KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mantiko“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. ir 2023 m. birželio 27 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mantiko“ skundą dėl antstolio Virginijaus Kučinsko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0072/23/00275, suinteresuoti asmenys antstolis Virginijus Kučinskas, uždaroji akcinė bendrovė „Kredito partneris“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mantiko“ (toliau – ir pareiškėja, skolininkė) pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė: 1) pripažinti antstolio Virginijaus Kučinsko (toliau – ir antstolis) veiksmus, priimant 2023 m. gegužės 5 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę Nr. S-23-72-13037 neteisėtais; 2) panaikinti antstolio Virginijaus Kučinsko 2023 m. gegužės 5 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę Nr. S-23-72-13037.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. balandžio 21 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo Nr. S-23-72-11445, kuriuo patvarkė pareiškėjai priklausančio turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir turtas) rinkos kainą nustatyti – 82 300 Eur. Pareiškėja 2023 m. balandžio 26 d. pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/23/00275, kuriuose nurodė, kad nesutinka su UAB „Turto vertė“ nustatyta turto kaina. Pareiškėja pateikė nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. K851/2202AE(231), kuriame nurodoma, kad turto vertė, apskaičiuota lyginamuoju metodu yra 75 600 Eur. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis nustatyta, kad šiai dienai turto vidutinė rinkos vertė yra 64 200 Eur. UAB „Turto vertė“ nurodoma turto vertė beveik 10 procentų didesnė nei skolininkės teikiamame ekspertizės akte nurodoma turto vertė, bei beveik 30 procentų didesnė nei viešame registre nurodyta turto vertė. Žymūs buto vertės svyravimai verčia abejoti UAB „Turto vertė“ ekspertizės metu nustatyta nerealia turto verte. Antstolis, įvertindamas turtą, rėmėsi vien tik UAB „Turto vertė“ ekspertizės metu nustatyta nekilnojamojo turto verte. Pagal įstatymus vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju antstolis neįvykdė įstatyme numatytos pareigos tinkamai įvertinti turtą, todėl pareiškėja reiškia prašymą pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais.
3. 2023 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0072/23/00275.
4. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad šiuo metu antstolis, nenustatęs realios turto kainos, tęsia vykdymo veiksmus. Antstolis Virginijus Kučinskas, žinodamas, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo, paskelbė varžytines. Paskelbus varžytines skolininkė neturi galimybių laiku realizuoti savo teisių. Įvykus varžytinėms ir pardavus skolininkei priklausantį turtą, nenustačius realios turto vertės, skolininkei bus padaryta didelė žala. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir esant skolininkei palankiam teismo sprendimui (nutarčiai), jo įvykdymas (atsižvelgiant į tai, kad turtas galimai bus parduotas) pasidarys neįmanomas.
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0072/23/00275, kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-11968-1191/2023.
6. 2023 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teisme gautas suinteresuoto asmens UAB „Kredito partneris“ atskirasis skundas, kuriame prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Suinteresuotas asmuo UAB „Kredito partneris“ atskirajame skunde nurodė, kad antstolis skolininkės turtą įkainojo didesne verte, nei įrodinėja pati pareiškėja. Turto pardavimas už kuo didesnę kainą atitinka tiek išieškotojos, tiek skolininkės interesus, taigi turto įkainojimas kuo didesne verte yra kiekvieno sąžiningai besielgiančio skolininko siekiamybė. Pardavus turtą už didesnę kainą, lėšų galėtų pakakti ne tik visiškam kreditoriaus reikalavimų patenkinimui, tačiau jų galėtų likti dar ir skolininkei. Taip pat pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė, kad antstolis ar suinteresuotas asmuo UAB „Kredito partneris“ veiktų nesąžiningai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Mantiko“ skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0072/23/00275 atmetė.
8.1. Teismas nustatė, kad antstolis Virginijus Kučinskas vykdomojoje byloje Nr. 0072/23/00275 vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-1440 dėl 68 872,46 Eur skolos, 28,74 Eur išlaidų, susijusių su hipotekos sąlygos įvykdymo įregistravimu, 190,53 Eur notaro vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų, netesybų, ir sutartinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės kreditorės UAB „Kredito partneris“ naudai.
8.2. Vykdymo proceso metu antstolis 2023 m. kovo 27 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkei UAB „Mantiko“ priklausantį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), arešto mastas – 106 000 Eur.
8.3. Antstolis 2023 m. kovo 27 d. patvarkymu Nr. S-23-72-8780 paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavesdamas atlikti UAB „Turto vertė“ dirbančiam turto vertintojui (ekspertui) Gediminui Juozui Beržiniui. Ekspertas 2023 m. balandžio 11 d./2023 m. balandžio 24 d. parengė Ekspertizės aktą Nr. 2304-004, kuriuo nustatė, jog turto rinkos vertė 2023 m. balandžio 11 d. yra 82 300 Eur. 2023 m. balandžio 21 d. patvarkymu Nr. S-23-72-11445 antstolis informavo skolininkę apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę.
8.4. Nesutikdama su ekspertizės metu nustatyta turto verte, skolininkė 2023 m. balandžio 27 d. kreipėsi į antstolį su skundu (prieštaravimu), prašydama paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Skolininkė prieštaravimuose nurodė, kad teikia ekspertizės aktą Nr. K851/2202AE(231), kuriame nurodoma, kad turto rinkos vertė, paskaičiuota lyginamuoju metodu yra 75 600 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis nurodyta, kad turto rinkos vidutinė vertė yra 64 200 Eur. UAB „Turto vertė“ nurodoma nekilnojamojo turto vertė beveik 10 procentų didesnė nei skolininkės pateiktame ekspertizės akte nurodoma turto vertė, bei beveik 30 procentų didesnė nei viešame registre nurodyta turto vertė. Žymūs nekilnojamojo turto vertės svyravimai verčia abejoti UAB „Turto vertė“ atliktu vertinimu ir duoda pagrindo manyti, kad UAB „Turto vertė“ ekspertizės metu nustatyta nereali turto vertė.
8.5. Teismas nurodė, kad antstolio paskirtas ekspertas turėjo ekspertizei atlikti reikiamą kvalifikaciją, eksperto naudotų turto vertinimo metodų pareiškėja neginčija ir nenurodo argumentų dėl Ekspertizės akto (eksperto atlikto tyrimo) ydingumo. Turto vertės nustatymo ekspertizę atliko Gediminas Juozas Beržinis, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinęs 2023 m. balandžio 11 d./2023 m. balandžio 24 d. Ekspertizės akto Nr. 2304-004 turinį, teismas sprendė, kad neturi pagrindo abejoti nei eksperto Gedimino Juozo Beržinio kompetencija ir tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei paties ekspertizės akto išvadoje nurodytos turto rinkos vertės teisingumu.
8.6. Teismas pažymėjo, kad turto vertintojo (eksperto) Gedimino Juozo Beržinio turto vertės nustatymo ekspertizės aktas parengtas 2023 m. balandžio 11 d./2023 m. balandžio 24 d., t. y. beveik metais vėliau, nei vertinimą atliko skolininkės pasitelktas turto vertintojas UAB „Jungtinis verslas“, todėl eksperto Gedimino Juozo Beržinio ekspertizės akte, kuria ir remiasi antstolis, nustatyta turto vertė laikytina aktualesne ir labiau atspindinčia realią turto rinkos vertę. Be to, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 14 d., kai buvo parengta UAB „Jungtinis verslas“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. K851/2202AE9(231), iki 2023 m. balandžio 11 d./2023 m. balandžio 24 d., kai buvo parengta UAB „Turto vertė“ nekilnojamojo turto ataskaita Nr. 2304-004 nekilnojamojo turto kaina Lietuvoje tik didėjo. Taigi turtas yra įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai.
8.7. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog antstolio pasitelkto eksperto Gedimino Juozo Beržinio 2023 m. balandžio 11 d./2023 m. balandžio 24 d. Ekspertizės aktas Nr. 2304-004 būtų nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Vien tai, kad turto vertintojo UAB „Jungtinis verslas“ nustatyta turto vertė yra kitokia (mažesnė), nei nustatė ekspertas Gediminas Juozas Beržinis, savaime nepaneigia ekspertizės akto teisingumo, juo labiau, kad UAB „Jungtinis verslas“ ekspertizės aktas, kaip minėta, yra beveik metais senesnis, nei parengtas eksperto Gedimino Juozo Beržinio. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad antstolis, nustatydamas turto rinkos vertę, pagrįstai vadovavosi Gedimino Juozo Beržinio ekspertizės akte nurodyta turto rinkos verte.
8.8. Teismas pažymėjo, kad skirtumas tarp eksperto Gedimino Juozo Beržinio nustatytos 82 300 Eur turto vertės ir skolininkės pasitelkto UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojo nurodytos 75 600 Eur turto vertės sudaro tik apie 8,14 proc., todėl toks skirtumas laikytinas neesminiu ir nesudarančiu pagrindo abejoti antstolio pasitelkto eksperto nustatyta turto verte.
8.9. Teismas nurodė, kad masinis vertinimas vertinamam turtui teisinės įtakos neturi, kadangi turtą realizuojant priverstinai, turtui įkainoti taikytinas ne masinis, o individualus vertinimas. Teismas darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pakartotinės ekspertizės skyrimas, taip pat mažesnės turto kainos nustatymas, nei šiuo metu yra nustatyta vykdymo procese, ne tik nėra tikslingas, tačiau nepagrįstai pažeistų suinteresuoto asmens UAB „Kredito partneris“ interesą atgauti jam priteistą skolą ir sudarytų sąlygas vilkinti vykdymo procesą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas skolininko prašymą paskirti pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad antstolis, nustatydamas turto vertę, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl teismas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.
9. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi suinteresuoto asmens UAB „Kredito partneris“ atskirąjį skundą tenkino ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m birželio 7 d. nutartį.
9.1. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi, nors ir neįsiteisėjusia, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, todėl yra pagrįstos abejonės dėl pareiškėjai palankaus teismo sprendimo.
9.2. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens UAB „Kredito partneris“ atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad pareiškėja, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrindė, kad antstolis ar suinteresuotas asmuo UAB „Kredito partneris“ veiktų nesąžiningai. Pardavus turtą už didesnę kainą, lėšų galėtų pakakti ne tik visiškam kreditorės reikalavimų patenkinimui, tačiau jų galėtų likti dar ir skolininkei.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Mantiko“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį, pripažinti antstolio Virginijaus Kučinsko veiksmus, priimant 2023 m. gegužės 5 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę Nr. S-23-72-13037 neteisėtais ir panaikinti antstolio Virginijaus Kučinsko 2023 m. gegužės 5 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę Nr. S-23-72-13037. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes ir priėmė ginčijamą nutartį formaliais pagrindais. Pareiškėja neturi specialių turto vertintojo žinių, todėl žinant viešame registre nurodytą nekilnojamojo turto vertę bei dviejose ekspertizėse nurodytą vertę, kyla pagrįstų abejonių, ar vykdymo proceso metu buvo nustatyta reali turto vertė.
11. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Mantiko“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo abi būtinosios sąlygos.
11.2. Pirmosios instancijos teismo ginčijamojoje nutartyje nurodytose bylose faktinės aplinkybės yra skirtingos, keliami reikalavimai yra skirtingi nei šioje byloje, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta teismų praktika.
11.3. Iš esmės vienintelis pirmosios instancijos teismo ginčijamos nutarties priėmimo motyvas yra tas, kad tos pačios sudėties teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą. Teismas pareiškėjos skundą priėmė ir išsiuntė jo kopijas šalims su reikalavimu pateikti atsiliepimus į atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra neįsiteisėjusi.
11.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ginčijamą nutartį motyvavo tuo, kad pareiškėja pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių privalėjo pagrįsti antstolio ar suinteresuoto asmens UAB „Kredito partneris“ nesąžiningumą.
11.5. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo ir jų aiškinimo.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Kredito partneris“ prašo pareiškėjos UAB „Mantiko“ atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos į jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą, kadangi išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas.
12.2. Nėra pateikta pagrįstų duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog jau nustatyta nekilnojamojo turto vertė pasikeistų, todėl turto realizavimo sustabdymas yra neproporcinga priemonė atsižvelgiant į skundo reikalavimus. Esamoje situacijoje, antstolio paskirta turto ekspertize, kurią atliko kvalifikuotas ekspertas, pareiškėjos turtas buvo įkainotas didesne verte, nei įrodinėja pareiškėja. Turto pardavimas už kuo didesnę kainą atitinka tiek išieškotojos, tiek pareiškėjos interesus. Pardavus turtą už didesnę vertę, lėšų galėtų pakakti ne tik visiškam kreditorės reikalavimų patenkinimui, tačiau jų galėtų likti dar ir pareiškėjai. Kaip tokia situacija galėtų pažeisti pareiškėjos interesus, skunde nėra motyvuota. Juo labiau, nėra argumentų išvadai, kad turtą kuo didesne rinkos verte įvertinęs ekspertas elgėsi nesąžiningai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų bei tenkintas suinteresuoto asmens prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio Virginijaus Kučinsko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0072/23/00275 pagal Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio 2023 m. vasario 9 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditorės UAB „Kredito partneris“ prašymą Nr. MK-1440 dėl 68 872,46 Eur skolos, 28,74 Eur išlaidų, susijusių su hipotekos sąlygos įvykdymo įregistravimu, 190,53 Eur notaro vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų, netesybų, ir sutartinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Mantiko“ kreditorės UAB „Kredito partneris“ naudai.
16. Antstolis 2023 m. kovo 27 d. Turto arešto aktu Nr. S-175 areštavo skolininkei UAB „Mantiko“ priklausantį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas – 106 000 Eur.
17. Antstolis 2023 m. kovo 27 d. patvarkymu Nr. S-23-72-8780 paskyrė skolininkei priklausančio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavesdamas atlikti UAB „Turto vertė“ dirbančiam turto vertintojui (ekspertui) Gediminui Juozui Beržiniui. Ekspertas 2023 m. balandžio 11 d./2023 m. balandžio 24 d. parengė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 2304-004, kuriuo nustatė, jog turto rinkos vertė 2023 m. balandžio 11 d. yra 82 300 Eur. 2023 m. balandžio 21 d. patvarkymu Nr. S-23-72-11445 antstolis informavo skolininkę apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę.
18. Nesutikdama su ekspertizės metu nustatyta turto verte, skolininkė 2023 m. balandžio 27 d. kreipėsi į antstolį su skundu (prieštaravimais), prašydama paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Skolininkė prieštaravimuose nurodė, kad teikia ekspertizės aktą Nr. K851/2202AE(231), kuriame nurodoma, kad turto rinkos vertė, paskaičiuota lyginamuoju metodu yra 75 600 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis nurodyta, kad turto rinkos vidutinė vertė yra 64 200 Eur. UAB „Turto vertė“ nurodoma nekilnojamojo turto vertė beveik 10 procentų didesnė nei skolininkės pateiktame ekspertizės akte nurodoma turto vertė, bei beveik 30 procentų didesnė nei viešame registre nurodyta turto vertė. Aukščiau nurodyti žymūs nekilnojamojo turto vertės svyravimai verčia abejoti UAB „Turto vertė“ atliktu vertinimu ir duoda pagrindo manyti, kad UAB „Turto vertė“ ekspertizės metu nustatyta nereali turto vertė. Antstolis 2023 m. gegužės 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-72-13037, kuriame atsisakė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.
19. 2023 m. gegužės 17 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma pripažinti antstolio Virginijaus Kučinsko veiksmus, priimant 2023 m. gegužės 5 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę Nr. S-23-72-13037 neteisėtais ir panaikinti antstolio Virginijaus Kučinsko 2023 m. gegužės 5 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę Nr. S-23-72-13037. Antstolis 2023 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. S-23-72-14711 skolininkės skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
20. 2023 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0072/23/00275. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0072/23/00275, kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-11968-1191/2023.
21. 2023 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teisme gautas suinteresuoto asmens UAB „Kredito partneris“ atskirasis skundas, kuriame prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui UAB „Kredito partneris“ nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus. 2023 m. birželio 23 d. teisme gautas suinteresuoto asmens UAB „Kredito partneris“ prašymas dėl trūkumų šalinimo.
22. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartimi suinteresuoto asmens UAB „Kredito partneris“ atskirąjį skundą tenkino ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2023 m birželio 7 d. nutartį, kuria buvo taikytos pareiškėjos prašytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0072/23/00275, kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-11968-1191/2023.
23. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė UAB „Mantiko“ pateikė atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. ir 2023 m. birželio 27 d. nutarčių. Apeliantė nurodo, kad teismas atmetė apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau teismo nutartis yra neįsiteisėjusi. Teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta teismų praktika ir visiškai nepagrįstai ginčijamą nutartį motyvavo tuo, kad pareiškėja pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių privalėjo pagrįsti antstolio ar suinteresuoto asmens UAB „Kredito partneris“ nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes ir priėmė ginčijamą nutartį formaliais pagrindais. Pareiškėja neturi specialių turto vertintojo žinių, todėl žinant viešame registre nurodytą nekilnojamojo turto vertę bei dviejose ekspertizėse nurodytą vertę, kyla pagrįstų abejonių, ar vykdymo proceso metu buvo nustatyta reali turto vertė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
25. Apeliantė UAB „Mantiko“ su atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties pateikė į bylą Pranešimą apie paskelbtas turto varžytynes. Antstolis Virginijus Kučinskas 2023 m. rugsėjo 6 d. pateikė į bylą Turto pardavimo iš varžytynių aktą.
26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jų teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamais klausimais, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi atsirado po pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui pateikti įrodymai priimami.
Dėl antstolio veiksmų
27. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).
28. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo įkeisto turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).
29. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį turto kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą; turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
30. Teisės aktai įpareigoja antstolį tinkamai ir teisingai nustatyti areštuoto turto kainą, tačiau įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Visgi, svarbu tai, kad įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į prieš tai nurodytus principus.
31. Byloje nustatyta, jog antstolis Virginijus Kučinskas 2023 m. kovo 27 d. patvarkymu Nr. S-23-72-8780 paskyrė skolininkei UAB „Mantiko“ priklausančio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavesdamas atlikti UAB „Turto vertė“ dirbančiam turto vertintojui (ekspertui) Gediminui Juozui Beržiniui. Ekspertas 2023 m. balandžio 11 d./2023 m. balandžio 24 d. parengė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 2304-004, kuriuo nustatė, jog turto rinkos vertė 2023 m. balandžio 11 d. yra 82 300 Eur. 2023 m. balandžio 21 d. patvarkymu Nr. S-23-72-11445 antstolis informavo skolininkę apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę. Nesutikdama su ekspertizės metu nustatyta turto verte, skolininkė 2023 m. balandžio 27 d. kreipėsi į antstolį su skundu (prieštaravimais), prašydama paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Skolininkė prieštaravimuose nurodė, kad teikia ekspertizės aktą Nr. K851/2202AE(231), kuriame nurodoma, kad turto rinkos vertė, paskaičiuota lyginamuoju metodu yra 75 600 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis nurodyta, kad turto rinkos vidutinė vertė yra 64 200 Eur. UAB „Turto vertė“ nurodoma nekilnojamojo turto vertė beveik 10 procentų didesnė nei skolininkės pateiktame ekspertizės akte nurodoma turto vertė, bei beveik 30 procentų didesnė nei viešame registre nurodyta turto vertė. Aukščiau nurodyti žymūs nekilnojamojo turto vertės svyravimai verčia abejoti UAB „Turto vertė“ atliktu vertinimu ir duoda pagrindo manyti, kad UAB „Turto vertė“ ekspertizės metu nustatyta nereali turto vertė. Antstolis 2023 m. gegužės 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-72-13037, kuriame atsisakė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. 2023 m. gegužės 17 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma pripažinti antstolio Virginijaus Kučinsko veiksmus, priimant 2023 m. gegužės 5 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę Nr. S-23-72-13037 neteisėtais ir panaikinti antstolio Virginijaus Kučinsko 2023 m. gegužės 5 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę Nr. S-23-72-13037. Antstolis 2023 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. S-23-72-14711 skolininkės skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė UAB „Mantiko“ pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino apeliantės skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes ir priėmė ginčijamą nutartį formaliais pagrindais. Apeliantė neturi specialių turto vertintojo žinių, todėl žinant viešame registre nurodytą nekilnojamojo turto vertę bei dviejose ekspertizėse nurodytą vertę, kyla pagrįstų abejonių, ar vykdymo proceso metu buvo nustatyta reali turto vertė. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344-421/2018).
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 2, 3 dalys).
34. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad kyla pagrįstų abejonių, ar vykdymo proceso metu buvo nustatyta reali turto vertė, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės abejonės yra visiškai nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kadangi antstolio paskirtas ekspertas turėjo ekspertizei atlikti reikiamą kvalifikaciją, eksperto naudotų Turto vertinimo metodų apeliantė neginčijo ir neginčija bei nenurodo argumentų dėl Ekspertizės akto (eksperto atlikto tyrimo) ydingumo. Turto vertės nustatymo ekspertizę atliko Gediminas Juozas Beržinis, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinęs 2023 m. balandžio 11 d./2023 m. balandžio 24 d. Ekspertizės akto Nr. 2304-004 turinį, apeliacinės instancijos teismas pagrindo abejoti nei eksperto Gedimino Juozo Beržinio kompetencija ir tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei paties ekspertizės akto išvadoje nurodytos turto rinkos vertės teisingumu, nenustatė.
35. Nors apeliantė nurodo, kad abejones dėl turto realios vertės kelia skirtingos viešame registre bei dvejose ekspertizėse nurodytos turto vertės, tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantės pateikta UAB „Jungtinis verslas“ 2022 m. kovo 14 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. K851/2202AE9(231), kurioje skolininkės turtas įvertintas 75 600 Eur, yra parengta 2022 m. kovo 14 d., o turtas vertintas 2022 m. vasario 23 d. Gedimino Juozo Beržinio 2023 m. balandžio 11 d./2023 m. balandžio 24 d. Ekspertizės aktas Nr. 2304-004, kuriame skolininkės turtas įvertintas 82 300 Eur, yra parengtas 2023 m. balandžio 11 d./2023 m. balandžio 24 d., o turtas vertintas 2023 m. balandžio 11 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams nuo UAB „Jungtinis verslas“ atlikto skolininkės turto vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, eksperto Gedimino Juozo Beržinio ekspertizės akte, kuria ir remiasi antstolis, nustatyta turto vertė laikytina aktualesne ir labiau atspindinčia realią skolininkės turto rinkos vertę. Byloje nėra duomenų, kad antstolio pasitelkto eksperto Gedimino Juozo Beržinio 2023 m. balandžio 11 d./2023 m. balandžio 24 d. Ekspertizės aktas Nr. 2304-004 būtų nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Vien tai, kad turto vertintojo UAB „Jungtinis verslas“ nustatyta skolininkės turto vertė yra kitokia (mažesnė), nei nustatė ekspertas Gediminas Juozas Beržinis, savaime nepaneigia ekspertizės akto teisingumo, juo labiau, kad UAB „Jungtinis verslas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kaip minėta, yra parengta daugiau negu prieš metus, skaičiuojant nuo eksperto Gedimino Juozo Beržinio parengto ekspertizės akto.
36. Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ 26.1 papunktis numato, kad nuosavybės teisės perleidimo tikslu turto rinkos vertė turi būti nustatoma taikant individualų metodą. Skolininkė savo nesutikimą su UAB „Turto vertė“ atliktu vertinimu grindžia ir VĮ Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos skolininkės turto vidutinė rinkos kaina yra 64 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad masinis vertinimas vertinamam turtui teisinės įtakos neturi, kadangi turtą realizuojant priverstinai, turtui įkainoti taikytinas ne masinis, o individualus vertinimas.
37. Kaip jau buvo minėta, įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis. Nagrinėjamu atveju turto vertinimo ekspertizė atlikta kvalifikuoto turto vertintojo, kuris yra įrašytas į turto vertintojų sąrašą. Skolininkė, antstoliui nusprendus skirti ekspertizę, prieštaravimų dėl antstolio paskirtos ekspertizės nepateikė, parinkto turto vertintojo neginčijo, nušalinimų vertintojui nereiškė, ekspertizės akto neginčijo, priežiūros įstaiga šio akto neatitikimo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nenustatė.
38. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis, nustatydamas turto rinkos vertę, pagrįstai vadovavosi Gedimino Juozo Beržinio 2023 m. balandžio 11 d./2023 m. balandžio 24 d. Ekspertizės akte Nr. 2304-004 nurodyta skolininkės turto rinkos verte. Apeliacinės instancijos teismas be kita ko atkreipia dėmesį, jog turto įvertinimas aukštesne kaina skolininkės interesų nepažeidžia, nes turto pardavimas už kuo didesnę kainą naudingas ne tik išieškotojai, bet ir skolininkei. Tuo tarpu apeliantės siekis, kad turtas būtų įvertintas mažesne kaina prieštarauja vykdymo proceso tikslams, taip pat neatitinka protingumo principo.
39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad antstolis, nustatydamas turto vertę, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
40. CPK
510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.
41. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
42. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-516/2022).
43. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020).
44. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).
45. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-843-910/2022).
46. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas pareiškėjos UAB „Mantiko“ skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi, kuria pareiškėjos skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.
47. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka yra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantei nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas (skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas) yra pagrindas konstatuoti, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – skundo tikėtino pagrįstumo. Akcentuotina, kad nesant bent vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
49. Konstatavus, kad šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (skundo tikėtino pagrįstumo), kiti atskirojo skundo argumentai tampa teisiškai nereikšmingi nagrinėjamos bylos procesiniam rezultatui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
50. Apeliantė skundė antstolio Virginijaus Kučinsko 2023 m. gegužės 5 d. patvarkymą dėl atsisakymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę Nr. S-23-72-13037. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė antstolio Virginijaus Kučinsko 2023 m. liepos 4 d. Pranešimą apie paskelbtas apeliantės turto varžytynes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskelbtos turto varžytynės ir apeliantės argumentai, kad įvykus varžytynėms ir pardavus skolininkei priklausantį turtą, nenustačius realios turto vertės, skolininkei bus padaryta didelė žala, nelemia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu toks turto realizavimas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas), tačiau tokių veiksmų vykdymas nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir vykdymo proceso/veiksmų sustabdymui. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
51. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
52. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikinęs nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. ir 2023 m. birželio 27 d. nutartis palikti nepakeistas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Edvardas Paliokas