Civilinė byla Nr. 2S-205-278/2020

                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04847-2019-8

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:    

 (S)

                                                                                      3.3.2.4; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

  N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2020 m. vasario 19 d.

  Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6717-356/2019 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. B. teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 820 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas bei atsakyti į klausimą, ar analizuojant nagrinėjamą situaciją, galima teigti, jog ieškovas gyvena teisinėje, ar kokioje kitoje valstybėje. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-11-18 nutartimi  atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo atsakyti į klausimą, ar analizuojant nagrinėjamą situaciją, galima teigti, jog ieškovas gyvena teisinėje, ar kokioje kitoje valstybėje.

3.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio, 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nurodė, kad  į teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių sprendimų. Konstatavo, jog ieškovas kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, toks reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas bei ginčo teisme objektas ir ieškinio dalį dėl reikalavimo teismui atsakyti į suformuluotą klausimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-11-18 nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą paduotą ieškinį išnagrinėti pilnai.

5.       Nurodo, kad reikalavimą, kurį teismas atsisakė priimti, pareiškė, siekdamas, kad būtų užkirstas kelias nagrinėjant bylas teismams perrašinėti vienas kito motyvus.

6.       Tvirtina, kad yra nepateisinama, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakyti į visus jo keliamus klausimus ir spręsti klausimą dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

7.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškovo R. B. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nes atsakymo pateikimas į ieškovo suformuluotą klausimą, niekaip neapgins neva pažeistų ieškovo teisių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apelianto R. B. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

9.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį,  pareikšto ieškinio reikalavimus bei aplinkybes, kuriomis R. B. juos grindžia, taip pat atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, pagrįstai atsisakė priimti  R. B. dalį ieškinio reikalavimų.

10.       Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija –Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Suinteresuotumas yra savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013). 

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovas R. B. pareiškė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl 5 820 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei kartu suformulavo reikalavimą – atsakyti ar analizuojant nagrinėjamą situaciją, galima teigti, jog ieškovas gyvena teisinėje, ar kokioje kitoje valstybėje. Reikalavimą ieškovas motyvuoja ankstesnes jo bylas nagrinėjusių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais, procesiniuose sprendimuose perrašant motyvus iš kitose, su juo susijusiose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų.

12.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl minėto ieškovo reikalavimo, kaip nenagrinėtiną teisme, nes toks reikalavimas negali būti bylos dalyku ir tokio reikalavimo patenkinimas  R. B. savaime nesukels jokių teisinių pasekmių. Atskirojo skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas teismui pateikti atsakymą į suformuluotą klausimą yra itin glaudžiai susijęs ir su paties ieškinio argumentais, kuriuos teismas vertins spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nėra teisus tvirtindamas, jog teismas atsisakė spręsti klausimą dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kaip nustatyta iš civilinės bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti tik minėtą, antrąjį, ieškinio reikalavimą, tuo tarpu ieškinio dalis dėl kitų R. B. pareikštų reikalavimų – neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,  yra priimta ir šioje dalyje procesas vyksta Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

14.        Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

15.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta,  pagrįsta ir jos naikinti ar keisti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                          Birutė Valiulienė