Civilinė byla Nr. e2A-1224-340/2019

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23159-2017-9

 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.2; 2.6.1.5; 

3.3.1.18; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miravita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miravita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auto lider“ dėl netesybų ir žalos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,                

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovė UAB „Miravita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Auto lider“ 4275,21 Eur žalą, 13500 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. lapkričio 18 d. UAB „DR Verslas“ su ieškove UAB „Miravita“ sudarė Subrangos sutartį Nr.16/11/18TTR, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti betonavimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 21 d. ieškovė UAB „Miravita“ su atsakove UAB „Auto lider“ sudarė Sutartį Nr. FRC2016/11/21RR (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovės darbuotojai minėtame objekte turėjo atlikti betonavimo darbus. Vykdant šalių sudarytą Sutartį, 2016 m. lapkričio 30 d. objekte buvo atliekami pastato septynių kolonų betonavimo darbai. Po dviejų dienų demontavus klojinius, nustatytas nekokybiškas darbų atlikimas (6 kolonų). Nurodė, kad didelius darbų trūkumus (Sutarties 1.5 punkto pažeidimas) padarė atsakovės nekvalifikuoti darbuotojai, dėl ko ieškovė patyrė 2036,28 Eur nuostolių (nekokybiškai atlikti darbai ir nepakankamas darbuotojų skaičius objekte). Minėta Subrangos sutartis buvo nutraukta (nuo 2016 m. gruodžio 21 d.), ieškovei sutarus (2017 m. kovo 8 d.), kad UAB „DR verslas“ naudai ji sumokės 4000 Eur dydžio baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, todėl su minėta įmone buvo sudaryta Taikos sutartis, patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. L2-51823-235/2016. Nors su atsakove buvo sutarta, kad kiekvieną dieną objekte dirbs ne mažiau 10 (dešimt) darbuotojų, realiai pradėjo dirbti tik aštuoni žmonės (2016 m. lapkričio 22-23 d.), o vėliau – šeši žmonės (2016 m. lapkričio 24-30 d. bei gruodžio 1-3 d.). Šalių susitarimu (Sutarties 3.2.6. punktas), už objekte trūkstamą kiekvieną darbuotoją, atsakovė privalo ieškovei mokėti po 150 Eur baudos kiekvieną dieną, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei 13500 Eur dydžio baudą.

2.       Atsakovė UAB „Auto lider“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys dėl laikinojo įdarbinimo paslaugų teikimo (dėl darbuotojų nuomos) buvo sudariusios keturias sutartis: 2016 m. balandžio 12 d. Nr.TTT2016/011, 2016 m. liepos 7 d. Nr.JTT2016/07/07BR, 2016 m. rugpjūčio 10 d. Nr. JTT2016/08/10TT ir 2016 m. lapkričio 21 d. Nr.FRC2016/11/21RR (toliau Sutartis), kuriomis atsakovė pavedė savo darbuotojams laikinai atlikti numatytus darbus, laikantis ieškovės nustatytos darbo tvarkos ir nurodymų. Pagal sukurtų teisinių santykių pobūdį, minėta Sutartis yra laikinojo įdarbinimo sutartis, nors ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo reiškia rangos sutarčiai, kuri nebuvo sudaryta, būdingais pagrindais. Ieškovės pavestus darbus, atsakovės suteikti laikinieji darbuotojai turėjo vykdyti būtent pagal ieškovės nustatytus reikalavimus, nurodymus ir prižiūrint ieškovės atsakingiems darbuotojams. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės suteikti darbuotojai buvo supažindinti su ieškovės reikalavimais ir nurodymais. Minėta šalių Sutartimi atsakovė neprisiėmė atsakomybės už suteiktų darbuotojų darbo kokybę, kurią turėjo tikrinti statybos darbų techninis prižiūrėtojas. Pastarojo parašas dokumentuose (priimant atliktus darbus) patvirtina, kad atlikti darbai atitiko normatyvinę kokybę, o darbų kiekis – atitiko faktinius darbų kiekius. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai. Minėtos Sutarties 3.2.1. punkte numatyta paslaugos gavėjo (ieškovės) teisė nedelsiant nutraukti Sutartį dėl konkretaus darbuotojo, jei jis neatitinka keliamų kvalifikacijos reikalavimų. Ieškovė tokių veiksmų neatliko, todėl nepagrįstai paskaičiavo 2036,28 Eur dydžio nuostolius. Be to, ieškovė 2016 m. gruodžio 21 d. pranešimu negalėjo atlikti įskaitymo, nes ankstesniu pranešimu (2016 m. gruodžio 13 d.) jau buvo atlikusi įskaitymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Auto lider“ ieškovės UAB „Miravita“ naudai 600 Eur baudos, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (600 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,52 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės UAB „Miravita“ atsakovės UAB „Auto lider“ naudai 1461,38 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4.       Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 21 d. Sutartimi dėl darbuotojų nuomos šalys susitarė, kad joje nurodytu laikotarpiu atsakovė (paslaugos teikėjas) išnuomos darbuotojus ieškovei (paslaugos gavėjui), o ieškovė sumokės atsakovei Sutartyje nustatytą mokestį. Sudarytos Sutarties 1.4 punktu šalys numatė, kad išnuomoti darbuotojai privalo laikytis paslaugos gavėjo (ieškovės) nustatytos darbo tvarkos, darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų. Teismas sprendė, kad nurodytos Sutarties nuostatos savo esme atitinka laikinąjį įdarbinimą (nuoma darbuotojų, kurie laikosi paslaugos gavėjo darbo tvarkos ir reikalavimų). Teismas nurodė, kad rangos sutartis, savo esme nenustato taisyklių dėl paslaugų gavėjo nustatytos darbo tvarkos laikymosi ir pan., todėl jeigu šalys būtų sudariusios tokią sutartį, joje būtų įtvirtinusios nuostatas apie atitinkamo darbo (darbų) atlikimą ir rezultato perdavimą užsakovui. Konkrečiu atveju, minėtoje šalių Sutartyje, tokių nuostatų nėra. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad į bylą nepateikti atliktų darbų perdavimo aktai, konstatavo, kad šalys sudarė darbuotojų nuomos Sutartį.

5.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos dėl atsakovės nuomotų darbuotojų kvalifikacijos stokos, ieškinio reikalavimą dėl 4275,1 Eur žalos atlyginimo laikė nepagrįstu, todėl atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad Sutarties tekste nenurodytas laikotarpis, už kurį turėtų būti mokama bauda. Sutartyje numatyta, kad bauda mokama už kiekvieną neišėjusį dirbti darbuotoją. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės argumentus apie baudą už kiekvieną dieną laikė nepagrįstais. Teismas nurodė, kad jeigu būtų numatyta šalių valia atsakovei baudą skirti už kiekvieną dieną neišėjusį dirbti kiekvieną darbuotoją, tai tokia nuostata būtų aiškiai įtvirtinta Sutartyje. Kadangi įrodymų apie tokį šalių susitarimą, kokį teigia ieškovė, nėra, teismas laikė, kad 150 Eur bauda yra skiriama už kiekvieną neišėjusį dirbti darbuotoją. Teismas, nustatęs, kad objekte dirbo šeši darbuotojai, konstatavo, kad objekte trūko 4 (keturių) darbuotojų. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovės reikalavimo dalis dėl 600 Eur baudos priteisimo yra pagrįsta, todėl tenkinama iš atsakovės ieškovei priteisiant 600 Eur baudos. Kitą reikalavimo dalį teismas laikė neįrodyta, todėl atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Miravita“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1.                      Teismas šalių sudarytos sutarties 3.2.6 punktą aiškino išimtinai tik pažodiniu būdu bei vieną tos pačios 3.2.6 sutarties sąlygos sakinį atribojo nuo kito, t. y. tarp šalių sudarytos sutarties 3.2.6 punktą aiškino nesistemiškai, nors šios sąlygos tikrąją esmę ir tikruosius šalių ketinimus buvo galima atskleisti tik visą sąlygą aiškinant sistemiškai bei bylos nagrinėjimo metu siekiat išsiaiškinti kokių teismų padarinių šalys siekė į tarp šalių sudarytos sutarties turinį įtraukdami 3.2.6 punktą. Kiekvieną dieną objekte neužtikrinus minimalaus darbuotojų skaičiaus, tai pripažįstama nauju sutarties pažeidimo epizodu, todėl, darytina išvada, kad sutarties 3.2.6 punkto antrame sakinyje šalims expressis verbis nenurodžius, kad bauda mokama „už kiekvieną dieną“, tai nesudarė pagrindo atmesti ieškovės reikalavimo. Ieškovė su atsakove susitarė dėl netesybų taikymo už kiekvieną trūkstamą darbuotoją, kurios turėjo būti skaičiuojamos už kiekvieną pažeidimo atvejį/dieną, kadangi tik tokiu netesybų taikymo ir skaičiavimo būdu galėjo būti užtikrintas minimalus ieškovės patiriamų nuostolių, kurių nereikėtų įrodinėti, kompensavimas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės 12900 Eur dydžio reikalavimo dalį dėl netesybų priteisimo atmetė nepagrįstai.

7.2.                      Vykdant sutartį, atsakovės darbuotojai 2016 m. lapkričio 30 d. objekte vykdė pastato 7 kolonų betonavimo darbus. Po dviejų dienų, kai klojiniai nuo kolonos buvo demontuoti, objekto techninis prižiūrėtojas nustatė nekokybiškus 6 kolonų betonavimo darbus. Sutarties 1.5 punkte atsakovė patvirtino, kad darbuotojai atitinka jiems keliamus kvalifikacinius reikalavimus, o sutarties 3.2.8 punkte buvo susitarta, kad atsakovė atsako už darbų kokybę. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyti labai dideli darbų trūkumai, ieškovė laikė, kad atsakovė pažeidė sutarties 1.5 punktą, kadangi atsakovės darbuotojai buvo nekvalifikuoti. Dėl nekvalifikuotų darbuotojų netinkamai atliktų darbų ieškovė patyrė 275,21 Eur neatlygintų nuostolių.

7.3.                      Tarp UAB „Miravita“ ir UAB „DR Verslas“ sudaryta Subrangos sutartis Nr.l6/11/18TTR buvo nutraukta nuo 2016 m. gruodžio 21 d. dėl UAB „Miravita“ kaltės, t. y. dėl ieškovės nekokybiškai atliktų betonavimo darbų ir nepakankamo darbuotojų skaičiaus objekte. Byloje nustačius ir teismui pripažinus, kad atsakovė neužtikrino minimalus darbuotojų skaičiaus objekte, o taip pat įvertinus aplinkybes, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovės darbuotojai darbus vykdė tame pačiame objekte, dėl kurio ieškovė buvo sudariusi subrangos sutartį su UAB „DR Verslas“, darytina išvada, kad ieškovė įrodė sąsają tarp ieškovės įsipareigojimo sumokėti 4000 Eur dydžio baudą UAB „DR Verslas“ naudai ir atsakovės bei ieškovės sudarytos sutarties, t. y. ieškovė įrodė, kad 4000 Eur dydžio baudą UAB „DR Verslas“ naudai privalėjo sumokėti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų bei kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė UAB „DR verslas“ naudai 4000 Eur dydžio baudą privalėjo sumokėti dėl atsakovės netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų, atsakovė, be kitų ieškovės patirtų nuostolių, taip pat privalėjo atlyginti ieškovės patirtus 4000 Eur dydžio nuostolius dėl baudos sumokėjimo. 

8.       Atsakovė UAB „Auto lider“ atsiliepimo į ieškovės UAB „Miravita“ apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

9.       Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

10.       Nagrinėjamoje byloje kilo šalių sutarties dėl darbuotojų nuomos nuostatų dėl sutartinės atsakomybės aiškinimo klausimai, ginčas dėl nuostolių atlyginimo už sutarties pažeidimą.

11.       Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 18 d. UAB „DR verslas“ ir UAB „Miravita“ sudarė subrangos sutartį Nr. 16/11/18TTR dėl betonavimo darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 21 d ieškovė sudarė su atsakove sutartį dėl darbuotojų nuomos Nr. FRC2016/11/21RR; šalys susitarė, kad atsakovė (Sutartyje – paslaugos tiekėja) išnuomoja ieškovei (paslaugos gavėjai) sutarties prieduose nurodytus darbuotojus nurodytam laikotarpiui, o paslaugos gavėja įsipareigoja sumokėti paslaugos tiekėjai sutartyje nustatytą mokestį (8 Eur/val.); numatyta, kad darbuotojai dirbs objekte (duomenys neskelbtini). Kitos darbuotojų nuomos sutartys sudarytos dėl darbuotojų nuomos kitose statybos objektuose, ginčo dėl jų įvykdymo nėra.

12.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 13500 Eur dydžio baudą už Sutarties dėl darbuotojų nuomos pažeidimą, nurodė, kad nors su atsakove buvo sutarta, kad kiekvieną dieną objekte dirbs ne mažiau 10 (dešimt) darbuotojų, realiai pradėjo dirbti tik aštuoni žmonės (2016 m. lapkričio 22-23 d.), o vėliau – šeši žmonės (2016 m. lapkričio 24-30 d. bei gruodžio 1-3 d.). Šalių susitarimu (Sutarties 3.2.6. punktas), už objekte trūkstamą kiekvieną darbuotoją, atsakovė privalo ieškovei mokėti po 150 Eur baudos kiekvieną dieną, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei 13500 Eur dydžio baudą.

13.       Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškinio reikalavimą dėl baudos priteisimo, nustatęs, kad Sutarties tekste nenurodytas laikotarpis, už kurį turėtų būti mokama bauda. Sutartyje numatyta, kad bauda mokama už kiekvieną neišėjusį dirbti darbuotoją; atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės argumentus apie baudą už kiekvieną dieną laikė nepagrįstais. Teismas nustatė, kad objekte dirbo šeši darbuotojai, pripažino, kad ieškovė pagrįstai pareikalavo priteisti iš atsakovo 600 Eur baudos. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteistinos baudos dydžio, mano, kad nors šalių Sutarties 3.2.6 punkte expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenustatyta, kad bauda mokama už kiekvieną dieną, tai nesudarė pagrindo atmesti reikalavimą dėl baudos priteisimo. Ieškovė tikėjosi, kad objekte kiekvieną dieną dirbs ne mažiau kaip 10 darbuotojų, todėl kiekviena diena, kai atsakovė neužtikrino minimalaus darbuotojų skaičiaus objekte, laikytina atskiru pažeidimu. Sutarties vykdymo metu kiekvieną dieną trūko bent po kelis darbuotojus, todėl sistemiškai aiškinant abu Sutarties 3.2.6 p. sakinius, ieškovė turi teisę reikalauti netesybų priteisimo už kiekvieną sutarties pažeidimo dieną (Sutarties 3.2.6 p.), t.y. apeliantė nesutinka su teismo pasirinktu šalių Sutarties nuostatų aiškinimu.

14.       Kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

15.       Šalių Sutarties 3.2.6 punktu šalys susitarė, kad objekte turi dirbti kiekvieną dieną ne mažiau kaip 10 žmonių. Už kiekvieną neišėjusį dirbti darbuotoją taikoma 150 Eur dydžio bauda.

16.       Apeliantė pripažino, kad Sutarties 3.2.6 p. tiesiogiai neįtvirtinta teisė reikalauti po 150 Eur baudos už kiekvieną neišėjusį dirbti darbuotoją kiekvieną dieną.

17.       Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sutarčių aiškinimo klausimais yra suformuota. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

18.       Nagrinėjamu atveju pažodinis Sutarties 3.2.6 p. sąlygos aiškinimas patvirtina, kad šalys susitarė dėl baudos mokėjimo už kiekvieną neišėjusį dirbti darbuotoją. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju apeliantė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad šalys iki Sutarties pasirašymo derėjosi dėl netesybų (baudos) taikymo už kiekvieną neišėjusį dirbti darbuotoją kiekvieną dieną, arba kad tokia sąlyga buvo įprastinė šalių tarpusavio santykiuose, arba toks reikalavimas yra įprastinis šio verslo praktikoje, pan. Dėl išdėstyto, apeliantės argumentai dėl netinkamo Sutarties nuostatų aiškinimo ir reikalavimas padidinti priteistą už Sutarties 3.2.6 p. sąlygos nevykdymą baudą nuo 600 Eur iki 13 500 Eur atmestini.

19.       Apeliantė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl 4275,10 Eur žalos atlyginimo; žala buvo pagrindžiama išlaidomis, patirtomis dėl atsakovės nekvalifikuotų darbuotojų nekokybiškai atliktų darbų defektų šalinimo. Šalių Sutarties 6.4 p. numatyta, kad paslaugos tiekėja (atsakovė) atsako už nuostolius, jeigu jie patiriami dėl išnuomotų darbuotojų netinkamo pareigų atlikimo paslaugos gavėjui ir privalo atlyginti padarytą žalą.

20.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė būtinų sąlygų civilinei sutartinei atsakomybei taikyti – ieškovė neįrodė, kad faktiškai patyrė žalą, taip pat nepateikta įrodymų apie nuomojamų darbuotojų kvalifikacijos netinkamumą.

21.       Apeliantė su teismo išvadomis ir pateiktų įrodymų vertinimu nesutinka, nurodo, kad dėl ieškovės darbuotojų nekokybiškai atliktų betonavimo darbų ir nepakankamo darbuotojų skaičiaus objekte UAB „Miravita“ ir UAB „DR Verslas“ Subrangos sutartis buvo nutraukta, ieškovė įsipareigojo sumokėti UAB „DR Verslas“ naudai 4000 Eur baudą; bauda buvo apmokėta ne pinigais, bet natūra, atliekant kitus statybos rangos darbus, t. y. ieškovė (apeliantė) patyrė realius nuostolius. Teismas nepasisakė dėl 275,21 Eur nuostolių priteisimo, nors ši nuostolių suma buvo įrodyta rašytiniais įrodymais.

22.       Kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl atsisakymo priteisti nuostolius už sutarties pažeidimą.

23.       CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

24.       Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šalių sutartinių santykių vertinimu, sutinka, kad šalių Sutartis yra iš esmės sutartis dėl įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones ir negali būti vertinama kaip rangos sutartis. Sutarties 3.2.8 p. nustatyta, kad paslaugos tiekėjas (atsakovė) atsako už darbo kokybę, bei „<...> statomo objekto turtinę ir neturtinę žalą“.  Sutarties 6.3 p. nustatyta, kad Paslaugos gavėjas yra atsakingas už nuostolius, jei jie yra patiriami dėl šioje sutartyje aptartų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo Paslaugos teikėjo naudai. Sutarties 6.4 p. numatyta, kad Paslaugos teikėjas yra atsakingas už nuostolius, jei jie yra patiriami dėl išnuomotų darbuotojų netinkamo pareigų vykdymo Paslaugos gavėjo naudai ir privalo atlyginti Paslaugos gavėjui padarytą žalą.

25.       Esminis sutartinės atsakomybės elementas – atsakingos už žalos atsiradimą šalies neteisėti veiksmai, t. y. sutarties nuostatų pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė Sutarties 3.2.6 punktą, taikė atsakovei baudą už įsipareigojimo užtikrinti, kad objekte dirbtų 10 darbuotojų, nevykdymą. 

26.       Apeliantė nurodė dar vieną atsakovės pažeidimą – Sutarties 1.5 punkto pažeidimą. Sutarties 1.5 p. atsakovė patvirtino, kad darbuotojai atitinka paslaugos gavėjo jiems keliamus reikalavimus. Apeliantė nurodo, kad vykdant betonavimo darbus objekte „Daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio 30 d. buvo nustatytas 6 kolonų betonavimo darbų trūkumai, o tai įrodo, kad atsakovės darbuotojai buvo nekvalifikuoti, t. y. atsakovė pažeidė Sutarties 1.5 punktą. Apeliantė nurodo, kad 2016 m. gruodžio 6 d., 2016 m. gruodžio 13 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. teikė pretenzijas atsakovei dėl atsakovės darbuotojų vykdomų betonavimo darbų kokybės.

27.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties 1.5 punkto pažeidimas neįrodytas. Sutartyje nenurodyta, kokie reikalavimai darbuotojų kvalifikacijai buvo keliami. Apeliantė nepateikė įrodymų, kokie reikalavimai buvo keliami darbuotojų kvalifikacijai ir kokios kvalifikacijos darbuotojus atsakovė pateikė. Apeliantės teiginys, kad Sutarties 1.5 punkto pažeidimą įrodo atliktų betonavimo darbų kokybės trūkumai, grindžiamas prielaidomis. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 1.4 p. nuostatas darbuotojai privalo laikytis Paslaugos gavėjo darbo tvarkos, darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų, vykdyti paskirto asmens ir kitų atsakingų asmenų žodinius ir rašytinius nurodymus, t. y. už darbų vykdymo organizavimą buvo atsakingi apeliantės (ieškovės) darbuotojai. Esant tokioms aplinkybėms, nekokybiško betonavimo priežastimi galėjo būti netinkamas darbo organizavimas arba netinkama betonavimo darbų vykdymo kontrolė.

28.       Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovė neįrodė, jog realiai patyrė 4000 Eur nuostolio. Byloje nepateikta įrodymų, kad apeliantė (ieškovė) sumokėjo 4000 Eur baudą UAB „DR Verslas“ naudai. Apeliantė pripažino, kad įrodymų apie baudos sumokėjimą nėra, tačiau nurodė, kad už baudą atliko UAB „DR Verslas“ naudai statybos darbų už 4000 Eur. Tačiau įrodymų apie tokių darbų atlikimą UAB „DR Verslas“ naudai taip pat nepateikta.

29.       Ieškovė taip pat reikalavo priteisti 275,21 Eur nuostolių, nurodė, kad nuostolius ji patyrė dėl nekokybiškų betonavimo darbų, nuostolių dydis įrodytas rašytiniais įrodymais (statybos darbų žurnalo kopija, defektiniu aktu, į bylą pateiktomis medžiagų pirkimo sąskaitomis– faktūromis), tačiau teismas dėl šios reikalavimo dalies sprendime nepasisakė. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šių nuostolių ir teismo nustatyto Sutarties 3.2.6 p. pažeidimo (sutarto darbuotojų skaičiaus neužtikrinimo) ir žalos, atsiradusios dėl nekokybiško darbo, nėra vienos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo dalį ir tenkinti ieškovės (apeliantės) reikalavimą dėl 275,21 Eur žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad jeigu kreditorius dėl prievolės pažeidimo patiria nuostolius, išieškotos netesybos visais atvejais įskaitomos į nuostolius, t. y. kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia netesybos (CK 6.73 str. 1 d.). Sprendžiama, kad reikalavimas dėl 275,21 Eur nuostolių negalėjo būti tenkinamas, nes priteista bauda (600 Eur) padengia reikalaujamus priteisti nuostolius.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

31.       Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.), atsakovė atsiliepimo ir duomenų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė. 

32.       Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                            Virginijus Kairevičius    

                                                                                             Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

                                                                                              Tatjana Žukauskienė