Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1295-899/2017

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00774-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 6.1; 8.2; 21.11.3

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. lapkričio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,

sekretoriaujant Linai Paulauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. M.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovui S. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 3 dalį,

n u s t a t ė :

Ž. M. 2017 m. balandžio - liepos mėnesiais, neteisėtai versdamasis ūkine veikla, tai yra prekyba rūkytais mėsos gaminiais, nurodė pažįstamam asmeniui P. V., gim. (duomenys neskelbtini), įsigyti verslo liudijimą, už kurį sumokėjo pats Ž. M., po ko P. V. Ž. M. nurodymu prekiavo Ž. M. priklausančiais rūkytais mėsos gaminiais prie Korsako g. 12, Šiauliai, pastato, tam neturint leidimo, be mėsos įsigijimo ir kitų privalomų dokumentų, šeštadieniais - sekmadieniais už tai gaudamas iš Ž. M. sutartą piniginį atlygį - 10,00 - 15,00 Eur už dirbtą dieną bei rūkytų mėsos gaminių. Protokole nurodytų nusižengimų padarymo data, laikas – nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. liepos 14 d. Tuo Ž. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (galiojusio iki 2017-06-30) 93 str., 98 str., 99 str., Lietuvos Respublikos darbo kodekso (galiojančio nuo 2017-07-01) 34 str., 43 str., Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 str.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. M. pagal jam inkriminuojamus kaltinimus kaltu nepripažino ir paaiškino, kad kreipėsi į mokesčių inspekciją, ten pasakė, kad viskas yra teisinga. Prekyba vyko nuo birželio mėnesio, prekiavo P. V., adresu (duomenys neskelbtini). Atlygį mokėjo. Jam išaiškino, kad tokiu atveju žmogui reikalingas patentas, sumokėjo, sutvarkė dokumentus. Veterinarijos tarnyboje pasakė, kad gaminiams iki +17 laipsnių gali nebūti vitrinos. Augina kiaules, papjovė prieš tris mėnesius, nesupranta ką padarė, veterinarijoje mėsa yra patikrinta. Turėjo devynias kiaules, dabar liko keturios. Viską darė, ką liepė mokesčių inspekcijoje, veterinarijos tarnyboje. Gaminiai buvo naminiai. Kai atvyko pareigūnai, gavosi, kad pažeidimas, nes reikėjo licencijos, ankščiau buvo nereikalinga. R. Š. pažįsta, pas jį nuvežė rūkyti gaminius. Nuvyko į mokesčių inspekciją, išsiaiškino dėl patento. Nesiginčytų, jei bauda būtų 150 eurų, bet dabar iki 8 000 eurų, nesupranta už ką. Turi veterinarijoje dokumentus, ten yra registruota kur kiaulės. Mokesčių inspekcijoje nieko nepaaiškino, nurodė patentą išsiimti. Nėra susidūręs su tokiu dalyku. Nesuprato, kad P. blogai įdarbino. Pasakė teisybę, pripažįsta faktines aplinkybes, tik niekas neišaiškino. Su P. V. parodymais sutinka, R. Š. pasakojo neteisingai. Buvo baustas dėl nelegalaus darbo, baudos vykdymas perduotas antstolei. Kas mėnesį antstolė R. nuskaičiuoja iš sąskaitos.

2017 m. lapkričio 3 d. vykusiame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. M. pakeitė savo poziciją dėl jam inkriminuojamų kaltinimų, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad mokesčių inspekcijoje paklausė, kokie reikalingi dokumentai vykdyti prekybą maisto gaminiais. Pasakė, kad yra reikalingas patentas. Klausė, ar reikalingas kasos aparatas, sakė, kad pusę metų nereikalingas, galima išrašyti pinigų priėmimo kvitą. Paklausė dėl bendros tvarkos, kokie reikalingi dokumentai pradedant vykdyti prekybą. Su P. V. atėjo kartu ir pasakė, kad dirba kartu ir jis pas jį dirbs, nepaaiškino, kad reikia įdarbinti. Nesuprato vienas kito mokesčių inspekcijoje. Klausė, kokie dokumentai reikalingi, kad žmogus galėtų dirbti. Jiems taip paaiškino. Jis taip pat mokesčių inspekcijoje detaliai nepaaiškino. Nežinojo, kad reikia kreiptis į darbo inspekciją. Kalbėjo su keliais žmonėmis turguje, jie ir pasakė, kad reikalingas patentas. Galvojo, kad to užtenka.

Liudytojas S. R. teismo posėdyje parodė, kad Ž. M. asmeniškai nepažįstamas, konfliktų su juo nėra buvę. Buvo gautas pranešimas iš maisto veterinarijos tarnybos dėl galimai neteisėtos prekybos rūkytais mėsos gaminiais, kurią vykdo P. V., o organizuoja Ž. M.. Pagal viršininko pavedimą buvo nuvykta į nurodytą vietą, buvo pastebėtas asmuo, prekiaujantis rūkytais mėsos gaminiais (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nutarta patikrinti. Patalpoje buvo rūkyti mėsos gaminiai. P. V. nurodė, kad vykdo tik prekybą mėsos gaminiais, nurodymą prekiauti jam yra davęs Ž. M., kuris nurodė, kada ir iš kur paimti mėsos gaminius, kada ir kur palikti pinigus už prekybą. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), buvo rastas R. Š., kuris paaiškino, kad vykdo mėsos gaminių gamybą, juos išrūko, paprašytas Žydrūno, kuris palieka pinigų malkų įsigijimui bei pristato žalią mėsą. Ričardas gaminius išrūko, kuriuos pasiima M. ar Ž., apibūdino jį, bei pasiima P. V.. Už tai jam paliekama mėsos gaminių. Po to grįžus į (duomenys neskelbtini). buvo pasverti, apžiūrėti rūkyti mėsos gaminiai, dokumentai. Įsigijimo dokumentų nebuvo. Apklaustas P. V. nurodė, kad jam išpirko verslo liudijimą ir už jį sumokėjo Ž. M. ir nurodė vykdyti prekybą. Taip pat P. V. nurodė, kad Ž. M. jam moka 10 eurų per dieną, duoda rūkytų mėsos gaminių ir užpila degalų. Per dieną suprekiauja už 100 eurų sumą. Po to nuvykus pas Ž. M., šis patvirtino P. V. nurodytus duomenis. Surinkus šiuos įrodymus, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 str. 2 d., nes buvo nustatyta, kad Ž. M. pagal ANK 95 str. 1 d. baustas metų eigoje. Taip pat už nelegalaus darbuotojo samdymą. Iškvietus Ž. M. į tarnybą, supažindinant su medžiaga, aplinkybėmis, protokolu, jis neprieštaravo, sutiko ir gavo nuorašą. Dėl numatytos atsakomybės pagal minėtą straipsnį neklausė, nes buvo ne kartą baustas. Kada pirmas nusižengimas buvo nustatytas, tiksliai pasakyti negali, reikia žiūrėti į duomenis. Balandžio mėnesį išpirko liudijimą, jis prekiavo, po to liepos mėnesį užfiksavo pažeidimą. Pirma dalis - pažeidimas buvo nustatytas birželio mėnesį ir bauda paskirta liepos mėnesį, po to patikrinimas buvo liepos 14 d. Buvo svarbus nusižengimo padarymo laikas. P. V. nurodė, kad nuo balandžio mėnesio jam buvo išpirktas verslo liudijimas. 2017 m. birželio mėnesį buvo padarytas pažeidimas ir liepos mėnesį patikrinimo metu nustatytas antras pažeidimas. Iš Sodros duomenų bazės ir P. V. parodymų mato, kad balandžio mėnesį buvo išpirktas verslo liudijimas. Tarnybiniame pranešime liepos 18 d. nurodytas aplinkybes tvirtina. P. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl buhalterinės apskaitos pažeidimo pagal ANK 205 str. 2 d. Asmuo neskundė ir baudą sumokėjo. R. Š. buvo surašytas protokolas dėl neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla, jis baudą sumokėjo. R. Š. skirta 150 eurų bauda, P. V. – 30 eurų. Ž. M. pagal Sodros duomenis yra UAB vadovas, keičiasi bendrovės, vienoje jis vadovas, kitoje – darbuotojas. Kad yra nelegalaus darbo požymių, rodo, kad buvo sutarta atlikti tam tikrą darbą, už sutartą tam tikrą atlyginimą. Buvo gautos pajamos, kurios atitekdavo Ž. M., už darbą P. V. gaudavo atlyginimą, jam buvo suteiktos patalpos, kur laikyti produkciją ir kaip darbuotojui nuvažiuoti, paimti, parsivežti, prekiauti, suprekiavus atiduoti ir už darbą gauti atlygį. Numatyta, kad prekiaujant maisto produktais turi atitikti visus reikalavimus. Veterinarija išduoda maisto tvarkymo pažymėjimą, patalpų atitikimą ir panašiai. Negali atsakyti, ar leidimai išduodami fiziniams asmenims, bet prekiauja ūkininkai. Negali pasakyti dėl leidimo kaip ūkininko veiklai, bet matė, kad jis pats neprekiauja, samdo darbuotoją, jokia darbo sutartis su juo nesudaryta. Ūkininkas tegul gauna visus reikiamus leidimus ir prekiauja. Kiek tenka dalyvauti koordinaciniuose posėdžiuose dėl „šešėlio“, darbo inspekcijoje ir mokesčių inspekcijoje yra akcentuojama, kad jei asmuo savo darbuotojui išperka verslo liudijimą, nurodo dirbti darbus, suteikia įrangą, moka atlyginimą, nėra traktuojama, kad viskas tvarkoje. Turi būti registruojama kaip įmonė. Negalima fiziniams asmenims išpirkti verslo liudijimą ir daryti grupę, yra organizatorius, mokamas atlyginimas, darbo vieta. Susiklosto darbo santykiai. Verslo liudijimo išpirkimas, atlyginimo jam mokėjimas, pinigais, gaminiais, kuru nėra teisėta prekyba, taip pat nėra įsigijimo dokumentų, nefiksuojamas pardavimas. Tai darbiniai santykiai, taip pat pagal įstatymus yra privalomas buhalterinės apskaitos vedimas.

Liudytojas P. V. teismo posėdyje parodė, kad Ž. M. yra pažįstamas. Žino, kad kviestas dėl mėsos pardavimo. Ž. M. pasiūlė: „aš tau išperku patentą, turiu dokumentus, pardavinėk“. Pardavinėjo (duomenys neskelbtini), gavo įspėjimą, paskui pardavinėjo (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie parduotuvės iš automobilio. Gavo verslo liudijimą prekiauti šeštadienį, sekmadienį, gegužės mėnesio pabaigoje, birželio, liepos mėnesiais, gali būti ir balandžio, tiksliai nepamena. Verslo liudijimas išduotas jo vardu. Už jį sumokėjo Ž. M. . Jis užpildavo kuro, už dieną mokėdavo 10 eurų ir dar duodavo maisto. Ankščiau duoti parodymai yra teisingi. Mokesčių inspekcijoje pasakė, kad pagal verslo liudijimą galima prekiauti, jei yra visi dokumentai. Mokesčių inspekcijoje buvo vienas. Ž. M. sakė, kad atveš dokumentus, bet pasirodo, kad jų nėra. Kuo užsiima Ž. M., nežino. Paimdavo mėsos gaminius iš (duomenys neskelbtini) pas R.. Kaip pas R. mėsa patekdavo, nežino. Paimdavo produkciją. Padarė nusižengimą, sumokėjo paskirtą baudą. Tai buvo nelegali prekyba, nes nebuvo dokumentų. Verslo liudijimą turėjo, o mėsai dokumentų nėra. Verslo liudijime nurodyta, kad mėsos produkcija gali prekiauti nuo 2017-06-10 iki 2017-07-30. Pirmą kartą į mokesčių inspekciją važiavo su Ž. M., antrą kartą buvo vienas. Jam sakė, kad pagal verslo liudijimą, jei yra visi reikiami dokumentai mėsai, gali prekiauti. Pats nuvykęs į mokesčių inspekciją klausė, ar gali prekiauti, jam sakė „jei yra visi dokumentai“. Ž. M. žinojo, kad turi būti tam tikri dokumentai. Prekybą vykdė, o dokumentų nebuvo. Dieną baigus prekybą, gaudavo 10 eurų. Už prekybą gautus pinigus atiduodavo Ž. M., dokumentų nesurašė. Jis pristatydavo maistą ar nurodė, iš kur paimti mėsą, nurodė darbo vietą. Sutartą atlyginimą už dieną gaudavo. Darbo inspekcijoje nebuvo. Mokesčių inspekcijoje buvo tik dėl prekybos.

Liudytoja A. M. teismo posėdyje parodė, kad Ž. M. matytas kas liečia tarnybą, santykiai su juo nekonfliktiški. Paskutinį kartą buvo baustas dėl nelegalios prekybos nelegaliais maisto produktais. Dirba Valstybinėje maisto veterinarijos tarnyboje, yra maisto produktų inspektorė. Šis patikrinimas buvo atliktas dėl P. V. ir R. Š. veiklos, bet kaip organizatorius yra Ž. M.. Po šio patikrinimo gavo pranešimą, kad būtent Ž. M. vykdė prekybą mėsos gaminiais. Vykdyti prekybą mėsos gaminiais ar bet kokiai manipuliacijai su maisto produktais, ar tai prekyba, pervežimas, gamyba, reikalingas leidimas – tai yra maisto tvarkymo patvirtinimo pažymėjimas, šiuo atveju reikalingas veterinarinis patvirtinimas. Šie leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims. Fiziniams asmenims, jei kalbėti apie prekybą, tai buvo patalpose ir transporto priemonėje, tai būtų buvęs reikalingas leidimas tiek patalpoms, tiek transporto priemonei dėl higienos sąlygų išpildymo. Ž. M. į juos dėl leidimų išdavimo nesikreipė. Šiuo atveju ūkininko čia nėra, nes jei tai prekybininkas, užauginęs augalinės kilmės savo produkciją – daržovės, vaisiai, tai jam yra lengvesnės sąlygos. Jis gali ateiti su krovinio važtaraščiu, nustatytoje prekybos vietoje, kur gali prekiauti. Gyvūninės kilmės - reikalingas veterinarinis patvirtinimas maisto produktų gamybai, net jei esi ūkininkas. Jei kiaules augini, perdirbi, reikalingos atitinkamos patalpos, reikalavimai tam nemenki. Skerdimui taip pat reikalingi. Jei žmogus neturi skerdyklos, jis turi vežti į skerdyklą pasiskersti ir atvežti į perdirbimo įmonę. Šiuo atveju nieko nebuvo, tik buvo sukeliama didelė rizika vartotojų sveikatai. Nebuvo atlikta gyvulių priešskerdiminė ekspertizė, poskerdiminė ekspertizė, neatliekami tyrimai, kas galėjo sukelti susirgimus žmonėms. Jokių prašymų dėl leidimų nėra, yra registruoti dokumentai. Pavasarį buvo atvykęs kolega, galbūt ir Ž. M., klausti kokie reikalavimai įsirengiant cechą. Pagrindinis buvo ne šis asmuo, pagrindinis buvo G.. Buvo noras kažką įsirengti. Kokie tai dokumentai bebūtų, jų nematė, bet tai nebus patvirtinantys gamybos ir skerdimo patvirtintoje įmonėje dokumentai. Jie išduoda leidimus. Visų pirma, gyvulys nuperkamas, jei tai ūkininkas, bet kokiu atveju, turi būti išrašomas gyvulio važtaraštis. Veterinarijos gydytojas įvertina, ar gyvulys negydytas, ar jam nėra leisti antibiotikai, kurių negali būti skerdžiamo gyvulio mėsoje. Su šiuo dokumentu jis važiuoja į patvirtintą skerdyklą, ten yra veterinarijos gydytojas, nuolat dirbantis, jis įvertina gyvulio būklę, ar gyvulys neserga užkrečiamomis, neužkrečiamomis ligomis, tuomet vykdomas skerdimas higieninėse sąlygose ir atliekamas tyrimas. Šiuo atveju dėl kiaulių skerdimo atliekama trichiniloskopija, atliekama veterinarinė ekspertizė ir išrašomas dokumentas, gyvulio mėsa suženklinama atitinkamu spaudu, kad galima tiekti į rinką. Jei asmuo pats augina kiaules, jis turi būti registruotas kaip laikytojas, jis gali gyvulį transportuoti į skerdyklą, pasiskersti jį, tinkamomis sąlygomis skerdiena gabenama į mėsos perdirbimo įmonę, pagaminama pagal ūkininko užsakymą. Šiuo atveju, jei kalbama apie vieną kiaulę ar net tris, tai neatitinka tikrovės. Nežino apie registruotas kiaules. Kiekiai neatitinka realybės, nes mėsos gaminių tą dieną sulaikė apie toną ir nežiūrint į tai buvo liepta sunaikinti produkciją, to nepadarė ir toliau rinkoje realizavo. Policija nustatė, kad prekiavo.

Liudytoja R. M. teismo posėdyje parodė, kad užauginus kiaules, reikalingi leidimai. Gamybai reikalingas veterinarinis patvirtinimas, patikrintos gyvos kiaulės, patikrinta skerdiena, leidimas gamybai, tokiu atveju galima gaminti ir pačiam prekiauti. Šiuo atveju asmuo dokumentų neturėjo. Paaiškinimai nepateisina padarytų pažeidimų, jie nepateikė jokių dokumentų. Jei neturi leidimo gamybai, tai negali gaminti ir tiekti į rinką. Dėl trichineliozės patikrinimo aktas, tai galėtų būtų pradinis dokumentas, jis nebuvo pateiktas.

Liudytojas E. B. teismo posėdyje parodė, kad buvo gauta informacija, pagal kurią vyko į (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu buvo nustatyta, kad prekyvietėje buvo pardavinėjami mėsos gaminiai. Užėjus į prekyvietę, pastebėjo, kad yra nemažas kiekis mėsos gaminių be apskaitos dokumentų. Visą tai įformino. Protokolo surašymo iniciatorius buvo S. R.. Nelegalus darbas - tai buvo vienas asmuo, kuris tuo metu prekiavo mėsos gaminiais, jo pavardės nepamena, vardas P.. Dėl apskaitos taisyklių pažeidimo - tai mėsos gaminiai buvo pardavinėjami be jokių dokumentų, neįtraukiant gaminių į apskaitą, neišrašomi kvitai. Gaminiams nebuvo jokių apskaitos dokumentų, įrodančių jų kilmę. P. V. trumpai minėjo, kad tai ne jo, jis yra kaip samdomas darbuotojas. Minėjo, kad vienas asmuo jam atveža mėsos gaminius ir moka atlygį už prekybą. Produkcija, rasta patalpose, buvo be įsigijimo, pristatymo, ženklinimo dokumentų.

Liudytojas D. B. teismo posėdyje parodė, kad pagal FNTT pavedimą liepos mėnesį buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) gatvę, kadangi turėjo informacijos, kad yra prekiaujama mėsos produktais. Stebint parduotuvę, matė, kad dalyvaujantis P. prekiauja braškėmis bei užeina į mėsos parduotuvę. Paklausė „ar jis prekiauja?“, jis atsakė teigiamai. Paprašė mėsos, jis pasvėrė, tuomet prisistatė pareigūnais, pateikė pavedimą dėl atliekamo patikrinimo. Patikrinimo metu paaiškino, kad asmuo, vardu Ž., jam yra išpirkęs verslo liudijimą, moka atlyginimą už suprekiautą dieną, moka atlyginimą, atsiskaito mėsos gaminiais, užpila kuro. Mėsos gaminius pasiima iš rūkyklos ar pristato Ž.. Paprašius parodyti, jis geranoriškai sutiko, parodė rūkyklą (duomenys neskelbtini) kaime, kur darbavosi asmuo, vardu R.. Jis paaiškino, kad už atlygį ir paliekamus mėsos gaminius išrūko mėsą asmeniui, vardu Ž.. Kad tai nelegalus darbas, rodo mokamas atlyginimas piliečiui P., atsiskaitoma tiek grynais pinigais, tiek paliekant kuro, tiek mėsos gaminiais. Rūkykloje taip pat kaip atlygis paliekami mėsos gaminiai. Darbo santykius reikėjo įforminti darbo sutartimi. Verslo liudijimą Petras pirko ne pats, jį išpirko Ž. M., kuris tą veiklą ir organizavo.

Liudytojas R. Š. teismo posėdyje parodė, kad salėje esantis pareigūnas jį apklausė, gavo baudą, kurią susimokėjo. Ž. M. šiek tiek pažįstamas. Susitiko turguje, kadangi prekiavo uogomis, jis pasiteiravo „ar galima parūkyti mėsą?“. Mėsą rūko tik dėl savęs. Ž. M. paprašė, jis – mėsą išrūkė. Tai vyko šiemet, prieš kelias dienas iki patikrinimo. Tikriausiai tai buvo kiauliena, jo neklausė, kam jis ją rūko. Rado tiek kiek pasvėrė. Mėsą pristatydavo ir pasiimdavo jis Parodymai teisingi, kuriuos davė pareigūnui. Paaiškinime teisingai nurodė, kad P. ir Ž. atvažiuodavo. Nei Ž., nei P. pinigų nemokėjo, parūpino malkas. Už mėsos išrūkymą Ž. atsiskaitydavo mėsos gaminiais.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Ši teisės norma yra blanketinė ir nusiunčia į kitą norminį aktą, kuris nustato nelegalaus darbo sąvoką. Toks teisės aktas yra nagrinėjamo įvykio metu galiojęs (galiojo iki 2017-06-30) Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK). Šio kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegalus darbas - darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš alternatyvių DK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytų požymių. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti tokie nelegalaus darbo požymiai: yra darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties.

DK 99 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų. Ji turi būti sudaroma raštu. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu (pagal dabar galiojantį ANK – 95 str.), o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius (pagal pažeidimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą): 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-132-557/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-172-309/2017 ir kt.).

Pabrėžtina, kad jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

ANK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, panaudojant šiai veiklai nelegaliai dirbančių asmenų darbą, užtraukia baudą nuo 1 700 iki 3 000 eurų.

Nors Ž. M. iš pradžių ir neprisipažino, kad padarė administracinius nusižengimus (vėliau savo kaltę pripažino, išreiškė gailestį), tačiau jo kaltė padarius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 4); Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-05-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybai, kuriame nurodyta, kad 2017-05-13 atliekant patikrinimą (duomenys neskelbtini), esančioje mašinų parkavimo aikštelėje, P. V., pagal paaiškinimą, paprašytas Ž. M., iš transporto priemonės prekiavo neženklintais mėsos gaminiais be įsigijimą, saugą ir kokybę patvirtinančių dokumentų (b. l. 5); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo S. R. tarnybiniais pranešimais (b. l. 6, 7, 25-27); Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2017-07-14 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10); Ž. M., P. V. ir R. Š. paaiškinimais (b. l. 16-20); Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-07-14 patikrinimo aktu turgavietėse (prekyvietėse) prekiautojui/prekybos vietai (vitrinai prekybos centre ar kitose patalpose) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-24); išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 28-29), liudytojų S. R., P. V., A. M., R. M., E. B., D. B., R. Š. teisme duotais parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad tarp Ž. M. ir P. V. buvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai. Teisme liudytojas P. V. parodė, kad Ž. M. pasiūlė: „aš tau išperku patentą, turiu dokumentus, pardavinėk“; pardavinėjo (duomenys neskelbtini)., gavo įspėjimą, paskui pardavinėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, aikštelėje prie parduotuvės iš automobilio; gavo verslo liudijimą prekiauti šeštadienį, sekmadienį, gegužės mėnesio pabaigoje, birželio, liepos mėnesiais, gali būti ir balandžio, tiksliai nepamena; užpildavo kuro, už dieną mokėdavo 10 eurų ir dar duodavo maisto; Ž. M. sakė, kad atveš dokumentus, bet pasirodo, kad jų nėra; sutartą atlyginimą už dieną gaudavo; tai buvo nelegali prekyba, nes nebuvo dokumentų; verslo liudijimą turėjo, o mėsai dokumentų nėra; Ž. M. žinojo, kad turi būti tam tikri dokumentai; dieną baigus prekybą, gaudavo 10 eurų; paimdavo mėsos gaminius iš (duomenys neskelbtini) pas R.; už prekybą gautus pinigus atiduodavo Ž. M., dokumentų nesurašė; jis pristatydavo maistą ar nurodė, iš kur paimti mėsą, nurodė darbo vietą; sutartą atlyginimą už dieną gaudavo. Šie liudytojo teisme duoti parodymai yra logiški, nuoseklūs, atitinkantys pirminiame jo paaiškinime užfiksuotas aplinkybes (b. l. 17). Iš esmės analogiškas aplinkybes pirminiame savo paaiškinime nurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. M., t. y. buvo sugalvojęs užsiimti prekyba rūkytais mėsos gaminiais; pasiūlė P. V. pradėti prekybą rūkytais mėsos gaminiais; nuvyko į Šiaulių apskrities VMI, kur P. V. išsiėmė verslo liudijimą, už kurį sumokėjo jis; R. pagamindavo mėsos gaminius ir išrūkydavo; išrūkytus mėsos gaminius iš Ričardo paimdavo P. V.; po to P. V. šiuos mėsos gaminius parduodavo prie (duomenys neskelbtini); parduodavo produkcijos už maždaug 100 eurų; pinigus P. V. palikdavo adresu Korsako g. 12, Šiauliai, kuriuos jis pasiimdavo; P. V. už darbą mokėdavo 10 - 15 eurų už dieną, duodavo mėsos gaminių, užpildavo dujų į jo automobilį (b. l. 16). Akivaizdu, kad P. V. realiai dirbo, nors rašytinė darbo sutartis su juo sudaryta nebuvo, taip pat nebuvo pranešta Sodros teritoriniam skyriui apie P. V. įdarbinimą. Be to, aplinkybę, kad P. V. dirbo Ž. M., patvirtina ir tai, kad pinigus, gautus už parduotą produkciją, pasiimdavo Ž. M.. Akivaizdu, kad rūkytos mėsos gaminių prekybai vadovavo Ž. M., kadangi jis apmokėjo P. V. išduoto patento išlaidas, jis surado asmenį, kuris paruoš ir išrūkys mėsos gaminius, nurodė patalpas, kuriose buvo laikomi mėsos gaminiai bei prie kurių buvo prekiaujama, už darbą P. V. buvo mokami ne tik pinigai, bet atsiskaitoma rūkytais mėsos gaminiais bei buvo pilamas kuras į jo automobilį. Svarbu pažymėti, kad atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių. Šiuo atveju, kad už darbą buvo atlyginama tiek pinigais (P. V. gaudavo 10 - 15 eurų už dieną), tiek natūra (P. V. už prekybą atlyginant rūkytais mėsos gaminiais bei į automobilį įpilant kuro), patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas P. V. bei administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. M., kuris teisme parodė, kad atlygį jam mokėjo. Teismo vertinimu, Ž. M. nurodyta aplinkybė, kad mokesčių inspekcijoje jam buvo nurodyta, kad reikia išsiimti patentą, kad vieni kitų nesuprato ir nesusikalbėjo, nelaikytina administracinę atsakomybę eliminuojančia, kadangi pats Ž. M., nuvykęs į mokesčių inspekciją, neišsamiai ir netiksliai nurodė visas aplinkybes dėl prekybos per kitą asmenį, ką iš esmės pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu, dėl atitinkamos konsultacijos nesikreipė į darbo inspekciją. Be to, byloje nėra duomenų, kad pats Ž. M. būtų prekiavęs jam priklausančiais rūkytais mėsos gaminiai, tai jo nurodymų darydavo tik P. V., kas leidžia pagrįstai manyti, kad tarp P. V. ir Ž. M. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad Ž. M. už analogiškus teisės pažeidimus, t. y. nelegalų darbą, praeityje administracine tvarka baustas net du kartus, kas rodo, kad Ž. M. yra žinoma, kas yra nelegalus darbas ir kokios pasekmės už tai numatytos.

Iš bylos aplinkybių taip pat matyti, kad Ž. M. vertėsi rūkytų mėsos gaminių prekyba, neturėdamas leidimo tokiai veiklai, be mėsos įsigijimo ir kitų privalomų dokumentų. Šias aplinkybes patvirtina teisme liudytojų duoti parodymai. Liudytoja A. M. teisme parodė, kad vykdyti prekybą mėsos gaminiais ar bet kokiai manipuliacijai su maisto produktais, ar tai prekyba, pervežimas, gamyba, reikalingas leidimas – tai yra maisto tvarkymo patvirtinimo pažymėjimas, šiuo atveju reikalingas veterinarinis patvirtinimas; šie leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims; fiziniams asmenims, jei kalbėti apie prekybą, tai buvo patalpose ir transporto priemonėje, tai būtų buvęs reikalingas leidimas tiek patalpoms, tiek transporto priemonei dėl higienos sąlygų išpildymo; Ž. M. į juos dėl leidimų išdavimo nesikreipė; gyvūninės kilmės reikalingas veterinarinis patvirtintas maisto produktų gamybai, net jei esi ūkininkas; jei kiaules augini, perdirbi, reikalingos atitinkamos patalpos, reikalavimai tam nemenki; skerdimui taip pat reikalingi; nebuvo atlikta gyvulių priešskerdiminė ekspertizė, poskerdiminė ekspertizė, neatliekami tyrimai, kas galėjo sukelti susirgimus žmonėms; jokių prašymų dėl leidimų nėra, pas juos yra registruoti dokumentai; jie išduoda leidimus; mėsos gaminių tą dieną sulaikė apie toną ir nežiūrint į tai buvo liepta sunaikinti produkciją, to nepadarė ir toliau rinkoje realizavo. Liudytoja R. M. teisme parodė, kad užauginus kiaules, reikalingi leidimai; gamybai reikalingas veterinarinis patvirtinimas; patikrintos gyvos kiaulės, patikrinta skerdiena, leidimas gamybai, tokiu atveju galima gaminti ir pačiam prekiauti; šiuo atveju asmuo dokumentų neturėjo; jei neturi leidimo gamybai, tai negali gaminti ir tiekti į rinką; dėl trichineliozės patikrinimo aktas, tai galėtų būtų pradinis dokumentas, jis nebuvo pateiktas. Akivaizdu, kad Ž. M. ne tik neturėjo leidimo prekiauti rūkytais mėsos gaminiais, bet ir neturėjo veterinarinių patvirtinimų dėl mėsos tinkamumo jai realizuoti. Šių aplinkybių nepaneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. M., teismui nepateikė nei leidimo, leidžiančio prekiauti mėsos gaminiais, nei reikiamų mėsos įgijimo ar veterinarinio patikrinimo dokumentų (trinichinelinių lervų tyrimo pranešimas, kurį pateikė Ž. M., – tik pradinis dokumentas), kas rodo, kad Ž. M. veikė neteisėtai. Vadovaujantis teismų praktika, vienas iš esminių ATPK 173 str. 1 d. (pagal dabar galiojantį ANK – 127 str.) numatyto pažeidimo požymių yra veiklos, vykdomos neturint leidimo ar licencijos, versliškumas, tai yra sistemingas, pastovus, nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant iš jos gauti pajamų. Vertimasis neteisėta komercine veikla negali būti pripažintas vienkartinis asmens veikimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartis byloje Nr. N662-176/2010, 2011 m. sausio 31 d. nutartis byloje Nr. N444-98/2011 ir kt.). Šiuo atveju iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad Ž. M. veiksmuose akivaizdžiai yra versliškumo požymių, t. y. rūkytais mėsos gaminiais buvo prekiaujama sistemingai, kaip pirminiame paaiškinime nurodė liudytojas P. V. „pagrinde aš prekiaudavau šeštadieniais ir sekmadieniais“, „mėsos gaminius esu pardavinėjęs iš automobilio ir (duomenys neskelbtini).“. Pats Ž. M. pirminiame paaiškinime taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad „P. V. mėsos gaminius parduodavo prie (duomenys neskelbtini); yra nuvažiavęs ir į (duomenys neskelbtini), per dieną P. V. suprekiaudavo produkcijos už 100 Eur“, kas vėlgi patvirtina, kad tai buvo ne vienkartinis veikimas, o pastovus ir pasikartojantis užsiėmimas. Be to, buvo rastas ir nemažas kiekis mėsos, kuri dėl dokumentacijos stokos neturėjo būti patiekta į rinką. Svarbia laikytina ir ta aplinkybė, kad Ž. M., versdamasis rūkytų mėsos gaminių prekyba, šiai veiklai panaudojo ir nelegaliai dirbančio P. V. darbą. Tai, kad pats Ž. M. paskutiniame teismo posėdyje pakeitė savo poziciją dėl jam inkriminuojamo kaltinimo ir savo kaltę pripažino, tik patvirtina aplinkybę, kad tokie jo veiksmai buvo neteisėti.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad Ž. M. veika atitinka nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, nes Ž. M. P. V. už prekybą Ž. M. priklausančiais rūkytais mėsos gaminiais mokėdavo sutartą piniginį atlygį - 10,00 - 15,00 Eur už dirbtą dieną bei duodavo rūkytų mėsos gaminių, t. y. Ž. M. neteisėtoje ūkinėje veikloje protokole nurodytu laiku nelegaliai dirbo P. V., buvo akivaizdus susitarimas tarp šių asmenų dėl darbo funkcijos atlikimo, paklusimas nustatytai Ž. M. tvarkai, tačiau nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Be to, iš byloje esančių duomenų, matyti, kad Ž. M. už nelegalų darbą baudžiamas pakartotinai, ankstesnės paskirtos baudos dar nėra sumokėjęs. Taip pat Ž. M. veika atitinka nusižengimo, numatyto ANK 127 straipsnio 3 dalyje, požymius, nes Ž. M. neteisėtai vertėsi ūkine veikla, tai yra prekyba rūkytais mėsos gaminiais, tam neturėdamas leidimo, be mėsos įsigijimo ir kitų privalomų dokumentų, bei panaudodamas šiai veiklai nelegaliai dirbančio asmens darbą. 

Ž. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino dėl nusižengimų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.) nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, pažeidimų pobūdį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Ž. M. už kiekvieną administracinį nusižengimą skirtinos nuobaudos – minimalaus dydžio baudos. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, paskirtos nuobaudos subendrinamos apėmimo būdu.

Mažinti Ž. M. skirtinas baudas, teismo nuomone, nėra pagrindo, kadangi, kaip jau buvo minėta, už nelegalų darbą per gana neilgą laiko tarpą asmuo baustinas jau trečią kartą, reikiamų išvadų nedaro, toliau daro žalą įstatymo saugomoms vertybėms.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 38 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

Ž. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.

Ž. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą –  1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, galutinę nuobaudą Ž. M. skirti 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                     Bronius Vinciūnas