvavo tuo, kad išteisintojo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija posėdyje daro išvadą, kad šioje byloje reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas, esant visiems sudėties požymiams, gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų (2K-P-218/2009).
K. G. buvo kaltinamas neteisėtai įgijęs ir laikęs labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Remiantis teismų praktika, kiekviena iš BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojama, t. y. išvedama iš įrodytų vėlesnių veikų. Byloje nenustatytos esminės labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybės: kur, kada, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko K. G. įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo nepagrindžia baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Vien tai, kad K. G. laikė kaltinime nurodytas psichotropines medžiagas, neįrodo, jog būtent jis įgijo labai didelį kiekį šių medžiagų. Kaltinimo dalis dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimo yra nekonkreti ir grindžiama iš esmės prielaidomis, todėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimas turi būti pašalintas iš K. G. pareikšto kaltinimo.
Tačiau labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymas, esant visiems šios nusikalstamos veikos požymiams, sudaro pagrindą pripažinti K. G. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.
K. G. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, patvirtina visuma pirmosios instancijos teismo posėdžiuose išnagrinėtų įrodymų: liudytojų, iš dalies paties išteisintojo K. G. parodymai, kratų ir daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados ir kiti įrodymai,
2010 m. gruodžio 30 d. K. G. gyvenamoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata. Kratos metu buvo rasti ir paimti įvairūs milteliai, tabletės, tarp kurių plastikinis maišelis su užrašu „4FA„ su milteliais viduje, plastikinis paketas su užrašu „SUPER ABSORBENT POLYMER“ su milteliais viduje, supakuoti į spec. policijos paketą Nr. 0067369; automobilio, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvusio garaže, bagažinėje rasti ir paimti 23 vnt. permatomų plastikinių užsegamų maišelių su milteliais viduje, supakuoti į spec. policijos paketą Nr. 0067374; rudos spalvos stiklinis buteliukas su milteliais viduje, supakuotas į spec. policijos paketą Nr. 0021550 (1 t. 22-27 b. l.). Iš 2011 m. sausio 20 d. specialisto išvados Nr. 140-(24)-ISI-396 matyti, kad gelsvos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio su užrašu „4FA“, 2010 m. gruodžio 30 d. kratos metu rastų pas K. G. garaže, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 4-fluoroamfetamino, kurio grynojo kiekio nebuvo galimybės nustatyti, kadangi tuo metu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nebuvo šios medžiagos standarto, t. y. pamatinės medžiagos (8 punktas); Baltos spalvos miltelių iš plastikinio paketo su užrašu „SUPER ABSORBENT POLYMER“, kratos metu ratų pas K. G. garaže, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos katinono darinys – 4-metil-N-etilkatinonas, kurio grynojo kiekio nebuvo galimybės nustatyti, kadangi tuo metu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nebuvo šios medžiagos standarto, t. y. pamatinės medžiagos (11 punktas) (1 t. 78-85 b. l.). Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2011 m. kovo 22 d. rašto Nr. 140-S-776 matyti, kad Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre gauti psichotropinės medžiagos – 4-fluoroamfetamino bei psichotropinės medžiagos – katinono darinio 4-metiletilkatinono standartiniai pavyzdžiai, reikalingi minėtų medžiagų kiekybiniam tyrimui atlikti (1 t. 101 b. l.). Atlikus papildomą objektų tyrimą gauta 2011 m. gegužės 9 d. Specialisto išvada Nr. 140-(2257)-IS1-2741, kurioje nurodyta, kad pirminiam tyrimui pateiktų gelsvos spalvos miltelių iš maišelio su užrašu „4FA“ sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 4-fluoramfetaminas, kurios masė yra 3,812 g.; Pirminiam tyrimui pateiktų baltos spalvos miltelių iš metalizuoto plastikinio maišelio su užrašu NAME OF GOODS...“ (2011-01-20 specialisto išvados Nr. 140-(24)-IS1-396 11 punktas) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos katinono darinys – 4-metil-N-etilkatinuonas, kurio masė yra 864,749 g. (1 t. 90-91). Iš 2011 m. kovo 18 d. Specialisto išvados Nr. 140-(200)-IS1-1567 matyti, kad 2010 m. gruodžio 30 d. kratos metu pas K. G. kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), garaže stovinčio automobilio MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje rastų baltos spalvos miltelių iš 23 vnt. bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis (paketas Nr. 0067374) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – mefedronas, kurio kiekis yra 185,072 g. (1 t. 133 b. l.); baltos spalvos miltelių iš rudos spalvos stiklinio buteliuko (paketas Nr. 0021550) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – mefedronas, kurio masė yra 1,025 g. (1 t. 134 b. l.). BK 260 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, todėl išanalizavus minėtas specialistų išvadas, nekyla abejonių, kad pas K. G. rastos ir paimtos medžiagos priklauso tai medžiagų grupei, kuriai teisės aktais numatyta speciali apyvartos tvarka.
Neteisėtą psichotropinių medžiagų laikymą, kaip BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį, patvirtina ir paties K. G. parodymai, kuriais jis pripažįsta savo gyvenamoje vietoje ir automobilyje laikęs kratos metu paimtas medžiagas. 2011 m. liepos 4 d. apklausos metu K. G. parodė, kad pripažįsta, jog savo gyvenamoje vietoje ir automobilyje laikė įvairius miltelius, kuriuos jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos fasuodavo, maišydavo bei prekiaudavo parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“ (4 t. 156 b. l.). Kratos metu rastų psichotropinių medžiagų buvimą jo žinioje išteisintasis pripažino ir teisiamojo posėdžio metu. Parodė, kad neginčija specialisto išvadų ir kratos metu gautų duomenų. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu K. G. tvirtino, kad nežinojo, jog medžiagų sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas turi bent bendrais bruožais suvokti, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suprasti kokiu kiekiu šių medžiagų jis disponuoja.
Ikiteisminio tyrimo metu K. G. parodė, kad parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“ buvo prekiaujama narkotinių, psichotropinių medžiagų pakaitalais, vadinamais „Amsterdamo prekėmis“, tačiau jis nežinojo, kad prekių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų (4 t.142-143 b. l.) 2011 m. liepos 4 d. apklausos metu K. G. parodė, kad buvo įsitikinęs, jog prekių sudėtyje nėra narkotinių ar psichotropinių medžiagų (4 t. 155-156 b. l.). Tačiau tokius išteisintojo parodymus paneigia kiti bylos duomenys.
Iš nuoseklių ir tarpusavyje sutampančių liudytojų K. D., D. K., R. J., A. T., E. S., L. M., Ž. J., G. A., S. N., Ž. B., kurios dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjomis-konsultantėmis, parodymų (1 t., 150-184 b. l.; 2 t. 2-59 b. l.) matyti, kad parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“ buvo prekiaujama sekso reikmenimis bei „Amsterdamo prekėmis“, kurios buvo įvardijamos, kaip narkotinių, psichotropinių medžiagų pakaitalai. Joms buvo siūloma pavartoti K. G. gautų miltelių, kad galėtų pirkėjams komentuoti jų veikimo principą. Liudytoja K. D. parodė, kad pamėgino „Twist+“, kurios poveikis buvo staigus, pakėlė nuotaiką, ji atsipalaidavo, atsirado energijos banga, šiek tiek apsvaigo galva, paryškėjo aplinkos spalvos. Dar buvo išbandžiusi miltelius „Sex powder“, kuriu poveikis buvo kaip „Twist+“, bet papildomai sužadina moters norą lytiškai santykiauti (1 t. 152 b. l.). Liudytoja R. J. parodė, kad išmėgino „Charge“ miltelių, kurių pauosčiusi netrukus pajuto didelį energijos antplūdį. Taip pat bandė medžiagų, kurių pakuočių pavadinimai buvo „TWIST+“, „TWIST+Storm“, „Doves“ (balandžiai). Šių medžiagų poveikis buvo staigus, pakėlė nuotaiką, ji atsipalaidavo, atsirado energijos banga, šiek tiek apsvaigo galva, paryškėjo aplinkos spalvos ir panašiai (1 t. 70 b. l.). Liudytoja A. T. parodė, kad pauosčiusi „Charge“, „Sex powder“, „TWIST“ miltelius, pajuto energijos antplūdį, šiek tiek svaigo galva, jautėsi atsipalaidavimas, sustiprėjo įvairūs pojūčiai ir panašiai (1 t. 179 b. l.). Liudytoja E. S. parodė, kad pauosčiusi „Twist+“ ji pajuto energijos antplūdį, pakilo nuotaika, sustiprėjo pojūčiai ir panašiai. Pauosčius „Sex powder“ šiek tiek apsvaigo galva, jautėsi atsipalaidavimas. Vėliau, kai būdavo gaunamos naujos prekės – kitų pavadinimų ar sudėčių narkotinių, psichotropinių medžiagų pakaitalai, ji pabandydavo ir šias medžiagas, kurių poveikis buvo daugmaž vienodas, tik skirdavosi stiprumas. Šios medžiagos pakeldavo nuotaiką, atsirasdavo energijos banga, šiek tiek apsvaigdavo galva, sustiprėdavo pojūčiai ir panašiai (2 t. 4 b. l.). Liudytoja L. M. parodė, kad pauosčius miltelių „TWIST+“, „TWIST+Storm“ pakilo nuotaika, atsirado energijos antplūdis ir panašiai (2 t. 13 b. l.). L. Ž. J. parodė, kad pauosčiusi „Charge“ miltelių netrukus pajuto didelį energijos antplūdį. Kai būdavo gaunamos naujos prekės – kitų pavadinimų narkotinių, psichotropinių medžiagų pakaitalai, jas juos taip pat pabandydavo. Yra vartojusi K. G. duotų medžiagų, kurių pavadinimai buvo: „Twist+“, „Twist+Storm“, „Sex powder“, „Mitsubishi“, „JAX“, „Doves“. Šių medžiagų poveikis buvo daugmaž vienodas, tik skirdavosi stiprumas, pakeldavo nuotaiką, ji atsipalaiduodavo, atsirasdavo energijos banga, šiek tiek apsvaigdavo galva, sustiprėdavo pojūčiai ir panašiai (2 t. 22 b. l.). Liudytoja G. A. parodė, kad pauosčiusi miltelių „TWIST+“ netrukus pajuto nedidelį svaigulį bei gerą nuotaiką. Vėliau bandė miltelius pakuotėje „Sex powder“, kurių pauosčius poveikis buvo panašus kaip ir ankstesnių medžiagų, tik papildomai skatino lytinį geismą. Liudytoja S. N. parodė, kad K. G. siūlymu yra vartojus miltelių iš pakuočių, kurių pavadinimai „Doves“, Charge“, jų pauosčiusi pajuto didelį energijos antplūdį. Vėliau bandė „Twist+“, „Sex powder“ ir kitų pavadinimų medžiagų, kurių poveikis buvo skirtingas: Nuo vienų pakildavo nuotaika, ji atsipalaiduodavo, atsirasdavo energijos banga, sustiprėdavo pojūčiai, nuo kitų – apsvaigdavo galva ir panašiai (2 t. 40 b. l.). L. Ž. B. parodė, kad bandė „Sex power“, „Twist+“ ir „Storm Twist+“. Šių medžiagų poveikis yra panašus, t. y. paryškėja vaizdas, labai aiškiai girdisi grojama muzika, bet tuo pačiu ir apsvaigstama, svaigsta galva ir tampa sunku kontroliuoti padėtį. Poveikis tęsiasi maždaug valandą laiko, „Storm Twist+“ poveikis ilgesnis – maždaug 1,5 valandos (2 t. 50 b. l.). Tokius savo parodymus liudytojos patvirtino ir vėlesnių ikiteisminio tyrimo apklausų metu.
Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas konstatavo, kad liudytojų R. J., K. D., Ž. V. (J.), L. M., D. K., A. T., E. S., Ž. B., J. T., V. Č., S. N. parodymai patvirtina, kad pavartojus šių medžiagų nebuvo jokio įtarimą keliančio neigiamo poveikio, išskyrus seksualinį atsipalaidavimą, kas būtų K. G. leidę bent bendrais bruožais suvokti, kad pardavėjų, iš kurių įsigydavo šių medžiagų, deklaruojamas poveikis bei paskirtis yra ne ta, kurios jis tikėjosi įsigydamas šias medžiagas pagal jų reklamą užsienio valstybėse veikiančių interneto portaluose. Visų pirma, byloje nenustatyta kurioje vietoje, kokiomis aplinkybėmis ir iš kokių pardavėjų K. G. įgijo šias medžiagas. Antra, toks liudytojų parodymų vertinimas nepagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuosprendyje nepaminėta, kad liudytoja A. T. teisme parodė, jog į parduotuvę buvo užėjęs klientas, kuris sakė, kad prekių apibūdinimai klaidingi, kažkas jas ištyrė ir rado psichotropinių medžiagų (82 b. l.). Liudytoja taip pat parodė, kad į parduotuvę buvo atėję klientai, kuriems, nuo parduotuvėje parduodamų medžiagų vartojimo išsivystė priklausomybė, klausė kaip jos atsikratyti, būdavo klientų, kurie ateidavo po kelis kartus per dieną ir kiekvieną dieną. Be to, nepaminėti pardavėjų-konsultančių teismo posėdyje duoti parodymai apie jų savijautą pavartojus parduodamų medžiagų, t. y. R. J. nurodė, kad pavartojus jautėsi euforija, buvo gera, linksma (5 t. 47 b. l.), Ž. B. parodė, kad pavartojus apsvaigsta galva, pasidarai lengvesnis, atsiranda susijaudinimas, įdomūs pojūčiai (84 b. l.), Ž. V. (J.) parodė, kad pauosčiusi tų miltelių jautė lengvą apsvaigimą, atsirado energijos antplūdis, to jausmo žodžiais neįmanoma apibūdinti, tiesiog būdavo malonus pojūtis, jautėsi laiminga (49 b. l.), L. M. nurodė, kad jautėsi atsipalaidavusi, nesusikausčiusi. Tokie pojūčiai atsiranda pavartojus centrinę nervų sistemą veikiančias medžiagas.
Byloje esantys K. G. telefoninių pokalbių įrašai Nr. 1239, 4335, 4338, 4339 taip pat patvirtina, kad K. G. suvokė jo platinamų medžiagų poveikį žmogaus sveikatai. Iš pokalbio Nr. 4335 matyti, kad mergina paskambinusi K. G. pasakoja apie miltelių poveikį jai ir kitai merginai – Ž. (4 t. 99 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu duotus K. G. parodymus apie tai, kad jis buvo įsitikinęs, jog prekių sudėtyje nėra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, iš dalies paneigia ir jo paties duoti parodymai. Teismo posėdžio metu K. G. parodė, jog visada jausdavo baimę, kad kažkas gali būti negerai, kadangi tiekėjai nenurodydavo, kokia yra parduodamų medžiagų sudėtis. K. G. kildavo įtarimų dėl kiekvienos gautos medžiagų siuntos, kadangi jos atrodė skirtingai, šiek tiek skyrėsi ir jų poveikis, dėl to jis kreipdavosi į specialistus, stengdamasis sužinoti perkamų medžiagų cheminę sudėtį. K. G. taip pat parodė, kad jis yra verslininkas, prekės buvo paklausios, todėl jis norėjo jomis prekiauti, siekdamas pelno (134 b. l.). Šiais K. G. parodymais pirmosios instancijos teismas nesirėmė ir nuosprendyje jų iš esmės neaptarė.
Nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad K. G. prekiavo įvairiomis prekėmis skirtomis vakarėliams, todėl galėjo laiku nesužinoti apie vienos iš jų uždraudimą. 4-fluoramfetaminas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams sąrašą buvo įtrauktas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-583 „Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“. Mefedronas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams sąrašą buvo įtrauktas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-540 „Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“. Nuosprendyje nurodyta, kad katinono darinys 4metil-N-etilkatinonas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslais, sąrašą nėra įtrauktas. Tačiau apklaustas pirmosios instancijos teisme ekspertas Aidas Žebrauskas paaiškino, kad 4metil-N-etilkatinonas yra tas pats katinonas, tik pakeista jo struktūra, bet pati bazinė struktūra lieka ta pati, todėl katinono darinys yra psichotropinė medžiaga. Remiantis ekspertų A. Žebrausko ir I. Žvironaitės parodymais, pastaruoju metu pagausėjo naujų psichotropinių medžiagų darinių ir tam, kad nebūtų pastoviai papildomas Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo" buvo inicijuotas 2010 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1073, t. y. 2 straipsnis papildytas 9 dalimi, kurioje įvardintas narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinys ir jo apibrėžimas. Tokiu būdu, narkotinės ar psichotropinės medžiagos darinys, jeigu tokį nustato ekspertai, iš karto tampa draudžiama medžiaga. Todėl psichotropinės medžiagos katinono darinys 4metil-N-etilkatinonas yra draudžiama medžiaga, nors ir tiesiogiai neįtraukta į sąrašus. Atsižvelgiant į tai, kad K. G. aktyviai domėjosi naujausiais teisės aktų pakeitimais, susijusiais su jo parduodamomis medžiagomis, darytina išvada, jog jis turėjo pakankamai laiko sužinoti apie medžiagų uždraudimą. Tai patvirtina aplinkybė, jog 2010 m. gruodžio 30 d. kratos metu automobilyje „Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas Nr. VII-602 bei 2010 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1073. Be to, iš byloje esančių K. G. telefoninių pokalbių Nr. 3292, 3314, 3322, 3324 3362, 3463, 3495 (t. 4 b. l. 32-126) matyti, kad jis aktyviai domėjosi naujais įstatymų pakeitimais ir bendrauja su pašnekovais apie konkrečius darinius bei jų grupių uždraudimą, svarstė ar laikinai neuždaryti parduotuvių, tol kol neišsiaiškins, kokiomis medžiagomis jis prekiauja. Šie duomenys paneigia versiją, kad jis nesuprato, jog pardavinėja psichotropines medžiagas.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ankstesnių ikiteisminių tyrimų nutraukimas, paimtų prekių grąžinimas K. G. leido manyti, kad prekės, kuriomis jis prekiauja, nėra priskiriamos prie draudžiamų psichotropinių medžiagų ir jis veikos padarymo metu objektyviai galėjo tikėtis, kad tai yra legalios medžiagos ir negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo. Tokią teismo išvadą paneigia visuma jau išdėstytų ir aptartų įrodymų.
2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ su vėlesniais papildymais buvo nustatyti rekomenduojami aptariamų psichotropinių medžiagų nedidelis, didelis ir labai didelis kiekiai. Kolegijos vertinimu, visuma jau išdėstytų ir aptartų įrodymų, atsižvelgiant į K. G. darbo pobūdį ir gyvenimo patirtį, patvirtina ne tik tai, kad jis suvokė pavojingą daromos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, bet ir tai, kad jis taip pat suvokė medžiagų, kuriomis disponavo, kiekį.
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla vien tik už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, ir tikslas jas platinti nėra šios nusikaltimo sudėties privalomas subjektyvusis požymis, todėl jį įrodinėti ir nustatinėti nėra būtina. Tačiau bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad K. G. turėjo tikslą platinti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išvardintus ir aptarus įrodymus, pripažįsta įrodytu, kad K. G. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, t. y. jis, turėdamas tikslą per UAB „(duomenys neskelbtini), parduotuvių „(duomenys neskelbtini)" tinklą, adresais (duomenys neskelbtini), platinti psichotropines medžiagas, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilyje „Mercedes-Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį šių medžiagų, t. y. 1001,233 g miltelių, kurių sudėtyje yra 864,749 g psichotropinės medžiagos - katinono darinio - 4-metil-N-etilkatinono, 4,845 g miltelių, kurių sudėtyje yra 3,812 g psichotropinės medžiagos 4-fluoramfetamino, bei 186,097 g psichotropinės medžiagos - mefedrono, kol 2010 m. gruodžio 30 d. 13.00 val. policijos pareigūnai kratos metu jas rado ir paėmė.
Skiriant K. G. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kolegija vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties bei BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę, išvardintos BK 54 straipsnio 2 dalyje.
Už nusikaltimo numatyto, BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų. Kolegijos vertinimu, straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas K. G. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
K. G. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų kelia didelį pavojų visuomenei. Tačiau atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą yra pagrindas daryti išvadą, kad K. G. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje pavojingumas. Byloje nustatyta, kad K. G. savo gyvenamoje vietoje ir automobilyje laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jis pripažino kratos metu rastų psichotropinių medžiagų buvimą jo žinioje, davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie šių medžiagų fasavimo, pakavimo į jo paties užsakytas pakuotes aplinkybes, tokiu būdu iš dalies padėjo išaiškinti kai kurias nusikaltimo padarymo aplinkybes. Atsižvelgtina ir į tai, kad, suvokdamas pavojingą daromos veikos pobūdį, K. G. mėgino išsiaiškinti medžiagų sudėtį, tačiau tam ėmėsi nepakankamų priemonių ir rizikavo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad sumažėjo K. G. pareikšto kaltinimo apimtis, panaikinus psichotropinių medžiagų įgijimo požymį. Spendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimą, labai svarbus ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Byloje nustatyta, kad K. G. ankščiau neteistas, suvokia padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi, pripažindamas disponavimo psichotropinėmis medžiagomis aplinkybes. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad K. G. sutuoktinė yra mirusi, jis vienas augina du mažamečius vaikus. Paskyrus K. G. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę bus pažeisti vaikų interesai. Kolegija pažymi, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, atsižvelgti į vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad K. G. paskyrus net ir minimalią BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą 10 metų laisvės atėmimo bausmę, tai prieštarautų ir teisingumo principui ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytai bausmės paskirčiai. Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant K. G. švelnesnė negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmę.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ė:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
K. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmė laiką įskaityti K. G. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. sausio 25 d.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. G. suėmimo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plastikinį maišelį su užrašu „4FA“ su milteliais viduje, plastikinį metalizuotą paketą su užrašu „SUPER ABSORBENT POLYMER“ su milteliais viduje, supakuotus į spec. policijos paketą Nr. 0067369; 23 vnt. permatomų plastikinių užsegamų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis su milteliais viduje, supakuotus į spec. policijos paketą Nr. 0067374; rudos spalvos stiklinį buteliuką su milteliais viduje, supakuotą į spec. policijos paketą Nr. 0021550, įvairius miltelius, tabletes pakeliuose, pakuotėse, buteliukuose, tuščias pakuotes bei buteliukus, kamštelius, vakuumavimo aparatą, saugomus Klaipėdos AVPK, sunaikinti. Telefoną ,,Nokia“ 5800, (duomenys neskelbtini), 1998-01-08 Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą bei 2010-10-26 Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą – grąžinti K. G..
Kolegijos pirmininkas Linas Žukauskas
Teisėjai Valdimaras Bavėjanas
Rūta Mickevičienė