Administracinė byla Nr. eA-498-415/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04708-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lex Ano“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „CPO LT“ skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lex Ano“ dėl įpareigojimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „CPO LT“ pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2016 m. lapkričio 8 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 (toliau – ir Išvada) įpareigojimą nutraukti viešojo pirkimo „Vaistinių preparatų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ Nr. 166642 procedūras, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskelbė centralizuotą viešąjį pirkimą „Vaistinių preparatų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ Nr. 166642 (toliau – ir Pirkimas). 2016 m. lapkričio 8 d. gavo Tarnybos Išvadą, kuria buvo įpareigotas nutraukti Pirkimo procedūras. Pareiškėjo preliminariųjų sutarčių pagrindu kiekviena Lietuvos Respublikos perkančioji organizacija gali užsakyti reikalingą prekių, paslaugų ar darbų kiekį informacinėje pareiškėjo sistemoje www.cpo.lt, sudarydama pagrindinę prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutartį.

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba neteisėtu laiko vaistinio preparato registracijos Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre arba Bendrijos vaistinių preparatų registre reikalavimą. Šio Pirkimo reikalavimo teisėtumas, privalomumas, būtinumas bei aiškumas buvo nagrinėjamas civilinėse bylose Nr. e2-4317-340/2016 ir Nr. e2A-1033-236/2016. Tarnyba savo Išvadoje priėmė teismų procesiniams sprendimams priešingą įpareigojimą nutraukti Pirkimo procedūras. Pareiškėjas, vykdydamas centralizuotą pirkimą, siekia patenkinti kuo platesnį sveikatos priežiūros įstaigų registruotų vaistinių preparatų poreikį. Pirkimo procedūros yra tęstinio pobūdžio, o vaistinių preparatų registravimas yra dinamiškas procesas, kurio metu vaistinis preparatas gali būti tiek įtrauktas į registrus, tiek iš jų išbrauktas. Nuolat kintantys vaistinių preparatų registrų duomenys sąlygojo aplinkybę, kad į pasiūlymo pirkimui formą buvo įtraukti visi sveikatos priežiūros įstaigoms galimai būtini vaistinių preparatų bendriniai pavadinimai, tarp jų ir bendriniai pavadinimai preparatų, kurie iki tol nebuvo įtraukti į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų arba Bendrijos vaistinių preparatų registrus.

4.       Pareiškėjas pažymėjo, kad Išvados 2 dalies 2 punkte Tarnyba teigia, jog Pirkimo reikalavimas nurodyti tiekėjo siūlomos prekės gamintoją, yra perteklinis ir neteisėtas, nes identifikuoti vaistiniam preparatui pakanka registruotojo duomenų. Tačiau, pareiškėjo teigimu, nei vienas viešuosius pirkimus reglamentuojantis teisės aktas nedraudžia perkančiajai organizacijai prašyti tiekėjų nurodyti savo siūlomo produkto individualų požymį ir jį vėliau įrašyti į sutartį. Siekiant palyginti tiekėjų siūlomo vaistinio preparato registracijos duomenis (gamintojus) su registracijos pažymėjime esančiais duomenimis, buvo nustatytas reikalavimas nurodyti siūlomo vaistinio preparato gamintoją (-us). Išvados teiginiai yra deklaratyvūs, subjektyvaus pobūdžio, nenurodantys priežastinio ryšio tarp konkrečios pareiškėjo pirkimo sąlygos ir viešųjų principų pažeidimo. Tos pačios pareiškėjo Pirkimo sąlygos teismų jau buvo įvertintos, tarp jų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimo kontekste.

5.       Pareiškėjas nurodė, kad Išvados 2 dalies 3 punkte Tarnyba teigia, jog pareiškėjas, prieš priimdamas sprendimą sudaryti preliminariąsias sutartis, privalėjo įvertinti siūlomų vaistinių preparatų įkainių pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomos aktualios pirkimo sąlygos (tarp jų ir sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta prekės maksimali priimtina kaina). Konkretaus vaistinio preparato rinkos kaina priklauso nuo kelių faktorių ir kiekvienu individualiu atveju yra skirtinga. Tarnyba Išvadose nenurodė, kokiu būdu įvertinamas pirkimo objekto įkainių pagrįstumas visiems įmanomiems atvejams. Pareiškėjas neturi galimybės pirmame centralizavimo proceso etape nustatyti visuotinai vienodų preliminarių pirkimo objekto kainų.

6.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašė skundą atmesti.

7.       Atsakovas nurodė, kad atliko pareiškėjo vykdomo viešojo pirkimo „Vaistinių preparatų užsakymai per CPO LT katalogą 2“ atitikties viešųjų pirkimų įstatymui ir su jo įgyvendinimu susijusiems teisės aktams vertinimą (toliau – ir Vertinimas). Vertinimo rezultatai įforminti Išvadoje, kurioje nustatyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pažeidimai. Išvadoje pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė imperatyvų VPĮ 24 straipsnio 9 dalies reikalavimą pirkimo dokumentus parengti aiškiai, tiksliai ir be dviprasmybių. Išvadoje konstatuota, jog pasiūlymo formoje (D dalies 1 lakštas) tiekėjas turėjo deklaruoti, kad jo siūlomas vaistinis preparatas yra registruotas Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre arba Bendrijos vaistinių preparatų registre, tuo tarpu techninėje specifikacijoje (D dalies 2 lakštas) nurodyta, kad tiekėjų siūlomi vaistiniai preparatai turi atitikti tokį teisinį statusą: registruotas Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, lygiagrečiai importuojamas, registruotas Bendrijos vaistinių preparatų registre, lygiagrečiai platinamas ar kt. Pareiškėjas privalėjo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad jomis nebūtų peržengtos įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nebūtų nepagrįstai suvaržytos tiekėjų, galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija.

8.       Atsakovas paaiškino, kad patikrinęs pareiškėjo vykdomą Pirkimą nustatė, kad reikalavimai įsigyjamoms prekėms, jas aprašant techninėje specifikacijoje bei pasiūlymo formoje, skyrėsi. Pirkimo sąlygų prieštaringumas lemia tai, kad pareiškėjo parengtos Pirkimo sąlygos neatitiko viešųjų pirkimų tvarkos reguliavimo, o tai sąlygoja, kad tiekėjams yra sunku įvertinti planuojamus įsigyti objektus, nes Pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai prekėms yra parengti netinkamai ir neišsamiai. Visoms Pirkimo dalims yra keliamas reikalavimas – privaloma teisinė vaistinių preparatų registracija. Be vaistinių preparatų pareiškėjo parengtose Pirkimo sąlygose planuojama įsigyti ne tik vaistus, bet ir medicininės paskirties priemones, veikliąsias medžiagas, maisto papildus, kurių grupėms teisinis reglamentavimas tokių registravimo privalomumo nenumato. Šios priemonės gali būti registruojamos kitų teisės aktų nustatyta tvarka arba būti neregistruojamos.

9.       Atsakovas nustatė, kad dalis vaistinių preparatų 2015–2016 m. nebuvo ir nėra įregistruoti Lietuvos Respublikos ar Bendrijos vaistinių preparatų registruose. Pareiškėjas netinkamai suformulavo perkamų objektų aprašymus. Pareiškėjui netinkamai parengus viešojo pirkimo sąlygas, nustatyti Pirkimo objekto dalių reikalavimai iš esmės apsunkino tiekėjams galimybę dalyvauti Pirkime arba tapo neįgyvendinami. Tokiu būdu pažeidžiami viešųjų pirkimų principai ir racionalaus lėšų panaudojimo pareiga.

10.       Dėl pareiškėjo teiginių, jog Tarnyba vertina teismo jau įvertintas aplinkybes, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytose bylose buvo sprendžiami ginčai, susiję su vykdomu Pirkimu, tačiau civilinėse bylose suformuluotas ieškinio dalykas ir pateiktas teisinis vertinimas yra nesusijęs su Išvadoje konstatuotais pažeidimais. Teismų išaiškinimai civilinėse bylose yra susiję su tiekėjo UAB „Lex ano“ vertinimu pirkimo procedūrose bei jo pateikto pasiūlymo atitikimu / neatitikimu sąlygų reikalavimams. Priimtuose teismų sprendimuose yra pasisakyta dėl konkretaus tiekėjo, juose nevertinamos visos Pirkimo sąlygos, jų proporcingumas.

11.       Atsakovas nurodė, kad Pirkimo reikalavimai nurodyti tiekėjo siūlomos prekės gamintoją yra pertekliniai ir neteisėti. Tiekėjui pateikus konkretaus gamintojo vaistinių preparatų pasiūlymus, pagal preliminariąsias sutartis sudarius pagrindines sutartis, perkančiosios organizacijos privalės įsigyti minėtų gamintojų prekes, nors per sutarčių galiojimo laikotarpį gali atsirasti kitų gamintojų, kurių siūlomų analoginiai vaistiniai preparatai rinkoje gali būti pigesni. Nurodžius konkretų gamintoją, sudaroma tokia situacija, kad perkančiosios organizacijos privalės įsigyti vaistinius preparatus iš pareiškėjo prekių katalogo, kuriame kainos gali būti žymiai didesnės nei esančios rinkoje. Apsiribojus konkretaus gamintojo siūlomais vaistiniais preparatais, nėra įgyvendinami VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pirkimų tikslai.

12.       Atsakovas akcentavo, kad perkančiosios organizacijos pirkimus atlieka pagal parengtas pirkimo sąlygas. VPĮ riboja perkančiosioms organizacijoms savo parengtas pirkimo sąlygas interpretuoti plečiamai bei jomis nesivadovauti. Pareiškėjo parengtų Pirkimo sąlygų 18.2.2 punkte nustatyta, kad jis turi pareigą įvertinti, ar siūlomų vaistinių preparatų preliminarios kainos nėra per didelės. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja jo turimas pareigas tikrinti prekių kainas.

13.       Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lex ano“ atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi bendrosios kompetencijos teismų sprendimais. Pareiškėjo nurodytose civilinėse bylose nebuvo vertinama, ar Pirkimo dokumentai yra teisėti ir atitinkantys VPĮ nuostatas. Nagrinėjamu atveju Tarnyba tikrino Pirkimo sąlygų teisėtumą, Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų pagrįstumą ir, konstatavusi VPĮ pažeidimus, įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūras. Pareiškėjas netinkamai suformulavo Pirkimo objektą ir nustatė neaiškius, dviprasmiškus bei konkurenciją ribojančius Pirkimo dokumentų reikalavimus. Iš pareiškėjo suformuluotų Pirkimo sąlygų neaišku, kokius konkrečius (konkretaus statuso) vaistinius preparatus pareiškėjas ketino įsigyti. Nėra tikslo įtvirtinti reikalavimą tiekėjams tiekti tik pateiktus registruoti vaistinius preparatus, jei dar prieš Pirkimo sutarties sudarymą šie vaistiniai preparatai gali būti išbraukti iš registruojamų vaistinių preparatų sąrašo. Pareiškėjo sudarytos Pirkimo sąlygos susiaurino Pirkimo objektą ir apribojo sveikatos priežiūros įstaigų galimybes įsigyti reikiamus vaistinius preparatus naudojantis CPO LT katalogu. Įtvirtindamas reikalavimą nurodyti siūlomų vaistinių preparatų gamintoją, pareiškėjas apsunkina tiekėjų dalyvavimą Pirkime ir varžo tiekėjų konkurenciją, užkerta kelią racionaliam valstybės biudžeto lėšų panaudojimui ir iš esmės apsunkina vaistinių preparatų tiekimo sutarčių vykdymą. Nepriklausomai nuo atitinkamo vaistinio preparato (veikliosios medžiagos) kainos pokyčių rinkoje, tiekėjai būtų įpareigoti pareiškėjui tiekti konkretaus gamintojo vaistinius preparatus, neatsižvelgiant į tai, kad tie patys kito gamintojo vaistiniai preparatai galėtų būti įsigyjami už mažesnę kainą.

II.

15.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Tarnybos 2016 m. lapkričio 8 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 2 dalies 1–4 punktus, kuriuose nustatyti VPĮ pažeidimai dėl viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų tiekti tik Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre arba Bendrijos vaistinių preparatų registre registruotus vaistinius preparatus, neaiškumo ir dviprasmiškumo; įpareigojo Tarnybą iš naujo spręsti dėl 2016 m. lapkričio 8 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 įpareigojimų / pasiūlymų pareiškėjui VšĮ „CPO LT“; kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

16.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Vaistinių preparatų užsakymai per CPO LT katalogą 2“ Nr. 166642. Tarnyba atliko vykdomo Pirkimo patikrinimą bei ginčijamoje Išvadoje pateikė pareiškėjui jo vykdomo Pirkimo įvertinimą. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, Tarnyba Išvadoje konstatavo, kad buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalys, 16 straipsnio 3 dalis ir 24 straipsnio 9 dalis. Tarnyba, vadovaudamasi VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punktu, įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūras tose dalyse, kuriose nustatytos pasiūlymų eilės bei informuoti Tarnybą apie įpareigojimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Tarnyba Išvadoje taip pat nurodė, kad dėl tų Pirkimo objekto dalių, dėl kurių Pirkimo procedūros yra pasibaigusios atmetus tiekėjų pasiūlymus, Pirkimas pasibaigė, todėl Tarnyba apsiriboja vertinimu. Išvados rezoliucinėje dalyje Tarnyba taip pat nurodė, kad dėl Išvados 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų pažeidimų Tarnyba rekomenduoja nutraukti 2015 m. gruodžio 28 d. sudarytas preliminariąsias sutartis. Teismas teismų sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4317-340/2016 atmetė ieškovo UAB „Lex ano“ ieškinį atsakovui VšĮ „CPO LT“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo kaip nepagrįstą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1033-236/2016 minėtą sprendimą paliko nepakeistą (toliau – ir Civilinės bylos). Civilinių bylų medžiagos duomenimis teismas nustatė, kad bylose buvo vertinama, ar pagal VšĮ „CPO LT“ paskelbtus pirkimo dokumentų reikalavimus UAB „Lex ano“ pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai. Civilinėse bylose nebuvo vertintos visos aplinkybės, susijusios su Pirkimo sąlygų atitiktimi VPĮ reikalavimams. Civilinėse bylose bendrosios kompetencijos teismai nustatė tam tikras aplinkybes, t. y. kad Pirkimo objektu buvo tik registruoti vaistiniai preparatai; aplinkybė, kad į CPO LT vaistinių preparatų katalogą yra įtrauktas ribotas kiekis vardinių (neregistruotų) vaistinių preparatų, nepaneigia nagrinėjamo Pirkimo sąlygos, nustatytos konkretaus pasiūlymo formos D dalies 1 lakšto 3 punkte, teisėtumo, nepadaro ją neaiškia ir dviprasmiška; Pirkime atsakovas nesiekė įsigyti neregistruotų vardinių vaistinių preparatų.

17.       Vertindamas Išvados 1 dalies 1 punkte nustatytų pažeidimų pagrįstumą, teismas, vadovaudamasis VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6–8, 10 punktuose, 10 straipsnio 5 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, nustatė, kad pareiškėjas Pirkimo objektą suskaidė į 1 965 atskiras Pirkimo objekto dalis (Pirkimo dokumentų D dalies 2 lakštas). Kiekvienam įsigyjamam vaistiniam preparatui yra skiriama atskira Pirkimo dalis. Visiems įsigyjamiems vaistiniams preparatams, t. y. visam pirkimo objektui taikomas vaistinio preparato registravimo Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre arba Bendrijos vaistinių preparatų registre reikalavimas (Pirkimo dokumentų D dalies 1 lakštas). Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodyta, kad tiekėjų siūlomi vaistiniai preparatai turi atitikti tokius reikalavimus: registruotas Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, lygiagrečiai importuojamas, registruotas Bendrijos vaistinių preparatų registre, lygiagrečiai platinamas ar kt. (Pirkimo dokumentų D dalies 2 lakštas 13 stulpelis). 

18.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – ir FĮ) 2 straipsnio 72 punktu, 8 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1–2 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-374 patvirtintų Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklių 5 punktu, sprendė, kad vardinių vaistinių preparatų platintojai gali į Lietuvos Respublikos rinką tiekti vardinius vaistus, kurie nėra registruoti Registruose.

19.       Teismas pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos teismai Civilinėse bylose nustatė ir šioje byloje reikšmingas aplinkybes. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4317-340/2016 11 lape 2 pastraipoje pažymėjo, kad vienas iš skaidrumo viešuosiuose pirkimuose principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis ir konstatavo, kad VšĮ „CPO LT“ pagrįstai atmetė UAB „Lex Ano“ pasiūlymo dalis dėl to, kad pasiūlyti vaistiniai preparatai nėra VPĮ pirkimų įstatyme nustatytų principų. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdamas civilinę bylą dėl Pirkimo sąlygų apeliacine tvarka 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1033-236/2016 konstatavo, kad VšĮ „CPO LT“ nustatytos Pirkimo sąlygos dėl vaistinių preparatų registravimo Registruose nepažeidė Viešųjų pirkimų principų (78 p.). Lietuvos apeliacinis teismas nutarė, kad neregistruotų vaistinių preparatų tiekimas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų ir pirkimo tikslo (78 p.).

20.       Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nurodytą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad bendrosios kompetencijos teismai iš esmės išnagrinėjo Pirkimo dokumentų D dalies 1 lakšto 3 punkto ir Pirkimo dokumentų D dalies 2 lakšto 13 stulpelio reikalavimus ir konstatavo, kad Pirkimo dokumentai vienareikšmiškai draudė pateikti alternatyvius pasiūlymus, t. y. pirkimo objektas – konkretūs vaistiniai preparatai, kurių statusas yra aiškus, nustatant Pirkimo sąlygas dėl vaistų registracijos Registruose viešųjų pirkimų įstatymo principai nebuvo pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-236/2016 78, 83 p.). Lingvistiškai aiškindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1033-236/2016 83 punktą, teismas vertino, kad Pirkimo sąlygos dėl vaistinių preparatų registracijos Registruose buvo aiškios, t. y. vienareikšmiškos. Tuo tarpu Tarnyba Išvados 2 d. 1–4 punktuose teigia, kad Pirkimo sąlygos dėl vaistinių preparatų registracijos Registruose buvo prieštaringos, neaiškios ir dviprasmiškos.

21.       Teismas vertino, kad bendrosios kompetencijos teismų Civilinėse bylose atliktas situacijos dėl Pirkimo dokumentų reikalavimo registruoti vaistus Registruose vertinimas yra privalomas ir Tarnybai, todėl ji turėjo vadovautis sprendimais Civilinėse bylose. Pakartotinis situacijos vertinimas ir įsiteisėjusių sprendimų Civilinėse bylose kvestionavimas negalimas. Teismas, vadovaudamasis Civilinėse bylose konstatuotomis aplinkybėmis, sprendė, kad Išvados 2 dalies 1–4 punktuose nustatyti pažeidimai dėl pirkimo sąlygų neaiškumo ir dviprasmiškumo prieštarauja įsiteisėjusiems sprendimams Civilinėse bylose.

22.       Teismas pažymėjo, kad Išvados 2 d. 1.5 punkte nurodytos aplinkybės Civilinėse bylose nebuvo vertintos, todėl, įvertinęs Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos pranešime Tarnybai konstatuotas aplinkybes, Pirkimo dokumentų D dalies 2 lakšte nurodytą Pirkimo Techninę specifikaciją, bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neneigė pranešime nurodytų aplinkybių, darė išvadą, kad Išvados 1.5 punktas yra teisėtas ir pagrįstas.

23.       Teismas, vertindamas Išvados 2 dalies 2 punkte nurodytų pažeidimų pagrįstumą, nustatė, kad Pirkimo D dalies 2 lakšto 12 stulpelyje nustatytas reikalavimas pirkėjams nurodyti siūlomo vaistinio preparato ne jo registruotoją, o gamintoją. Iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Kontrolės tarnyba) 2016 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. (1.22)2R-1464 turinio teismas vertino, kad tam tikri vaistiniai preparatai gali būti gaminami keliose vietose, turėti kelis gamintojus, vaistinių preparatų tiekėjai ne visais atvejais žino tikslų vaistinio preparato gamintoją ir / ar gamybos vietą. Iš ginčo šalių teiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad vaistinio preparato gamintojas ir registruotojas ne visais atvejais sutampa, vaistinio preparato gamintojas ne visada yra nurodomas ant vaistinio preparato pakuotės.

24.       Teismas vertino, kad subjektai, norintys dalyvauti Pirkime, ne visais atvejais turi galimybes žinoti, kuris gamintojas ir kurioje konkrečioje vietoje gamins jo siūlomus vaistus. Tokios aplinkybės gali sudaryti tiekėjams objektyvias kliūtis dalyvauti Pirkime. Vadovaudamasis Kontrolės tarnybos išvadomis, teismas sprendė, kad reikalavimas nurodyti vaistinio preparato gamintoją nagrinėjamu atveju yra perteklinis ir gali sukelti sunkumų tiekėjams dalyvauti Pirkime. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių reikalavimas nurodyti vaistinio preparato gamintoją (gamybos vietą) yra būtinas. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad reikalavimas nurodyti tikslų prekės gamintojo pavadinimą yra perteklinis, nes nėra skirtas užtikrinti Pirkimo tikslą – užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigoms galimybę įsigyti reikalingas prekes, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Teismas vertino, kad Tarnyba Išvados 2 dalies 2 punkte pagrįstai konstatavo VPĮ 3 str. 1 ir 2 d. pažeidimus.

25.       Teismas, vertindamas Išvados 2 dalies 3 punkte nustatytų pažeidimų pagrįstumą, atsižvelgdamas į Pirkimo dokumentų A dalyje pateiktus nurodymus dalyviams (2.5 p., 18.2.2. p.), vadovaudamasis VPĮ 16 straipsnio 3 dalimi bei įvertinęs į bylą pateiktus viešojo pirkimo komisijos protokolus, nurodė, kad pareiga vertinti tiekėjų siūlomas kainas nustatyta pareiškėjo sudarytai komisijai, o ne perkančiosioms organizacijoms, t. y. sveikatos priežiūros įtaigoms. Komisijai nevykdant jai suteiktų įgaliojimų tikrinti, ar tiekėjų siūlomos kainos nėra per didelės, nebuvo užtikrintas Pirkimų tikslas sudaryti Pirkimo sutartis, leidžiančias sveikatos priežiūros įstaigoms įsigyti vaistinius preparatus, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad Tarnyba Išvados 2 dalies 3 punktu pagrįstai konstatavo VPĮ 3 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 3 dalies pažeidimus.

26.       Teismas, pripažinęs nepagrįstais Išvados 2 dalies 1–4 punktuose nustatytus pažeidimus bei vadovaudamasis VPĮ 82 straipsnio 2 dalimi, Išvados dalį dėl įpareigojimų / pasiūlymų grąžino perkančiajai organizacijai nagrinėti iš naujo.

IV.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lex ano“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinti Tarnybos Išvados 2 dalies 1–4 punktai, panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįsta pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28.       Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Civilinių bylų medžiaga, nes nagrinėjamos bylos ir Civilinių bylų aplinkybės iš esmės skiriasi. Civilinėse bylose nebuvo vertinama, ar Pirkimo dokumentai yra teisėti ir atitinkantys VPĮ reikalavimus, vertinimo objektu buvo, ar pagal pareiškėjo paskelbtus Pirkimo dokumentų reikalavimus trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymas buvo atmestas teisėtai. Tuo tarpu Tarnyba, vykdydama jai įstatyme įtvirtintas pareigas, tikrino Pirkimo sąlygų teisėtumą, Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų pagrįstumą ir, konstatavusi VPĮ pažeidimus, įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūras. Analogišką išvadą padarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartyje, kuria grąžino reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bylose iš esmės skiriasi pagrindiniai nagrinėjimo elementai, t. y. šalys, ginčo dalykas bei pagrindas.

29.       Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas, remdamasis išimtinai Civilinių bylų medžiaga, nepagrįstai nustatė, kad Pirkimo sąlygų nuostatos dėl reikalavimų tiekti tik Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre arba Bendrijos vaistinių preparatų registre registruotus vaistinius preparatus yra aiškios ir nedviprasmiškos. Iš pareiškėjo suformuluotų Pirkimo sąlygų nėra aišku, kokius konkrečius (konkretaus statuso) vaistinius preparatus pareiškėjas ketino įsigyti (vienur minimi tik registruoti, kitur minimi ir kitokį statusą turintys vaistiniai preparatai). Nors teismas pagrįstai nustatė, kad vardinių (neregistruotų) vaistų tiekimas į Lietuvos rinką yra teisėtas ir atitinka teisės aktų reikalavimus, bet, nepaisant to, konstatavo Išvados 2 dalies 1­4 punkte nustatytų aplinkybių neteisėtumą.

30.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas yra centrinė perkančioji organizacija, vykdanti pirkimo procedūras už sveikatos priežiūros institucijas, kurios formuoja poreikį įsigyti atitinkamus vaistinius preparatus. Teismas, spręsdamas dėl Pirkimo objekto, turėjo įvertinti į bylą pateiktus duomenis bei informaciją, pagal kurią sveikatos priežiūros institucijos patvirtino poreikį įsigyti centralizuotai ne tik Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre arba Bendrijos vaistinių preparatų registre registruotus vaistinius preparatus, tačiau ir vardinius (neregistruotus) vaistinius preparatus.

31.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, nebūdamas nei galutinio vaistinio preparato įgijėjas, nei vartotojas, savo nuožiūra ir dėl visiškai nesuprantamų priežasčių nusprendė, kad Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre ir Bendrijos registre neregistruoti vaistiniai preparatai į CPO LT katalogą neturėtų būti traukiami, nors: toks prašymas yra pateiktas sveikatos priežiūros įstaigų; dalis Pirkimo objektą sudarančių vaistinių preparatų pasiūlymo pateikimo metu nebuvo registruojami; tik šie vaistiniai preparatai gali užtikrinti itin sunkių ligonių susirgimų tinkamą gydymą. Dėl to kyla itin didelė žala viešajam interesui, kuris neabejotinai yra susijęs su itin sunkiai sergančių pacientų sveikatos apsauga ir tinkamo gydymo užtikrinimu.

32.       Pareiškėjas VšĮ „CPO LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33.       Pareiškėjas nurodo, kad Pirkimo sąlygų D dalies 1 lakšto 3 punkto sąlygos teisėtumo nagrinėjimas pareiškėjo priimtų sprendimų atmesti trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymą kontekste nereiškia, kad sąlygos teisėtumas nebuvo teismų nagrinėtas. Civilinėse bylose teismai sprendė, ar minėta pirkimo sąlyga yra neaiški bei dviprasmiška, t. y., kaip nurodė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar pažeidžia VPĮ 24 straipsnio 9 dalį, ir ar pareiškėjas galėjo tokia sąlyga remtis, atmesdamas trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymą. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo pirkimo procedūrų nutraukimą civilinėje byloje pasirinko kaip savo teisių gynimo būdą – ieškinio dalyką. Pareiškėjas įpareigojimą nutraukti pirkimo procedūras, kuris visiškai atitinka trečiojo suinteresuoto asmens reikalavimą civilinėje byloje, ginčijo administracinėje byloje. Taigi, tiek Civilinėse bylose, tiek šioje administracinėje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis tais pačiais teisiniais pagrindais, įrodinėja Prikimo sąlygų neteisėtumą, siekdamas to pačio rezultato ­– pirkimo procedūrų nutraukimo.

34.       Pareiškėjas pažymi, kad teismų nustatyta, kad jis aiškiai ir nedviprasmiškai pirkimo sąlygose nurodė, kad perka tik registruotus vaistus ir tik dėl tokių vaistų sudarė preliminariąsias sutartis. Visiems kitiems pasiūlymo formoje ir Išvadoje nurodytiems preparatams, nesant jų registracijos atitinkamuose registruose, sutartys nebuvo sudarytos.

35.       Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas Išvados 2 dalies 1 punktu įpareigoja nutraukti pirkimą ir dalyse, kuriose registracijos reikalavimo teisėtumas nekvestionuojamas. Tai reiškia, kad Išvados 2 dalies 1 punkte nenurodytoms pirkimo dalims pirkimo procedūros būtų nutraukiamos be jokio teisinio pagrindo, remiantis vien atsakovo hipotetiniais samprotavimais, kas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo.

36.       Pasak pareiškėjo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigos neregistruotus trečiojo suinteresuoto asmens tiekiamus vaistinius preparatus gali įsigyti įprasta tvarka, atskiru viešuoju pirkimu, o neregistruotų vaistinių preparatų įsigijimo Lietuvoje galimybes reglamentuoja ne pareiškėjo viešojo pirkimo sąlygos, bet FĮ ir specialios taisyklės. Visos šios aplinkybės ir argumentai buvo išnagrinėti ir įvertinti Civilinėse bylose. Trečiojo suinteresuoto asmens siekis nutraukti viešąjį gyvybiškai svarbaus produkto pirkimą atskleidžia trečiojo suinteresuoto asmens materialinį interesą.

37.        Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą arba pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo panaikinti Išvados 2 dalies 1–4 punktai ir atmesti pareiškėjo skundą visa apimtimi.

38.       Atsakovas nurodo, kad administracinės bylos ir Civilinių bylų aplinkybės iš esmės skiriasi: administracinio teismo nagrinėjimo dalyku buvo Išvados teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, tuo tarpu bendrosios kompetencijos teismų teisminio nagrinėjimo metu buvo vertinama, ar pagal Pirkimo dokumentų reikalavimus trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymas buvo atmestas teisėtai. Bendrosios kompetencijos teismai nevertino, ar Pirkimo sąlygos iš esmės atitinka VPĮ reikalavimus, t. y. nebuvo vertinama, ar Pirkimo dokumentai yra teisėti ir atitinkantys VPĮ nuostatas.

39.       Atsakovas pažymi, kad teismas panaikino Tarnybos Išvados 2 dalies 1–4 punktus nepagrįstai atsisakęs įvertinti tai, kas nebuvo įvertinta bendrosios kompetencijos teismų, t. y. sprendimas panaikinti Išvadą minėtoje dalyje priimtas teisminio nagrinėjimo metu net nevertinus šios Išvados dalies turinio teisėtumo ir pagrįstumo.

40.       Atsakovo teigimu, prieš konstatuodama Išvados 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus pažeidimus, vaistinio preparato registracijos privalomumo reikalavimo pagrįstumui įvertinti Tarnyba išanalizavo Pirkimo objektą, kurį galima būtų išskirti į prekių grupes, kurios nors ir yra susijusios pagal naudojimo paskirtį, tačiau yra skirtingos tiek teisiniu statusu, tiek joms taikomais reikalavimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

41.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

42.       Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

43.       Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

44.       Remtis šiais teisės aiškinimais privalo tiek viešojo administravimo subjektai, tiek teismai, nagrinėjantys ginčus.

45.       Šios Nutarties 19-21 punktuose nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai liudija, kad pirmosios instancijos teismas taikė prejudicinių faktų taisykles, nors tam nebuvo teisinio pagrindo – nurodytose civilinėse bylose jokiu procesiniu statusu nedalyvavo atsakovu šioje byloje esanti Viešųjų pirkimų tarnyba, todėl ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatos negalėjo būti taikomos. Teismas turėjo tirti ir vertinti visus įrodymus taikydamas bendrąsias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 straipsnis).

46.       Dėl to, nevertinant visų apeliacinio skundo argumentų, tik nurodytų argumentų pagrindu apeliaciniu skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama, o administracinė bylą šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d., 144 str. 1 d. 4 p.).

47.       Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės ABTĮ 41 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lex Ano“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. lapkričio 8 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 2 dalies 1–4 punktai, kuriuose nustatyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai dėl viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų tiekti tik Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre arba Bendrijos vaistinių preparatų registre registruotus vaistinius preparatus, neaiškumo ir dviprasmiškumo bei Viešųjų pirkimų tarnyba įpareigota iš naujo spręsti dėl 2016 m. lapkričio 8 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvados Nr. 4S-3631 įpareigojimų / pasiūlymų pareiškėjui viešajai įstaigai „CPO LT“, panaikinti ir bylą dėl šios reikalavimų dalies perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Romanas Klišauskas

        Gintaras Kryževičius

        Ramutė Ruškytė