Administracinė byla Nr. eA-227-821/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00107-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Sienos grupė“ ir atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Sienos Grupė“ skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga „Sienos Grupė“ (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ „Sienos Grupė“) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (toliau – ir skundas), prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2023 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 21-14-2638 „Dėl informacijos pateikimo ir patikslinimo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 24 d. prašymą; 2) panaikinti VSAT 2023 m. gruodžio 12 d. (skunde nurodoma 2023 m. gruodžio 7 d. laikytina rašymo apsirikimo klaida) raštą Nr. 21-14-2663 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti atsakovą patikslinti interneto svetainėje skelbiamus duomenis, nurodant per parą pasieniečių atliktų apgręžimų (neįleidimų) skaičių vietoje neįleistų asmenų skaičiaus; 3) įpareigoti VSAT oficialiai paskelbti Teisės aktų registre VSAT Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių aktualią redakciją; 4) įpareigoti VSAT oficialiai paskelbti Teisės aktų registre VSAT vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 ,,Dėl užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo VSAT Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Pareiškėjas 2023 m. spalio 24 d. ir 2023 m. spalio 27 d. pateikė VSAT dvi užklausas dėl informacijos pateikimo ir informacijos patikslinimo. VSAT, išnagrinėjusi pareiškėjo užklausas, priėmė šioje byloje skundžiamus raštus. Raštai nepagrįsti, VSAT netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir nesuteikė pareiškėjo prašomos informacijos, atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.
2.2. VšĮ „Sienos Grupė“ 2023 m. spalio 24 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama nurodyti prieigą internete (Teisės aktų registre) prie šių teisės aktų: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 patvirtinto Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašo (arba jeigu šiuo metu priimta kita aktuali redakcija, prašė nurodyti galiojantį teisės aktą ir prieigą internete) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių. Atsakovas skundžiamu 2023 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 21-14-2638 informavo pareiškėją, kad šiuo metu VSAT interneto svetainėje paskelbtas VSAT vado 2018 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. 4-143 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo.
2.3. VSAT Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklės ir Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo VSAT Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašas nėra paskelbti Teisės aktų registre. VSAT interneto svetainėje paskelbtas VSAT vado 2018 m. kovo 28 d. įsakymas Nr. 4-143 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Visi šie teisės aktai tarpusavyje susiję ir privalėjo būti paskelbti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir Teisėkūros pagrindų įstatymas) nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jeigu teisės aktas yra paskelbtas internete ir yra faktinė galimybė susipažinti su teisės aktu, tai neprilygsta teisės akto paskelbimui pagal jo priėmimo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Norminio teisės akto paskelbimas kitais būdais – paskelbiant jį priėmusio subjekto interneto svetainėje, viešinant kitais būdais – nelaikytinas oficialiu teisės akto paskelbimu Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu teisės aktai yra paskelbti internete, tačiau nėra paskelbti Teisės aktų registre, subjektams, kuriems šios teisės normos yra taikomos, išlieka abejonės dėl jų turinio autentiškumo. Byloje nėra ginčo, kad Taisyklės yra norminis administracinis aktas, t. y. jos sukuria bendro pobūdžio elgesio taisykles ir yra skirtos individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, todėl Taisyklėms taikomas reikalavimas jas paskelbti viešai Teisės aktų registre, kuris kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 2 dalyje ir detalizuotas Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas įpareigotinas paskelbti Užsieniečių registracijos centro Taisykles ne tik interneto svetainėje, bet ir Teisės aktų registre.
2.4. Atsakovas skundžiamame 2023 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 21-14-2638 nurodė, kad VSAT vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 ,,Dėl užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame tvarkos apraše esančios nuostatos skirtos tarnybos pareigūnams ir sudaro tarnybinės informacijos turinį, o kadangi tvarkos aprašas skirtas tik tarnybiniam naudojimui, VSAT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies 14 punktu, nustatančiu, kad detalūs duomenys apie valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą bei su tuo susiję planai gali sudaryti tarnybinę paslaptį, tvarkos aprašo Teisės aktų registre bei tarnybos interneto tinklalapyje, kurie yra viešo naudojimo, neskelbia. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šiam teisės aktui taikyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatų, nes pirmiausia, įslaptinta informacija privalo turėti specialią slaptumo žymą. Be to, paminėtas teisės aktas viešai cituojamas 2022 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nepriklausomos apžvalgos ataskaitoje „Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių asmenų lygių galimybių užtikrinimas sulaikymo vietose“, taip pat detaliai analizuojama 2022 m. gruodžio 30 d. Mykolo Romerio universiteto tyrėjų parengtame prieglobsčio sistemos vertinime, kuris yra viešai paskelbtas universiteto interneto svetainėje, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl slaptumo žymos suteikimo. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad informacijai suteikiamos apsaugos lygis turi būti proporcingas žalos, kuri atsirastų tokią informaciją neteisėtai atskleidus, dydžiui. Pagal bendrą taisyklę, teisė negali būti nevieša, todėl Aprašas turėjo būti paskelbtas Teisės aktų registre.
2.5. VšĮ „Sienos Grupė“ įstatuose nurodyta, kad organizacijos veiklos tikslas – žmogaus ir pilietinių teisių apsauga, pažeidžiamų socialinių grupių integracija. VšĮ „Sienos Grupė“ yra nevyriausybinė organizacija, teikianti humanitarinę ir teisinę pagalbą užsieniečiams ir vykdanti migracijos politikos stebėseną. Pareiškėjas gina viešąjį interesą, jo aktyvią veiklą patvirtina viešai prieinama informacija, todėl pareiškėjas turi teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų. Pareiškėjas 2023 m. spalio 27 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją apie viešai atsakovo paskelbtą straipsnį „Pasieniečiai kvietė greitąją Baltarusijos pareigūnų brutalumą patyrusiems migrantams“, kuriame nurodomos asmenų pilietybės ir akcentuojama, kad 12 Baltarusijoje patyrusių smurtą užsieniečių Lietuvos pareigūnų grąžinti į Baltarusiją, kur jiems galėjo grėsti pavojus sveikatai ir gyvybei. Tarp pareiškėjo rašte minimų klausimų – prašymas įvardinti likusių asmenų grupėje pilietybes, nurodyti, kokia kalba pareigūnai bendravo su užsieniečiais, kiek asmenų grupėje patyrė smurtą Baltarusijoje, ar dėl užsieniečių patirtų sužalojimų pradėti ikiteisminiai tyrimai ir kt. Atsakovas skundžiamame 2023 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 21-14-2663 nurodė bendras Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau – ir VSJAĮ) nuostatas, kuriomis vadovaujantis tvarkomi asmens duomenys, tačiau nenurodė, kurios teisės akto nuostatos taikytinos visų pareiškėjo rašte nurodytų duomenų, kuriuos atsakovas atsisakė pateikti, atžvilgiu, t. y. atsakymo nepagrindė teisės aktų nuostatomis, apsiribojo tik bendro pobūdžio teisės akto nuostatų nurodymu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) principus, nesivadovaudamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.
2.6. VšĮ „Sienos Grupė“ 2023 m. spalio 24 d. raštu kreipdamasi į atsakovą prašė nurodyti, ar VSAT interneto svetainėje nurodoma kasdien atnaujinta informacija „Neįleistų neteisėtų migrantų statistika“ apima ir asmenų, kurie nebuvo įleisti į Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos, skaičių, ar tik apgręžimų (atvejų, kai užsieniečiai nebuvo įleisti į šalies teritoriją) skaičių. Jeigu tik apgręžimų, pastaroji prašė atsakovo atitinkamai patikslinti informaciją interneto svetainėje. Atsakovas 2023 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 21-14-2663 informavo pareiškėją, kad VSAT interneto svetainėje pastoviai informuoja visuomenę apie neįleistų neteisėtų migrantų skaičių, tačiau neatmetama galimybė, kad į tą skaičių patenka ir užsieniečiai, kurie pakartotinai pažeidė valstybės sieną ir buvo apgręžti. Atsakovas pažymėjo, jog užsieniečių asmens duomenys nekaupiami, informacija nerenkama. Pareiškėjas nurodė, kad vienas ir tas pats asmuo gali būti apgręžtas keletą kartų per parą, todėl ypač svarbu, kad viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju – VSAT) teikiama neįleistų į Lietuvos Respubliką užsieniečių statistika atitiktų VAĮ 3 straipsnio 9 ir 11 punktuose įtvirtintus objektyvumo ir skaidrumo principus bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – ir TGIDPNĮ) 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytus duomenų tikslumo ir duomenų objektyvumo principus. Atsakovas nevykdė pareigos nešališkai ir objektyviai įvykdyti administracinę procedūrą, pripažino, kad pateikta informacija gali būti netiksli, tačiau nepriėmė sprendimo pakeisti kasdien viešai skelbiamos informacijos.
3. Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. VSAT 2023 m. lapkričio 30 d. buvo gautas ir užregistruotas pareiškėjo 2023 m. spalio 27 d. prašymas pateikti informaciją. Prašyme nurodyta, jog VšĮ „Sienos Grupė“, reaguodama į VSAT interneto svetainėje 2023 m. spalio 24 d. paskelbtą straipsnį „Pasieniečiai kvietė greitąją pagalbą Baltarusijos pareigūnų brutalumą patyrusiems migrantams“, TGIDPNĮ 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, prašė suteikti informaciją apie konkrečius asmenis, jų asmens duomenis, įskaitant specialiųjų kategorijų asmens duomenis, VSAT pareigūnų veiksmus dėl sulaikytų užsieniečių bei dėl smurto prieš užsieniečius VSAT pareigūnų atliktas procesines priemones asmenų (ar pareigūnų), esančių (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Išnagrinėjusi pateiktą prašymą, VSAT 2023 m. gruodžio 12 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. 21-14-2663 „Dėl informacijos pateikimo“. Atsakyme nurodyta, jog pareiškėjas pageidauja gauti duomenis, kurie nėra susiję nei su VSAT atliekamomis administracinėmis procedūromis, nei su administracinėmis paslaugomis, kurias teikia VSAT vadovaudamasi VAĮ nuostatomis. Prašymas pateikti duomenis tiesiogiai yra susijęs su VSAT vykdomomis funkcijomis, o šiuo atveju prašoma duomenų, kurie gauti vykdant Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme įtvirtintas funkcijas ir kurie susiję ne su viešąja veikla, o valstybės sienos apsaugos užtikrinimu ir tarnybinės veiklos organizavimu. Atsakyme, vadovaujantis minėto įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio duomenų tvarkymą VSAT, nuostatomis, detaliai paaiškinta, kokiais įstatyme nustatytais atvejais VSAT taiko duomenų teikimo ribojimą, ir nurodoma, kad visa informacija, kuri galėjo būti teikiama, tenkinant viešąjį interesą, skelbiama viešai. Kita informacija yra VSAT tarnybinė informacija, kuriai taikomas konfidencialumo principas. Atsakyme taip pat išsamiai paaiškinta, kokius veiksmus VSAT pareigūnai atlieka spręsdami neteisėtų migrantų apgręžimo klausimą, akcentuojant pažeidžiamumo ir specialiųjų poreikių identifikavimo aspektus.
4.2. VSAT 2023 m. lapkričio 30 d. buvo gautas pareiškėjo 2023 m. spalio 24 d. prašymas pateikti ir patikslinti informaciją. Išnagrinėjusi pateiktą prašymą, VSAT 2023 m. gruodžio 7 d. pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. 21-14-2638 „Dėl informacijos pateikimo ir patikslinimo“, kuriame nurodė, kad VSAT interneto svetainėje nuolat informuoja visuomenę apie neįleistų neteisėtų migrantų skaičių, tačiau neatmetama galimybė, kad į tą skaičių patenka ir užsieniečiai, kurie pakartotinai neteisėtai kerta Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo apgręžti. Rašte pažymima, kad užsieniečių asmens duomenys nekaupiami, informacija nerenkama ir kad vien dėl fakto, jog pareiškėjui iš VSAT interneto svetainėje teikiamos kasdienės informacijos apie neįleistų migrantų skaičių neaišku, ar į statistiką patenka asmenys, kurie kelis kartus buvo apgręžti, negalima teigti, kad VSAT vykdoma informacijos sklaida neatitinka objektyvumo ir skaidrumo principų.
4.3. Ginčijami raštai yra išsamūs, motyvuoti, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, jais pareiškėjui suteikta informacija pagal teisės aktų reikalavimus ir VSAT kompetencijos ribose.
4.4. Taisyklės nagrinėjamu atveju yra skirtos vidaus administravimui ir taikomos dviem kategorijoms asmenų – VSAT pareigūnams bei Užsieniečių registracijose centre apgyvendintiems užsieniečiams, ir tik šiems subjektams nustatytas šio teisės akto privalomumo pobūdis. Taisyklių aktualių redakcija skelbiama VSAT interneto svetainėje. Akivaizdu, jog Taisyklės skirtos organizaciniais ir struktūriniais ryšiais susijusiems asmenims, nukreiptos į vidinį VSAT struktūrinio padalinio Užsieniečių registracijos centro veiklos organizavimą, skirtos reglamentuoti tvarką ir drausmę padalinio viduje, neturi visuotinio privalomo požymio, todėl nėra norminis teisės aktas bei Teisės aktų registro objektas. Atsižvelgiant į tai, VSAT neturi pareigos skelbti Taisyklių Teisės aktų registre. Analogiškos pozicijos VSAT laikėsi ir dėl Aprašo paskelbimo Teisės aktų registre, nes šis aktas nustato pažeidžiamų asmenų grupes, identifikavimą, specialiųjų poreikių nustatymą, pagalbos jiems teikimą VSAT Užsieniečių registracijos centre ir darbo su pažeidžiamais asmenimis ypatumus. Šis aktas reglamentuoja išimtinai VSAT Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus ir (arba) centro Šeimos gydytojo kabineto medicinos personalo darbuotojų, teikiančių socialinę pagalbą centre, funkcijas. Aprašas nėra valstybės ir (arba) tarnybos paslaptis, tačiau, jis yra priskirtinas tarnybinės informacijos kategorijai, kuri, nesant išimčių, nurodytų Aprašo 13 punkte, viešai neskelbiama. Atsakovas iš dalies pripažino, kad VSAT 2023 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 21-14-2638 pateikta nuoroda į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą yra pateikta apsirikus, tačiau kitoje rašto dalyje dėl tarnybinės informacijos turinio ir apsaugos, atsakovas pateikė išsamų atsakymą, todėl naikinti skundžiamą raštą tik dėl šio aspekto nėra pagrindo. Be to, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą savo skunde nenurodė argumentų, kaip Taisyklių ir Aprašo nepaskelbimas Teisės aktų registre pažeidžia pareiškėjo teises.
4.5. Joks teisės aktas neįpareigoja VSAT rinkti ir viešinti duomenis (įskaitant ir asmens duomenis) tokia forma ir apimtimi, kokios pageidauja juridiniai ar fiziniai asmenys, net ir tuomet, kai juridinio asmens įstatuose numatytai veiklai vykdyti tokia informacija galbūt reikalinga. VSAT taip pat neturi su pareiškėjui sudarytų duomenų teikimo ar bendradarbiavimo sutarčių, todėl teikti informacijos daugiau, nei teikia viešai kanalais, neturi teisinio pagrindo. VSAT, įgyvendindama VSJAĮ 23 straipsnyje nustatytas funkcijas, pati bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, asociacijomis ir kitais asmenimis. VSAT pareiškėjui paaiškino, kad neatmetama galimybė, jog neįleistų neteisėtų migrantų skaičių patenka ir užsieniečiai, kurie pakartotinai neteisėtai kirto valstybės sieną ir buvo apgręžti. Užsieniečių duomenys nekaupiami, informacija nerenkama, VSAT nėra priskirta oficialiosios statistikos rengimo funkcija, taigi ji nėra oficialiąją statistiką tvarkanti įstaiga. VSAT interneto svetainėje nuolat atnaujinama sulaikytų užsieniečių statistika skelbiama viešai, ir tokia apimtimi, kokia, institucijos nuomone, svarbi visuomenei. Detalesnius duomenis teikia valstybės duomenų valdymo informacinės sistemos valdytojas bei tvarkytojas Valstybės duomenų agentūra, pareiškėjui apie tai žinoma.
4.6. Pareiškėjas nėra asmuo, kuriam įstatymų leidėjas yra pavedęs ginti viešąjį interesą, kontroliuoti asmenis, dirbančius VSAT, kaip jie vykdo savo funkcijas įgyvendinant valstybės politiką valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės srityse. Pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka turėjo teisę kreiptis į teismą tik dėl savo, kaip juridinio asmens, teisių ir teisėtų interesų. Tačiau jis į teismą kreipėsi, siekdamas ginti viešąjį interesą, nors tokiam reikalavimui pateikti neturėjo teisinio pagrindo. Pareiškėjo motyvai dėl jo suinteresuotumo dėl skundžiamų aktų panaikinimo, nepagrindžia pareiškėjo suinteresuotumo ir jo teisių bei teisėtų interesų pažeidimo, kurie turi būti apginti pareiškėjo nurodytu būdu.
4.7. Pareiškėjas skunde nenurodė, kaip skundžiamais raštais pažeistos jo teisės ar įstatymų saugomi interesai. Skundžiami raštai yra išsamūs, objektyvūs, argumentuoti, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, priimti pagal VSAT kompetenciją, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Atsakovas neturi pareigos Teisės aktų registre skelbti savo vidaus administravimo teisės aktų, kuriais nustatyta veiklos organizavimo tvarka VSAT viduje, bei skelbti savo interneto svetainėje duomenis tokia forma, kokios pageidauja pareiškėjas.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo VšĮ „Sienos Grupė“ skundą, panaikino VSAT 2023 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 21-14-2638 dalį, kuria atsisakyta pateikti (nurodyti prieigą internete) VSAT 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 patvirtintą Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo VSAT Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašą, įpareigojo VSAT šia apimtimi iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 24 d. prašymą ir priimti motyvuotą atsakymą, kita pareiškėjo skundo dalis atmesta. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 126,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas su 2023 m. spalio 24 d. prašymu kreipėsi į VSAT, kuriuo prašė: 1. informuoti, ar VSAT internetinėje svetainėje pateikiama informacija „Neįleistų neteisėtų migrantų statistika“ apima tik apgręžimų (atvejų, kai užsieniečiai nebuvo įleisti į šalies teritoriją) skaičių ir jei taip – atitinkamai patikslinti informaciją internetinėje svetainėje; 2. nurodyti, ar yra vykdoma asmenų, kurie yra neįleidžiami į Lietuvos Respubliką registracija ir jei taip – kokie duomenys apie užsieniečius yra renkami ir saugomi; 3. siekiant, kad būtų laikomasi VAĮ 3 straipsnyje 9 punkte įtvirtinto viešojo administravimo objektyvumo principo, kuriuo vadovaujantis oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pakeisti statistikoje nurodomas „neteisėtų migrantų“ ir „atėjūnų“ sąvokas į nešališką terminą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos teisės aktuose – užsienietis; 4. nurodyti prieigą internete (Teisės aktų registre) prie šių teisės aktų: 4.1. VSAT vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 patvirtinto Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašo (arba, jei šiuo metu priimta kita aktuali redakcija, nurodyti galiojantį teisės aktą ir prieigą internete); 4.2. galiojančių VSAT vado įsakymu patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių.
6.2. Pareiškėjas su 2023 m. spalio 27 d. prašymu kreipėsi į VSAT, kuriame nurodė, jog VšĮ „Sienos Grupė“, reaguodama į VSAT interneto svetainėje 2023 m. spalio 24 d. paskelbtą straipsnį „Pasieniečiai kvietė greitąją pagalbą Baltarusijos pareigūnų brutalumą patyrusiems migrantams“ apie 14 sulaikytų užsieniečių, ir prašė pateikti informaciją: 1. kokia kalba VSAT pareigūnai bendravo su 5 užsieniečiais, kurie skundėsi patyrę smurtą; 2. kokia kalba VSAT pareigūnai bendravo su likusiais 9 užsieniečiais; 3. kokių valstybių piliečiai buvo likę 9 asmenys; 4. ar buvo atlikta visų užsieniečių medicininė apžiūra; 5. kaip buvo nustatyti sveikatos sutrikimai, kurių nebuvo galima identifikuoti vizualiai, jei šie asmenys tokiais sutrikimais nesiskundė; 6. ar grupėje buvo asmenų, su kuriais nepavyko susikalbėti užsienio kalba; 7. kiek grupėje buvo nepilnamečių ar tokiais prisistatančių asmenų; 8. kiek asmenų nustatyta, kad jie buvo patyrę smurtą; 9. ar buvo pradėtas ikiteisminis arba tarnybinis tyrimas dėl nusikalstamos veikos; 10. ar buvo pradėtas ikiteisminis arba tarnybinis tyrimas dėl Baltarusijos pareigūnų nusikalstamos veikos. Minėtu prašymu taip pat prašė pateikti informaciją: 1. kokie veiksmai buvo atlikti siekiant įsitikinti, kad kiekvienu individualiu atveju 11 minimų asmenų nesitraukia nuo persekiojimo, kaip jis apibrėžiamas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso; 2. kuo remiantis padaryta išvada, kad vienuolikai užsieniečių „nekyla jokių grėsmių“ Baltarusijos Respublikoje patirti smurtą (ar būti grąžintiems į kilmės valstybę)? (mažiausiai 5 užsieniečiai skundėsi Baltarusijos Respublikoje patyrę pareigūnų smurtą, smurto žymių buvimą patvirtina VSAT pranešimas); 3. kokių priemonių imtasi apsaugoti užsieniečius nuo smurto; 4. kuris VSAT pareigūnas priėmė sprendimą apgręžti 11 asmenų grupę į Baltarusijos Respubliką; 5. kokia kalba VSAT pareigūnai bendravo su Jemeno piliete prisistačiusia užsieniete ir kokius tiksliai veiksmus atliko identifikuodami, kad užsienietė nėra persekiojimo, kaip jis apibrėžiamas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, auka, siekianti Lietuvos Respublikoje pateikti tarptautinės apsaugos prašymą (Europos Sąjungos (ES) prieglobsčio agentūros duomenimis, 2021 m. 77 proc. tarptautinės apsaugos ES prašiusių Jemeno piliečių buvo suteiktas prieglobstis. 2022 m. šis skaičius siekė 84 proc.); 6. ar nustatyta, kad Jemeno piliete prisistačiusi užsienietė yra pilnametė; 7. ar Senegalo pilietė ir Jemeno pilietė prašė arba buvo požymių, kad galėtų prašyti tarptautinės apsaugos; 8. kokiu teisiniu pagrindu Senegalo pilietė ir Jemeno piliete prisistačiusi užsienietė, kurios buvo pristatytos į ligoninę, nesančią pasienio ruože, vėliau buvo apgręžtos (neįleistos į Lietuvos Respubliką). Tuo pačiu prašymu prašė pateikti informaciją: 1. kokia kalba VSAT pareigūnai bendravo su Somalio piliečiu; 2. ar šie 2 užsieniečiai patyrė smurtinių sužalojimų; 3. jei taip, ar yra pradėtas ikiteisminis ar tarnybinis tyrimas dėl nusikalstamos veikos. Taip pat buvo prašoma pateikti informaciją: 1. ar asmuo prašė tarptautinės apsaugos Lietuvos Respublikoje; 2. kokiu teisiniu pagrindu asmuo buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką; 3. ar pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl užsieniečio patirtų sužalojimų Baltarusijoje; 4. kokie veiksmai atlikti nustatant, kad Baltarusijoje jam negresia pakartotinis pavojus patirti Baltarusijos pareigūnų smurtą.
6.3. VSAT į 2023 m. spalio 24 d. prašymą atsakė raštu Nr. 21-14-2638 „Dėl informacijos pateikimo ir patikslinimo“, į 2023 m. spalio 27 d. prašymą – raštu Nr. 21-14-2663 „Dėl informacijos pateikimo“, kurie yra ginčijami nagrinėjamoje byloje, todėl ginčas iš esmės kilo dėl informacijos nesuteikimo.
7. Teismas vadovavosi TGIDPNĮ 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų, 3 straipsnio 3 dalies 3, 6, 7, 9 punktų, 4 straipsnio 1 dalies, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
8. Teismas nustatė, jog Aprašą pareiškėjui atsisakyta pateikti vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 14 punktu dėl to, kad Aprašas skirtas tik tarnybiniam naudojimui, Aprašo nuostatos viešai neskelbiamos, kaip sudarančios tarnybinę paslaptį. Tačiau teismas pažymėjo, jog Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 14 punkte nurodyta, jog tarnybos paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą bei su tuo susiję planai. Teismas konstatavo, jog skundžiamame 2023 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 21-14-2638 buvo nurodytas netinkamas teisinis atsisakymo suteikti informaciją pagrindas, neatitinkantis faktinių aplinkybių. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, konstatavo, jog atsakovo skundžiamame 2023 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 21-14-2638 atsisakymo pateikti VSAT vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 patvirtintą Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašą motyvų išdėstymas nėra aiškus ir pakankamas, todėl skundžiamo rašto dalis, kuria atsisakyta pateikti Aprašą, neatitinka VAĮ įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo, gero administravimo principų, dėl to šioje dalyje skundžiamas raštas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (VAĮ 10 str. 5 dalies 5 ir 6 p.). Teismas padarė išvadą, kad tai sudaro pagrindą skundžiamo 2023 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 21-14-2638 dalį panaikinti, o atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 24 d. prašymą dėl VSAT vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 patvirtinto Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašo pateikimo (ar prieigos internete nurodymo), ir priimti motyvuotą sprendimą.
9. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl Aprašo ir Taisyklių paskelbimo Teisės aktų registre, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą oficialiai paskelbti Teisės aktų registre VSAT Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių aktualią redakciją ir VSAT vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 ,,Dėl užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašą yra nepagrįstas.
10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, jog jis turi teisę ginti viešąjį interesą, pažymėjo, jog ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. To paties įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas akcentavo, jog siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė, koks teisės aktas numato jo teisę ginti viešąjį interesą, skunde nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia viešojo intereso pažeidimas nepaskelbiant prašomos informacijos Teisės aktų registre, prašyme nepagrindė, kaip pareikštais skundo reikalavimais bus pasiektas tikslas, dėl kurio iš esmės kreipiamasi į teismą. Nors pareiškėjas vadovaujasi VšĮ „Sienos Grupė“ įstatais, tačiau juose nėra numatyta teisė teisme ginti neteisėtai sieną kirtusių migrantų interesus, o bendro pobūdžio nevyriausybinės organizacijos įstatuose numatyti tikslai, teisės kreiptis į teismą dėl jų interesų gynimo ir dėl pareiškėjo skunde nurodytų interesų, grindžiant tai viešojo intereso gynimu, to nesuteikia.
11. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad VSAT interneto svetainėje nurodoma ir kasdien atnaujinama informacija dėl neįleistų neteisėtų migrantų statistikos. Skundžiamame 2023 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 21-14-2638 atsakovas nurodė, kad VSAT interneto svetainėje nuolat informuoja visuomenę apie neįleistų neteisėtų migrantų skaičių, tačiau neatmetama galimybė, kad į tą skaičių patenka ir užsieniečiai, kurie pakartotinai neteisėtai kirto valstybės sieną ir buvo apgręžti. Rašte, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečių asmens duomenys nekaupiami, informacija nerenkama, ir, kad vien dėl fakto, kad pareiškėjas iš VSAT interneto svetainės teikiamos kasdienės informacijos apie neįleistų migrantų skaičių neaišku, ar į statistiką patenka asmenys, kurie kelis kartus buvo apgręžti, negalima teigti, kad VSAT vykdoma informacijos sklaida neatitinka objektyvumo ir skaidrumo principams nustatytų kriterijų. Teismas nurodė, jog pareiškėjo prašoma pateikti informacija į teikiamos informacijos sritį nepatenka.
12. Teismas aptarė atsakovo veiklą reglamentuojančio Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo ir duomenų tvarkymą tarnyboje nustatančio šio įstatymo 22 straipsnio bei VSAT vado įsakymu Nr.4-353 patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų tarnybinės informacijos apsaugos tvarkos aprašo, reglamentuojančio tarnybinės informacijos sampratą ir apsaugą, nuostatas, pažymėdamas, jog prie tarnybinės informacijos, kuri yra viešai neskelbtina ir neteiktina, priskiriami ir trečiųjų asmenų šalių asmens duomenys (Tarnybinės informacijos apsaugos aprašo 6 punktas), Tarnybinės informacijos apsaugos aprašu patvirtintame tarnybinės informacijos sąraše, be kita ko, nurodyti ir VSAT raštai, kiti dokumentai, kuriuose yra trečiųjų šalių asmens duomenų (Sąrašo 6 punktas), Asmenų patikrinimų dokumentai, anketos, pažymos (Sąrašo 12 punktas).
13. Teismas iš 2023 m. spalio 27 d. pareiškėjo prašymo nustatė, jog jis prašė suteikti informaciją, susijusią su VSAT atliekamomis tarnybinio pobūdžio funkcijomis, kuri gauta atliekant valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, įgyvendinant migracijos kontrolę, susijusią su apsauga nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencija, ikiteisminiu tyrimu, todėl VSAT turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti ją pateikti rašte nurodytais pagrindais.
14. Teismas vertino, jog pareiškėjo ginčijami raštai, išskyrus teismo panaikintą 2023 m. gruodžio 7 d. skundžiamo rašto Nr. 21-14-2638 dalį (dėl Aprašo nepateikimo), atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams, juose nurodyti faktinis ir teisinis atsisakymo pateikti pareiškėjo prašomą informaciją pagrindai, atsakymai pakankamai motyvuoti ir suprantami, todėl jie yra pagrįsti ir teisėti.
III.
15. Pareiškėjas VšĮ „Sienos Grupė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas ir tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
16. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pareiškėjas negalėjo numatyti, kad VSAT vadovaujasi negaliojančiais ir nepaskelbtais Teisės aktų registre teisės aktais. Teismo vertinimas, kad pareiškėjas prašė tik informacijos, tačiau nesuformulavo savarankiško reikalavimo juos paskelbti Teisės aktų registre, yra nepagrįstas.
16.2. Teismas ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aktualią nagrinėjamam ginčui, nenurodė motyvų, kodėl jos nevertino bei į ją neatsižvelgė. Pareiškėjo skunde nurodyta šio teismo praktika aiškiai pagrindžia tai, kad atsakovas netinkamai informavo pareiškėją apie norminį teisės aktą, pateikdamas nuorodą į viešojo administravimo subjekto interneto svetainę.
16.3. Pareiškėjas 2023 m. spalio 27 d. prašymu neprašė atsakovo pateikti užsieniečių asmens duomenų. Pareiškėjas siekė nustatyti, ar užsieniečiams buvo sudaryta prieiga prie prieglobsčio procedūros, ar grupėje buvo nepilnamečių asmenų, ar vykdant sienos apsaugą, yra užtikrinamas vaiko prioriteto principas, kiek užsieniečių patyrė smurtą ir pan. Šie duomenys nėra asmens duomenys. Valstybės institucijoms atsisakant bendradarbiauti su pareiškėju teikiant informaciją, pareiškėjas negali vykdyti savo įstatuose nurodyto tikslo. Skundžiamu sprendimu pareiškėjui užkertamas kelias gauti informaciją iš valstybės institucijų apie pažeidžiamose situacijose, pasienyje, esančius užsieniečius, galbūt, siekiančius pateikti tarptautinės apsaugos prašymą, jų būklę, VSAT pareigūnų kompetencijas.
16.4. Pareiškėjas 2023 m. spalio 24 d. prašymu nesiekė gauti tikslių statistinių duomenų dėl per parą apgręžtų užsieniečių skaičių. Pareiškėjas prašė patikslinti informaciją VSAT interneto svetainėje, kadangi pagal šiuo metu skelbiamus duomenis, visuomenė gali susidaryti klaidingą įspūdį apie užsieniečių, kurie nereguliariai kerta Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos sienas, skaičių. VSAT interneto svetainėje skelbiama informacija yra klaidinanti ir neobjektyvi.
17. Atsakovas VSAT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta VSAT 2023 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 21-14-2638 dalis, kuria atsisakyta pateikti (nurodyti prieigą internete) Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 patvirtintą Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašą, įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą šia apimtimi iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 24 d. prašymą ir priimti motyvuotą atsakymą, ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą bei nepriteisti pareiškėjo prašomų bylinėjimosi išlaidų.
18. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pareiškėjas 2023 m. spalio 24 d. prašyme prašė tik nurodyti prieigą interneto svetainėje, bet neprašė pateikti paties Aprašo, o matydamas, kad jis nėra paskelbtas Teisės aktų registre – neprašė nurodyti nepaskelbimo priežasties bei nereiškė motyvuoto prašymo jį paskelbti. Teismas, išeidamas už skundo ribų, įrodymų vertinimo etape koncentravosi ne į ginčo dalyką, tačiau į Aprašo pateikimą, t. y. į tai, ko pareiškėjas neprašė. Atsakovas paaiškino, kad Aprašo Teisės aktų registre bei VSAT interneto svetainėje neskelbė, todėl prieigos prie Aprašo internete, Teisės aktų registre ar VSAT interneto svetainėje, nėra.
18.2. Teismas, plačiau neargumentuodamas, nusprendė, kad faktinis atsisakymo susipažinti su Aprašu pagrindas taip pat nėra aiškiai ir suprantamai išdėstytas, tačiau pareiškėjas savo prašyme ir nereikalavo pateikti susipažinti Aprašą. Prašymo reikalavimas atlikti tam tikrus veiksmus buvo aiškus ir konkretus – nurodyti prieigą prie Aprašo internete, todėl VSAT savarankiškai neturėjo ir negalėjo už pareiškėją spręsti, kokius dar reikalavimus jis turėjo galvoje teikdamas prašymą. Faktiniai atsisakymo atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus pagrindai ir motyvai skundžiamame rašte yra visiškai aiškūs ir pakankami.
18.3. Teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, neobjektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino visas reikšmingas teisines ir faktines bylos aplinkybes, kiek tai susiję su duomenų teikimu ir skelbimu, nepagrįstai susiedamas faktinę aplinkybę su teisės akto nepaskelbimo priežastimi, dėl kurios į VSAT nesikreipta, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą panaikinti VSAT skundžiamo rašto dalį.
18.4. Teismas neįsigilino į VSAT 2023 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 21-14-2638 dalį, kuria atsisakyta nurodyti prieigą internete (Teisės aktų registre) prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 patvirtinto Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašo, esmę, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai, tuo pažeisdamas atsakovo teisę į teisingą teismą ir teisingą bylos nagrinėjimą bei priėmė formalų ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų, teisingumo ir protingumo kriterijų, neatitinkantį procesinį sprendimą.
19. Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
20. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, pateikdamas pareiškėjui prašomus statistinius duomenis, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nes tokie duomenys VSAT nėra kaupiami, VSAT interneto svetainėje pagal teisės aktų reikalavimus tokio pobūdžio informaciją skelbti neprivaloma.
20.2. Pareiškėjas nenurodo jokių naujų argumentų ir teisinių pagrindų, kuriais remiantis būtų aiškiai matyti, kad norminiai teisės aktai įpareigoja VSAT rinkti ir skelbti statistinę informaciją apie neįleistus į Lietuvos Respubliką ir apgręžtus asmenis pareiškėjo pageidaujamu būdu, be to, pareiškėjas tokius duomenis turi. VSAT taip pat neturi pareigos tvarkyti tokius duomenis, kadangi jie nereikalingi tarnybinėms funkcijoms vykdyti.
20.3. Teismas pagrįstai nurodė, jog viešai prieinami duomenys patvirtina, kad atsakovas suteikė pareiškėjui prašomą informaciją ir nėra pagrindo konstatuoti teisės gauti informaciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų.
20.4. Teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo skundžiamas raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams, juose nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis atsisakymo pateikti pareiškėjo prašomą informaciją pagrindas, atsakymas pakankamai motyvuotas ir suprantamas.
20.5. Pareiškėjas nėra asmuo, kuriam įstatymų leidėjas yra pavedęs ginti viešąjį interesą, vertinti VSAT pareigūnų kompetenciją ir kontroliuoti kaip institucija laikosi Teisėkūros pagrindų įstatymo ar kitų teisės aktų, ir apie tai argumentuotai pasisakė teismas savo sprendime. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl pareiškėjo savanoriškos veiklos ginant viešąjį interesą, nepagrindžia ir neįrodo, kad pareiškėjui yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą.
20.6. Nagrinėjamoje byloje nekyla klausimų dėl Europos Sąjungos teisės taikymo ar galiojimo, nepateikta argumentų, kad analogiškoje byloje ESTT aiškino Europos Sąjungos teisę ar, kad apskritai aiškino analogišką konkretų klausimą, nagrinėjami klausimai išimtinai susiję su nacionalinės teisės taikymo ir faktų nustatymo aspektais, todėl nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VSAT 2023 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 21-14-2638 ir 2023 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 21-14-2663, kuriais atsakyta į pareiškėjo 2023 m. spalio 24 d. ir 2023 m. spalio 27 d. prašymus, teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y. iš naujo išnagrinėti 2023 m. spalio 24 d. prašymą, suteikti informaciją, patikslinti VSAT interneto svetainėje paskelbtus duomenis, Teisės aktų registre paskelbti teisės aktus.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino VSAT 2023 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 21-14-2638 dalį, kuria atsisakyta pateikti (nurodyti prieigą internete) VSAT 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 patvirtintą Užsieniečių, turinčių specialiųjų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo VSAT Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašą, įpareigojo atsakovą šioje dalyje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 24 d. prašymą. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė, pažymėdamas, jog skundžiami atsakovo raštai, išskyrus teismo panaikintą 2023 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 21-14-2638 dalį, laikytini teisėtais ir pagrįstais, priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundas dėl skundžiamų raštų kitos dalies atmestinas kaip nepagrįstas.
23. Tikrinamoje byloje apeliacinius skundus pateikė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas ir tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neįsigilino ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, taip pat teismas neįvertino, jog pareiškėjas nesiekė gauti tikslių statistinių duomenų dėl per parą apgręžtų užsieniečių skaičių, tačiau prašė patikslinti informaciją VSAT interneto svetainėje.
24. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjo skundas, panaikinta VSAT 2023 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. 21-14-2638 dalis ir atsakovas įpareigotas šia apimtimi iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. spalio 24 d. prašymą ir priimti motyvuotą atsakymą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą bei nepriteisti pareiškėjo prašomų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, neobjektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, kiek tai susiję su duomenų teikimu ir skelbimu, nepagrįstai susiedamas faktinę aplinkybę su teisės akto nepaskelbimo priežastimi, dėl kurios į VSAT nesikreipta, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą panaikinti VSAT skundžiamo rašto dalį.
25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais bylos šalių teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
28. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
29. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
30. Pasisakant dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, jog teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, neobjektyviai ištyrė bei teisiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, kiek tai susiję su duomenų teikimu ir skelbimu, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas atsisakydamas pareiškėjui pateikti Aprašą, kaip atsisakymo pagrindą nurodė aplinkybę, jog Aprašo nuostatos viešai neskelbiamos kaip sudarančios tarnybinę paslaptį ir rėmėsi Tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 14 punkto nuostatomis, numatančiomis, jog tarnybos paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą bei su tuo susiję planai. Tačiau teismas nustatė, kad Aprašas nėra susijęs su duomenimis apie valstybės sienos apsaugos organizavimą, o nustato pagalbos teikimo tvarką turintiems specialių poreikių užsieniečiams. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje teismo nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog atsakovo teisinis atsisakymo pateikti Aprašą pagrindas nebuvo tinkamas, todėl teismas pagrįstai šioje dalyje atsakovo 2023 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 21-14-2638 panaikino ir atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Aprašo pateikimo.
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė gauti informaciją nėra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-822/2020); įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.). Atsakovui tenka pareiga pateikti tik tą pareiškėją dominančią informaciją, kurią jis turi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.).
32. Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką (TGIDPNĮ 1 str. 1 d.).
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šiame įstatyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-672-552/2022).
34. TGIDPNĮ, be kita ko, nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pareigą teikti duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, taip pat duomenų teikimo principus ir sąlygas, atvejus, kai draudžiama suteikti išimtines teises pakartotinai naudoti duomenis (TGIDPNĮ 1 str. 2 d. 1 p.). Institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (TGIDPNĮ 4 str. 1 d.).
35. TGIDPNĮ 2 straipsnio 2 dalyje išvardintos duomenų kategorijos, kurioms Įstatymas netaikomas. Įstatymas netaikomas, be kita ko, duomenims, kurių tvarkymas nėra įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta institucijos viešoji funkcija, išskyrus informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį (TGIDPNĮ 2 str. 2 d. 1 p.). Duomenims, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant duomenis, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų konfidencialumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį (TGIDPNĮ 2 str. 2 d. 3 p.), duomenims, kurių teikimą riboja įstatymai ar jais vadovaujantis priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti prašomų duomenų panaudojimo tikslą (TGIDPNĮ 2 str. 2 d. 4 p.), taip pat duomenims, prie kurių prieiga pagal nustatytą tvarką neleidžiama arba ribojama dėl asmens duomenų apsaugos (TGIDPNĮ 2 str. 2 d. 6 p.).
36. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad TGIDPNĮ suteikia teisę asmenims gauti informaciją apie institucijų veiklą bei duomenis, kuriais jos disponuoja ir (ar) kuriuos jos tvarko vykdydamos viešojo administravimo įgaliojimus, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešąsias funkcijas, ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, išskyrus atvejus, kai prašoma pateikti informacija (duomenys) patenka į išimčių, kuomet TGIDPNĮ netaikomas, taikymo sritį.
37. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo 2023 m. spalio 27 d. prašymu prašomos pateikti detalios informacijos tikrinamame sprendime išsamiai pasisakė dėl atsakovo veiklą reglamentuojančio Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 22 straipsnio, nustatančio duomenų tvarkymą VSAT, bei Tarnybinės informacijos apsaugos aprašo 6 punkto, taip pat juo patvirtinto tarnybinės informacijos sąrašo, nuostatų taikymo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas prašė informacijos, susijusios su VSAT atliekamomis tarnybinio pobūdžio funkcijomis, gautos atliekant valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, įgyvendinant migracijos kontrolę, susijusią su apsauga nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencija, ikiteisminiu tyrimu, todėl VSAT turėjo teisėtą pagrindą atsisakyti ją pateikti vadovaudamasis Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 22 straipsnyje numatytais pagrindais, taip pat Tarnybinės informacijos apsaugos apraše nustatytais pagrindais, reglamentuojančiais trečiųjų asmenų duomenų apsaugą. Be to, atsakovas, atsižvelgęs į pareiškėjo 2023 m. spalio 27 d. prašyme išdėstytas aplinkybes bei siekdamas subalansuoti bei užtikrinti pareiškėjo teises į informacijos gavimą 2023 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 21-14-2663 pateikė informaciją apie VSAT atliekamus pirminius veiksmus ir kriterijus vertinant užsieniečių sveikatos būklę, gyvybinius poreikius, vaikų poreikius, taip pat vertinimą dėl asmenų priskyrimo pažeidžiamų asmenų grupėms ir kt. Pasisakydamas dėl pareiškėjo paklausime minimos 14 asmenų grupės VSAT pateikė apibendrintą informaciją (nesiejant jos su prašyme nurodytais asmenimis iš konkrečių šalių) apie jų sveikatos būklę (greitosios medicinos pagalbos iškvietimą, pristatymą į ligoninę), gyvybinių poreikių užtikrinimą (aprūpinimą maistu, vandeniu, drabužiais ir avalyne). Taigi, priešingai nei teigė pareiškėjas, atsakovas, atsižvelgdamas į nustatytus ribojimus, teikė apibendrintą informaciją, siekdamas atsakyti į pareiškėjo prašymą dėl informacijos suteikimo.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2023 m. spalio 24 d. prašymu nesiekė gauti tikslių statistinių duomenų apie per parą apgręžtų užsieniečių skaičių, tačiau prašė patikslinti informaciją VSAT interneto svetainėje, kadangi pagal šiuo metu skelbiamus duomenis, visuomenė gali susidaryti klaidingą įspūdį apie sieną kertančių užsieniečių skaičių.
39. Pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas prašė informuoti, ar VSAT internetinėje svetainėje pateikiama informacija „Neįleistų neteisėtų migrantų statistika“ apima tik apgręžimų (atvejų, kai užsieniečiai nebuvo įleisti į šalies teritoriją) skaičių ir jei taip – atitinkamai patikslinti informaciją interneto svetainėje.
40. Vertinant nurodytus argumentus pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).
41. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo 2023 m. spalio 24 d. prašymu suformuluotus klausimus ir įvertinusi skundžiamo rašto Nr. 21-14-2638 turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui minėtu klausimu pateikta informacija atitiko prašymo turinį, t. y. atsakant į paklausimą buvo paaiškinta, jog atsakovo tinklapyje informuojama apie neįleistų neteisėtų migrantų skaičių, tačiau neatmetama galimybė, kad į šį skaičių patenka ir užsieniečiai pakartotinai pažeidę sieną ir buvę apgręžti, šių užsieniečių asmens duomenys nekaupiami, informacija nerenkama. Pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavęs teisės aktus reglamentuojančius reikalavimus institucijos interneto svetainei ir joje skelbtinai informacijai išsamiai ir argumentuotai pasisakė, kokia informacija joje privalo būti skelbiama, kokia informacija atsakovas disponuoja (žr. šios nutarties 11 p.) ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo pageidaujama informacija negali būti pateikta, nes ji nėra ir neturi būti kaupiama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo suformuluoti klausimai nubrėžia institucijos atsakymų ribas. Iš pareiškėjo paklausimo formulavimo (informuoti ar interneto svetainėje pateikiama informacija apima tik apgręžimų (atvejų, kai užsieniečiai nebuvo įleisti į šalies teritoriją) skaičių ir jei taip – atitinkamai patikslinti informaciją interneto svetainėje) nėra aišku, kokio informacijos patikslinimo pareiškėjas siekė. Taigi, netiksliai suformulavus klausimus ar prašyme nepakankamai nurodžius, kokios konkrečios informacijos reikalaujama iš institucijos, nėra pagrindo daryti išvados, kad institucijos atsakymai nėra pakankamai išsamūs, o skelbtina informacija neatitinka objektyvumo ir skaidrumo principų.
42. Tuo pačiu atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog jis kreipėsi į atsakovą prašydamas suteikti prieigą internete (teisės aktų registre) prie VSAT vado įsakymu patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių, todėl vien tai, jog atsakant į pareiškėjo prašymą buvo pateikta nuoroda į VSAT interneto svetainėje patalpintą teisės aktą negalima laikyti tinkamu informacijos pateikimu. Pareiškėjas 2023 m. spalio 24 d. kreipimesi buvo suformulavęs prašymą nurodyti prieigą prie galiojančių Taisyklių. Teismas, nustatęs, jog atsakovas suteikė pareiškėjui prašomą informaciją pateikdamas nuorodą interneto svetainėje, pagrįstai pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė. Pažymėtina, jog jeigu pareiškėjas turėjo papildomų klausimų, jis turėjo teisę kreiptis į atsakovą, siekdamas išsklaidyti jam kilusias abejones dėl Taisyklių redakcijos.
43. Pareiškėjas teismui pateiktu skundu kėlė ir kitus klausimus, kurių 2023 m. spalio 24 d. prašyme nebuvo įvardijęs, t. y. reikalavimą teisės aktų registre paskelbti Aprašą ir Taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo negali būti vertinamos tos aplinkybės ir reikalavimai, kurie nebuvo nurodyti asmens kreipimesi, nes tai reikštų tarp šalių kilusio ginčo, kuris persikelia į teismą, neapibrėžtumą bei administracinės bylos ribų peržengimą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą pagrįstai vertino tik ta apimtimi dėl kurios pareiškėjas minėtais prašymais buvo kreipęsis į VSAT. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su teismo sprendimu argumentai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas.
44. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl norminių aktų ištyrimo. Pažymėtina, kad pareiškėjo cituojamos administracinės bylos (Nr. A552-778/2014 ir Nr. I492-46/2012 ir kt.) nėra tapačios nagrinėjamai bylai, minėtose bylose buvo sprendžiama dėl norminių aktų atitikties, o šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl informacijos pateikimo. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas Nutartį, nukrypo nuo minėtose administracinėse bylose suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
45. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, pažymi, jog pagal ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien tai, jog nėra priimta ESTT sprendimų dėl tapačių faktinių aplinkybių, savaime nelemia būtinybės kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015).
46. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnio 1 dalį, teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. To paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu.
47. Pažymėtina, jog kreipimosi į ESTT pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-215-552/2017).
48. Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į ESTT privalo kreiptis tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-653-520/2020, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2021-556/2023).
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad būtų išnagrinėta nagrinėjama byla ir joje priimtas galutinis procesinis sprendimas, nėra būtinybės kreiptis į ESTT. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo netenkinamas.
50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.
51. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos „Sienos Grupė“ apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Beata Martišienė
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė