Baudžiamoji byla Nr. 2K-309/2011

                                                                                                                (Proceso Nr. 1-40-1-00287-2009-4)

Procesinio sprendimo kategorijos:              1.2.14.5.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro Aivaro Povilaičio kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutarties.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu N. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 37 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, atleistas ir baudžiamoji byla dėl šios dalies nutraukta. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį N. B. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

              UAB „Normedas“ pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendis pakeistas nurodant, kad N. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

N. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu atleistas už tai, kad 2009 m. kovo 12 d. UAB „Normedas“ patalpose, adresu Šiauliai, Ragainės g. 73A, įgijo žinomai suklastotą tikrą UAB „Normedas“ 2009 m. kovo 12 d. įgaliojimą, išrašytą N. B. vardu, prekių pirkimui, kuriame buvo suklastotas UAB „Normedas“ direktoriaus P. P. parašas, ir 2009 m. kovo 12 d. realizavo jį pateikdamas UAB „Jupojos statybinės medžiagos“, esančios Šiauliuose, Sodo g. 26, darbuotojams.

N. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. gegužės 1 d. UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ patalpose, esančiose Šiauliuose, Sodo g. 26, suklaidinęs šios įmonės darbuotojus, neva jis veikia UAB „Normedas“ nurodymu, t. y. žinodamas, kad 2009 m. kovo 12 d. UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ yra jo pateiktas žinomai suklastotas 2009 m. kovo 12 d. įgaliojimas prekių pirkimui, pateikė jam išduotą darbo pažymėjimą ir UAB „Normedas“ vardu įsigijo įvairių prekių už 834,86 Lt, tęsdamas nusikalstamą veiką, tapačiais veiksmais, 2009 m. gegužės 5 d., įsigijo prekių už 1595,57 Lt, nors tokio UAB „Normedas“ nurodymo prekių įsigijimui nebuvo, UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų serija JSM Nr. 0540112, JSM Nr. 0540111, JSM Nr. 0541273, JSM Nr. 0540257 ir įgytų prekių UAB „Normedas“ neperdavė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ priklausantį turtą iš viso už 2430,43 Lt.

N. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio l dalies, 2 dalies 2, 4, 5 punktų nuostatas ir neužtikrino baudžiamaisiais įstatymais ginamo gėrio – nuosavybės apsaugos, teisingumo principo įgyvendinimo ir nepagrįstai išteisino N. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Šiaulių miesto apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl išsamaus ir nešališko visų įrodymų vertinimo. Kasatorius nurodo, kad keturios PVM sąskaitos faktūros, išsirašytos N. B. 2009 m. gegužės 1 d. ir 2009 m. gegužės 5 d., į UAB „Normedas“ buhalteriją nepristatytos, taip pat į bendrovę nepristatytos ir jose nurodytos prekės. Apie šių PVM sąskaitų faktūrų egzistavimą ir pagal jas paimtas prekes buvo sužinota tik po to, kai UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ buhalterija, nesulaukusi atsiskaitymo už pateiktas materialines vertybes, apie apmokėjimo vilkinimą informavo UAB „Normedas“ vadovus. Tokiu būdu N. B., 2009 m. gegužės 5 d. išeidamas iš darbo, apie šių buhalterinių dokumentų egzistavimą, jų įtraukimą į apyskaitas bei pagal juos paimtas prekes, apgaudamas bendrovės darbuotojus bei siekdamas sau materialinės naudos, tyčia jų neinformavo. Tačiau ši esminė faktinė aplinkybė pirmosios instancijos teismo netirta ir nuosprendyje neaptarta. Nepaneigdamas visų byloje surinktų kaltinančių įrodymų, teismas priėmė neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas šių teisinių klaidų neištaisė ir neišsamiai ištyrė bei įvertino apeliacinio skundo argumentus, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas. Kai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai nepatvirtina teismo išvadų, nenurodomi motyvai, kodėl vienus įrodymus teismas priima, o kitus atmeta, netiria ar neatsižvelgia į aplinkybes, galinčias paveikti nuosprendžio pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas gali ir privalo tokius pažeidimus ištaisyti, vadovaudamasis BPK 328, 329 straipsnių nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, nutartyje tik pakartojo pirmosios instancijos teismo motyvus, kad N. B. galėjęs PVM sąskaitas faktūras ir pagal jas gautas prekes perduoti UAB „Normedas“ direktoriui P. P.. Tačiau teisme apklausti liudytojai P. P., A. V., R. B. parodė, kad PVM sąskaitas faktūras tvarkė ne direktorius, o buhalterija, be to, pats N. B., išeidamas iš darbo, privalėjo patikrinti visų jo atliktų ūkinių operacijų užbaigtumą. Prokuroro apeliacinį skundą teismas atmetė, vadovaudamasis vien N. B. gynybine versija.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo argumentų

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar pagal žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytas bylos aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; ar nagrinėjant bylą nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nes, prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl išsamaus ir nešališko visų įrodymų vertinimo, o apeliacinės instancijos teismas padarytų įrodymų vertinimo klaidų neištaisė. Skunde teigiama, kad išeidamas iš darbo N. B., apgaudamas UAB „Normedas“ darbuotojus bei siekdamas sau materialinės naudos, tyčia jų neinformavo apie 2009 m. gegužės 1 ir 5 dienomis išsirašytas PVM sąskaitas faktūras bei pagal jas gautas prekes, tačiau ši esminė aplinkybė netirta ir teismų sprendimuose neaptarta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad N. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, suklaidinęs UAB „Jupojos statybinės medžiagos“ darbuotojus, apgaule įgijo šiai bendrovei priklausantį turtą. Pagal tokį kaltinimą N. B. buvo išteisintas konstatavus, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. N. B. nebuvo kaltinamas tuo, kad jis apgaule ar kokiu kitokiu nusikalstamu būdu įgijo UAB ,,Normedas“ turtą. Todėl kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, laikytini nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, pripažino, jog jos yra teisingos (pakeistas tik išteisinimo pagrindas) ir į prokuroro esminius skundo argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakė. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro Aivaro Povilaičio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Vytautas Piesliakas

                                                                                                                                            Josifas Tomaševičius

                                                                                                                                            Aldona Rakauskienė