Administracinė byla Nr. A-623-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00400-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.1; 12.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 2–12) į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo (toliau – ir atsakovas, teritorinis registratorius) 2013 m. spalio 3 d. sprendimą, panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir centrinis registratorius, Komisija) 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. cspr1-1 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, panaikinti daiktinių teisių į kiemo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kiemo aikštelė), registraciją, kuri buvo atlikta 2013 m. spalio 3 d.

Pareiškėjas nurodė, kad kiemo aikštelė negali būti atskiru Nekilnojamojo turto kadastro objektu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo                 (toliau – NTKĮ) 5 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atskiru Nekilnojamojo turto kadastro objektu negali būti statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Pažymėjo, kad kiemo aikštelė yra II grupės nesudėtingas statinys, todėl, sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 10 priedo 3.2 punktą, darytina išvada, kad kiemo aikštelė yra nesudėtingas statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį.

Teritorinis registratorius pažeidė NTKĮ 14 straipsnio 3 punktą, kadangi iš trečiojo suinteresuoto asmens RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, apeliantas) pateikto 1993 m. birželio 1 d. pajaus grąžinimo akto (toliau – ir pajaus aktas) neįmanoma nustatyti kiemo aikštelės kadastrinių duomenų. Centrinio registratoriaus sprendime nurodyta, jog 2013 m. rugsėjo 16 d. prašymu trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė kiemo aikštelės kadastrinių matavimų bylą bei pajaus aktą. Centrinis registratorius konstatavo, jog pajaus grąžinimo akte nurodyta, kad, be kombainų garažo ir arkinio sandėlio, į kuriuos jau yra įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės, bendrovei perduotas ir asfaltas, kuris identifikuotas kaip kadastrinių matavimų byloje aprašyta aikštelė (duomenys neskelbtini). Centrinis registratorius savo sprendimu atliko juridinio fakto konstatavimą, todėl buvo peržengtos tiek teritorinio registratoriaus, tiek centrinio registratoriaus kompetencijos ribos.

Teritorinis registratorius ir centrinis registratorius pažeidė pareiškėjo teises, kadangi pagal SĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą žemės sklypo savininkas turi statytojo teisę, todėl pagal SĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo gauti pareiškėjo sutikimą.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai)       841.2 punktą, siekiant įrašyti statinio kadastro duomenis, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir deklaracija apie statybos užbaigimą, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo privalėjo pateikti deklaraciją apie kiemo aikštelės užbaigimą, tačiau teritorinis registratorius ir centrinis registratorius ignoravo tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė deklaracijos.

Teritorinis registratorius nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 23 ir 29 straipsnių reikalavimų, kadangi iš trečiojo suinteresuoto asmens pateikto pajaus akto objektyviai neįmanoma identifikuoti kiemo aikštelės bei jos kadastrinių duomenų ar trečiojo suinteresuoto asmens teisių į kiemo aikštelę. Pajaus akte nėra Nuostatuose numatytų duomenų, būtinų nekilnojamajam daiktui bei daiktinių teisių į jį įgijėjams identifikuoti. Be to, pajaus akte nurodyti duomenys apie asfaltą neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų apie kiemo aikštelę.

Pagal NTKĮ 8 straipsnio 1, 3 dalis, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla parengiama atlikus kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Kiemo aikštelės kadastrinius duomenis, be pareiškėjo žinios ir sutikimo, trečiojo suinteresuoto asmens užsakymu fiksavo UAB „Altagis“ darbuotoja matininkė J. J. Dėl to pareiškėjas 2013 m. spalio 14 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba). Be to, kiemo aikštelės kadastrinių duomenų byloje yra nurodytas 3821 kv. m kiemo aikštelės plotas, kai iš trečiojo suinteresuoto asmens atstovo parašu patvirtintos topografinės žemės sklypo nuotraukos akivaizdžiai matyti, kad kiemo aikštelės faktinis plotas užima tik apie ketvirtadalį viso kadastrinių duomenų byloje nurodyto kiemo aikštelės ploto.

Pagal Nuostatų 32.2.5 punktą, atliekant kadastrinius matavimus statiniai yra fotografuojami, siekiant išsamiai ir vaizdžiai parodyti statinį, tačiau kiemo aikštelės kadastrinių duomenų byloje nėra šio statinio fotografijų.

Pagal Nuostatų 32.2.1 punktą, nustatant statinių kadastro duomenis, tais atvejais, kai nebuvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, tarpusavyje susiejami visi žemės sklype esantys statiniai ir sudaromas statinių išdėstymo planas. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant tik preliminarius kadastrinius matavimus, todėl, nustatant jame esančios kiemo aikštelės kadastrinius duomenis, statinių išdėstymo plane privalėjo būti išdėstyti visi žemės sklype esantys statiniai. Trečiojo suinteresuoto asmens užsakymu sudarytoje kiemo aikštelės kadastrinių duomenų byloje esantis statinių išdėstymo planas neatitinka aukščiau nurodyto reikalavimo, kadangi jame nėra pažymėto nei vieno iš pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio žemės sklype. Šią aplinkybę patvirtina žemės sklypo topografinė nuotrauka, kuri buvo suderinta su trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Pagal NTKĮ 8 straipsnio 3 dalies 9 punktą, atliekant kadastrinius matavimus nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Analogiškas reikalavimas įtvirtintas Nuostatų 32.2.4.1 punkte. Be to, vadovaujantis Nuostatų 32.2.4.1 punktu, inžinerinių statinių kadastro duomenys nustatomi iš užsakovo ar vykdytojo surinktos topografinės ar kartografinės medžiagos. Taip pat inžinerinių statinių planams sudaryti gali būti naudojama ne senesnė nei vienų metų kartografinė (topografinė) medžiaga. Pagal Nuostatų 32.2.3 punktą, nustatant statinių kadastro duomenis, nustatomos statinio centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Kiemo aikštelės kadastrinių duomenų byloje nėra pažymėtos nei centro koordinatės, nei ašių koordinatės. Dėl to kiemo aikštelės kadastriniai duomenys neatitinka NTKĮ 8 straipsnio 3 dalyje ir Nuostatų 34 punkte įtvirtintų reikalavimų. Teritorinis registratorius, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė NTKĮ 17 straipsnio 4 dalį ir Nuostatų 100 punkte įtvirtintą draudimą į kadastrą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje.

Trečiojo suinteresuoto asmens užsakymu sudarytoje kiemo aikštelės kadastrinių duomenų byloje yra klaidingai nurodyta, kad visą kiemo aikštelę (t. y. 3821 kv. m plotą) sudaro 100 procentų asfalto danga. Pagal topografinę žemės sklypo nuotrauką, kuri buvo suderinta su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, yra akivaizdu, kad tik 1000 kv. m ploto kiemo aikštelės dalį sudaro asfaltas, likusią kiemo aikštelės dalį (apie 3/4 įregistruoto ploto) sudaro cemento danga (topografinėje nuotraukoje žymima „C“ raide).

Teritorinis registratorius atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 50 –51) prašė atmesti skundą.

Teritorinis registratorius atsiliepime į skundą rėmėsi NTRĮ 5 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 1 dalies 7 punktu, NTKĮ 4 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 15 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 12 straipsnio 2 dalimi.

Nurodė, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas susijęs ne tik su teritorinio registratoriaus veiksmais, atliktais viešojo administravimo srityje, bet ir su trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisėmis į kiemo aikštelę. Dėl to šis ginčas yra tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens ir turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. 

Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu jie buvo įvertinti padarant tam tikrą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti aikštelės ir daiktinių teisių į ją įregistravimą, dokumentų, kurių pagrindu buvo įrašyti šie duomenys, neginčijo. Pareiškėjas nepagrįstai skundą grindė teisės normomis, kurios yra šiuo metu galiojančiose NTKĮ, SĮ redakcijose, nekreipdamas dėmesio į tai, kad kiemo aikštelė pastatyta 1989 m., trečiasis suinteresuotas asmuo ją įsigijo 1993 m. birželio 1 d., o pareiškėjas – 2000 m. spalio 30 d.             

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 69–73) prašė pareiškėjo skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog jis 2013 m. spalio 3 d. pajaus akto pagrindu įregistravo kiemo aikštelę (t. y. 2821 kv. m kiemo aikštelės). Pareiškėjui jo prašymu buvo įregistruota nuosavybės teisė į 1000 kv. m kiemo aikštelės. Pareiškėjo nuosavybės atsiradimo pagrindu laikytini 2000 m. spalio 30 d. pajaus grąžinimo sutartis ir važtaraštis.

Pažymėjo, kad pareiškėjui nuosavybės teisė į žemės sklypą atsirado, kai jame jau buvo pastatyta keletas ūkinių pastatų ir apskrities viršininko 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu buvo nustatytas servitutas naudotis 4,10 ha plotu trečiajam suinteresuotam asmeniui. Kiemo aikštelė pastatyta 1989 m., todėl šis statinys taip pat egzistavo minėtame žemės sklype iki pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į žemę.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir įsteigus Nekilnojamojo turto registrą iki to laiko egzistavę nekilnojamieji daiktai buvo registruojami registre atliktų kadastrinių matavimų pagrindu, o ne kaip naujai statomi.

Pareiškėjas neturi objektyvių duomenų ir negali teigti, kad aikštelės plotas registro duomenų bazėje nurodytas neteisingai. Iš Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. sausio 8 d. rašto                 Nr. 1SS-(9.5.)-51 matyti, kad 2014 m. sausio 23 d. specialistai ketino atlikti faktinį patikrinimą vietoje, tačiau apie patikrinimo rezultatus duomenų prie skundo nebuvo pridėta. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo valdo kokią nors kitą asfalto aikštelę kitoje vietoje.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu (I t., b. l. 180–188) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino teritorinio registratoriaus 2013 m. spalio 2 d. sprendimą įrašyti kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į Nekilnojamojo turto kadastrą, 2013 m. spalio 3 d. sprendimą įregistruoti ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ nuosavybės teises į kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Komisijos 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. cspr1-1.

Teismas rėmėsi NTKĮ 3 straipsnio 3 dalimi, 4 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsniu, 14 straipsniu, 17 straipsnio 4 dalimi, NTRĮ 5 straipsnio 2 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsniu, 23 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.262 straipsniu, Nuostatų 88 punktu.

Teismas pažymėjo, kad sprendime nagrinėjamas tik teritorinio registratoriaus ir centrinio registratoriaus veiksmų, įregistruojant nekilnojamąjį daiktą bei nuosavybės teises, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas išaiškino, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Tam, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėtų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, turi būti įstatymo nustatytos sąlygos: Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas ir turi būti pateikiami teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai.

Teismas nurodė, kad teritorinis registratorius ir centrinis registratorius skundžiamus sprendimus priėmė remdamiesi trečiojo suinteresuoto asmens  pateiktu pajaus aktu, kiemo aikštelės kadastrinių matavimų byla bei trečiojo suinteresuoto asmens 2013 m. rugsėjo 27 d. paaiškinamuoju raštu. Pajaus akto 3 eilutėje nurodyta, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui grąžinamas „esfaltas“, kuris buvo įgytas 1989 m. Teismas konstatavo, kad pateikti dokumentai nepatvirtino fakto, jog pajaus akte minimas „esfaltas“ bei kadastrinių matavimų byloje nurodyta bei prašoma įregistruoti kiemo aikštelė yra vienas ir tas pats objektas. Teismas pažymėjo, kad pakankamu pagrindu identifikuoti nekilnojamąjį daiktą negali būti paties suinteresuoto asmens paaiškinimas, kuriame nėra jokių patikslintų duomenų, tik nuoroda į jau anksčiau pateiktą dokumentą. Dėl to buvo pažeistas NTKĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

Teismas pažymėjo, kad atskiras pagrindas atsisakyti registruoti nekilnojamąjį daiktą nurodytas NTKĮ 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte – jei NTKĮ 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad matininkės J. J. atliktų kadastrinių matavimų metu parengtame statinių išdėstymo plane nenurodytos suformuotos aikštelės kontūro koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl to buvo pažeisti Nuostatų reikalavimai.

Teismas kritiškai įvertino Komisijos sprendime išdėstytus argumentus bei pažymėjo, kad kadastro tvarkytojo kompetencijai nėra priskirtina interpretuoti pateiktus dokumentus bei nesant tam tikrų dokumentų bei duomenų daryti išvadas dėl asmens valios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsniu, atsižvelgęs į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teismo           prašė pareiškėjo skundą atmesti bei palikti galioti atsakovo sprendimus, nepatenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu (II t., b. l. 2–8) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą, taip pat priteisti 2 000 Lt už advokato paslaugas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog administracinės bylos ginčas ir pareiškėjo reikalavimas yra susijęs ne vien su atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais, bet su pasekmėmis, t. y. pareiškėjas skundė daikto ir daiktinių teisių įregistravimą, kuris dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik pareiškėjui, bet ir trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pirmojo teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė teismo spręsti dėl bylos teismingumo, nes pareiškimu yra siekiama iš viešo registro išregistruoti trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės objektą ir daiktines teises į turtą. Esant tokiems pareiškėjo reikalavimams, trečiasis suinteresuotas asmuo turi būti atsakovu byloje, tačiau teismas atmetė prašymą. Ginčijant registratoriaus veiksmus yra nuginčijamos ir pasekmės, kurios susijusios ne tik su pareiškėjo ir registratoriaus teisėmis ir pareigomis, bet tokiu būdu daroma tiesioginė įtaka trečiojo suinteresuoto asmens teisėtiems interesams.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą dokumentą – pajaus aktą, teritorinis registratorius negalėjo nustatyti, ar perdavimo akte minima ta pati aikštelė, kurią buvo prašoma įregistruoti. Pirmosios instancijos teismas ginčo dalyku byloje laikė daikto „tapatumą“ pagal pajaus aktą ir pateiktą kadastrinių matavimų bylą. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad egzistuoja palyginama aikštelė. Jis akcentavo kadastrinių matavimų bylos trūkumus, kurie bylos nagrinėjimo eigoje buvo ištaisyti. Pažymi, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas du kartus, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų pateikti patikslintą, pataisytą kadastrinių matavimų bylą. Paskutiniame teismo posėdyje pareiškėjo atstovė negalėjo paaiškinti, ar įžvelgia kadastrinių matavimų byloje dar kokius trūkumus. Byloje yra Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas pareiškėjui apie tai, kad matininkė turi galimybę patikslinti kadastro bylos duomenis, o naikinti matininko licencijos nėra pagrindo.

Baigus bylos nagrinėjimą atsakovui nebuvo jokių formalių kliūčių patikslinti aikštelės kadastro duomenis pagal matininkės pataisytą bylą. Paaiškina, kad kadastrinių matavimų byloje papildomai buvo įbraižyti tik tame pačiame sklype esantys ir pareiškėjui priklausantys du pastatai, kurie nebuvo nubraižyti pirminėje byloje, nes joje buvo pavaizduoti tame sklype esantys trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausantys pastatai. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teisme akcentavo, jog kadastrinių matavimų byloje nebuvo taisomas nei aikštelės išsidėstymo planas, nei koordinatės, nei plotas, nei kiti, konkrečiai su registruotinu turtu susiję duomenys. Pažymi, kad dalis pareiškėjo skundo argumentų buvo susiję su trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės į aikštelę nuginčijimu.

Šiaulių apygardos administracinis teismas patenkino pareiškėjo skundą, remdamasis NTKĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad tam, jog konstatuotų nesutapimą, teismas turėjo ištirti ir neginčijamai nustatyti, kas pateiktoje kadastrinių matavimų byloje nesutampa su pajaus aktu, kuriame nėra jokių perduodamo turto kadastro duomenų. Teismas netyrė jokių faktinių aplinkybių ir nekėlė byloje dalyvaujantiems asmenims klausimo, ar įregistruota ta pati aikštelė, kuri nurodyta turto perdavimo akte. Teismas turėjo aiškinti ir tirti, kokia asfalto aikštelė egzistavo ar neegzistavo 1993 m. ir kokią 1000 kv. m aikštelę pareiškėjas perėmė už pajus.

Atkreipia dėmesį, kad neaišku, kaip teismas nustatė, kad kadastro duomenys nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, jeigu pajaus akte nebuvo jokių turto kadastro duomenų. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į atsakovo atstovo pasisakymą apie tai, jog registruojamą turtą registratorius identifikuoja pagal savininko pateiktos kadastrinių matavimų bylos duomenis, todėl registratoriui pakako trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimo, kuriame nurodoma, kad pagal turto perdavimo akte nurodytą 3 poziciją „esfaltas“ prašoma įregistruoti 70 procentų nusidėvėjusią asfalto aikštelę būtent tame žemės sklype, kurį matavo matininkė. Teismas nemotyvuotai pasisakė, kad registratoriui „neturėjo pakakti turto perdavimo akto duomenų“.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 24–33) prašo atmesti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą ir palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo galbūt padarytų procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimų ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia tik pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų vertinimu ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės į kiemo aikštelę. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata ir, nenukrypdamas nuo administraciniams teismams suteiktos kompetencijos, tyrė ir vertino išimtinai tik tai, ar atsakovas 2013 m. spalio 2 d. sprendimu įrašydamas kiemo aikštelę į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą laikėsi teisinio reglamentavimo ir pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Kiemo aikštelė buvo įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą trečiojo suinteresuoto asmens pateikto pajaus akto ir kadastrinių duomenų bylos pagrindu. Pažymėtina, kad pajaus akte nėra jokių duomenų apie kiemo aikštelę. Tai pripažįsta ir trečiasis suinteresuotas asmuo savo apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-552/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje             Nr. A520-950/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-696/2009).

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad „Atsakovas, turėdamas tik pajaus aktą, negalėjo nustatyti ir konstatuoti, jog šiame dokumente minimas „esfaltas“ yra ta pati kadastrinių matavimų byloje nurodyta aikštelė (duomenys neskelbtini)“, yra teisinga bei pagrįsta. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai atitinka teismų suformuotą praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimas administracinėje byloje                  Nr. A520 -2870/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2909/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2342/2012).

Sprendime teisingai konstatuota, kad kiemo aikštelės neįmanoma pažymėti kadastro žemėlapyje (NTKĮ 14 str. 1 d. 5 p.). Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodė, kad atskiras pagrindas atsisakyti įregistruoti nekilnojamąjį daiktą yra nurodytas NTKĮ 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pagal Nuostatų 100 punktą, į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje                             Nr. 3K-3-329/2007).

Pagal NTKĮ 8 straipsnio 3 dalies 9 punktą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu yra nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje privalomai turi būti nurodytos jo koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Byloje nėra ginčo, kad kiemo aikštelės kadastro duomenų byloje, kurios pagrindu buvo įregistruota kiemo aikštelė, nėra nurodytos kiemo aikštelės koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Pabrėžtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba konstatavo, jog 2013 m. rugsėjo 16 d. kadastro duomenų byloje matininkė nenurodė aikštelės koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje. Kadastrinė duomenų byla, kurioje nėra nurodytos nekilnojamojo daikto koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir kurioje nėra statinių išdėstymo plano su visais žemės sklype esančiais statiniais, neatitinka NTKĮ 8 straipsnio 3 dalies 9 punkto reikalavimų, Nuostatų 32.2.1, 32.2.3, 32.2.4.1 ir 34 punktų reikalavimų.

Teismas neperžengė administracinių teismų kompetencijos ribų ir patikrino tik viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad byloje yra nagrinėjamas tik teritorinio registratoriaus veiksmų, įregistruojant nekilnojamąjį daiktą bei nuosavybės teises, teisėtumas ir pagrįstumas, bei nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo klaidina teismą, nurodydamas, kad pareiškėjas savo skundu reikalavo išregistruoti kiemo aikštelę iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro. Pabrėžtina, kad pareiškėjas su skundu į pirmosios instancijos teismą kreipėsi ne dėl kiemo aikštelės išregistravimo iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro, bet dėl teritorinio registratoriaus 2013 m. spalio 2 d. sprendimo įregistruoti kiemo aikštelę Nekilnojamojo turto kadastre bei registre panaikinimo.

Teritorinis registratorius atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 22) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą.

Nurodo, kad atsakovu byloje turėjo būti trečiasis suinteresuotas asmuo, nes teismas, spręsdamas klausimą dėl registro tvarkytojo veiksmų teisėtumo, sprendė klausimą ir dėl trečiojo suinteresuoto asmens daiktinių teisių. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo panaikinta kiemo aikštelės registracija bei trečiojo suinteresuoto asmens teisė į kiemo aikštelę. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašė teismo panaikinti daiktinių teisių į kiemo aikštelę registraciją, atliktą 2013 m. spalio 3 d., nenurodydamas, kad prašo tik trečiojo suinteresuoto asmens  daiktinės teisės į kiemo aikštelę panaikinimo, tačiau teismas panaikino tik trečiojo suinteresuoto asmens daiktines teises, nepanaikindamas pareiškėjo nuosavybės teisių į išregistruotą daiktą. Tai prieštarauja NTRĮ 13 straipsniui.

Teismas netyrė jokių faktinių aplinkybių dėl įregistruotos aikštelės, kurios duomenys užfiksuoti kadastrinių matavimų byloje, tapatumo su aikštele, kuri nurodyta turto perdavimo akte, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo priimti sprendimą NTKĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Remdamasis NTRĮ 23 straipsnio 4 dalimi bei 29 straipsnio 6 punktu nurodė, kad kadastro duomenų byla kartu su kitais pateiktais dokumentais buvo pakankamas pagrindas aikštelės ir trečiojo suinteresuoto asmens daiktinių teisių į ją įregistravimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo administracinio ginčo esmę atskleidžia pareiškėjo teismui paduoto skundo reikalavimai panaikinti atsakovo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą (kuriuo, patenkinant trečiojo suinteresuoto asmens 2013-09-16 teritoriniam registratoriui paduotą prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ginčo aikštelę – kiemo aikštelę ir jo nuosavybės teisę į šią aikštelę, atsakovo buvo atlikti šiame prašyme nurodyti veiksmai); panaikinti Komisijos 2013 m. gruodžio   16 d. sprendimą Nr. cspr1-1 (kuriuo, išnagrinėjus pareiškėjo centriniam registratoriui paduotą skundą dėl paminėtų teritorinio registratoriaus veiksmų, buvo palikti galioti atsakovo 2013-10-02 sprendimas įrašyti kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į Nekilnojamojo turto kadastrą bei paminėtas atsakovo 2013 m. spalio 3 d. sprendimas. Pagal šiuos pareiškėjo teismui paduoto skundo reikalavimus bei reikalavimą panaikinti paminėtu atsakovo 2013 m. spalio 3 d. sprendimu teritorinio registratoriaus atliktą kiemo aikštelės ir daiktinės teisės į ją registraciją Nekilnojamojo turto registre, konstatuotina, kad šio administracinio ginčo esmė – pareiškėjo centriniam registratoriui apskųsti atsakovo atliktas nekilnojamojo daikto (kiemo aikštelės) kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą bei šio nekilnojamojo daikto (kiemo aikštelės) ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės į jį įregistravimas Nekilnojamojo turto registre.

Kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei į Nekilnojamojo turto registrą įstatymo lygmeniu tiesiogiai reglamentuojami NTKĮ 12 straipsnio ir NTRĮ 9 straipsnio. Pastarojo straipsnio 2 dalyje (bylai aktuali 2001-06-21 įstatymo Nr. IX-391 redakcija), be kita ko, nurodyta, kad nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą. Todėl lemiamą reikšmę šiam administraciniam ginčui išspręsti turi NTKĮ nuostatų taikymas byloje nagrinėjamoje faktinėje situacijoje.

NTKĮ 12 straipsnyje yra nurodyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą pagrindai. Pagal šio straipsnio 1 dalį (2010-07-02 įstatymo              Nr. XI-998 redakcija), atskiru Nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra:   1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Pagal jo 2 dalį, kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje (kolegija pastebi, kad šios išimtys nagrinėjamai bylai nėra aktualios), kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Aiškindama NTKĮ 12 straipsnio nuostatas dėl dokumentų, būtinų pateikti kadastro tvarkytojui, siekiant įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, kolegija pažymi, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pateikimo būtinumas yra atskirai aptartas (nurodytas) šio straipsnio 2 dalyje. Todėl tokios bylos pateikimas negali būti tapatinamas su dokumentų pateikimu aptariamo straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Tai reiškia, kad prašomo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre nekilnojamojo daikto (šiuo atveju kiemo aikštelės) kadastro duomenų bylos (šiuo atveju matininkės J. J. parengtos 2013-09-16 kadastro duomenų bylos) pateikimas teritoriniam kadastro tvarkytojui (atsakovui) negali būti prilyginamas nei vieno iš NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje išvardytų dokumentų reikšmei.

Pasisakydama dėl trečiojo suinteresuoto asmens kartu su paminėtu 2013 m. rugsėjo 16 d. prašymu teritoriniam kadastro ir registro tvarkytojui (atsakovui) pateiktų dokumentų, kolegija, vertindama jų reikšmę NTKĮ 12 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, pažymi, kad (kaip nurodyta pareiškėjo skundžiamame Komisijos 2013-12-16 sprendime) tai yra 1993 m. birželio 1 d. pajaus aktas ir trečiojo suinteresuoto asmens 2013 m. rugsėjo 27 d. paaiškinamasis raštas. Vertindama byloje esantį 1993 m. birželio 1 d. pajaus aktą NTKĮ 12 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu, kolegija, atsižvelgdama į šio akto turinį (I t., b. l. 54-55), daro išvadą, kad šis aktas gali būti priskirtas tik šios straipsnio dalies 3 punkto – rašytiniai sandoriai – pozicijai. Tačiau šiame pajaus akte, kalbant apie ginčo aikštelę, yra nurodyta, kad Gudelių žemės ūkio bendrovės komisija, grąžindama pajų pagal 1993 m. balandžio 1 d. šios bendrovės balansinę turto struktūrą Žadžiūnų žemės ūkio bendrovei, perdavė pastarajai bendrovei (jos komisijai), be kita ko, 3 šio akto pozicijoje nurodytą „Esfaltą“, kurio įsigijimo metai 1989 m., o balansinė ir likutinė vertės - 189 704 ir        179 680 (šių skaičių piniginė išraiška neįvardyta). Jokių kitų duomenų, leidžiančių suprasti, kad šioje pajaus akto pozicijoje yra kalbama apie paminėtoje 2013 m. rugsėjo 16 d. kadastro matavimo byloje nurodytą 3 821 kv. m ploto kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pajaus akte nėra. Šiame kontekste pastebėtina, kad tik taip pat paminėtame 2013 m. rugsėjo 27 d. paaiškinamajame rašte trečiasis suinteresuotas asmuo (neteikdamas jokių papildomų dokumentų) nurodė, kad pajaus akto 3 pozicijoje yra kalbama būtent apie kiemo aikštelę. Kolegija, pažymėdama tai, jog šis (toks) trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinamasis raštas NTKĮ 12 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu negali būti laikomas dokumentu apie prašomą įregistruoti kiemo aikštelę, o pajaus aktas (3-je jo pozicijoje nurodyta dalis)  informacijos apie ginčo aikštelę pakankamumo ir tikslumo aspektais akivaizdžiai neatitinka kadastro ir registro tvarkytojui NTKĮ ir NTRĮ keliamų reikalavimų įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą, daro išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens teritoriniam registratoriui (atsakovui) pateikti pajaus akto ir 2013 m. rugsėjo 16 d. kadastro matavimo bylos duomenys tarpusavyje nesutampa. Tai yra (buvo) pakankamas pagrindas atsakovui atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto (kiemo aikštelės) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (NTKĮ 14 str. 3 p.).

Atsižvelgdama į šią išvadą, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams dėl to, kad registro tvarkytojas neturi teisės interpretuoti jam pateiktus dokumentus  (t. y. atlikti tik teismui būdingą įrodomąją reikšmę turinčių dokumentų vertinimo analizę), kolegija pripažįsta teismo priimtą sprendimą teisingu ir pagrįstu. 

Taigi tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje tokio pobūdžio prašymams keliamų reikalavimų (šiame prašyme nėra pateiktas prašomų priteisti išlaidų apskaičiavimas ir jų pagrindimas). Todėl šis prašymas kolegijos nesprendžiamas šiame procesiniame dokumente.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens RŽŪB „Agrowill Žadžiūnai“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis