Civilinė byla Nr. e2-1394-881/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00404-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Toimex“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė Šiaulių bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Toimex“ (toliau – UAB). Nurodė, kad atsakovės skola valstybės biudžetui 2019 m. gegužės 14 d. buvo 25 720,22 Eur. Atsakovė mokestinės nepriemokos valstybei nesumoka daugiau kaip ketverius metus. Nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti pagal sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas pasirašė 2014 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 320A-50575 išieškoti 23 832,65 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Šis sprendimas vykdomas antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje. VĮ „Regitra“ duomenimis, UAB „Toimex“ vardu registruotų transporto priemonių nėra. VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „Toimex“ turi nekilnojamojo turto nuosavybės teise, tačiau šiam turtui yra pritaikyta hipoteka, turtas yra apsunkintas, todėl galimybė išieškoti susidariusią mokestinę nepriemoką yra sumažėjusi. Antstolių informacinės sistemos vieningo vykdomųjų dokumentų sąvado duomenimis, UAB „Toimex“ turi vienuolika vykdomųjų bylų, kuriose pagal išduotus vykdomuosius dokumentus yra išieškoma 39 847,65 Eur. Vadovaujantis UAB „Toimex“ pateiktais finansinės atskaitomybės dokumentais už 2017 metus, ataskaitinių metų pabaigoje atsakovė turėjo turto už 185 562 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 263 223 Eur. UAB „Toimex“ už 2017 metus deklaravo 550 Eur nuostolių. UAB „Toimex“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 77 661 Eur viršija bendrovės turtą. UAB „Toimex“ kapitalas yra minusinis. Tai rodo, kad bendrovė bankrutuoja, nes skolos 77 661 Eur viršija turtą. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, UAB „Toimex“ yra vienas darbuotojas, skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 6 301,44 Eur.
2. Atsakovė UAB „Toimex“ su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams kartu su išlaidomis antstoliams yra 285 881,69 Eur, iš kurių 126 579,24 Eur yra įsipareigojimas AB Šiaulių bankui ir dėl kurio dengimo tvarkos yra sudaryta sutartis, įsipareigojimo dengimo pareigą perkeliant laiduotojams R. O. ir R. O.. 121 398,16 Eur dydžio įsipareigojimų grąžinimo terminai nenumatyti ir kreditoriai šių įsipareigojimų sumokėti nereikalauja, iš jų 101 146,67 Eur įsipareigojimo, kurį sudaro įsiskolinimas R. O., R. O. ir UAB „Aikara“, artimiausiu metu nebūtų reikalaujama dengti. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai apytiksliai yra 34 904,29 Eur. Atsakovė turi turto 185 531,26 Eur sumai, kurį sudaro 167 818,32 Eur nekilnojamasis turtas ir 17 712,94 Eur debitoriniai įsiskolinimai. 34 904,29 Eur suma sudaro tik 18,81 proc. bendro turimo turto vertės, todėl atsakovė yra moki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Toimex“ bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad, pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, įmonėje apskaitomas turtas 185 562 Eur sumai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 263 223 Eur, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 227 355 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 35 868 Eur.
5. Iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad įsipareigojimai kreditoriams sudaro 285 881,69 Eur, iš kurių pradelsti įsipareigojimai yra 37 904,29 Eur. Terminai grąžinti skolas kreditoriams AB Šiaulių bankui, R. O., R. O., UAB „Aikara“ ir UAB „Onvikta“ (247 977,40 Eur) nėra suėję. Atsakovė pateikė teismui Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį, kuria teismas patvirtino AB Šiaulių banko, R. O. ir R. O. susitarimą „Dėl 2015 m. vasario 27 d. dvišalės taikos sutarties Nr. TAIK-2015-001-19 sąlygų pakeitimo“. Patvirtintu susitarimu R. O., R. O. kaip laiduotojai įsipareigojo atsakyti bankui už kredito gavėjos UAB „Toimex“ prievoles pagal 2012 m. gegužės 24 d. Nr. EIF-2012-672-19 Kredito sutartį, nustatytas galutinis skolos grąžinimo terminas 2020 m. vasario 15 d. UAB „Toimex“ nuosavybes teise priklauso nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, 2 šiltnamiai, kiemo statiniai, kurių bendra vertė yra 167 818,32 Eur. Atsakovės debitoriniai įsiskolinimai yra 17 712,94 Eur.
6. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į teismų praktiką, teismas padarė išvadą, jog atsakovė neatitinka nemokios įmonės statuso, todėl nėra pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai yra 37 904,29 Eur, o turtas – 185 531,26 Eur, t. y. neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (92 765,63 Eur (185 531,26 / 2)). Lyginant pradelstų įsipareigojimų santykį tik su nekilnojamuoju turtu, pradelsti įsipareigojimai taip pat neviršija pusės nekilnojamojo turto vertės (83 909,16 Eur (167 818,32 / 2)). Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad nėra Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) numatytų sąlygų atsakovei kelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 4 straipsnis, 9 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovė nevykdo mokestinės prievolės valstybei daugiau kaip ketverius metus. Apeliantės pareiškime yra nurodyta, kad pridėtinės vertės mokesčio mokestinės nepriemokos atsakovė nesumoka nuo 2013 m. gruodžio 27 d. įstatymu nustatyto termino; nekilnojamojo turto mokesčio – nuo 2014 m. vasario 3 d.; gyventojų pajamų mokesčio – nuo 2013 m. gruodžio 31 d., mokesčio už aplinkos teršimą – nuo 2014 m. kovo 3 d.
7.2. Teismas nevertino į bylą pateiktos antstolės Terezos Gerasimovič 2018 m. lapkričio 29 d. pažymos Nr. 3.5,- S24845 apie skolos išieškojimo vykdymo eigą, adresuoto apeliantei. Antstolė šioje pažymoje informuoja, kad UAB „Toimex“ pranešė, kad įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo. Pagal UAB „Toimex“ pateiktus duomenis, areštuotos debitorių mokėtinos lėšos; realizuotas skolininko kilnojamas turtas; rotatorius ivr 4.59, skersapjūklis GCM 800 S Bosch, reismusavimo-obliavimo staklės 08-1006E, griebtuvas C3, kurie yra apskaityti bendrovės balanse. Antstolė pažymoje pažymi, kad buvo gautas bendrovės vadovo prašymas ir šis turtas buvo parduotas bendrovės pasiūlytam pirkėjui už bendrą 700 Eur kainą, 2015 m. gruodžio 22 d. surašyti turto pardavimo aktai pasiūlytam pirkėjui.
7.3. Teismų praktikoje pažymima, jog įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant ½ balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1162/2010 ir 2-1665/2011).
7.4. Atsakovės turto realizavimas yra apribotas. Jeigu turtas yra apsunkintas turto areštu (šiuo atveju įkeitimu), ši aplinkybė suteikia pagrindą spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo nemokia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2449/2013).
7.5. Atsakovė, net žinodama apie apeliantės ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, savanoriškai nesumokėjo bent dalies įsipareigojimo valstybės biudžetui, o apeliantės taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai buvo neveiksmingi. Nors apeliantė nuo 2014 m. gegužės 6 d. taiko mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus, tačiau per ketverius metus ne tik nepavyko išieškoti mokestinės nepriemokos, tačiau mokestinė nepriemoka nuo 2014 metų tik didėjo. Atsakovė tik deklaratyviai teigia, kad įsiskolinimą biudžetui padengs. Tinkamai nevykdydama mokestinių prievolių, atsakovė pažeidžia ne tik kreditorės, bet ir visuomenės bei valstybės interesus, yra nemoki, todėl turi būti pašalinta iš rinkos bankroto proceso metu.
7.6. Atsakovės finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, o tęsiasi jau pakankamai ilgai, nuo 2014 metų. Iš atsakovės pelno nuostolių ataskaitos už 2018 metus matyti, kad atsakovė veiklos nevykdo, už ataskaitinį laikotarpį negavo nei vieno euro pajamų. Be to, bendrovėje yra tik vienas darbuotojas (įmonės vadovas), šis faktas taip pat pagrindžia, kad atsakovė veiklos nevykdo, negauna pajamų, nes valstybei per ketverius metus nesumokėjo mokestinės nepriemokos.
7.7. Teismas netinkamai atsakovės įsipareigojimą AB Šiaulių bankui vertino kaip įsipareigojimą, kurio mokėjimo terminas nėra suėjęs. Atsakovė turi rimtų sunkumų, todėl šio atsakovės įsipareigojimo bankui terminas buvo pratęstas. Atsakovės teismui pateikta Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria teismas patvirtino tarp AB Šiaulių banko, R. O., R. O., UAB „Aikara“ ir UAB „Onvikta“ sudarytą susitarimą „Dėl 2015 vasario 27 d. dvišalės taikos sutarties Nr. TAIK-2015-001-19 sąlygų pakeitimo“, įrodo, kad atsakovės įsipareigojimas AB Šiaulių bankui taip pat turėtų būti laikomas pradelstu atsakovės įsipareigojimu.
7.8. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1635-221/2018 atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą. Atsakovė nuo šios nutarties priėmimo dienos nesumokėjo nei vieno euro mokestinės nepriemokos. Mokesčių mokestinė nepriemoka tik didėja, sumažėjo tik delspinigių suma, tačiau delspinigių įsiskolinimo sumažėjimą lėmė ne atsakovės geranoriškas skolos mažinimas (mokėjimas), o nuo atsakovės valios nepriklausančios objektyvios priežastys, t. y. nuo šių metų sausio 1 d. taikoma mokesčių amnestija.
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Toimex“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
12. Taigi įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Kaip pažymima teismų praktikoje, visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1860-553/2018).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į atsakovės balansą įrašyto turto vertė yra 185 531,26 Eur, o pradelsti įmonės įsipareigojimai yra 37 904,29 Eur, todėl padarė išvadą, kad įmonė nėra nemoki ĮBĮ prasme.
14. Pagal atsakovės pateiktą 2019 m. gegužės 31 d. balansą, įmonės turtas – tai 167 818 Eur materialus turtas (pastatai), 31 Eur nematerialus turtas ir 17 713 Eur trumpalaikis turtas (per vienerius metus gautinos sumos). Taigi, apeliantės nurodomas vykdymo procese jau realizuotas kilnojamasis turtas: rotatorius, skersapjūklis, reismusavimo-obliavimo staklės ir griebtuvas, įmonės balanse nėra apskaitomas, atitinkamai teismas, vertindamas įmonės turimo turto vertę, į jį neatsižvelgė.
15. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, konkrečiai, teismo nustatytos turto vertės, pirmosios instancijos teismas nevertino kaip realaus ir įmonės ilgalaikio nematerialaus turto (31 Eur), tačiau visiškai neanalizavo įmonės debitorinių skolų (17 713 Eur) išieškojimo galimybių, nors, kaip nurodoma teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).
16. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės įsipareigojimą AB Šiaulių bankui vertino kaip nepradelstą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka.
17. Vertindamas minėtą atsakovės įsipareigojimą bankui, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi, kuria teismas patvirtino AB Šiaulių banko, R. O. ir R. O. susitarimą „Dėl 2015 m. vasario 27 d. dvišalės taikos sutarties Nr. TAIK-2015-001-19 sąlygų pakeitimo“. Teismas nustatė, kad patvirtintu susitarimu R. O., R. O., kaip laiduotojai, įsipareigojo atsakyti bankui už kredito gavėjos UAB „Toimex“ prievoles pagal kredito sutartį ir susitarė dėl galutinio skolos grąžinimo termino 2020 m. vasario 15 d. Taigi nurodytu susitarimu buvo nustatyti laiduotojų R. O. ir R. O. (o ne atsakovės) įsipareigojimų vykdymo terminai, atsakovė nėra šio susitarimo šalis, todėl, nesant byloje pareikštos priešingos AB Šiaulių banko pozicijos, nėra pagrindo 126 579,24 Eur atsakovės įsipareigojimo bankui vertinti kaip nepradelsto, kas iš esmės keičia byloje nustatytą įmonės turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį.
18. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, nustačius, jog įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė, pagal teismų praktiką, galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017). Tai iš esmės atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių, kad jai nepavyksta išieškoti iš atsakovės mokestinės nepriemokos nuo 2014 metų, kad nuo 2014 metų atsakovės mokestinė nepriemoka tik didėjo ir atsakovė, net sužinojusi apie apeliantės ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, skolos bent iš dalies nepadengė. Be to, byloje yra pačios atsakovės pripažintos aplinkybės, kad atsakovės įmonėje dirba tik vienas darbuotojas (įmonės vadovas) ir jokios ūkinės komercinės veiklos atsakovė nevykdo. Pagal teismų praktiką, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018). Todėl atsakovė, nesutikdama su bankroto bylos iškėlimu, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jos finansiniai sunkumai nėra ilgalaikiai ir ji sugebės įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, todėl klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas negali priimti nutarties iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis), todėl konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Toimex“ iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Vilija Mikuckienė