Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-232-659/2014
Proceso Nr. 4-06-3-05420-2013-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.;
45.4.4.; 45.4.5.;52.3.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. gegužės 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. D., jo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. D., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis „Klaipėdos mediena“,
n u s t a t ė :
R. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013-12-19 d., apie 13.30 val., prie Baltijos pr. namo Nr. 41, Klaipėdos mieste, vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį. Vairuotojas apie įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiu būdu R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 234 punktų reikalavimus.
Teismo posėdžio metu R. D. kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad apgadinęs svetimą automobilį, ieškojo to automobilio savininko, bet neradęs nuvažiavo. Jis negeria, nes turi problemų su sveikata, todėl buvo blaivus, po naktinės pamainos, bet apie eismo įvykį niekam nepranešęs nuėjo miegoti. Kitą dieną jam paskambino iš policijos ir jis parašė paaiškinimą. Automobilį kliudė dienos metu, apie 12 val. Tai tikrai žino, nes 11:30 val. įsigijo prekę PC „Akropolis“ ir tiesiai nuvažiavo namo. Teigia, kad kvailai pasielgė, nes galėjo palikti raštelį už automobilio lango, bet to nepadarė. Kieme buvo autobusas, todėl jis neįtilpo su savo automobiliu. Jo automobilis yra žemas, todėl kitą automobilį jis kliudė ratu ir bamperiu. Žala kitam automobiliui nedidelė – perbrauktas šonas. Jo automobilis apgadintas nebuvo. Jis turi šeimą, bet be jo niekas vairuotojo pažymėjimo neturi. Uošvei yra 90 metų, jai reikalinga priežiūra, todėl pas ją tenka važiuoti kiekvieną dieną. Tėvai taip pat senyvo amžiaus.
Liudytojas V. B. paaiškino, kad automobilių parkavimas kieme – didelė problema, sunku rasti laisvų vietų. Įvykio dieną jis buvo prie savo automobilio ir pamatė vaikščiojantį R. D., kuris papasakojo, jog apgadino kitą automobilį ir klausė, gal jis žino apgadinto automobilio savininką, bet jis nežinojo. Jie kartu apžiūrėjo tą apgadintą automobilį, tai buvo VW Golf, tamsios spalvos. Po to jis išvažiavo. Jis R. D. pažįsta tik iš matymo, jie ne viename kieme gyvena. R. D. nepagalvojo paskambinti į policiją, o jis jam nepatarė, nes kiekvienas pats turi apsispręsti, ką reikia daryti.
Liudytojas J. B. (J. B.) paaiškino, kad su R. D. gyvena viename kieme. Tą dieną jis buvo prie savo automobilio, kuris buvo greta R. D. automobilio. Pastarasis jo paklausė ar jis nežino „VW Golf“ automobilio savininko, nes tą automobilį apgadino, bet jis atsakė, kad nežino. Tada R. D. nuėjo toliau ieškoti to automobilio savininko. Nematė ar R. D. perstatė savo automobilį.
Liudytoja G. D. paaiškino, kad įvykio dieną ji dirbo, namuose nebuvo. Apie įvykį sužinojo grįžusi po darbo. Vyras jai pasakė, kad įvyko nelaimė, ieškojo automobilio savininko. Vyras neskambino policijai, nes ieškojo apgadinto automobilio savininko, jam buvo šokas. Nenori, jog jos vyrui būtų atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, nes jos mamai 90 metų ir ji gyvena I. Simonaitytės g., todėl automobilis jiems labai reikalingas. Ji yra vienturtė, todėl be jos daugiau nėra kam pasirūpinti mama. Sūnūs transporto priemonės nevairuoja.
Liudytojas I. J. (I. J.) paaiškino, kad nepamena įvykio laiko, bet ryte vedžiojo šuniuką ir pamatė apgadintą automobilį, kuris stovėjo kieme. Ėjo pasivaikščioti, tikėdamasis rasti kokių žymių nuo jo automobilio. Netoliese pamatė kitą automobilį, kuris taip pat buvo apibraižytas. Keliu išsimatavo abiejų automobilių apgadinimų aukštį, pastebėjo, kad įbrėžimų skaičius atitiko. Jį pastebėjęs kaimynas paklausė, ką jis žiūrinėja, tada jis paklausė, gal kas žino surasto automobilio savininką, tačiau niekas nieko nežinojo. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu – 112 ir pasakė, kad turi įtarimų, kas galėjo apgadinti jo automobilį. Jam buvo pasiūlyta palaukti ir po kiek laiko atvykę policijos pareigūnai paskambino R. D., tačiau šis į kiemą neišėjo, iškvietė ekspertus. Jei būtų R. D. išėjęs, būtų tikrai susitarę, bet pastarasis į kiemą neišėjo. Draudimas jam žalą atlygino, todėl jis niekam jokių pretenzijų neturi.
Iš fotolentelių matyti, kad buvo užfiksuoti automobilio „VW Golf“ apgadinimai, kurie sutampa su automobilio „Ford Galaxy“ apgadinimais (b. l. 4-6).
Iš 2013-12-20 M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad į Kelių policijos biurą kreipėso I. J. dėl automobilio apgadinimo ir nurodė automobilį, galėjusį tai padaryti. Apžiūrėjus „Ford Galaxy“ pastebėjo, kad minėto automobilio bamperio dešinysis kampas yra apgadintas, apgadinimo vieta padengta riebiu skysčiu. Šio skysčio buvo aptikta ant apgadinto „VW Golf“ galinio kairiojo rato. Susisiekus su „Ford Galaxy“ automobilio savininku, šis patvirtino, kad parkuodamas automobilį atsitrenkė į stovintį „VW Golf“ automobilį, tačiau, kodėl apie įvykį neinformavo policijos, paaiškinti negalėjo (b. l. 7).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos automobilių priparkavino ir apgadinimo vietos (b. l. 8).
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame straipsnyje įtvirtintos teisės normos leidžia daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
R. D. kaltė dėl padarytų teisės pažeidimų įrodyta paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, liudytojų V. B., J. B. (J. B.), G. D., I. J. (I. J.) paaiškinimais, fotolentelėmis, eismo įvykio vietos schema, M. B. tarnybiniu pranešimu. Remiantis surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, konstatuotina, kad R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 ir 234 punktų reikalavimus ir tokie jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. įtvirtintų teisės pažeidimų sudėties požymius. Nors R. D. ir teigia, kad padaręs eismo įvykį kieme bandė ieškoti apgadinto automobilio savininko, tačiau tai, kad automobilio savininko nesuradęs, apie įvykį nepranešė policijai, nešalina jo atsakomybės, nes Kelių eismo taisyklių 234 punktas numato pareigą su eismo įvykiu susijusiam asmeniui nedelsiant apie eismo įvykį pranešti policijai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad prisipažino, padaręs teisės pažeidimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į pažeidimų pobūdį – R. D. padaręs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai ir taip lengvabūdiškai tikėjosi išvengti jam gresiančios atsakomybės, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2008 m., tačiau apie paskirtos nuobaudos - baudos sumokėjimą byloje duomenų nėra, dirba, darbdavio charakterizuojamas kaip punktualus, pareigingas, nesudarantis konfliktų, darbą atliekantis kokybiškai darbuotojas, dėl ko ne kartą buvo skatintas ir išrinktas geriausiu gamybos darbuotoju (b.l. 23).
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda, o to paties kodekso 130 str. 1 d. sankcija be baudos numato ir specialiosios teisės atėmimą. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo netaikyti jam specialiosios teisės atėmimo, nurodydamas, jog vairuotojo pažymėjimas jam būtinas, nes prižiūri neįgalią žmonos motiną, gyvenančią I. Simonaitytės g., todėl kiekvieną dieną tenka pas ją važiuoti, rūpinasi savo pensinio amžiaus tėvais, be to jis vienintelis šeimoje turi specialiąją teisę vairuoti transporto priemones ir be jo nebus kam pasirūpinti tėvais bei žmonos mama, tačiau teismas nevertina šių aplinkybių išskirtinėmis ir pakankamomis, kad R. D. būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo. Tokia teismo nuostata grindžiama tuo, kad tiek P. S., tiek J. D. gyvena Klaipėdos mieste, kur teikiamos viešojo transporto paslaugos, todėl šių asmenų interesai nebus pažeisti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. normos taikomos esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties, kurių buvimas Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Tuo tarpu šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios neatitikų teisingumo ir protingumo kriterijų, paskyrus R. D. minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Pažymėtina ir tai, kad vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, galinčia būti priežastimi švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra naturalus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2010-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr.N62-7639/2010).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 3022 str., 3024 str.,
n u t a r i a :
R. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti nuobaudą -100 Lt (vieno šimto litų) baudą.
R. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipnio 1 dalį paskirti nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Violeta Balčiūnienė