Civilinė byla Nr. e2-1124-1019/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24426-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3., 2.3.4.4.2., 2.3.5.2.1., 3.2.6.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,
sekretoriaujant Jolantai Žilienei,
dalyvaujant ieškovei J. V.,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovei Agnei Babravičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. patikslintą ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių, trečiasis asmuo – AB ,,Swedbank“, UAB ,,Naujamiesčio būstas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, UAB ,,Vilniaus vandenys“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės J. V. patikslintas ieškinys atsakovui R. V., kuriuo ieškovė prašo nutraukti J. V. ir R. V. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl R. V. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardes: M. ir V., nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti kartu su mama J. V., priteisti iš atsakovo R. V. kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui 200 Eur iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną J. V., nustatyti atsakovo R. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti atsakovui R. V. transporto priemones Bailey Avallon, Kawasaki EN500, Toyota Landcruiser, SAAB 9000, Mercedes Benz 1622, Fiat Uno, Honda Accord, nustatyti, kad prievoles kreditoriui AB Swedbank ieškovė ir atsakovas vykdo kaip solidarūs skolininkai, nustatyti, kad prievoles kreditoriams UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, atsakovas R. V. vykdo asmeniškai, priteisti iš atsakovo R. V. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalys susilaukė dviejų vaikų. Santuoka iširo dėl atsakovo R. V. kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, santuokos iširimą lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys bei veiksniai. Atsakovas iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti ieškovei lojaliu, ją gerbti, rūpintis, mylėti, remti ir palaikyti. Atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip metus visiškai ja nesirūpina. Taip pat atsakovas neprisidėjo materialiai prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Ieškovė nurodė, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų nepilnamečio sūnaus interesus. Sūnumi rūpinasi nuo gimimo, dalyvauja kasdieninių jo poreikių tenkinime, gali užtikrinti sūnui visapusišką ir pilnavertį vystymąsi. Ieškovę su sūnumi sieja glaudūs emociniai, dvasiniai santykiai. Nurodė, kad visapusiškam ir pilnaverčiam sūnaus S. V. poreikių tenkinimui per mėnesį reikia skirti 400 Eur. Ši suma per mėnesį apima: maistui - 160 Eur.; rūbams, avalynei - 55 Eur.; asmeninės priežiūros ir higienos priemonės - 40 Eur; sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai) - 40 Eur; mokslui ir papildomam vaiko ugdymui - 40 Eur; vaiko laisvalaikiui ir pramogoms - 35 Eur; vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis – 30 Eur. Atsakovo R. V. vardu registruotos transporto priemonės: Bailey Avallon, Kawasaki EN500, Toyota Landcruiser, SAAB 9000, Mercedes Benz 1622, Fiat Uno, Honda Accord, kurias valdė ir naudojosi tik atsakovas R. V., prašo priteisti atsakovui. Dėl prievolių kreditoriams ieškovė nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB bankas „Hansabankas“ (šiuo metu – Swedbank, AB), ieškovei žinoma, kad prievolės kreditoriams UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ susijusios su atsakovo asmeniniu turtu, todėl jos laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Skola Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, taip pat yra asmeninė atsakovo prievolė, nes yra susijusi su atsakovo bauda už padarytus teisės pažeidimus. Ieškovė nereikalauja kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.
Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą, nurodė, kad J. V. ir jos nepilnametis sūnus gyvena 2 kambarių bute, vaikas turi atskirą kambarį, kuriame yra visi jam reikiami baldai, ugdymosi priemonės. Būstas švarus, tvarkingas, namuose yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Ieškovės namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, ugdytis ir ilsėtis. Pasak ieškovės, atsakovas apie metus laiko gyvena užsienyje, su ja nepalaiko jokių santykių. J. V. teigė, kad R. V. minimaliai prisideda prie sūnaus išlaikymo. Apsilankymo metu buvo bendrauta su berniuku individualiai. Pasak S., bent kartą per savaitę jis kalbasi telefonu su tėčiu. Berniukas teigė, kad per atostogas planuoja aplankyti tėtį užsienyje. Nepilnametis nurodė, jog tėvas perka jam drabužius ir siunčia į Lietuvą, taip pat pasak berniuko, perveda pinigų į sesers arba dėdės sąskaitą būreliams ir pramogoms. S. teigė, kad pastaruoju metu daugiausiai juo rūpinasi mama. Pasak nepilnamečio, mama išlaiko butą, perka maistą, drabužius, pratybas, duoda kišenpinigių, domisi jo mokslo pasiekimais. Berniukas nurodė, jog nori gyventi su mama, jam patinka butas, kuriame dabar gyvena. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, bylos aplinkybes, nepilnamečio amžių ir nuomonę, institucija neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio S. V. gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis po 200 Eur/mėn. galimai patenkintų vaiko poreikius.
Atsakovui ieškinys (patikslintas) įteiktas tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 76-81; 82-83), atsakovas atsiliepimo į ieškinį (patikslintą) nepateikė. Atsakovui teismo šaukimas įteiktas tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 127-129; 141-143). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios prašymų atidėti bylos nagrinėjamą iš atsakovo teisme negauta.
CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo laikymasis ypač reikšmingas sprendžiant visus su vaikų teisių įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, atsakovui teismo dokumentai buvo siunčiami 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatyta tvarka. Nurodytu būdu atsakovui teismo dokumentai – pranešimas apie bylą, procesiniai dokumentai, šaukimas į teismo posėdį – buvo įteikti. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų procesinių pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, taip pat neteikė rašytinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui, darytina išvada, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, taip pat nepilnamečio vaiko teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas apie teismo posėdį informuotas tinkamai, turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, taip pat į tai, kad ieškovė prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui R. V. nedalyvaujant.
Teismo
posėdžio metu ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nuo 2016 metų pavasario ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena. 2017-09-15 ieškovė paskutinį kartą kalbėjosi su atsakovu, kurio metu ieškovė informavo atsakovą apie norą skirtis, atsakovas skyryboms neprieštaravo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad skyrybų procesas greičiau įvyktų. Nurodė, kad nesutarimai, barniai šeimoje buvo seniai. Atsakovas nesirūpino šeima, gyveno savo gyvenimą, nebūdavo net bendrų atostogų. Ieškovė jautė iš atsakovo pusės nepagarbą, atsakovas naudojo psichologinį smurtą, žemindavo ieškovę, nepagarbiai su ja elgėsi, naudodavo necenzūrinius žodžius prie vaikų. Ieškovė paaiškino, kad 2016 m. pavasarį atsakovas išsikėlė gyventi į sodybą, išsikraustė nepranešęs, nepasitaręs su šeima. Ieškovė kartu nesikraustė dėl vaikų. Nurodė, kad atsakovas praktiškai materialiai šeimos neremdavo. Ieškovė apie santuoką paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas susituokė tikėdamiesi, kad santuoka sutvirtins šeimą. Atsakovas labai daug dirbdavo, jo nuolat nebuvo namuose, atsakovas atostogaudavo atskirai. Ieškovės manymu, atsakovas nenorėjo būti šeimoje. Dėl šeimos materialinės padėties paaiškino, kad šeimoje niekad nebūdavo pinigų, buvo skolos, kurias ieškovė vis stengėsi padengti. Atsakovas išvyko į užsienį palikęs asmenines skolas. Apie atsakovą nurodė, kad atsakovas nerėmė šeimos nei materialiai, nei moraliai, atsakovas 2017-12-15 išvyko į Jungtinę Karalystę, nors vaikams sakė, kad išvyko į Farerų salas. Kiek jai žinoma, atsakovas dirbo statybose, o dabar, kuo dirba atsakovas, jai nėra žinoma, kadangi ieškovė su atsakovu nebendrauja nuo 2017 metų rugsėjo. Ieškovė apie sūnų paaiškino, kad sūnus nenori kalbėti apie tėvą, tačiau kiek žino, sūnus su tėvu susiskambina 1-2 kartus per mėnesį. Šalių dukra yra išvykusi į Jungtinę Karalystę, ten studijuoja, gyvena pas tėvą. Dukra dirba, yra pasiėmusi paskolą. Ieškovė nurodė, kad savo kaltės dėl santuokos iširimo nemato, ji siūlė atsakovui kreiptis pagalbos į psichologus, siekiant išsaugoti šeimą, tačiau jis visada atsisakydavo. Be to, ieškovei yra žinoma, kad atsakovas turi kitą šeimą, atsakovui 2018 m. lapkričio mėnesį gimė dar vienas vaikas, tai sužinojo iš socialinio tinko Facebook, todėl mano, kad jo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė ir neištikimybe. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nurodė, kad pageidauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi vaikas nuo gimimo auga su ja, su vaiku sutaria gerai. Atsakovas vaiką labai įskaudino, nes tėvas nepranešęs išvyko gyventi į užsienį ir su vaiku nesimato. Ieškovė mano, kad konkrečios vaiko su skyriumi gyvenančiu tėvu bendravimo tvarkos nustatyti netikslinga, vaikas su tėvu gali bendrauti abiejų tėvų bendru sutarimu. Nurodo, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma atspindi vaiko sveikatos poreikius, kadangi ieškovė patiria išlaidas vaiko odontologo paslaugoms, taip pat, kai vaikas serga peršalimo ligomis, patikslino, kad vaikas specialiųjų poreikių neturi. Vaikas lanko 7 klasę, lanko būrelius sporto mokykloje, kurie kainuoja 48 Eur per mėnesį, mokslo metų pradžioje įvairioms mokymosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms išleido apie 200 Eur, taip pat vaikui duoda dienpinigių – dienai 2 Eur. Vaikas laisvalaikį leidžia su savo draugais, su jais lankosi Skypark‘e, su mama lankosi kine, taip pat būna ir draugų gimtadieniai, laisvalaikiui skiriama apytiksliai 10 Eur. Nurodė, kad bute su sūnumi gyvena dviese, ieškinio pateikimo metu minėtam bute gyveno ir dukra. Būsto komunalinės išlaidos sudaro apie 150 Eur per mėnesį. Be to, sūnaus išlaikymui skiriamos lėšos naudojamos ir higienos prekėms, sūnaus kirpimo paslaugoms, vaikui kas mėnesį papildomas viešojo transporto bilietas, tai sudaro 5,80 Eur per mėnesį. Sūnaus aprangai ir avalynei skiriama apytiksliai 55 Eur per mėnesį. Ieškovė paaiškino, kad jos pajamas per mėnesį sudaro 600 Eur, papildomai pridūrė, kad ieškovė ieško ir papildomo darbo, ieškovei priklauso ½ sodybos bei butas, išlaiko tik sūnų. Ieškovė apie save nurodė, kad yra įgijusi specialųjį vidurinį išsilavinimą, floristės profesiją. Apie atsakovą nurodė, kad prieš jam išvykstant jis dirbo su gręžiniais, išvykęs į Jungtinę Karalystę dirbo statybose, ką dirba šiuo metu, ieškovei nėra žinoma. Nurodė, kad teismo vaikui priteisto laikino išlaikymo bylos nagrinėjimo metu atsakovas nemoka. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas 1 kartą buvo atsiuntęs drabužių vaikui, žadėjo siųsti ir pinigus. Vyresnei dukrai buvo pervedęs po 20-50 Eur. Sūnui atsakovas 2018 m. rugsėjį pervedė 20 Eur. Atsakovui sužinojus, kad ieškovė kreipsis su ieškiniu į teismą dėl išlaikymo sūnui, atsakovas pradėjo pervesti sūnui į kortelę pinigų smulkioms išlaidoms. Ieškovė nurodė, kad visas septynias transporto priemones prašo priteisti atsakovui, kompensacijos jai neišmokant. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovė Agnė Babravičiūtė teismo posėdžio metu nurodė, kad, atsižvelgiant į paaiškinimus, vaiko nuomonę, vaiko interesus labiau atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Su ieškovės prašoma bendravimo tvarka sutinka. Dėl ieškovės prašomo vaikui priteistino išlaikymo dydžio nurodė, kad išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė J. V. ir atsakovas R. V. santuoką sudarė 2008 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 137).
Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį (patikslintą) nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors apie bylą teisme, ieškovės reikalavimus, bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes santuokos iširimą lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys bei veiksniai – atsakovas iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti ieškovei lojaliu, ją gerbti, rūpintis, mylėti, remti ir palaikyti, jis paliko šeimą ir daugiau kaip metus visiškai ja nesirūpina, buvo neištikimas. Taip pat atsakovas neprisidėjo materialiai prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnyje įtvirtinta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu kitas sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovės ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu, taip pat ieškovės, davusios priesaiką teismo posėdžio metu, paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2016 metų pavasario ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena, atsakovas ieškovę su vaikais paliko, 2017 m. pabaigoje išvyko į Jungtinę Karalystę. Akivaizdu, kad šeimyninis gyvenimas neįmanomas atsakovui palikus šeimą ir išvykus gyventi į kitą valstybę, nepalaikant artimų santykių. Sutuoktinių gyvenimas kartu suprantamas kaip gyvenimas bendrai rūpinantis buities, ūkio, vaikų priežiūros, jų ir tarpusavio išlaikymo, kitais reikalais. Atsakovui neįspėjus šeimos ir išsikrausčius gyventi atskirai, o galiausiai išvažiavus į kitą valstybę, visiškai nutraukiant ryšius su sutuoktine bei neteikiant šeimai paramos, sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau nei metus. Todėl ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, jos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nesirūpina šeima, namų buitimi, paliko šeimą ir daugiau kaip metus nerėmė šeimos nei moraliai, nei materialiai, t. y. nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovas jokių prieštaravimų dėl santuokos iširimo priežasčių nepateikė, ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė, nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių jo nelojalumą šeimai, ar įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CK 3.26, 3.27 straipsniai) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Dėl santuokinės pavardės
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė „M.“, o atsakovui – „V.“.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas plačiau neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys turi nepilnametį sūnų S. V., gim. (duomenys neskelbtini).
Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašė nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja, nes sūnus nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, ji juo rūpinasi, be to, yra susiklostęs ieškovės ir jos sūnaus glaudus ryšys, ieškovė jį tinkamai auklėja, prižiūri, išlaiko. Atsakovas prieštaravimų, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nepareiškė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas, patikrinęs vaiko gyvenimo sąlygas, nustatė, kad nepilnametis S. V. gyvena su mama dviejų kambarių su visais patogumais bute. Vaikui skirtas atskiras kambarys, jam sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi, ugdymosi sąlygos. Tarnybos specialistui pakalbinus berniuką, jis sakė, kad pastaruoju metu daugiausiai juo rūpinasi mama. Pasak nepilnamečio, mama išlaiko butą, perka maistą, drabužius, pratybas, duoda kišenpinigių, domisi jo mokslo pasiekimais. Berniukas nurodė, jog nori gyventi su mama, jam patinka butas, kuriame dabar gyvena, su tėvu susiskambina kartą per savaitę (el. bylos priedas, b. l. 59-60).
Taigi byloje nustatyta, kad šalių sūnus gyvena su motina, kuri juo nuolat rūpinasi, užtikrina jam tinkamas sąlygas gyventi, augti, tobulėti, šalių nepilnametis vaikas išreiškė norą ir toliau gyventi su mama. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nepilnamečio S. V. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 430 Eur. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos A. T. 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Taigi, koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Juolab kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, jog su vienu iš tėvų (nagrinėjamu atveju – su ieškove) lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine, kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad išlaidos maistui - 160 Eur/mėn.; rūbams, avalynei – 55 Eur.; asmeninės priežiūros ir higienos priemonės - 40 Eur/mėn.; sveikatos priežiūrai (vaistai, vitaminai) - 40 Eur/mėn.; mokslui ir papildomam vaiko ugdymui - 40 Eur/mėn.; vaiko laisvalaikiui ir pramogoms - 35 Eur/mėn.; vaikui tenkanti komunalinių išlaidų dalis - 30 Eur/mėn. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad vaiko poreikiai yra šie: vaiko būreliams – 48 Eur/mėn., mokymosi priemonėms, kanceliarinėms prekėms – 200 Eur metams, dienpinigiai – 2 Eur/ d., vaiko laisvalaikiui – 10 Eur/mėn., būsto komunalinės išlaidos – 150 Eur/mėn. (gyvena dviese), viešojo transporto paslaugoms – 5,80 Eur/mėn. Taigi nustatyta, kad išlaidas šalių sūnaus išlaikymui sudaro išlaidos už jam perkamą maistą, drabužius, avalynę, higienos priemones, mokymosi priemones, išlaidos sveikatos priežiūrai, viešojo transporto paslaugų apmokėjimui, įvairios išlaidos mokymosi ir ugdymo įstaigose, pramogoms, laisvalaikiui ir kt. Dėl to ieškovė patiria papildomų išlaidų, kurių išlaidų našta turi tekti ir atsakovui.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., ar tos pajamos reguliarios, taip pat lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytu proporcingumo kriterijumi, vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. V. dirba (duomenys neskelbtini) įmonėję pardavėja floriste, jos gaunamas vidutinis atlyginimas per mėnesį yra apie 600 Eur, neatskaičius mokesčių (el. bylos priedas, b. l. 26-27, 134-135), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), butas, adresu (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 2, 3-4). Ieškovė neturi registruotino kilnojamojo turto. Sodros duomenimis, atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB
(duomenys neskelbtini)“, tačiau faktiškai atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, dirba nuotoliniu būdu (el. bylos priedas, b. l. 122), todėl nėra žinoma faktinė atsakovo darbo vieta, jo pajamos. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas iki santuokos sudarymo įgijo transporto priemones Kawasaki EN500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Landcruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SAAB 9000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 1622, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Fiat Uno, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 36-41). Taip pat nustatyta, kad, gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo transporto priemonę Bailey Avallon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovas neprieštaravo ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl jos patiriamų kas mėnesį išlaidų vaikui išlaikyti, taip pat dėl prašomo priteisti 200 Eur kas mėnesį išlaikymo dydžio, nepateikė duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, sveikatos būklę, ar turi kitų išlaikytinių, byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas. Būdamas sveikas ir darbingas asmuo, atsakovas privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Minėta, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi visas galimybes prisidėti prie augančio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveikai, visavertei asmenybei, todėl ieškovės reikalavimą teismas tenkina visiškai ir iš atsakovo priteisia nepilnamečiui S. V. po 200 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-08-07) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, 200 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui iš atsakovo šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Teismas išaiškina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteistas išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 283 str. 1 d. 4 p.).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, be klausimų, susijusių su vaiko išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu, turėtų nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Ieškovė nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nėra. Atsakovas nepareiškė jokių reikalavimų ar prieštaravimų dėl jo ir vaiko bendravimo tvarkos.
Kadangi ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku nėra, šalims neprašant nustatyti konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytina, kad atsakovo bendravimas su vaiku ir dalyvavimas jo auklėjime bus sprendžiamas bendru šalių susitarimu (CK 3.175 straipsnis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Teismo
sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ar kito asmeninis turtas, sutuoktinių bendros ar asmeninės skolos. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Nustatyta, kad, gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo transporto priemonę Bailey Avallon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė prašo priteisti atsakovui ir transporto priemones Kawasaki EN500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota Landcruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SAAB 9000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 1622, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Fiat Uno, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šios transporto priemonės yra įgytos iki santuokos sudarymo, t. y. iki (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 36-41), todėl priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise ir į dalintino turto balansą nėra trauktinos. Dalijamo turto vertės ieškovė nenurodė, kadangi neprašo priteisti šio turto ar priteisti kompensaciją už jai tenkančio mažesnę turto dalį. Atsakovas ieškinį (patikslintą) gavo, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo pozicijos nepateikė. Nagrinėjamu atveju matyti, jog tarp šalių ginčo dėl santuokoje įgyto turto vertės nėra. Ieškovė prašė santuokoje įgytą turtą priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė prašymą padalinti santuokoje įgytą turtą nurodytu būdu grindžia tuo, kad šį turtą įsigijo ir išimtinai naudojo vien atsakovas, todėl ir kompensacijos už šį turtą nereikalauja.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Ieškovė dalinant turtą prašo nukrypti nuo lygių dalių principo atsakovo naudai, t. y. atsakovui prašo priteisti transporto priemonę Bailey Avallon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir neprašo kompensacijos iš atsakovo priteisimo už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį. Kadangi ginčo dėl santuokoje įgyto turto nėra, ginčo dėl turto vertės nekilo, taip pat ieškovė atsisakė kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo, teismas turto vertės nenustatinėja ir transporto priemonę Bailey Avallon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisia atsakovui be kompensacijos ieškovei už atsakovui priteistą didesnės vertės turto dalį.
Teismo
nuomone, toks sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo būdas šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos faktines aplinkybes, geriausiai atitinka bei užtikrina šalių interesus. Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo
Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu turi bendrą kreditorių – Swedbank, AB banką, kuriam pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis) su atsakovu atsako solidariai. Swedbank, AB apie bylą informuotas tinkamai, ieškinys dėl santuokos nutraukimo įteiktas tinkamai, atsiliepimo byloje nepateikė. Atsakovas ieškinį (patikslintą) gavo, atsiliepimo nepateikė, prieštaravimo dėl prievolės padalinimo būdo nereiškė.
Iš teismui pateiktos Kredito sutarties su priedais matyti, jog sutartį pasirašė R. V. ir J. V. iki santuokos sudarymo (b. l. 26-31). Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš vienos pusės ir kreditoriaus Swedbank, AB banko iš kitos pusės yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Kadangi kredito sutarties pagrindu gautos lėšos sutuoktiniams buvo suteiktos jų šeimos poreikių tenkinimui, tokia prievolė turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.), o sutuoktinių atsakomybė pagal ją turi išlikti solidari (CK 3.109 str. 2 d.). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdytos visos prievolės (CK 6.6 str.). Taigi už kredito grąžinimą kreditoriui Swedbank, AB bankui abu sutuoktiniai atsako solidariai ir tokia atsakomybė turi išlikti ir po santuokos nutraukimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog, nutraukus santuoką, už įsipareigojimų Swedbank, AB įvykdymą pagal Kredito sutartį ieškovė J. V. ir atsakovas R. V. atsako solidariai.
Ieškovė prašo pripažinti prievolės kreditoriams UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, asmeninėmis atsakovo skolomis, kadangi šios skolos susijusios su atsakovo asmeniniu turtu, todėl jos laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Skolos taip pat yra asmeninės atsakovo prievolės, nes yra susijusios su atsakovo baudomis už padarytus teisės pažeidimus. Kreditoriai UAB ,,Naujamiesčio būstas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, UAB ,,Vilniaus vandenys“ apie bylą informuoti tinkamai, ieškinys dėl santuokos nutraukimo įteiktas tinkamai, atsiliepimo byloje nepateikė. Atsakovas ieškinį (patikslintą) gavo, atsiliepimo nepateikė, prieštaravimo dėl prievolės padalinimo būdo nereiškė. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos (LITEKO) išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, nustatė, kad minėti kreditoriai išieškojimus vykdo iš skolininko R. V. turto. Prievolės kreditoriams UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra susijusios su ieškovo asmeniniu turtu, prievolė Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM yra kilusi iš teisė pažeidimo, todėl tokio pobūdžio prievolės laikytinos asmeninėmis R. V. prievolėmis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo R. V., įgytos prievolės kreditoriams UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM yra asmeninės atsakovo prievolės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Ieškovės interesams byloje atstovavo advokatas V. J.. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo advokatui 300 Eur sumą už ieškinio bei patikslinto ieškinio teismui parengimą (el. bylos priedas, b. l. 138). Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1, 2 d.). Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiama 375 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisus nepilnamečiam vaikui išlaikymą, iš atsakovo R. V. į valstybės biudžetą priteisiamas 54 Eur žyminis mokestis (200 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.), nuo kurio mokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p.,7 d., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Ieškinį patenkinus visiškai, teismo turėtos 18,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Taigi iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 72,20 Eur.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, todėl byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. V. kaltės.
Po santuokos nutraukimo J. V. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę ,,M.“, R. V. – turimą pavardę „V.“.
Nustatyti nepilnamečio vaiko S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimas su sūnumi S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimas jo auklėjime sprendžiamas bendru tėvų J. V. ir R. V. susitarimu.
Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 7 d., iki sūnaus S. V. pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti nepilnamečio vaiko S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) motinai J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.
Priteisti atsakovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybės teise transporto priemonę Bailey Avallon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įgytos prievolės kreditoriui Swedbank, AB bankui pagal (duomenys neskelbtini) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui lieka solidariomis prievolėmis iki visiško šių prievolių įvykdymo.
Nustatyti, kad atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) įgytos prievolės kreditoriams UAB „Naujamiesčio būstas“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, yra asmeninės atsakovo R. V. prievolės.
Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 72,20 Eur (septyniasdešimt du Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ Regitrai.
Teisėja Jurgita Rimeikienė