Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-03-02][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-1428-433-2021].docx
Bylos nr.: e2-1428-433/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Servtechnika" 303301691 atsakovas
Kategorijos:
Prievolės
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių atsiradimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Prievolių teisė
Teismo sprendimas
Sutarčių teisė
Sutarčių vykdymas
Kitos su prievolių teise susijusios bylos

?

                                                                              Civilinė byla Nr. e2-1428-433/2021

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14546-2020-3

                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                           2.6.1.; 2.6.8.9.; 3.2.6.1.

img1 

 

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

              Vilnius, Laisvės pr. 79A                          2021 m. vasario 19 d.

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,

sekretoriaujant Anai Usačiovai, 

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Renatai Jurgelevičienei,    

atsakovo atstovui advokatui Irmantui Balsiui,

 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo U. L. ieškinį atsakovui UAB „Servtechnika“ dėl skolos priteisimo

 

                                                          n u s t a t ė :

 

ieškovo ieškinyje nurodoma, kad ieškovas U. L. (toliau - Ieškovas) ir atsakovas UAB „Servtechnika“ (toliau - Atsakovas) 2019 m. liepos 1 d. sudarė Ekskavatoriaus nuomos sutartį (toliau - Nuomos sutartis), pagal kurią Nuomotojas (t. y. Ieškovas) perdavė Nuomininkui (t. y. Atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis nuosavybės teise priklausantį Vikšrinį ekskavatorių Kobelko, SK 80 MSR, traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Nuomos objektas). Tarp šalių buvo sudaryta terminuota nuomos sutartis, numatytas nuomos terminas nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (Nuomos sutarties 1.2. punktas). Atsakovas Nuomos sutartimi įsipareigojo mokėti Ieškovui už nuomos objektą 106 Eur už vieną darbo dieną, tame skaičiuje 15 proc. Gyventojų pajamų mokestį, taip pat įsipareigojo ekskavatorių remontuoti, atlikti profilaktines priežiūras (Nuomos sutarties 2.1. ir 2.4. punktai). Atsakovui buvo pateikta apmokėti 2020 m. sausio 28 d. sąskaita faktūra 19-01 8 060 Eur sumai, pateikta pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, tačiau Atsakovas už nuomą ir kitas suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Atsakovui 2020 m. balandžio 16 d. buvo pateikta pretenzija dėl skolos apmokėjimo, ji buvo palikta tiek Atsakovo biuro patalpose, tiek ir išsiųsta elektroniniu laišku, tačiau Atsakovas į pretenziją neatsakė, skolos nesumokėjo. Pagal Nuomos sutarties 2.4. punktą Atsakovas įsipareigojo remontuoti ekskavatorių, atlikti jo profilaktines priežiūras, tačiau tai nebuvo daryta, todėl Ieškovas 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į UAB „Konekesko Lietuva“ dėl ekskavatoriaus būklės ir remonto kaštų įvertinimo. Po šio įvertinimo paaiškėjo, kad ekskavatorių būtina remontuoti ir remonto kaštai sudaro 7 265,84 Eur. Transporto priemonių nuoma iš kitų nuomos sutarčių išsiskiria specifiniu nuomos objektu - transporto priemonės valdymas ir naudojimas reikalauja užtikrinti kvalifikuotą vairavimą ir techninę eksploataciją. Transporto priemonių nuomos santykių reglamentavimas skiriasi priklausomai nuo to, kuriai šaliai - nuomotojui ar nuomininkui - tenka šios pareigos. Jeigu vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas teikia nuomotojas, sutarčiai taikomos CK 6.512­6.521 straipsnių normos. Tuo tarpu ginčo materialiniai santykiai atitinka CK 6.522 straipsnyje įtvirtintą transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties sampratą. Šių santykių reglamentavimui, kaip specialiosios, skirtos CK 6.522-6.529 straipsnių normos, santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles taikomos bendrosios nuomos sutarčių taisyklės (CK 6.477-6.503 straipsniai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.522 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas neatsiskaitė už suteiktas Nuomos objekto nuomos ir kitas paslaugas pagal tarp šalių sudarytą 2019 m. liepos 1 d. Ekskavatoriaus nuomos sutartį, Ieškovas prašo priteisti 8 060 Eur skolą, kurią pagrindžia teismui teikiama 2020 m. sausio 28 d. sąskaita faktūra, Pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, Krovinio važtaraštis bei nuomotos technikos kelionės lapai. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartis dėl transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, kaip ir visos civilinės sutartys, grindžiama sutarties laisvės principu, todėl kilę ginčai dėl šalių teisių ir pareigų visų pirma spręstini pagal tai, kokias sąlygas šalys nustatė sudarydamos sutartį. Sutarties sąlygos turi būti vertinamos jų atitikties imperatyviosioms teisės normoms aspektu (CK 6.156 straipsnio 4 dalis); jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų, jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 straipsnio 5 dalis). Transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų šalių pareiga prižiūrėti transporto priemonę įstatyme reglamentuota dispozityviai - nustatant, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.524 straipsnis). Taigi, sutarties šalys, įvertinusios faktines aplinkybes, pvz., nuomos trukmę, numatomos kelionės atstumą ir pan., turi galimybę atitinkamai paskirstyti su tinkamos transporto priemonės būklės užtikrinimu susijusias prievoles. Sutarties sąlygos dėl CK 6.524 straipsnyje nustatytų transporto priemonės priežiūros pareigų visų pirma svarbios todėl, kad nuo to priklauso, kam tenka transporto priemonės priežiūros ir remonto išlaidos, antra tai gali būti reikšminga sprendžiant dėl kitų neigiamų pasekmių, susijusių su tuo, kad transporto priemonė nuomos laikotarpiu buvo netinkamos būklės, rizikos paskirstymo sutarties šalims. Pagal bendrąją sutarčių neįvykdymo teisinių pasekmių taisyklę, įtvirtintą CK 6.206 straipsnyje, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.522-6.529 straipsniuose įtvirtinto teisinio reguliavimo specifika turi būti įvertinta teismui sprendžiant ginčus dėl transporto priemonės nuomos sutarties šalių tarpusavio prievolių, inter alia sprendžiant, kas atsakingas už automobilio būklės pablogėjimą, dėl nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį už uždelstą grąžinti daiktą laiką ir kt. Nuomos sutarties šalis negali netinkamos transporto būklės faktu grįsti savo reikalavimų ir atsikirtimų į kitos šalies reikalavimus tiek, kiek už transporto priemonės būklę yra atsakinga pati šalis. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną įstatyminį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.) laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Nuomos sutarties 2.4. punkte numatyta, kad Atsakovas (nuomininkas) įsipareigoja ekskavatorių remontuoti, atlikti jo profilaktines priežiūras. Atsakovas šios savo pareigos nevykdė, ekskavatoriaus neremontavo. Ieškovui atsiėmus ekskavatorių paaiškėjo, kad jis turi gedimų, kurių remonto kaštai sudaro 7 265,84 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas neįvykdė jam Nuomos sutartyje numatytos pareigos remontuoti ekskavatorių, Ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos sudaro remonto kaštai, t. y. 7 265,84 Eur, todėl Ieškovas prašo šią sumą priteisti iš Atsakovo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją - procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš Atsakovo prašomos priteisti 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 15 325,84 Eur (8 060 Eur + 7 265,84 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo UAB „Servtechnika 8 060 Eur skolos už nuomą; 7 265,84 Eur nuostolių dėl pareigos atlikti ekskavatoriaus remontą neįvykdymo; 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 15 325,84 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) - mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477 str. 1 d.). Pagrindinė nuomotojo pareiga - perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą (CK 6.483 str. 1 d.). Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir išlieka visą nuomos sutarties terminą, todėl ši prievolė turi garantinį pobūdį ir lemia nuomotojo atsakomybės už šios prievolės nevykdymą ypatumus. Būtent nuomotojui tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė pagrindinę savo pareigą perduoti už mokestį daiktą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str.). Nagrinėjamos bylos atveju Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti skolą iš Atsakovo Nuomos sutarties pagrindu. Minėta sutartimi šalys susitarė dėl Ekskavatoriaus nuomos laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (Nuomos sutarties 1.1 -1.2 p.). Ekskavatorius nei nuomos termino pradžioje, nei vėliau nebuvo perduotas Atsakovui ir liko Ieškovo dispozicijoje. Ieškovui nepašalinus nuomos objektu esančio daikto valdymo kliūčių, Nuomos sutarties vykdymas prarado prasmę, todėl Atsakovas minėtos sutarties atsisakė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių Ieškovo, kaip nuomotojo, pagrindinės pareigos pagal Nuomos sutartį įvykdymą ir faktinį ginčo transporto priemonės perdavimą Atsakovui. Ieškovo pateikti Nuomotos technikos kelionės lapai nepatvirtinti nei Ieškovo, nei Atsakovo parašais bei nesusiję su Atsakovu ar jo vykdoma veikla. Minėtuose aktuose nurodytoje Ekskavatoriaus naudojimo vietoje (Lentvaryje) Atsakovas faktiškai veiklos nevykdė ir darbų neatlikinėjo. Taigi, ieškinyje nurodytos aplinkybės bei byloje pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad ieškinyje nurodytu terminu, t. y. 2019 m. liepos - spalio mėnesiais, Atsakovas valdė Ekskavatorių ir juo naudojosi. CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 str.). Atsižvelgiant į tai, kad pats Ieškovas pažeidė Nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus, jis neįgijo teisės reikalauti iš Atsakovo vykdyti priešpriešinę prievolę pagal sutartį ir mokėti nuomos mokestį už neperduotą naudotis transporto priemonę (CK 6.58 str. 1 d.). Be to, Nuomos sutartimi šalys susitarė, jog nuomos mokestis bus skaičiuojamas nustatytu įkainiu už vieną Ekskavatoriaus darbo dieną (Nuomos sutarties 2.1 p.). Ieškovui neperdavus Ekskavatoriaus Atsakovui valdyti ir naudotis pagal Nuomos sutartį, Ieškovo reikalavimas sumokėti nuomos mokestį už 40 (keturiasdešimt) Ekskavatoriaus darbo dienų neturi jokio objektyvaus pagrindo ir yra reiškiamas neteisėtai. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.) įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - atsikirtimų faktinį pagrindą. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus. Be reiškiamo reikalavimo dėl skolos už Ekskavatoriaus nuomą priteisimo, Ieškovas ieškiniu taip pat prašo iš Atsakovo priteisti skolą už tariamai suteiktas transporto priemonės VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos paslaugas (2.700,00 Eur), Ekskavatoriaus transportavimo paslaugas (120,00 Eur) ir darbininkų apgyvendinimo paslaugas (1.000,00 Eur). Atsakovas iš Ieškovo minėtų paslaugų neužsakė, todėl neįgijo prievolės už jas atsiskaityti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, Ieškovui tenka pareiga įrodyti ieškinio pagrindą, t. y. šalių susitarimą dėl transporto priemonės WV Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos ir kitų nurodytų atlygintinų paslaugų teikimo bei aplinkybes, patvirtinančias įsipareigojimų pagal šį (-iuos) susitarimą (-us) realų įvykdymą. Reiškiamus reikalavimus Ieškovas grindžia tik vienašališkai išrašytais ir Atsakovo nepatvirtintais dokumentais: 2020 m. sausio 28 d. Sąskaita - faktūra Serija 19-01, 2020 m. sausio 28 d. Pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę ir šios pažymos priedu „Išlaidos įmonei UAB „Servtechnika“, 2019 m. lapkričio 22 d. Krovinio važtaraščiu, 2019 m. liepos - gruodžio mėn. Sunkvežimiuko kelionės lapais. Nors ieškinyje tvirtinama, jog Atsakovo skola susidarė už suteiktas nuomos ir kitas paslaugas pagal šalių 2019 m. liepos 1 d. sudarytą Nuomos sutartį, pastebėtina, jog Nuomos sutartyje šalys dėl jokių kitų paslaugų teikimo, nei Ekskavatoriaus nuoma, nesitarė. Vadovaujantis CK 6.523 straipsniu, transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis nepaisant jos termino turi būti rašytinė. Šiuo atveju byloje nėra raštu sudarytos transporto priemonės VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, taip pat ir jokių kitų objektyvių duomenų, įrodančių šalių sudarytą susitarimą dėl transporto priemonės VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos. Ieškovas taipogi nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Ekskavatoriaus transportavimo ir (ar) darbininkų apgyvendinimo paslaugų užsakymą, tokio pobūdžio susitarimo (-ų) sąlygas, paslaugų įkainius bei faktą, jog nurodytas paslaugas Ieškovas Atsakovui realiai suteikė ir įgijo reikalavimo teisę į Atsakovą paslaugų kainos apmokėjimui. Ieškovui neįrodžius, kad tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, ieškinio reikalavimai dėl atsiskaitymo už tariamai suteiktas paslaugas atmestini. Vadovaujantis išdėstytu, Ieškovas neįvykdė savo pagrindinės prievolės pagal Nuomos sutartį ir neperdavė Atsakovui Ekskavatoriaus naudotis ir valdyti Nuomos sutartyje nustatyta tvarka bei neįgijo reikalavimo teisės į Atsakovą dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Taip pat Ieškovas neįrodė šalis siejusių kitų sutartinių teisinių santykių, kurių pagrindu kildina ieškinyje išdėstytus reikalavimus dėl atsiskaitymo už VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą ir kitas tariamai suteiktas paslaugas. Ieškovo vienašališkai sudaryti ir Atsakovo nepatvirtinti dokumentai paslaugų užsakymo, suteikimo fakto ir (ar) sąlygų nepagrindžia bei niekaip Atsakovo neįpareigoja. Ieškovui neįrodžius reiškiamų reikalavimų faktinio ir teisinio pagrindo, ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246-6.249 str.). Aptartas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas, o neįrodžius bent vienos sąlygos, negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje Ieškovas tvirtina, jog Atsakovas pagal Nuomos sutartį įsipareigojo remontuoti Ekskavatorių, atlikti jo profilaktines priežiūras, tačiau to nedarė ir Ieškovui Ekskavatorių grąžino su gedimais. Kaip buvo minėta, Ieškovas Ekskavatoriaus Atsakovui neperdavė, o Nuomos sutartis buvo nutraukta, taigi, pasibaigė ir ja prisiimti šalių įsipareigojimai. Atsižvelgiant į tai, Atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu sutartinę pareigą vykdyti Ekskavatoriaus profilaktinę priežiūrą ar atsakingu už Ekskavatoriaus techninės būklės pasikeitimą (CK 6.246 str.). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Ieškovas Ekskavatoriaus techninės būklės vertinimą atliko 2020 m. vasario 27 d., nors ieškinyje tvirtinama, jog Atsakovas Ekskavatorių naudojo iki 2019 m. spalio mėn. Remiantis Ieškovo pozicija, tariami Ekskavatoriaus gedimai nustatyti, praėjus net 4 (keturiems) mėnesiams nuo Ieškovo nurodomos nuomos termino pabaigos. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsiradusi žala neturėtų būti pakankamai nutolusi nuo atliktų veiksmų. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, Ieškovas neįrodė egzistuojant Atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp Atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos sąlygas, kurios lemtų Atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 str.), ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Ieškovas reiškiamą 7.265,84 Eur reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia tik UAB „Konekesko Lietuva“ išrašyta 2020 m. vasario 27 d. išankstine sąskaita LTS0475665. Kartu su ieškiniu Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokios techninės būklės Ekskavatorius tariamai buvo perduotas Atsakovui ir sugrąžintas Ieškovui. Ieškovas neįvardijo tariamų Ekskavatoriaus gedimų, kurie buvo nustatyti atlikus transporto priemonės techninės būklės vertinimą ir kurių remonto išlaidas ieškiniu reikalauja priteisti iš Atsakovo. Remiantis Ieškovo pateiktu vieninteliu įrodymu - išankstine sąskaita, neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu Ieškovas nustatė būtinybę atlikti išankstinėje sąskaitoje nurodytus Ekskavatoriaus remonto darbus nurodyta apimtimi, bei patikrinti išlaidų patyrimo būtinumo, realumo ir atitikties protingumo principui. Atsakovas nebuvo informuotas apie tariamus Ekskavatoriaus gedimus ir (ar) kviečiamas dalyvauti Ekskavatoriaus apžiūroje, jam nebuvo sudarytos sąlygos įvertinti Ieškovo nurodomos žalos atsiradimo realumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad remonto darbams reikalingų medžiagų (dalių) kainos, nurodytos neįvertinus nusidėvėjimo, kas leidžia pagrįstai teigti, jog reiškiamas reikalavimas pažeidžia visiško žalos atlyginimo (restitutio in integrum) principą ir yra neteisėtas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Nuomos sutarčiai ir joje numatytiems šalių įsipareigojimams pasibaigus, Atsakovas neturėjo pareigos atlikti Ekskavatoriaus techninę priežiūrą, todėl negali būti laikomas atsakingu už ginčo transporto priemonės techninės būklės pasikeitimą. Ieškovas neįrodė Atsakovo veiksmų neteisėtumo, priežastinio ryšio sąlygų, nepagrindė prašomų priteisti nuostolių dydžio, žalos patyrimo fakto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Ieškovas neįrodė reiškiamo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, todėl Ieškovo ieškinys atmestinas visa apimtimi. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir argumentais.

Ieškinys atmestinas.  

Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas U. L. ir atsakovas UAB „Servtechnika“ 2019 m. liepos 1 d. sudarė Ekskavatoriaus nuomos sutartį (toliau –Sutartis), pagal kurią ieškovas turėjo perduoti atsakovui laikinai valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausan vikšrinį ekskavatorių Kobelko, SK 80 MSR, traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.2 punktu nuomos terminas nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Sutarties 2.1 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui už vikšrinio ekskavatoriaus nuomą 106 Eur už vieną darbo dieną, tame skaičiuje 15 proc. Gyventojų pajamų mokestį. Sutarties 2.3 ir 2.4 punktais atsakovas įsipareigojo grąžinti išnuomotą ekskavatorių tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą bei įsipareigojo jį remontuoti, atlikti profilaktines priežiūras.    

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.1936.195 straipsniuose; kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra suformuota ir išplėtota. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo pareigos sumokėti skolą už manomai išnuomotą pagal Sutartį - vikšrinį ekskavatorių bei pagal žodinį susitarimą išnuomotą VW Transporter, nuostolius bei kitas išlaidas. Byloje, be kita ko, kilo ginčas dėl Sutarties dalyko perdavimo atsakovui.

Pažymėtina, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 5 d. nutartis Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. e3K-3-112-421/2020, 23 punktas).

             Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2019 m. liepos 1 d. sudarė Ekskavatoriaus nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui laikinai valdyti ir naudotis nuosavybės teise priklausantį vikšrinį ekskavatorių Kobelko, SK 80 MSR, traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad Sutarties dalykas - vikšrinis ekskavatorius Kobelko - buvo perduotas atsakovui, kokį laikotarpį traktorius buvo pas atsakovą, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo grąžintas ieškovui. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, jog ir transporto priemonė VW Transporter būtų perduota atsakovui. Maža to, nagrinėjamoje byloje ne tik nėra pateikti įrodymai, jog ieškovas kaip nuomininkas, perdavė nuomotojui (atsakovui) vikšrinį ekskavatorių Kobelko, SK 80 MSR, bei VW Transporter, bet ir  nėra pateikti įrodymai apie jų būklę - bendra ataskaita.

Ieškovo reikalavimai iš esmės yra pagrįsti abejotinais rašytiniais įrodymai, kai kurie iš jų prieštarauja vieni kitiems. O būtent, ieškovas savo reikalavimus grindžia 2020 m. sausio 28 d. išrašyta atsakovui sąskaita faktūra Serija 19-01 8 060 Eur sumai, kurioje skiltyje „Prekės (paslaugos) pavadinimas“ nurodyta „už atliktus paslaugus 2019 m. liepos – gruodžio mėn.“ bei kuri pasirašyta vienašališkai tik ieškovo, be to, 2019 m. liepos – spalio mėn. numotos technikos kelionės lapais bei 2019 m. liepos – gruodžio mėn. sunkvežimiuko kelionės lapais, tačiau pažymėtina, kad pastarieji surašyti kitos įmonės blankuose ( „Meyer&John“). Kas teismo manymu, taipogi kelia abejones dėl jų autentiškumo bei patikimumo. Byloje taip pat pateikta ieškovo išrašyta bei vienašališkai pasirašyta pažyma Nr. 1 „iki 2019 m. gruodžio mėn. pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę“, kurioje apskaičiuota: už ekskavatoriaus nuomą nuo 07 mėn. iki 10 mėn. 2019 (40 d. d.) – 4240 Eur; transporterio (VW Transporter) nuo 07 mėn. iki 12 mėn. 2019 (6 mėn.) - 2700 Eur; ekskavatoriaus transportavimas (pagal priedą) 2019.11.22 – 120 Eur; išlaidos įmonei Servtechnika pagal priedą – 1000 Eur, priede detalizuota, jog 1000 Eur suma yra už darbininkų apgyvendinimą: 2019.06.04 - 350 Eur; 2019.06.19 – 300 Eur, 2019.07.17 – 350 Eur. Byloje yra pateikti tos pačios dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 22 d. išrašyti Krovinio važtaraščiai Nr. 191122/01DS, tačiau jų turinys nesutampa, o būtent, viename iš jų gavėjas nenurodytas, o kitame gavėjas yra atsakovas UAB „Servtechnika“; viename – skiltyje „Krovinio svoris“ nurodyta suma 120 Eur, o kitame skiltis „Krovinio svoris“ – tuščia. Teismas vertindamas šį rašytinį įrodymą sprendžia, jog jis kelia abejones dėl jo surašymo laiko, tiek ir dėl jo leistinumo bei patikimumo. Juolab, kad tokios išlaidos Sutartimi šalių nebuvo aptartos, todėl neaišku, kokiu pagrindu ieškovas prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovo. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ne tik, kad pripažino šią sumą, bet ir, kad jam apskritai buvo žinomas toks dokumento turinys, jau nekalbant apie jo tinkamą įteikimą. Byloje taip pat yra pateikti ieškovo teiginiams prieštaraujantys įrodymai, t. y. iš 2020 m. spalio 23 d. elektroninio laiško turinio, kurio siuntėjas yra ATP Grupė < (duomenys neskelbtini)>, gavėjas K. S. <(duomenys neskelbtini) >, matyti, kad už krovinio pervežimą buvo išrašyta PVM sąskaitą faktūrą ir išsiųsta el. paštu (duomenys neskelbtini), todėl teismui kelia abejones šių išlaidų reikalavimo pagrįstumas, t. y. kodėl yra siunčiama visai kitai įmonei, o ne ieškovui. Pagal Nuomos sutarties 2.4. punktą atsakovas be kita ko įsipareigojo remontuoti ekskavatorių, atlikti jo profilaktines priežiūras. Ieškovas nurodo, kad atsakovas manomai naudojo ekskavatorių iki 2019 m. spalio mėn., tačiau iš byloje pateiktos 2020 m. vasario 27 d. UAB „Konekesko Lietuva“ išankstinės sąskaitos LTSO475665 turinio matyti, kad įvertinus ekskavatoriaus būklę ir remonto kaštus nustatyta, jo remonto kaštai sudaro 7 265,84 Eur. Teismas pažymi, jog ši aplinkybė nėra aiški, be to, tai prieštarauja logikai, kodėl ieškovas šiuos veiksmus atliko tik praėjus, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, 4 mėnesiams nuo ieškovo nurodomos nuomos termino pabaigos (2019 m. spalio mėn.). Teismo manymu, ieškovo prašoma priteisti žala yra pakankamai nutolusi nuo manomai neteisėtų veiksmų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog padarytas įrodymų vertinimo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016, 29 punktas).

Teismas, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą daro išvadą, jog ieškovas neįrodė savo pareikštų reikalavimų pagrįstumą, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Ieškinį atmestus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo nepriteisiamos.

Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 4622,20 Eur. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos 4622,20 Eur dydžio išlaidos už advokato teiktą teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo U. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Servtechnika“, juridinio asmens kodas 303301691, 4622,20 Eur (keturi tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt du eurai 20 ct) už advokato teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                 Edvardas Juozėnas   


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.63 str. Atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę
  • CK6 6.256 str. Sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindas
  • CK6 6.205 str. Sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • CK6 6.524 str. Pareiga prižiūrėti transporto priemonę
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • CK6 6.483 str. Daikto perdavimas nuomininkui
  • CPK
  • CK6 6.38 str. Prievolių vykdymo principai
  • CK6 6.206 str. Kitos šalies veiksmai
  • CK6 6.58 str. Teisė sustabdyti prievolės įvykdymą
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK6 6.523 str. Sutarties forma
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • CK6 6.189 str. Sutarties galia
  • e3K-3-345-701/2018
  • e3K-3-112-421/2020
  • 3K-3-703/2013
  • e3K-3-293-611/2018
  • 3K-3-269/2011
  • e3K-3-340-248/2018
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas