ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 3 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

            rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2A-145-440/2022 pagal ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10942-1051/2021 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

n u s t a t ė:

1.       Pareiškėjas G. K., remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 366) straipsnio 1 dalies 8 punktu, 2022-08-23 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2A-145-440/2022 pagal ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Nurodoma, kad pareiškėjas (ieškovas) G. K. pareiškė Šiaulių apylinkės teisme ieškinį, prašydamas pripažinti neteisėtu pareiškėjo atleidimą iš darbo, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir neturtinės žalos atlyginimą. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu atmetė ieškinį. Pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinį skundą, 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą.

3.       Pareiškėjas nurodo, kad prašymas yra pateiktas, nepraleidus proceso įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nes pareiškėjas tik pastarosiomis dienomis sužinojo apie faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą konstatuoti, kad ši civilinė byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Teigia, kad pareiškėjas neturėjo pareigos domėtis tokio pobūdžio faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis neturėjo anksčiau sužinoti apie faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas šis prašymas dėl proceso atnaujinimo.

4.       Nurodo, kad pareiškėjas, viešai prieinamais duomenimis, visai neseniai sužinojo apie faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą abejoti vienos teisėjų kolegijos narės, o taip kartu ir teismo, apeliacine tvarka išnagrinėjusio šią civilinę bylą, in corpore (viso, kartu) nešališkumu nagrinėjant bylą.

5.       Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atsakovės UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ vardu ir interesais veikė jos darbuotoja V. B.. Tiek, kiek susiję su šios bendrovės darbuotojos vaidmeniu apeliacinės instancijos teisme, ji, inter alia (be kita ko), parengė, pasirašė ir pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kitus procesinius dokumentus. Ši civilinė byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų J. K.-B., L. M. ir V. V..

6.       Viešai prieinami teisėjos L. M. biografijos duomenys patvirtina, kad ši teisėja laikotarpiu nuo 1995 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2012 m. liepos mėn. ėjo šio (duomenys neskelbtini) pareigas. Viešai prieinami V. B. biografijos duomenys patvirtina, kad ji laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2013 metų ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Vadinasi, teisėja L. M. ir Bendrovės darbuotoja V. B. ilgą laiko tarpą, t. y. penkerius metus, kartu dirbo. Įvertinus šias faktines aplinkybes, kad teisėja L. M. penkerius metus ėjo (duomenys neskelbtini)pareigas, o V. B. didžiąją to laikotarpio dalį ėjo(duomenys neskelbtini) pareigas, egzistuoja pagrindas spręsti, kad jos nuolat ir nepertraukiamai tuo laikotarpiu tiesiogiai bendravo, bendradarbiavo ir gerai pažinojo viena kitą. Be to, egzistuoja pagrindas teigti, kad (duomenys neskelbtini)pavadavimo etapais tarp teisėjos L. M. ir V. B. egzistuodavo ir tiesioginio pavaldumo santykiai. Galiausiai, socialinio tinklo „Facebook“ duomenimis, jos yra ir draugės, kas sudaro pagrindą abejoti teisėjos L. M. nešališkumu nagrinėjant šią civilinę bylą tarp pareiškėjo ir atsakovės UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, atstovaujamos V. B.. Pareiškėjas neturėjo pareigos domėtis teisėjos L. M. ir V. B. tarpusavio ryšiais ir kartu negalėjo anksčiau sužinoti apie faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą abejoti šios teisėjos nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą.

7.       Pareiškėjo tvirtinimu, teisėja L. M., siekdama išsklaidyti abejones dėl jos nešališkumo nagrinėjant šią civilinę bylą, privalėjo ex officio (savo iniciatyva) nusišalinti, tačiau ji neįvykdė šios savo pareigos ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į nešališką teismą. Pareiškėjo įsitikinimu, paremtu pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų teisinių argumentų analize, egzistuoja pagrindas konstatuoti, kad ši civilinė byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, o tas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme sudaro pagrindą atnaujinti šios civilinės bylos procesą.

8.       Atsakovė UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ nesutikdama su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą, nurodo, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo, kadangi aplinkybės, pareiškėjo manymu sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, objektyviai galėjo būti žinomos jau 2022-03-18, teikiant apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl neteisėtos pirmosios instancijos teismo sudėties.

9.       Vien aplinkybė, kad atsakovės darbuotoja ir bylą nagrinėti sudarytos kolegijos narė prieš devynerius metus dirbo tame pačiame teisme ir jas siejo kolegiški santykiai, objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti teisėjos L. M. nešališkumu. Teisėja L. M. socialiniame tinkle Facebook nepateikė jokio išankstinio vertinimo, nedemonstravo ypač draugiško ar priešiško požiūrio į vieną iš šalių ar jų atstovus, priešingai, nėra duomenų, kad teisėja L. M. sureaguotų į V. B. demonstruotas reakcijas socialiniame tinkle Facebook ar pati būtų pamėgusi kokius nors V. B. įrašus šiame socialiniame tinkle.

10.       Pareiškėjo nurodomos aplinkybės bei pateiktas jų vertinimas nesudaro pagrindo spręsti, kad teisėja L. M. buvo šališka ir bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

          Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti

11.       Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

12.       CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13.       Siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą byloje, yra susijęs su diena, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas teigia, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino nepraleido, apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nurodo sužinojęs tik pastarosiomis dienomis, nes neturėjo pareigos domėtis teisėjo ir kitų bylos dalyvių biografijos faktais ir galimais tarpusavio ryšiais, siekiant įsitikinti teisėjo nešališkumu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Byloje šiuo atveju nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija – susidedanti iš teisėjų J. K.-B., L. M. ir V. V., išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinį skundą, 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teisme paskelbimo momento – 2022 m. balandžio 13 d., turėtų būti skaičiuojamas terminas prašymui atnaujinti procesą byloje paduoti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo apeliacinės instancijos teisme pateiktas 2022 m. rugpjūčio 23 d., tai yra praleidus 3 mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti. Nors CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismas vertina ir pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą, grindžiamą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, pagrįstumą.

        Dėl proceso atnaujinimo, kai civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas)

14.       Tinkamą teismo procesą, be kita ko, garantuoja užtikrinimas, kad civilinė byla būtų išnagrinėta ir procesinis sprendimas priimtas teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas, atsižvelgiant į Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintus reikalavimus teismo sudėčiai. Neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, reiškiantis, kad tinkamo proceso atitinkamos instancijos teisme (teisme, kuris išnagrinėjo bylą būdamas neteisėtos sudėties) nebuvo. Toks pažeidimas gali būti pašalintas tik pakartojus atitinkamos instancijos teismo procesą teisėta teismo sudėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016, 22 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 20 punktas ir kt.).

15.       Sąvoka „teisėtos sudėties teismas“ reiškia, kad nagrinėjant civilinę bylą nebūtų pažeisti teismo sudėčiai keliami reikalavimai, užtikrintas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų įgyvendinimas, o civilinė byla būtų išnagrinėta teisėjo (teisėjų kolegijos), turinčio (-ios) įstatymo nustatyta tvarka suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2021, 30 punktas).

16.       Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, taip pat CPK 21 straipsnis).

17.       Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

18.       Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.

19.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašymo dėl proceso atnaujinimo teisiniu pagrindu nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir teigia, kad bylą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teisme išnagrinėjo ir 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą priėmė neteisėtos sudėties teismas, nes į teisėjų kolegijos sudėtį paskirta buvusiais darbiniais ir draugiškais ryšiais su atsakovės darbuotoja V. B. susijusi teisėja L.M..

20.       CPK 62 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teisme civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas, trijų teisėjų kolegija arba mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija. Teisėjų kolegiją sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 62 straipsnio 5 dalis). CPK 319 straipsnio 1 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamasis nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją bei nustato posėdžio datą. Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalis nurodo, jog bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis (CPK 62 straipsnio 7 dalis). Todėl pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjantis teismas patikrina visus su galimai neteisėtos sudėties teismu susijusius aspektus, t. y. nuo pat bylos priskyrimo bei teismo sudėties sudarymo iki teismo procesinio sprendimo paskelbimo. Konstatuojama, jog šioje byloje skiriant teisėjų kolegiją nagrinėti pareiškėjo nurodytą bylą apeliacine tvarka, teismo sudėties sudarymą reglamentuojančios teisės normos nepažeistos. Teismas vertina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas, nagrinėjant jo apeliacinį skundą, būtų reiškęs nušalinimą kolegijos teisėjai L. M.. Vadovaujantis CPK 268 straipsnio 2 dalimi, teismo sprendimas priimamas teisėjų kolegijos teisėjų balsų dauguma, o su daugumos nuomone nesutinkančio kolegijos teisėjo atskirosios nuomonės nebuvimas leidžia daryti išvadą, kad civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjusi teisėjų kolegija teismo sprendimą priėmė vienbalsiai. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kolegijos teisėjos L. M. balsas apeliacinės instancijos teisme priimant procesinį sprendimą dėl ginčo esmės nebuvo lemiamas. 

21.       Viena iš konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) įgyvendinimą užtikrinančių garantijų yra reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šio reikalavimo turinį sudaro įstatyme įsakmiai išvardyti atvejai, kai teisėjui neleidžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas (CPK 71 straipsnis) arba egzistuoja pagrindas nušalinti (nusišalinti) nuo bylos nagrinėjimo (CPK 64–66 straipsniai), taip pat nuostata, kad bylą nagrinėjantis asmuo turėtų tam įgaliojimus, t. y. kad jam būtų įstatymo nustatyta tvarka suteikti atitinkami teisėjo įgaliojimai ir kad tie įgaliojimai nebūtų pasibaigę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2010). Todėl tais atvejais, kai civilinę bylą teisme išnagrinėja ir procesinį sprendimą priima teisėjų kolegija, nustatytas proceso teisės normos pažeidimas, jog, esant CPK 66 straipsnyje įtvirtintam nušalinimo pagrindui, vienas iš kolegijos narių neįvykdė pareigos nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo (CPK 68 straipsnio 1 dalis), sudaro pagrindą konstatuoti, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Civilinę bylą išnagrinėjusio ir procesinį sprendimą priėmusio teismo sudėties neteisėtumas lemia absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms – ir proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas), nepriklausomai nuo to, kokią įtaką toks pažeidimas turėjo (galėjo turėti) teisėjų kolegiją sudarančių teisėjų balsų pasiskirstymui ir bylos išnagrinėjimo rezultatui.

22.       Pareiškėjas nurodo, kad teisėja L. M., siekdama išsklaidyti abejones dėl jos nešališkumo nagrinėjant šią civilinę bylą, privalėjo ex officio (savo iniciatyva) nusišalinti, tačiau ji neįvykdė šios savo pareigos ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į nešališką teismą.

23.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad vien darbo ryšių turėjimas praeityje savaime nesuponuoja nešališkumo principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2009, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011). Sprendžiant dėl nurodytų aplinkybių buvimo reikia atsižvelgti į ryšių pobūdį, trukmę, kiek laiko praėjo nuo darbo ryšių nutrūkimo, ar yra įrodymų, kad konkrečioje byloje šie ryšiai galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui. Nors pareiškėjas nurodo, kad kolegijos teisėja L. M. ir atsakovės darbuotoja V. B. ilgą laiko tarpą, t. y. penkerius metus, kartu dirbo (duomenys neskelbtini), iš nurodytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad jos kartu nebedirba jau 9 metus.

24.       Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl teisėjos L. M. ir atsakovės darbuotojos V. B. kontaktų socialiniame tinkle Facebook, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindas konstatuoti teisėjos L. M. šališkumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022 66 punkte pažymėjo, kad atsižvelgiant į šių dienų socialinių tinklų galimą įvairialypį panaudojimą, kontaktas socialiniuose tinkluose nebūtinai atspindi asmeninius ryšius realiame gyvenime. Kasacinis teismas šioje nutartyje pažymėjo, kokie duomenys galėtų turėti įtakos nešališkumo ir nepriklausomumo vertinimui, pavyzdžiui, socialiniame tinkle išdėstyto išankstinio vertinimo, pademonstruoto ypač draugiško ar priešiško požiūrio į vieną iš šalių ar jų atstovus ir kt. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad teisėja L. M. socialiniame tinkle Facebook būtų pateikusi kokį nors išankstinį vertinimą, ar demonstravo ypač draugišką ar priešišką požiūrį į vieną iš šalių ar jų atstovus.

25.       Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą taip pat grindžia argumentu, kad viešai prieinami socialinio tinklo Facebook duomenys patvirtina, kad teisėja L. M. ir atsakovės darbuotoja V. B. yra draugės ir V. B. aktyviai reaguoja į teisėjos L. M. skelbiamus įrašus. Byloje paties pareiškėjo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atsakovės darbuotoja V. B. teisėjos L. M. įrašus pamėgo dukart, paskutinį kartą beveik prieš ketverius metus. Pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina, kad teisėja L. M. socialiniame tinkle Facebook išskirtinai demonstruotų savo draugiškus ryšius V. B.. Šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės taip pat neleidžia spręsti apie teisėjos šališkumą nagrinėtoje byloje.

26.       Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti teisėjos L. M. šališkumo buvimą, nagrinėjant pareiškėjo bylą apeliacinės instancijos teisme nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais. Byloje nėra pagrindo daryti išvadą, jog kolegijos teisėja L. M. buvo asmeniškai nusiteikusi prieš pareiškėją, kad ji buvo tendencinga pareiškėjo atžvilgiu ar turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas ir dėl to yra pagrindas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

27.       CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju procesas neatnaujinamas, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame teisme (CPK 366 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju procesas prašomas atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktą, taigi pareiškėjas patenka į imperatyvaus pobūdžio įstatymo leidėjo numatytą apribojimą teikti prašymą atnaujinti procesą.

28.       Lietuvos teismų sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2022-05-28 ir 2022-07-04 teikė kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-145-440/2022. Šių kasacinių skundų turinys patvirtina, kad pareiškėjas nėra nurodęs argumentų dėl neteisėtos apeliacinės instancijos teismo sudėties. Taigi, turėjęs galimybę kasaciniuose skunduose dėl 2022 m. balandžio 13 d. nutarties remtis nurodoma aplinkybe, pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, todėl prarado teisę į proceso atnaujinimą šiuo pagrindu (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 366 straipsnis 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29.       Atsakovė teikdama atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo patyrė 423,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo dydžio. Todėl netenkinus pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš pareiškėjo (CPK 93, 98 straipsniai).

30.       Kadangi atnaujinti procesą atsisakoma apeliacinės instancijos teisme, nutartis gali būti skundžiama kasacine tvarka (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

         atmesti pareiškėjo G. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

         Atsisakyti atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-145-440/2022 pagal ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10942-1051/2021 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

         Priteisti iš pareiškėjo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ (juridinio asmens kodas 145762465) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjos Rasa Bartašienė

                                                                                                                           Birutė Simonaitienė

           Irena Stasiūnienė