Civilinė byla Nr. 2-816-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00437-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.1.14.8.2; 3.3.2.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl tautybės įrašo patikslinimo, administracinių aktų panaikinimo, žalos atlyginimo ir pripažinimo pažeidus jo teises,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

1.1.                      pripažinti neteisėta ir negaliojančia Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020 „Dėl vokiečio tautybės įrašymo“;

pripažinti neteisėtais valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d. raštą ir 2021 m. sausio 22 d. raštą „Dėl pateikto skundo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raštą Nr. (1.2311z)-7R-1272 „Dėl pateikto skundo“ bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 3R-331(2.13-1.) „Dėl A. B. 2021-03-19 skundo“;

1.2.                      panaikinti atsakovės Lietuvos valstybės institucijų suklastotus ir parduotus ieškovo velioniui seneliui ir tėvui (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą Nr. 206 ir (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą Nr. 16165 bei 1952 m. lapkričio 21 d. ieškovo gimimo liudijimą VII-OK Nr. 410553;

1.3.                      įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti ieškovo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“ Lietuvos gyventojų registre;

1.4.                      pripažinti ieškovo teisių pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją pažeidimus, padarytus Lietuvos valstybės bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose ieškinio pagrinde išdėstytų aplinkybių ir įrodymų pagrindu; 

1.5.                      pripažinti Lietuvos valstybę kriminaline recidyvistine organizacija ir plėšikų gauja bei penkta Rusijos kolona Europos Sąjungoje ir J. T. Organizacijoje;

1.6.                      pripažinti Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismus kriminalinėmis recidyvistinėmis institucijomis, o teisėjus L. D.‚ J. D., E. B., R. G., G. D., A. S. ir D. Š. politiniais kyšininkais;

1.7.                      pripažinti, kad Lietuvos valstybė per savo institucijas prievartavo mokėti tiesiogiai ir netiesiogiai kyšį už ieškovo teisių gynimą Lietuvos teritorijoje;

1.8.                      pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teismai, neišprievartavę ir negavę kyšio nuo 2019 metų neišnagrinėjo nei ieškinio, nei skundo iš esmės Lietuvos teritorijoje;

1.9.                      priteisti ieškovui iš Lietuvos valstybės 8 000 000 Eur padarytos turtinės ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, sprendimą vykdyti pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė priimti A. B. ieškinį.

3.       Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų ir ieškinio turinio nustatė, kad ieškovas tokius pačius reikalavimus ne kartą pareiškė Lietuvos Respublikos teismuose, bet dėl įvairių priežasčių byla dėl tautybės patikslinimo iki šiol neiškelta. Teismai procesiniuose sprendimuose ieškovui išaiškino, kad ieškinio reikalavimai (įpareigoti VĮ Registrų centrą Gyventojų registre patikslinti jo tautybę iš „lietuvis“ į „vokietis“, pripažinti neteisėtais Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą, VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d., 2021 m. sausio 22 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d., Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštus, taip pat 9duomenys neskelbtini) gimimo liudijimus bei priteisti turtinę ir neturtinę žalą) teismingi bendrosios kompetencijos apylinkės teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-464/2021; Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-677-604/2024).

4.       Teismas nustatė, kad ieškovas 2022 m. sausio 11 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl tautybės patikslinimo ir žalos atlyginimo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atleido ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, todėl teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovo ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 7 d.

5.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, bet pateikė iš esmės tokį patį ieškinį Kauno apygardos teismui. Tai, kad Kauno apylinkės teismas laikė ieškinį nepaduotu, nepaneigia, jog ieškovo reikalavimai dėl įrašo apie jo tautybę patikslinimo, administracinių aktų panaikinimo ir žalos atlyginimo teismingi ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui – Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

6.       Ieškovo reikalavimai, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jie savo esme yra ieškinio faktinis pagrindas. Emocinio pobūdžio teiginiai ar nuomonė, kuriais siekiama sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas, nėra pagrindas reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo (ieškinio 10 reikalavimas). Nurodyti reikalavimai nenagrinėtini civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.                      Teismas bando pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, perduoti ieškinį nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

7.2.                      Teismas pažeidė CPK 33 straipsnio 4 dalį. Ieškovo reikalavimas priteisti 1 000 000 Eur žalą teismingas ne Kauno apylinkės teismui, bet Kauno apygardos teismui.

7.3.                      Teismas turėjo taikyti CPK 300 straipsnį ir pranešti prokurorui, kad institucijų veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių.

7.4.                      Teismas, atsisakydamas priimti ieškinio reikalavimus, nenurodė motyvų, dėl kurių jie nenagrinėtini teisme, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9.       Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, kaip teismingą ne apygardos, bet apylinkės teismui,  pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, nepriėmimo

10.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

11.       Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-14-8962023, Jonavos rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. sausio 22 d. kaltinamąjį aktą ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-813/2009, 2024 m. rugsėjo 17 d. straipsnio „D. K. paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ iš interneto svetainės „www.alfa.lt“ kopiją.

12.       Apeliantas nesuformulavo prašymo priimti į bylą pateikiamus įrodymus, nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13.       Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį ir CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Visgi, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į bet kurį teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Tokia teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintos ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

14.       Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu – teismingumas. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

15.       Apeliantas pateikė ieškinį, kuriame suformulavo reikalavimus panaikinti institucijų administracinius aktus, pakeisti civilinės būklės aktų įrašus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantas anksčiau kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo iš esmės tokius pačius reikalavimus (civilinės bylos Nr. 2-1319-464/2021, 2-677-604/2024). Kitose bylose teismai išaiškino, kad visi ieškinio reikalavimai, taip pat ir reikalavimas atlyginti turtinę bei neturtinę žalą teismingi apylinkės teismui, todėl apeliantas ieškinį turi reikšti ne apygardos, bet apylinkės teismui (Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams).

16.       Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 dalis).

17.       Apeliantas vienu ieškinio reikalavimu prašo priteisti 8 000 000 Eur turtinės ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu, daro išvadą, kad apeliantas patirtą žalą sieja su patiriamais nepatogumais dėl valdžios institucijų veiksmų. Ieškinyje nėra nurodytų konkrečių turtinių praradimų, nepateikta juos pagrindžiančių duomenų. Dėl to pareikšti reikalavimai sietini ne su turtine, bet su neturtine žala. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas  kitoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas iš esmės tokių pačių ieškinio reikalavimų teismingumo klausimas, apeliantui išaiškino, jog formalus žalos nurodymas, nepagrindžiant konkrečių turtinių praradimų, nekeičia bylos teismingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-169-516/2024, 19 punktas).

18.       Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje paaiškino apeliantui, kad ieškinio reikalavimai, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes savo esme jie yra ieškinio faktinis pagrindas. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, kad emocinio pobūdžio teiginiai ar nuomonė, kuriais siekiama sumenkinti Lietuvos valstybę ir jos institucijas, nėra faktinis pagrindas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Tai, kad apeliantas nesutinka su apskųstos nutarties argumentais, nereiškia, kad teismas nenurodė motyvų ar sutrumpintų motyvų.

19.       CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė kad apelianto atskirajame skunde įvardinti asmenys atliko veiksmus, turinčius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų nusikalstamų veikų požymių.

20.       Apibendrindamas tai, kas pirmiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo, remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais, panaikinti apskųstos teismo nutarties.

Dėl bylos procesinės baigties

21.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuoti ieškinio teismingumas ir jo priėmimas. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.