Administracinė byla Nr. A-465-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00189-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. G., V. G., D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. G., V. G., D. B. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjos S. G., V. G. ir D. B. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą skundu (I t., b. l. 1–4), prašydamos: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktorės 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. DTPS-822, 2) įpareigoti Administraciją perduoti pareiškėjoms žemės sklypo detaliojo plano rengimo organizatoriaus teises bei pareigas, numatant šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės ūkio paskirties pakeitimą į kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritoriją ir išduoti sąlygas žemės sklypo detaliojo plano rengimui. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdamos savo reikalavimus paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 22 d. pateikė atsakovui prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo, tačiau Administracijos direktorė 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu nusprendė, jog tokia sutartis negali būti sudaryta. Nurodė, kad ginčijamas Administracijos direktorės įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.

Pažymėjo, kad pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, žemės sklypui nustatytas kelio servitutas. Per pareiškėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą einantis kelias tarnauja visų šalia esančių, taip pat besiribojančių žemės sklypų (namų valdų, ūkininko sodybų) savininkų poreikiams patekti į namų valdas ar ūkininko sodybas patenkinti. Visuose besiribojančiuose žemės sklypuose arba jau yra nustatyta žemės naudojimo paskirtis mažaaukščių gyvenamųjų namų arba yra pastatytos ūkininkų sodybos. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-323 patvirtintame Vilniaus rajono bendrajame plane (toliau – ir Bendrasis planas) besiribojantys žemės sklypai yra pažymėti „U“ raide kaip urbanizuota teritorija. Besiribojantis žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis A. T. ir T. T., Vilniaus rajono bendrajame plane patenka į „Ml“ zonavimą, kaip ir pareiškėjų žemės sklypas. Tačiau besiribojančio žemės sklypo savininkai yra sudarę sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų keičiant žemės ūkio paskirties žemę į mažaaukščių gyvenamųjų namų, jiems išduotos sąlygos detaliojo plano rengimui. Nurodė, kad besiribojančio žemės sklypo savininkams davė sutikimus tiesti elektros tinklus per jų žemės sklypą, taigi pareiškėjų žemės sklypas šiuo metu yra įsiterpęs tarp užstatytų žemės sklypų, mažaaukščių gyvenamųjų namų žemės sklypų ir žemės sklypo, kuris šiuo metu nors ir yra žemės ūkio paskirties, patenkantis į „M1“ zoną.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalį savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtino Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 3 punktą savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymu ir Aprašu, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui, kai jų prašymuose nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, jog paminėtas teisinis reguliavimas dėl sutarties sudarymo nereiškia viešojo administravimo subjekto teisės rinktis, ar sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, ar ne. Žemės sklypų valdytojo ar naudotojo prašymas bei teisės aktuose įtvirtintos sąlygos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisėms ir pareigoms perduoti iš esmės sukuria savivaldybės administracijos direktoriui pareigą sudaryti sutartį (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A502-47/2008, Nr. A756-620/2008, Nr. A556-1367/2009, Nr. A525-3255/2011).

Iš Vilniaus rajono bendrojo plano nuostatų matyti, jog „M1“ zonoje leidžiama gyvenamųjų teritorijų plėtra. Taigi pareiškėjų prašymas negali būti laikomas prieštaraujančiu Vilniaus rajono bendrojo plano sprendiniams. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad detalieji planai, keičiantys pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, rengiami, jei toks keitimas numatytas savivaldybės ar jos dalies bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose.

Be to, Vilniaus rajono bendrojo plano aiškinamojo rašto 11.3.3. punkte numatyta, jog reikalinga leisti plėtoti naują užstatymą sklypų, numatant sklypų grupių detaliųjų planų rengimą tuščiuose tarpuose tarp užstatytų sklypų ar plečiant esamų gyvenviečių užstatymą (keičiant ar nekeičiant žemės ūkio žemės paskirtį) ne toliau kaip 150 metrų nuo esamos užstatytos teritorijos, vadovaujantis šiame bendrajame plane pateiktu procentiniu gyvenviečių užstatymo plėtojimo reglamentu. Užstatomai teritorijai prioritetą teikti, jei ji yra prie rajoninių ir vietinių servitutinių kelių. Pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas nuo turinčių gyvenamosios teritorijos statusą yra ne tik nenutolęs toliau kaip 150 m, tačiau su jais ribojasi, o žemės sklypas yra ne tik prie rajoninių ar vietinių servitutinių kelių, tačiau pats yra tarnaujantis daiktas, žemės sklype nustatytas kelio servitutas. Taigi akivaizdu, jog ginčo žemės sklypas patenka į Bendrojo plano aiškinamojo rašto 11.3.3. punkte nurodytą prioritetinių užstatomų vietovių sąrašą, todėl žemės sklypo paskirties keitimas neprieštarauja Vilniaus rajono bendrojo plano nuostatoms.

Kaip minėta, Bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose, apibrėžiančiuose „M1“ zonos žemės naudojimo funkcinį zonavimą ir apsaugą, numatyta, jog tik miškų ūkio žemė į kitos paskirties žemę nekeičiama, tačiau kitos paskirties žemė plečiama renovuojamose kaimų gyvenvietėse. Jos gali būti išplėstos bemiškėse žemėse 1–5 % kaimo teritorijos. Kitos paskirties (užstatomų sklypų) naudojimo būdas taip pat yra numatytas gyvenamosioms teritorijoms, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Pareiškėjų žemės sklypas nėra miško ūkio paskirties žemė, nėra apaugusi mišku, yra bemiškė, t. y. atitinka visas Bendrojo plano nuostatas, todėl žemės sklypo naudojimo paskirtis gali būti pakeista į mažaaukščių gyvenamųjų namų.

Atsakovas Administracija teismui pateiktame atsiliepime (I t., b. l. 40–42) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjų prašymo dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo (toliau – ir Sutartis) padavimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numatė, jog savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį su žemės sklypų valdytojais ar naudotojais dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo.

Aprašo, galiojusio iki 2014 m. sausio 1 d., 3 punktas numatė, jog sutartis gali būti sudaroma tais atvejais, kai prašymuose dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams.

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. T3-323 buvo patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas. Bendrajame plane nėra teritorijų, kuriose būtų grafiškai nurodyti kitos paskirties žemių plotai ir nurodyti skirtingi tų teritorijų būdai bei pobūdžiai. Pagal Bendrąjį planą (parengtas masteliu Ml:50000) suformuota savivaldybės teritorijos erdvinio vystymo koncepcija, nustatyti teritorijos tvarkymo, naudojimo ir apsaugos prioritetai, numatytos kaimo plėtros tendencijos, bet Bendrojo plano uždavinys nebuvo nustatyti sklypų pagrindines tikslines žemės naudojimo paskirtis ir suplanuoti gyvenvietes. Bendrasis planas buvo tik pagrindas, teikiantis gaires ir sąlygas tolesniam rajono savivaldybės teritorijos detalizavimui (Bendrojo plano 11.1.1 p.), o kitas planavimo lygis – specialiųjų planų parengimas (Bendrojo plano 11.2.1 p.).

Bendrojo plano 2.4.1. lentelėje „Teritorijų naudojimo reglamentai“ nurodoma, jog M1 zonoje, į kurią patenka pareiškėjų sklypas, kitos paskirties žemė plečiama 1–5 % kaimo teritorijos. Atskirų sklypų detalieji planai rengiami pagal 11 skyriaus nuostatas.

Bendrojo plano 11.3.2 punktas numato, kad zonose (M, Ml, H, Z, ZK) kaimo gyvenamųjų vietovių detalieji planai (M 1:5000, M 1:2000) rengiami, kai atsiranda poreikis vystyti gyvenvietę. Bendrajame plane rekomenduojama atskirų savininkų sklypų detaliuosius planus rengti kartu pateikiant kaimo, kaimo gyvenvietės vystymo koncepcinę schemą (M l:10000, M l:5000), kuriai turi pritarti savivaldybės administracijos direktorius. Koncepcija atskleidžia planuojamos teritorijos ypatumus taip, kaip tai numato Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis.

Pareiškėjų skunde nurodytas A. T. sudarė sutartį 2010 m. gruodžio 15 d., esant parengtai šios teritorijos koncepcinei schemai (patvirtinta Administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A27-1403).

Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas), pradėtas rengti 2009 m., detalizuoja Bendrojo plano sprendinius. 2013 m. liepos mėn. jis buvo papildomai viešai apsvarstytas. Administracijos direktorius įvertino tai, jog Specialusis planas yra jau baigiamajame, t. y. viešo svarstymo, etape, todėl jo sprendiniai po viešo svarstymo jau negali būti keičiami, bei tai, kad pareiškėjų sklypas pagal Specialųjį planą patenka į teritoriją, kurioje nenumatyta gyvenamųjų vietovių plėtra, nustatė, kad pareiškėjų prašyme nurodyti tikslai prieštarauja specialiųjų planų sprendiniams. Todėl skundžiamu įsakymu pagrįstai nusprendė nesudaryti sutarties ir neperduoti pareiškėjoms planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų.

Taip pat pažymėjo, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas neteko galios, todėl ir dėl šių pakeitimų pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos negalėtų būti joms perduotos.

Nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Pagal 2013 m. birželio 28 d. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Todėl sutarties sudarymas nesuteiktų pareiškėjoms galimybės užbaigti rengti detalųjį planą pagal prašymo padavimo metu galiojusius teisės aktus, nes iki 2013 m. gruodžio 31 d. jos nebuvo padavusios prašymo dėl planavimo sąlygų. Pareiškėjos neturi teisės prašyti teismo įpareigoti Administraciją išduoti sąlygas detaliojo plano rengimui, nes prieš kreipdamosi į teismą, turėtų pateikti Administracijai prašymą dėl sąlygų išdavimo. Tik gavusios netenkinantį atsakymą, galėtų formuluoti tokį skundo reikalavimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas pažymėjo, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjų skundo reikalavimų panaikinti Administracijos direktorės 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymą bei įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, kuriuo pareiškėjoms būtų perduotos žemės sklypo detaliojo plano rengimo organizatoriaus teisės bei pareigos ir išduotos planavimo sąlygos detaliojo plano rengimui, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų keliamo ginčo pobūdį, pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. Nr. XII-407) 1 straipsniu buvo išdėstyta nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d.

Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.

Aprašo redakcijos, galiojusios skundžiamo Administracijos direktorės 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo priėmimo metu, 25 punkte reglamentuojama planavimo sąlygų sąvado išdavimo tvarka, o 26 punkte nustatyta, kad planavimo sąlygų sąvadas žemės valdytojams ar naudotojams išduodamas tik tuo atveju, kai jie Aprašo nustatyta tvarka yra sudarę sutartį su savivaldybės administracijos direktoriumi dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo.

Nagrinėjamo ginčo atveju detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis su pareiškėjomis nebuvo sudaryta, todėl jos Administracijos vyriausiajam architektui neteikė prašymo išduoti planavimo sąlygas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo atveju pareiškėjų prašymo dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo nagrinėjimo procedūra negali būti tęsiama pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nes nėra Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

Pažymėtina, kad Aprašas, kuriuo buvo reglamentuojama detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų žemės sklypų valdytojui ar naudotojui perdavimo ir sutarčių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo tvarka, neteko galios 2014 m. sausio 1 d., o nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje yra pakeista detaliųjų planų rengimo procedūra bei tvarka.

Teismas rėmėsi galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 6 straipsniu ir pažymėjo, kad nuo 2014 m. sausio 1 d., pasikeitus teritorijų planavimo procedūras reglamentuojančiam teisiniam reguliavimui, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartys nėra sudaromos, o fiziniai asmenys nustatyta tvarka savo valia ir sprendimu gali teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo, t. y. realizuoti detaliojo plano parengimo iniciatyvos teisę.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį detaliųjų planų objektai yra: 1) esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai; 2) esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai. Taigi detaliojo planavimo objektu negali būti atskiras sklypas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvada, kad skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti Administraciją sudaryti sutartį, kuria pareiškėjoms būtų perduodamos žemės sklypo detaliojo plano rengimo organizatoriaus teisės bei pareigos, o taip pat išduoti planavimo sąlygas, negali būti patenkintas, nes tokios sutarties sudarymas nenumatytas galiojančiuose ir teritorijų planavimo procedūras reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Teismui konstatavus, kad su pareiškėjomis negali būti sudaryta sutartis, kuria joms būtų perduodamos žemės sklypo detaliojo plano rengimo organizatoriaus teisės bei pareigos, darytina išvada, jog Administracijos direktorės 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo, kuriuo atsisakoma tokią sutartį sudaryti, panaikinimas pareiškėjoms nesukels jokių teisinių pasekmių. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, teismas sprendė, kad pareiškėjų skundo reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti Administracijos direktorės 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundo reikalavimai atmesti, netenkintas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

Pareiškėjos su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę. Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (2013 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1180/2013, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-133/2014).

Pareiškėjos kreipėsi į teismą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. DTPS-822, todėl teismas privalėjo patikrinti skundžiamo administracinio akto teisėtumą jo priėmimo metu. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo atsisakymo sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime kartoja argumentus, išdėstytus skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad planuojamas sklypas pagal Specialųjį planą patenka į teritoriją, kurioje nėra numatyta gyvenamųjų vietovių plėtra. Be to, sutarties sudarymas nesuteiktų pareiškėjoms galimybės užbaigti rengti detalųjį planą pagal prašymo padavimo metu galiojusius teisės aktus, nes iki 2013 m. gruodžio 31 d. jos nebuvo padavusios prašymo dėl planavimo sąlygų. Pažymi, kad pareiškėjos negali prašyti teismo įpareigoti atsakovą išduoti planavimo sąlygas, nes iš pradžių jos turėtų kreiptis į atsakovą ir gauti neigiamą atsakymą ir tik tada galėtų kreiptis į teismą dėl įpareigojimo. Planavimo sąlygos negalėtų būti išduotos ir atsižvelgiant į Specialiojo plano sprendinius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjos S. G., V. G. ir D. B. kreipėsi į Administracijos direktorių su parašymu dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo. Minėtame prašyme planavimo tikslu buvo nurodytas pareiškėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į mažaaukščių gyvenamųjų namų.

Administracijos direktorės 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. DTPS-822 pareiškėjų prašymą atsisakyta tenkinti (I t., b. l. 5). Pažymėta, kad šis sprendimas priimtas vadovaujantis, be kita ko, Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsniu, 24 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 3, 13 punktų nuostatomis. Taip pat pažymėta, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano M funkcinio prioriteto zonoje prioritetas teikiamas miško ūkio vystymui ir kitos paskirties žemė gali būti vystoma renovuojamose kaimų gyvenvietėse, kurios gali būti išplėstos bemiškėse žemėse iki 5 proc. kaimo teritorijos ir nenumatoma planuoti naujų gyvenamųjų namų kvartalų, o rengiamame Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano projekte nenumatyta gyvenamųjų vietovių plėtra.

Pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. DTPS-822, 2) įpareigoti Administraciją perduoti pareiškėjoms žemės sklypo detaliojo plano rengimo organizatoriaus teises bei pareigas, numatant šio žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės ūkio paskirties pakeitimą į kitos paskirties mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritoriją ir išduoti sąlygas žemės sklypo detaliojo plano rengimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju pareiškėjų prašymo dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties sudarymo nagrinėjimo procedūra negali būti tęsiama pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nes nėra Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Konstatavęs, kad su pareiškėjomis negali būti sudaryta sutartis, kuria joms būtų perduodamos žemės sklypo detaliojo plano rengimo organizatoriaus teisės bei pareigos, teismas darė išvadą, jog Administracijos direktorės 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo, kuriuo atsisakoma tokią sutartį sudaryti, panaikinimas pareiškėjoms nesukels jokių teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, su minėtu vertinimu nesutinka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 str.). Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto teisėtumo, buvusio jo priėmimo metu, patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reglamentavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1865/2013, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1207/2014, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. birželio 27 d. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-407 pakeitė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą ir jį išdėstė nauja redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d. Minėto įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.

Aprašas, kuriuo buvo reglamentuojama detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų žemės sklypų valdytojui ar naudotojui perdavimo ir sutarčių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo tvarka, neteko galios 2014 m. sausio 1 d., o Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2014 m. sausio 1 d., pakeista detaliųjų planų rengimo procedūra bei tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos į teismą kreipėsi pirmiausia dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. DTPS-822, kuriuo atsisakyta sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, teisėtumo. Pareiškėjų kreipimasis į Administraciją nagrinėtas ir skundžiamas viešojo administravimo subjekto sprendimas priimtas dar galiojant iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusiai Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai. Taigi minėto sprendimo teisėtumas turėjo būti vertinamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti. Sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo teisėtumo iš esmės nevertino, padaręs nepagrįstą išvadą, jog vėlesnės teritorijų planavimo procedūros negalės būti tęsiamos pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, todėl skundžiamo sprendimo panaikinimas pareiškėjoms nesukels jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju neturėjo būti sprendžiamas klausimas, ar vėlesnės teritorijų planavimo procedūros galės būti tęsiamos pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusį reguliavimą, nes teismas turėjo įvertinti pareiškėjų skundžiamo sprendimo teisėtumą jo priėmimo metu. Pareiškėjoms apskundus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. DTPS-822, minėtas sprendimas nelaikytinas galutiniu, kol nėra išnagrinėtas ginčas dėl šio sprendimo teisėtumo, tačiau vėlesnis palankaus arba nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nekeičia fakto, jog sprendimas laikomas priimtu pagal tuo metu (iki 2013 m. gruodžio 31 d.) galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą, o to nepadaręs iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjų pareikštų reikalavimų.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų byloje iškilusių teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.) ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, nebuvo atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje, be kita ko, turi būti nustatomos ir vertinamos iki šiol byloje nenustatinėtos ir nevertintos aplinkybės, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 143 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. G., V. G., D. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan