Byla Nr. TS-106-1096/2023
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. spalio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. RV-25-3155, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-312/2016 M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. lapkričio 11 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. lapkričio 11 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 2/3 bausmės suėjo 2022 m. kovo 11 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugsėjo 27 d. – 2 metai 1 mėnesis 15 dienų.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. RV-25-3155 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam M. G., rekomenduojant nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.
Komisija, priimdama šį Nutarimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turimais duomenimis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. deda pastangas įsidarbinti, parašė prašymą pervesti antstoliui 10 Eur, dalyvavo intervencinėse ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisija pažymi, kad nuteistasis dirbo daugelyje bendrovių, tačiau dėl itin dažnos darboviečių kaitos nuoseklios darbinės patirties neįgijo. Nusikaltimo įvykdymo metu buvo bedarbis. Jo nuostatos mokymosi ir darbinės veiklos atžvilgiu bausmės atlikomo metu teigiamos. Nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nuteistasis dirba bausmės atlikimo vietoje tvarkiniu. Šiuo metu nuteistasis formaliai yra patvirtinęs savo galimybę dirbti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistasis turi finansinių sunkumų dėl priteistų ieškinių, nesumokėtų administracinių baudų. Jo vykdyti nusikaltimai siejami su finansinėmis paskatomis bei nepakankama nuteistojo motyvacija siekti išskirtinai tik legalaus pragyvenimo šaltinio. Pagal 2023 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus pažymą, nuteistasis skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 9 046,67 Eur. Iš darbinės išmokos išskaičiuota 9,64 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 216,77 Eur. Interviu metu nuteistasis teigė, kad priteisus ieškinius atlygins, kai išeis į laisvę ir pradės dirbti. Pažymėtina tai, kad teisės pažeidėjo nusikalstamas elgesys siejasi su psichiką veikiančių medžiagų vartojimo kontrolės sunkumais. Ankščiau teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Bausmės atlikimo metu, Marijampolės kalėjime, baustas administracine tvarka už amfetamino vartojimą. Vilniaus kalėjime, atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistasis neigia narkotinių medžiagų vartojimą laisvėje, tačiau Marijampolės kalėjime vertinimo metu teigė, kad laisvėje vartojo heroiną apie 5 metus, marihuaną rūkydavo kiekvieną dieną. Nuteistojo teigimu, dėl vartojimo problemų neturi. Tačiau bausmės atliko metu tris kartus baustas už alkoholio vartojimą. Marijampolės kalėjime nuteistasis buvo išreiškęs norą gydytis nuo priklausomybės, tačiau tam neturėjo galimybių, todėl buvo perkeltas į Vilniaus kalėjimą. Pažymėtina, kad Vilniaus kalėjime nuteistasis poreikio persikelti į Priklausomybių reabilitacijos centro patalpas neišreiškė. Nuteistasis dalyvavo intervencinėse ir pozityvaus užimtumo priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai. Nutarime nurodoma, kad su teisėsaugos pareigūnais nuteistasis pirmą kartą susidūrė 16 metų, pirmojo teistumo metu jam buvo 17 metų. Neigiamos nuostatos įstatymų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Teistas 9 kartus, keliolika kartų už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Tai rodo, jog nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nebuvo atsitiktinės, priešingai, buvo nulemtos susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, todėl puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą. Tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nepadarė ir neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, kas rodo visuomenės vertybių sistemos atmetimą, neigiamą požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau pažeidė sąlygas. Bausmės atlikimo metu 10 kartų baustas drausmine tvarka (3 kartus už alkoholio vartojimą), 1 kartą administracine tvarka (narkotinių medžiagų vartojimas), kas rodo, kad jo struktūruotoje aplinkoje pastarasis taip pat negeba kontroliuoti savo elgesio ir keisti jo teigiama linkme. Nuo 2020 m. nėra užfiksuoti režimo pažeidimai, taigi, pastaruoju metu stebima labiau teigiama nuteistojo elgesio dinamika. Nuteistasis dalyvavo intervencinėje priemonėje, kurios metu buvo stebima socialiai priimtina vertybinė sistema, prokriminalinės nuostatos nefiksuotos. Pažymima kad užsiėmimų eigoje sustiprėjo ne tik vidinė nuteistojo motyvacija, bet ir pasitikėjimas savo gebėjimais pakeisti savo elgesį. Nuteistasis linkęs šį procesą prioretizuoti. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, smurtinio – vidutinė. Nuteistasis tęsia dalyvavimą rekomenduojamose socialinės reabilitacijos prevencinėse bei intervencinėse priemonėse, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius. Taigi konstatuota, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankamai akivaizdi, todėl rekomenduota nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.
Nuteistasis M. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. RV-25-3155 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.
Skunde nurodo, kad Komisija akivaizdžiai šališkai išnagrinėjo bei įvertino teigiamas ir neigiamas charakterizuojančius duomenis, tam dirbtinai apsunkino jo teisinę padėtį. Taip pat tokiais neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – ir BVK) nustatyta tvarka, neužtikrino tinkamą BVK taikymą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, bei pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą vykdant teisingumą ir kitus teisės aktus bei galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.
Nuteistasis M. G. nurodo, jog Komisija priimdama Nutarimą dėl lygtinio paleidimo nesivadovavo Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvada, kuri buvo sudaryta 2023 m. rugsėjo 28 d. Nr. RV-25-2960. Socialinio tyrimo išvadoje bei dokumentų valdymo sistemoje aiškiai nurodoma, kad jis bausmės atlikimo metu dirbo Marijampolės kalėjime nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. įrangos gamybos ceche – šaltkalviu. Taip pat pažymi, kad Marijampolės kalėjime įgijo vidurinį išsilavinimą ir Marijampolės profesinio rengimo centre šaltkalvio įrankininko, šaltkalvio remontininko, metalo apdirbimo staklininko profesines konsultacijas. Tai įrodo, kad jis savo tikslo siekia teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. akivaizdžiai stengėsi mokytis ir neprarasti darbo įgūdžių, kas yra labai svarbu ir aktualu po bausmės atlikimo įsidarbinti pagal įgytą profesine kvalifikacija.
Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės atlikimo metu buvo perkeltas iš Marijampolės kalėjimo į Vilniaus kalėjimą tęsti bausmės atlikimą persikeliant į Priklausomybių reabilitacijos centro patalpas, tačiau jis dalyvavo ir dalyvaus iki šiol įvairiuose užsiėmimuose, kurie motyvuoja asmenys sveikti nuo priklausomybės ligų, todėl nusprendė tuo pačiu įsidarbinti Vilniaus kalėjime. Ne kartą paštu kreipėsi į Vilniaus kalėjimo administraciją su prašymais dėl galimybės įsidarbinti, šiuo metu 2023 m. rugpjūčio 17 d. įsidarbino tvarkiniu, t. y. savarankiškai siekė įsidarbinti, nes labai nori. Nuteistasis skunde nurodo, kad Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo komisijos nutarime yra nurodoma „pastaruoju metu asmuo motyvuotas aktyviau dalyvauti resocializacijos procese ir valdyti mąstymo ir elgesio sritis“, taip pat „pažymima, kad užsiėmimų eigoje sustiprėjo ne tik vidinė nuteistojo motyvacija, bet ir pasitikėjimas savo gebėjimais pakeisti savo elgesį“, dar nurodoma, kad „nuteistasis šiuo metu linkęs šį procesą prioretizuoti“. Pats nuteistasis skunde nurodo, kad šiuos žodžius nuo 2020 m. jis nenutraukiamai, visapusiškai, tinkamai ir teisingai resocializuojasi. Šiuo metu paskirtą bausmę atlieka lengvojoje grupėje, yra skatintas, nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir jų griežtai laikosi.
Be to, nuteistasis nurodo, kad vykdomuosius dokumentuose yra skolingas 9 046,67 Eur iš darbinės išmokos (dirbant Marijampolės kalėjime nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d.) išskaičiuota apie 2 000 Eur, tačiau tokios svarbios informacijos Vilniaus kalėjimo administracija net nepaminėjo. Apie buvusias Marijampolės kalėjime drausmines nuobaudas paminėjo kaip neigiamai charakterizuojančius duomenis, o apie teigiamai charakterizuojančius duomenis dėl išmokėtos skolos dalies nepaminėjo. Vienareikšmiškai ir aiškiai yra parodyta, kad Komisija priimdama Nutarimą vadovavosi šališkumu, viską įvertino praeitimi, o ne dabartiniais pokyčiais į ateitį. Prašo panaikinti Nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu netaikymo, ir priimti kitą sprendimą jo atžvilgiu, t. y. taikyti jam lygtinį paleidimą.
Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos Nutarimo nepateikė.
Kitų atsiliepimų negauta.
Nuteistojo skundas netenkintinas
Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d., analogiškas reglamentavimas iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje BVK 157 straipsnio redakcijoje) nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 82 straipsnio 4 dalis). Minėtose BVK nuostatose įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).
Iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Lygtinio paleidimo specifiškumas pasireiškia tuo, kad šiuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo M. G. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka paskirtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę pagal vieną nuosprendį, 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. kovo 11 d., tačiau sutinka būti lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra, kas atitinka formalias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas.
Vertinant nuteistojo M. G. nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, jog 2023 m. rugsėjo 11 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-2960 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodoma, jog M. G. 2017 m. gegužės 19 d. Marijampolės pataisos namuose buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. gegužės 5 d. Marijampolės pataisos namuose buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio metu nustatyta – aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei identifikuoti tam tikri neigiami nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nuteistasis nepatvirtino galimybės gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, bausmės atlikimo metu ne kartą pastebėtas apsvaigęs nuo alkoholio. 2022 m. kovo 2 d. Marijampolės pataisos namuose atlikus pakartotiną nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta- vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Pastebėta teigiama dinamika gyvenimo sąlygų ir išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityse, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu formaliai išsprendė gyvenamosios vietos ir bedarbystės problemas po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos (pateikė pažymas). 2023 m. kovo 15 d. Vilniaus kalėjime, atliekant M. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika. Nenustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja, nėra pasireiškę nauji kriminogeniniai poreikiai ar pablogėjęs nuteistojo elgesys. Vertinimas atliktas, remiantis asmens bylos duomenimis, interviu metu pateikta informacija ir vertinant objektyvius faktus. Atsižvelgiant į paskutinio įvertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesį, dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse rezultatus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, 2023 m. rugsėjo 8 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika. Remiantis įvertinimų rezultatais, M. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, smurtinio – vidutinė. Nuteistasis tęsia dalyvavimą jam rekomenduojamose socialinės reabilitacijos prevencinėse bei intervencinėse priemonėse, siekiant valdyti kriminogeninius veiksnius.
Taigi, nors nuteistasis šiuo atveju iš dalies ir atitinka BVK 82 straipsnyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas, tačiau minėtos aplinkybės, susijusios su nustatytu vidutiniu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, probleminėmis sritimis, neleidžia teismui spręsti, jog M. G. padarė akivaizdžią bei įtikinančią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju vertintini ir kiti materialieji pagrindai, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Susipažinus su Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo pateikta medžiaga, matyti, jog nuteistasis M. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m. lapkričio 11 d. Vilniaus kalėjime nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. 2017 m. kovo 16 d. Marijampolės pataisos namuose buvo sudarytas nuteistojo individualus socialinės reabilitacijos planas, kuris 2021 m. gegužės 4 d. buvo koreguotas ir papildytas. Remiantis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo, dalyvavimo elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų rezultatų analize, nuteistasis M. G. 2017 m. kovo 16 d. sėkmingai baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“. Susipažino su bausmės atlikimo sąlygomis, nuteistojo teisine padėtimi bei jos pasikeitimo perspektyvomis, 2021 m. rugsėjo 21 d. su Resocializacijos skyriaus specialistu bendravo tema apie narkotinių medžiagų daromą žalą. Priminta apie riziką užsikrėsti ŽIV, hepatitu ir kitomis ligomis, nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. dalyvavo intervencinėje „Priklausomybė – liga, pripažinimas, sveikimo būdai“ programoje, nuo 2022 m. liepos 18 d. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. dalyvavo intervencinėje programoje „Santykiai“, 2022 m. spalio 13 d. su nuteistuoju bendrauta individualiai apie kriminogeninius veiksnius ir subkultūros poveikį, bandant keisti gyvenimo būdą bei nuostatas, 2022 m. spalio 20 d. dalyvavo edukaciniame seminare „Psichoaktyvios medžiagos: priklausomybės vystymosi mechanizmas ir gydymas“, 2022 m. gruodžio 1 d. nuteistasis kviestas į pokalbį, siekiant aptarti intervencinių priemonių vykdymo galimybes, nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. sausio 23 d. dalyvavo individualiuose motyvaciniuose pokalbiuose, nukreiptuose į motyvacijos, spręsti su alkoholiu vartojimu susijusias problemas, stiprinimą, atsižvelgiant į sėkmingus rezultatus bei stebimą nuteistojo motyvaciją korekcijai, pasiūlyta ateityje dalyvauti dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S“. Nuo 2023 m. sausio 17 d. lankosi grupiniuose užsiėmimuose, kurie motyvuoja asmens sveikti nuo priklausomybės, 2023 m. birželio mėn. vykdyta nusikalstamo elgesio analizė, siekiant padėti nuteistajam identifikuoti problemines sritis, 2023 m. balandžio 4 d. sėkmingai dalyvavo Carito konsultavimo centro 9 užsiėmimuose, motyvuojančiuose sveikti nuo priklausomybės. Taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse Vilniaus arkivyskupijos Caritas vyr. socialinės darbuotojos diskusijoje apie bendravimą su vaikais, sporto varžybose, nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2023 m. gegužės 11 d. lankė grupinės psichologinės terapijos užsiėmimus, Probacijos įžanginiuose užsiėmimuose dėl lygtinio paleidimo, dalyvavimo mokymosi procese, t. y. 2018 m. Marijampolės suaugusiųjų mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą, 2019 m. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo šaltkalvio įrankininko, 2020 m. šaltkalvio remontininko, 2021 m. metalo apdirbimo staklininko profesines kvalifikacijas. Nuteistasis nuo 2017 m. kovo 28 d. Marijampolės pataisos namuose įdarbintas įrangos gamybos ceche šaltkalviu. Jo darbinė patirtis nutrūko 2022 m. rugsėjo 1 d., t. y. po perkėlimo į Vilniaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo. 2022 m. lapkričio 11 d. nuteistasis pateikė prašymą Vilniaus pataisos namų administracijai dėl galimo jo įdarbinimo 5 aukšto tvarkiniu, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. 2023 m. kovo 15 d. pateikė prašymą dėl įdarbinimo pagal jo turimas suvirintojo, šaltkalvio, staklininko specialybes. 2023 m. balandžio 3 d. pateiktame rašte nurodyta, kad šiuo metu pagal jo turimas specialybes Vilniaus kalėjime ūkinio aptarnavimo skyriuje laisvų darbo vietų nėra. Nuteistajam buvo pateikta informacija, kad šiuo metu yra laisvos tvarkinio darbo vietos. Nuteistasis pateikė prašymą priimti į tvarkinio pareigas 2023 m. liepos 31 d., priimtas sprendimas įdarbinti, dirba nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. Pastebima, kad nuteistasis pasižymi aktyviu įsitraukimu bei motyvacija pokyčiui, linkęs koreguoti ir keisti savo nuostatas. Taigi nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog nuteistasis nuo 2022 m. liepos 13 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais, negauta. Laisvės atėmimo bausmės metu nustatytą tvarką pažeidė 42 kartus, 10 kartų baustas drausmine tvarka, 1 kartą administracine tvarka bei 1 kartą skatintas.
Nuteistasis pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog atlikęs laisvės atėmimo bausmę, planuoja gyventi tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Pateikė mamos V. G. 2022 m. liepos 21 d. pranešimą, kuriame pastaroji sutinka priimti gyventi pas save sūnų M. G.. Apibendrinant turimus duomenis, nuteistasis neturi aktualių problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo ir tai nesietina su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu.
Taip pat nustatyta, jog M. G. iki pirmo nuteisimo jau buvo įgijęs pagrindinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu įgijo suvirintojo profesinę kvalifikaciją. Baigė 10 ir 11 klases, atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Anot nuteistojo, jis iki įkalinimo bandė save realizuoti darbinėje veikloje, dirbant įvairiose bendrovėse, tačiau nei vienoje jų darbo neišlaikydavo ilgesniam laikui. SODROS duomenimis matyti, kad darbovietėse dirbdavo daugiausiai 5 mėnesius. Pats nuteistasis teigia, kad tose darbovietėse dirbo vairuotoju, nes turėjo vairuotojo pažymėjimą, 2010 metais prarado vairuotojo pažymėjimą dėl to, kad vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, vėliau dirbo pagalbiniu darbininku. Apie dažną darboviečių keitimą teigė, kad iš vienų darbų išeidavo dėl to, kad jam nepatikdavo darbo sąlygos ir pobūdis. Kitus darbus mesdavo, nes darbdavys nemokėdavo sutarto dydžio atlyginimo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis išreiškė norą įsidarbinti, tačiau pagal jo turimas specialybes pataisos įstaiga negalėjo pasiūlyti laisvų darbo vietų. Nuteistasis nuo 2023 m. liepos 31 d. dirba tvarkiniu. Pažymėtina, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę planuoja pakartotinai mokytis kelių eismo taisyklių, laikyti egzaminus bei tokiu būdu atgauti vairuotojo pažymėjimą. Iki tol dirbtų O. F. įmonėje (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pateikė šios įmonės direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad M. G. iki bausmės atlikimo įstaigoje atliko praktiką jo vadovaujamoje įmonėje, dirbdamas šaltkalviu. Remiantis nuteistojo išsilavinimo bei darbinės patirties ypatumais, galima teigti, kad nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą, taip pat yra įgijęs kelias profesijas, šiuo metu išreiškia teigiamas nuostatas savęs realizavimo darbinėje veikloje atžvilgiu bei formaliai patvirtino savo įsidarbinimo galimybę paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atveju. M. G. dažnai keitė darbovietes, buvo nedarbo laikotarpių. Šie aspektai gali būti vertinami, kaip teigiamos nuteistojo resocializacijos proceso prielaidos.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad M. G. pajamas gavo iš oficialios ir neoficialios darbinės veiklos. Būdamas bedarbis gyveno iš sugyventinės pajamų, nedarbo išmokos. Nuteistojo teigimu, turimų pinigų pakakdavo, juos išleisdavo būsto nuomai, maistui, drabužiams, alkoholiui ir kitiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Vagytes įvardina kaip būdą greičiau išspręsti finansines problemas. Dabartinio nusikaltimo priežasčių įvardinti negali. Sutinka, kad norėjo pavogti paminklą, tačiau kaip tai būtų daręs ir ką būtų su juo veikęs, nežino. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją, nustatyta, kad pagrindinis M. G. kriminalinio elgesio motyvas yra finansinės naudos siekimas. Pažymėtina, kad pagal 2023 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus pažymą, M. G. skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 9 046,67 Eur. Iš darbinės išmokos išskaičiuota 9,64 Eur, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 216,77 Eur. Interviu metu nuteistasis teigė, kad priteistus civilinius ieškinius atlygins, kai išeis į laisvę ir pradės dirbti. Nenustatyta, kad nuteistajam yra būdingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviu elgesiu, 2023 m. rugsėjo 6 d. pateikė prašymą antstoliams pervesti 10 Eur. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad šiuo metu nuteistasis turi finansinių sunkumų dėl priteistų ieškinių, nesumokėtų administracinių baudų. Jo vykdyti nusikaltimai siejami su finansinėmis paskatomis bei nepakankamo nuteistojo motyvacija siekti išskirtinai tik legalaus pragyvenimo šaltinio. Siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus bei stabilaus pragyvenimo šaltinio užtikrinimas bei tikslingi veiksmai dengiant turimus įsiskolinimus.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistojo dabartiniai santykiai su šeimos nariais yra geri, palaikantys. Nuteistasis patikino, kad dėl buvusio konflikto su mama jis labai gailisi, šiuo metu jie susitaikę. Atkreiptinas dėmesys, kad mama sutinka priimti jį gyventi pas save po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad nuteistasis vedęs. Su J. B. susituokė 2019 m. gruodžio 20 d. bausmės atlikimo metu. Bendrų vaikų neturi. Su buvusia sugyventine turi dukrą. Su dukra palaiko ryšius, skambindamas jai vaizdo skambučiais. Dukros lankomas retai, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini). Apibendrinant teigiama, kad nuteistasis išlaikė teigiamus santykius su šeimos nariais, tačiau ši aplinkybė ankščiau jo nestabdė elgtis nusikalstamai. Teistas už smurto artimoje aplinkoje panaudojimą. Integracijos į visuomenę procesą gali palengvinti teigiami santykiai su žmona.
Teismas neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo elgesio teigiamus pokyčius ir kitas aplinkybes, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, turimi socialiniai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Minėtos išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, minėtos išvados nėra pagrindo daryti.
Pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. M. G. pirmą kartą būdamas 16 metų susidūrė su policija, o 17 metų – pirmą kartą teistas. Jo kriminalinę istorija sudaro 9 teistumai, įskaitant dabartinį. Dominuoja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Paskutinį įvykdė smurtinį nusikaltimą, bendrininkų grupėje. 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendyje nurodyta, kad „kaltinamieji veikė bendrais veiksmais, siekdami to paties rezultato – užvaldyti svetimą turtą, pateko į teritoriją prieš savininko valią bei pasikėsino pagrobti teritorijoje buvusį turtą, <...>“. Skiriant bausmę buvo atsižvelgta, kad „kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jie veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat nusikalto, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. <...> padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, apysunkis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, labai sunkus nusikaltimas – veikiant netiesiogine tyčia. <...> M. G. iki nusikaltimo padarymo buvo teistas, po nusikaltimo buvo teistas du kartus, baustas administracine tvarka, turi mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą“. Pažymėtina, kad ankščiau teismų skiriamos bausmės nebuvo efektyvios, M. G. išvadų nepadarė, tęsė asocialų gyvenimo būdą, vykdė naujas nusikalstamas veikas. Apibendrinant turimus duomenis galima teigti, kad asocialios gyvensenos ypatumai (nuolatinis darboviečių keitimas be rimtos priežasties, piktnaudžiavimas alkoholiu, vairavimo pažymėjimo praradimas, pro-socialaus užimtumo stoka) buvo vieni reikšmingiausių veiksnių, sietinu su M. G. nusikalstamumu. Nusikalstamo elgesio rizikos valdymui gyvenimo būdo ir draugų srities, aplinkos psicho-socialiniai faktoriai išlieka reikšmingais bei reikalaujančiais aktyvių, kompleksinių, intervencinių priemonių taikymo. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų visumą, nuteistojo padarytiems nusikaltimams būdingą finansinės naudos modelį, įvertinus nuteistojo asmenybę bei jo požiūrį, galima pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals.
Taip pat pažymėtina, kad ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. G. elgesys nepasižymėjo disciplinuotumu, t. y. 42 kartus pažeidė nustatytą tvarką, 10 kartų baustas drausmine tvarka, 1 kartą administracine tvarka bei 1 kartą skatintas. Nuteistasis nuobaudas gavęs už tai, kad buvo nustatytas neblaivumas, kratos metu rastas mobilaus ryšio telefonas su SIM kortele, už pažeistą dienotvarkę. Be to, administracinis nusižengimas buvo padarytas už tai, jog atlikdamas bausmę be gydytojo paskyrimo vartojo narkotinę, psichiką veikiančią medžiagą. Buvo atliktas narkotikų testas, kuris patvirtino, kad nuteistasis vartojo narkotinę medžiagą.
Vertinant nuteistojo piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, pažymėtina, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys siejasi su psichiką veikiančių medžiagų vartojimo kontrolės sunkumais. Ankščiau teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Byloje nurodytos aplinkybės, kad M. G. 2010 m. kovo 31 d. įgijo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios dalį suvartojo, o likusią dalį miltelių laikė ir nešiojo su savimi, kol surado policijos pareigūnai. Bausmės atliko metu nuteistasis taip pat baustas administracine tvarka už amfetamino vartojimą. Marijampolės pataisos namuose nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistasis teigė, kad laisvėje vartojo heroiną apie 5 metus, marihuaną rūkydavo kiekvieną dieną. Tačiau dėl vartojimo problemų neturi. Vilniaus kalėjime, atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistasis neigia narkotinių medžiagų vartojimą laisvėje. Nuteistasis turi narkotinių medžiagų vartojimo patirties tiek laisvėje, tiek bausmės atlikimo metu ir tai siejasi su jo nusikalstamu elgesiu. Nuo 2020 m. nėra užfiksuota pakartotinių bandymų vartoti narkotines medžiagas. Be to, nuteistasis pripažino, kad pastaruoju metu iki dabartinio nusikaltimo alkoholį laisvėje vartojo dažnai ir dideliais kiekiais. Teigia, kad alkoholiu piktnaudžiauti pradėjo po išsiskyrimo su sugyventine. Dėl alkoholio vartojimo prarado vairuotojo pažymėjimą, nes du kartus buvo sulaikytas vairuojant transporto priemonę neblaivus. Byloje yra duomenų, kad vartojo smurtą prieš kitus asmenis apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis mano, kad nelinkęs smurtauti, kai būna neblaivus. Pažymėtina, kad asmens byloje pateikti duomenys, jog M. G. teistas už smurto artimoje aplinkoje, kai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia savo motinai ranka sudavė vieną kartą į veidą. 2016 m. M. G. nuteistas už nužudymą, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat iš administracinių nusižengimo registro matyti, kad baustas daugybę kartų už viešosios tvarkos pažeidimus, kai būdavo apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį neblaivus. Nuteistasis bausmės atlikimo metu tris kartus baustas už alkoholio vartojimą. Apibendrinus galima teigti, kad alkoholio vartojimas yra tiesiogiai susijęs su M. G. neapgalvotais sprendimais bei nusikalstamu elgesiu. Bausmės atlikimo metu ne kartą baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, tačiau jam atvykus į Vilniaus kalėjimą, nebuvo užfiksuoti alkoholio vartojimo atvejai. Nuteistasis dalyvauja resocializacijos procese, taigi šiuo metu šis kriminogeninis veiksnys yra valdomas.
Atsižvelgiant į tai, jog M. G. padaryta nusikalstama veika susijusi su finansinės naudos siekimu, teigiama, jog M. G. kriminalinis elgesys tiesiogiai susijęs su finansinės naudos siekimu veikiant neteisėtais būdais. Tai suponuoja prielaidą apie nuteistojo pragyvenimo šaltinio nelegalumą bei lėšų gavimo, kaupimo ir panaudojimo būdus neteisėtomis priemonėmis. Nuteistojo nusikalstamas elgesys turi tiesiogines sąsajas su lėšų tvarkymo ir pajamų sritimi. Todėl nuteistajam tik toliau sėkmingai realizuojant save darbinėje veikloje ir užsitikrinus stabilias pajamas – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika gali būti valdoma.
Pabrėžtina, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, adaptuojasi įvairiose socialinėse situacijose, turi draugų laisvėje, nepalaikančių kriminalinių nuostatų. Byloje nėra duomenų apie įveikos sutrikimus – depresiją, nerimą, fobijas, gydytojo skirtą psichiatrinį gydymą. Interviu metu nuteistasis neigia psichologines problemas, elgesio problemas vaikystėje, sunkias galvos traumas. Autoagresyvaus ar suicidinio elgesio atvejai neužfiksuoti. Savęs vertinimas gana žemas. Taigi, teigiama, kad nėra duomenų apie nuteistojo socialinę izoliaciją ar socialinės paramos stoką. Emocinės gerovės sunkumai nenustatyti.
Aptariant Socialinio tyrimo išvadoje M. G. mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, pabrėžiama, jog nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs, asmuo geba užmegzti ir palaikyti konstruktyvų pokalbį. Nuteistojo elgesiui būdingas impulsyvumas tų pačių klaidų kartojimas, negebant pasimokyti iš turėtos patirties. Teistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nužudymą, tačiau nenustatyta, kad nusikaltimas padarytas, praradus savitvardą. Ankščiau teistas už smurtą artimoje aplinkoje, praradus savitvardą. Be to, susidūręs su finansinėmis problemomis, M. G. nesirinko teisėtų būdų joms išspęsti, nepadarė išvadų ir ankstesnių teistumų, nusikalto pakartotinai. Nusikalstamų veikų metu buvo aktyvus dalyvis, kritiškai nevertino savo elgesio. Nuteistasis turi abstraktaus mąstymo sunkumų. Tai lemia, kad nuteistajam prastai sekasi spręsti problemas, jis dažnai kartoja tas pačias klaidas, negali efektyviai siekti savo tikslų. Galima išskirti tam tikrus tokius su nuteistojo mąstymo ir elgesiu siejamus kriminogeninius poreikius: impulsyvumas, agresyvus elgesys, problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių nenumatymas. Pastaruoju metu asmuo motyvuotas aktyviau dalyvauti resocializacijos procese ir šią kriminogeninę sritį valdyti. Pažymėtina, kad realią laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, todėl puikiai supranta savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą, tačiau akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nepadarė ir neatgrasė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, kas rodo visuomenės vertybių sistemos atmetimą, neigiamą požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Ankščiau nuteistajam taikytas bausmės vykdymo institutas, tačiau sąlygas pažeidė. Nuo 2020 m. nėra užfiksuoti režimo pažeidimai, taigi pastaruoju metu stebima labiau teigiama nuteistojo elgesio dinamika. Apibendrinant turimus duomenis galima teigti, kad M. G. padarė nusikalstamas veikas ne atsitikinai, o dėl kitų asmenų įtakos ir savo antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvauja resocializacijos procese, motyvuotas keisti vertybines nuostatas.
Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šie nuteistojo statiniai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai – nusikalstama praeitis (praeityje teistas 8 kartus), teistumas už nusikalstamą veiką įsibraunant, ankstesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdė naują nusikaltimą bei nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių ir smurtinių nusikaltimų modelis. Tačiau didžiąja dalimi išskiriami nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai, kuriuos nuteistasis pats turi ir gali dar koreguoti – stabilaus darbo patirties, legalaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimo laisvėje stoka, apsunkinta finansinė padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, smurtinis elgesys, apsvaigus nuo alkoholio, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, vengimas įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams ir neigiamas požiūris į visuomenės narius ir vertybes. Bei nuteistajam išskiriami 3 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai – patvirtino galimybę įsidarbinti laisvėje, įgijo vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, palaiko teigiamus ryšius su žmona (santuoka įregistruota bausmės atlikimo metu). Todėl nuteistajam rekomenduojama tęsti socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius.
Teismas pabrėžia, kad, kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį sąlygos taikyti lygtinį paleidimą yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta M. G. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl nepritartina nuteistojo skundo teiginiui, kad pilnai įvykdytas jo resocializacijos planas, bei padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad nesutiktina su nuteistojo skunde išsakyta pozicija, kad „Komisija nutarime, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokių argumentų, priimdama Nutarimą buvo šališka“, tačiau iš asmens bylos medžiagos matyti, kad Komisija, priimdama Nutarimą netaikyti M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, visapusiškai įvertino Socialinio tyrimo išvadą, kurioje tyrimas atliktas naudojant Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, taip pat atliekant socialinį tyrimą buvo įvertinta asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, atlikta nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu/pokalbiai, tyrimą atliko tam įgalioti rengėjai E. T. ir R. T., turintys reikiamą išsilavinimą, kvalifikacinį laipsnį. Komisijos nariai vienbalsiai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmiau paminėtais nuteistojo M. G. skundo argumentais dėl Komisijos Nutarimo neišmotyvavimo ar nepagrįstumo, ar kad Komisija rėmėsi subjektyviu vertinimu, o ne objektyvia informacija, vertinti, kad Komisija buvo šališka. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
Nuteistąjį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos Nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
n u t a r i a :
nuteistojo M. G. (M. G.) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. RV-25-3155, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Grinevičiūtė