Baudžiamoji byla Nr. 1-203-795/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65372-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;

1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.4

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė,

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) sav., gyvenantis (duomenys neskelbtini), procesinių dokumentų siuntimo adresas (duomenys neskelbtini), teistas:

2016-07-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 10 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

A. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui:

2017 m. gruodžio 15 d., apie 16.15 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,50 prom. girtumas) naudojo fizinį smurtą prieš savo motiną T. R., t. y. vieną kartą ranka trenkė jai į veido sritį ir tokiais veiksmais A. R. savo šeimos nariui - motinai T. R. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, išgėrė 3 litrus alaus. Po to, apie 16.00 val. tarp jo ir mamos kilo konfliktas, kurio metu supykęs trenkė mamai į galvos sritį. Dėl to, kad trenkė savo mamai labai gailisi. Prieš savo mamą smurtauju jau ne pirmą kartą, tarp jų vyksta nuolatiniai buitiniai konfliktai dėl to, kad jis vartoja alkoholinius gėrimus (b. l. 78-81).

Pristatyto asmens kortelės išraše užfiksuota, kad A. R. 2017 m. gruodžio 15 d. 17 val. 05 min. jam nustatytas 1,5 promilės girtumas (b. l. 82).

Nukentėjusioji T. R. parodė, kad 2017 m. gruodžio 15 d., apie 12 val. į namus, esančius  (duomenys neskelbtini), jai atnešė pensiją. Tuo metu namuose buvo jos sūnus A. R., kuris jos paprašė 10 eurų. Ji davė jam pinigų ir jis išėjo. Vėliau sūnus sugrįžo į namus ir parsinešė 2 litrus alaus, užsidarė savo kambaryje ir ten vartojo alkoholį. Vėliau atėjo į jos kambarį ir atsistojo priešais ją. Ji paklausė, ko jis stovi ir pasakė jam išeiti. Po šių jos žodžių sūnus be jokios priežasties vieną kartą delnu stipriai trenkė jai į veidą. Tai sukėlė jai fizinį skausmą. Sūnus nuėjo į savo kambarį, o ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai sūnų išsivežė. Sūnus prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą (b. l. 26-27, 30-31).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 15 d., apie 16 val. 15 min., gautas T. R. pranešimas apie tai, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sūnus A. R. vieną kartą trenkė jai į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Įvykio vietoje A. R. nustatytas 1.50 prom. girtumas (b. l. 12-15).

2017 m. gruodžio 19 d. skaitmeninės laikmenos (CD) apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, darytas 2017 m. gruodžio 15 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip T. R. nurodo, kad sūnus sudavė jai ranka į skruostą. A. R. nurodo, kad namuose vartojo alkoholį (b. l. 43-45).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. R. 2017 m. gruodžio 15 d. smurtaudamas prieš savo motiną T. R. sukėlė jai fizinį skausmą. Jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis A. R., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, t. y. vieną kartą suduodamas ranka į skruostą suprato, kad sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

A. R. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą. Anksčiau jis teistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš savo mamą T. R., baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių  nuobaudų (b. l. 49-56, 58-60,61-64). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja (b. l. 47, 48), nevedęs.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir kritiškai vertina savo elgesį. Šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas neblaivus. Teismo manymu, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti, todėl ji pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, A. R. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, skiriama šio straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurio trukmė nustatoma mažesnė nei šios bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo karstu su arešto bausme paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 722 straipsniu, asmeniui, smurtavusiam prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, gali būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šią priemonę, kaip ir kitas baudžiamojo poveikio priemones, kartu su bausme gali skirti teismas tais atvejais, kai manoma, kad jos padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusi asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1-5 punktai).

Smurtinį elgesį keičiančias programas įgyvendina Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 485 patvirtinta „Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programa“ (TAR, 2014-06-02, Nr. 2014-05986), kurioje pažymėta, jog ir smurtinį elgesį keičiančios programos taikomos pataisos įstaigose asmenims, nuteistiems realia laisvės atėmimo bausme, kartu su jų socialine reabilitacija.

Šiuo atveju A. R. skirta arešto bausmė. A. R. paskirta bausmė turi būti suderinama su jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone. Arešto bausmės atlikimo metu nėra galimybės užtikrinti A. R. dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose yra nesuderinamas su A. R. paskirta arešto bausme, dėl to šis įpareigojimas A. R. neskiriamas.

Kaltinamasis A. R. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2017 m. gruodžio 15 d., 16 val. 20 min., iki 2017 m. gruodžio 17 d., 15 val. 20 min. (2 paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai (b. l. 85-87, 88-89).

2017 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir 2017 m. gruodžio 17 d. nutarimais A. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo (b. l. 94-95, 99-101), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2017 m. gruodžio 15 d., 16 val. 20 min., iki 2017 m. gruodžio 17 d., 15 val. 20 min. (2 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai, ir paskirti galutinę bausmę areštą 18 parų.

A. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiojo įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymu panaikinti.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu A. R. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                           Kristina Baškienė