Civilinė byla Nr. e2-140-555/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00112-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.9; 3.1.7.6; 

3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 14 d.

Kaunas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGENTUS“ atstovams J. A. ir advokatui G. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ atstovui advokatui J. J.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS POLISTIRENAS“ atsakovei advokatei D. S.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Bendrieji statybos projektai“ atstovui advokato padėjėjui Ž. K.,

 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGENTUS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantysis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „BALTIJOS POLISTIRENAS“, uždaroji akcinė bendrovė „Bendrieji statybos projektai“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, ir

nustatė :

I.       Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       Ieškovė UAB „AGENTUS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Lemora“ ieškovės UAB „Agentus“ naudai 85 000,00 Eur nuostolius, 6 procentines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė nurodo, jog 2019 m. liepos 11 d. su atsakove UAB „Lemora“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybinių medžiagų tiekimo. Ieškovės užsakytos pastato daugiasluoksnės fasadinės plokštės, dar kitaip vadinamos sandwich panelės buvo pristatytos į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kur buvo statomas gamybos, pramonės paskirties pastatas užsakovui UAB „Kormotech“. Ieškovės užsakytas plokštes atsakovė įsigijo iš trečiojo asmens – gamintojo UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“, kuris gamino plokštes pagal individualų užsakymą ieškovės statomam konkrečiam pastatui. UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“ techniniame kataloge nurodyta, kad daugiasluoksnė plokštė – tai gamykloje paruoštas statybinis pastato elementas, kurį sudaro du metalo lakštai, tarp kurių yra talpinamas izoliacinis užpildas. Izoliacinis užpildas gali būti pagamintas iš mineralinės vatos (MW), poliuretano / poliizocianurato mišinio (EPIR), poliizocianurato (PIR) arba polistireno (EPS). Daugiasluoksnės plokštės naudojamos pastatų fasadams, stogams, patalpų pertvaroms ir luboms įrengti. Šios plokštės atlieka tiek išorės atitvaros ir šilumos izoliacijos funkcijas, tiek fasado apdailos ir estetines funkcijas. Gamintojo pagamintos plokštės su PIR užpildu buvo skirtos vertikaliam montavimui. Vertikaliai sumontuotos pastate plokštės nėra uždengtos jokia papildoma apdaila, t.y. išorinis plokščių skardos paviršius kartu yra ir pastato fasado apdailos paviršius. Ieškovė nurodo, kad po plokščių sumontavimo pastate paaiškėjo, kad plokštės yra nekokybiškos, nes dalis jų pradėjo deformuotis – banguotis išorinis skardos sluoksnis. Susibangavimas yra vizualiai matomas. Dėl to užsakovas UAB „Kormotech“ pareiškė pretenzijas ieškovei dėl pastate sumontuotų plokščių kokybės ir sulaikė 394 973,54 Eur sumą už darbus dėl nustatytų plokščių defektų. Ieškovė plokščių defektus įrodinėja byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: ekspertiniu tyrimų aktu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto – Vilnius Tech, Statybos fakulteto, Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos (toliau – VGTU) išvadomis, UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertinio tyrimo ataskaita, o taip pat VGTU atstovo A. Š. ir teismo eksperto E. L. parodymais, duotais bylos nagrinėjimo metu. Be to, byloje nėra pateikta įrodinėjimo priemonių, kad plokščių defektai atsirado ar galėjo atsirasti dėl plokščių naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų veiskmų ar nenugalimos jėgos. Ieškovė 2023 m. balandžio 25 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) įrodinėja, kad objekte yra matomas 150 storio plokščių išorinės skardos sluoksnio susibangavimas, kurių ilgis virš 11 metrų. Ieškovė teigia, kad nėra galimybių išmontuoti tik susibangavusias plokštes jas išimant ir pakeičiant jas tinkamomis, o būtina visas pastate sumontuotas plokštes demontuoti bei sumontuoti iš naujo. Taip pat būtina atlikti ir kitus darbus (grindų demontavimą ir remontą, bei stogo demontavimą ir vėliau jį sumontuoti), nes šie darbai tiesiogiai susiję su plokščių demontavimu ir naujų plokščių sumontavimu. Ieškovė į bylą pateikė 2023 m. birželio 5 d. darbų lokalinę sąmatą, kuri patvirtina, jog vien darbų kaina būtų 176 075,86 Eur su pridėtinės vertės mokesčių (toliau – PVM), o plokščių kaina būtų 88 769,63 Eur su PVM. Taigi, šalinant netinkamos kokybės gaminius ir tokius darbus atliekant šiuo metu, būtų patiriama apie 264 845,49 Eur (176 075,86 darbų kaina + 88 769,63 Eur plokščių kaina) nuostolių. Kadangi ši suma neapima kitų galimų nuostolių, kurie neišvengiamai būtų, nes demontuojant ir permontuojant fasadines plokštes būtų stabdoma gamyklos veikla ir nebūtų gaminama produkcija, o objekto užsakovas negautų pajamų, reikalaujamų nuostolių sumą grindžia kompensacine 83 000 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo užsakovei UAB „Koormotech“.

3.       Atsakovė UAB „Lemora“ su ieškiniu nesutinka, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad byloje pateikti įrodymai neįrodo aplinkybės, jog ieškovei buvo parduotos nekokybiškos plokštės. Ieškovė nagrinėjamu atveju privalėjo įrodyti, kokių konkrečiai kokybės reikalavimų neatitinka plokštės ir kad, plokščių trūkumai egzistavo jų perdavimo metu. Ieškovė proceso metu tik deklaratyviai teigė, jog jai esą buvo parduotos nekokybiškos plokštės, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, t. y. kokių konkrečiai trūkumų turi plokštės. Ieškovė byloje įrodinėjo tik tai, jog plokštės po jų sumontavimo pastate susibangavo, tačiau įrodymų, jog jos susibangavo dėl kokių nors jų kokybės trūkumų, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių, nepateikė. Atsakovė teigia, kad ieškovė netinkamai interpretuoja ekspertinio tyrimo aktą. Ekspertinio tyrimo akte, priešingai nei nurodo ieškovė, specialistas konstatavo dvi galimas plokščių išorinės skardos susibangavimo priežastis: 1) papildomų plokštelių, per kurias yra sukami varžtai, nenaudojimas plokščių paslėptame tvirtinime jų montavimo metu; 2) netinkama daugiasluoksnių plokščių kokybė. Ekspertas, atsakovės teigimu, atliko tik vizualiniį pastato tyrimą ir nenustatė priežasties, dėl kurios susibangavo plokštės. Ekspertinio tyrimo metu nenustatyta eksploatacinių savybių deklaracijos trūkumų, taip pat nenustatyta daugiasluoksnės plokštės neatitikimų eksploatacinių savybių deklaracijoje duomenų. Pateiktoje ieškovės konsultacinėje išvadoje, atsakovės vertinimu, taip pat nėra pateikta išvadų, dėl ko susibangavo plokštės. Atsakovė akcentuoja, kad ieškovės užsakytų tyrimų metu nebuvo tirtos plokštės ir jų montavimo darbai (Pastato projektavimo darbų atlikimas), o vizualaus vertinimo nepakanka išvadai dėl plokščių kokybės trūkumo. Byloje esančios pastato foto nuotraukos, iš kurių vizualiai matosi kelių plokščių išorinės skardos susibangavimas ir ieškovo deklaratyvūs teiginiai apie plokščių susibangavimą dėl esą plokščių netinkamos kokybės, nėra pakankami įrodymai, jog pagrįstų atsakovės atsakomybę dėl parduotų netinkamos kokybės prekių. Atsakovė nesutinka ir su ieškovės argumentais, jog plokščių išorinės skardos susibangavimas savaime yra plokščių defektas, dėl kurio plokštės nebegali būti naudojamos pagal paskirtį. Atsakovė nurodo, kad ieškovei nebuvo parduotos susibangavusios išorinės skardos plokštės, o jos susibangavo jas montuojant dėl galimai netinkamai atliktų montavimo darbų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog būtų būtina keisti plokštes naujomis. Pastatas iki šiol stovi su sumontuotomis iš atsakovės įsigytomis plokštėmis, kurios netrukdo naudoti pastato pagal paskirtį. Pastatas buvo priduotas ir užsakovo priimtas, ko negalima būtų buvę padaryti, esant nekokybiškoms medžiagoms. Be to, ieškovė nereiškė pretenzijų prekių priėmimo metu, o sumokėta užskovui kompensacinė suma pagrindžia aplinkybę, jog ieškovė veikdama savo riziką sudarė susitarimą, kuris nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir kokiu nors būdu susietas su plokščių defektais ar jų šalinimo išlaidomis.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“ su ieškiniu nesutinka, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad nei vienas ieškovės pateikas įrodymas neįrodo ploščių trūkumo, kadangi ekspertinio tyrimo ake neatlikta techninė plokščių analizė, o pateiktos nuostatos, kurios neturi jokios ekspertinės vertės plokščių kokybės verinimui ir atsiradusių vizualinių trūkumų priežasčiai nustatyti. Ekspertinio tyrimo akte yra konstatuojami tariami plokščių trūkumai, tačiau nėra konkrečiai nurodyta, kokie tai trūkumai, kokių Europos standarte LST EN 14509:2014 „Savilaikės dvisienės metalu dengtos izoliacinės plokštės. Gamykliniai gaminiai. Techniniai reikalavimai“ keliamų konkrečių kriterijų parduotos plokštės neatitinka. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės argumentais, kad plokštės atlieka ir fasado apdailos, estetinę būklę, kadangi trečiojo asmens teigimu, šių plokščių naudojimo paskirtis, kaip tai numatyta eksploatacinių savybių deklaracijoje, yra statybinis termoiziliacinis gaminys. Trečiais asmuo nesutinka ir su ieškovės argumentais, jog fasadinių plokščių išorinė skarda susibangavo dėl didelio ilgio (11,4 m) plokščių nuosavo svorio jas montuojant vertikaliai ir remiant į pamatą bei galimai per liauno apdailinio skardos profilio tokiam plokštės ilgiui, kadangi ieškovės pateikta išvada grindžiama tik vizualia pastato apžiūra, o ne realiu plokščių eksploatacinių savybių tyrimu. Trečiais asmuo pažymi, kad plokštės gaminamos ir tiekiamos į rinką vadovaujantis standartu LST_EN_14509;2014, tačiau byloje nėra pateikta konkrečių plokščių gamybos defektų. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad jis tinkamai įgyvendino savo pareigą perduoti kokybiškus gaminius (plokštes), kurie atitiko pateikto projekto reikalavimus bei plokščių eksploatacinių savybių deklaracijas, plokštės yra tinkamos naudoti pagal paskirtį, apžiūros metu konstatuoti tik estetiniai defektai. Ieškovė, montuodama daugiasluoksnes plokštes nesilaikė trečiojo asmens rekomendacijų ir tvirtinimui papildomų plokštelių nenaudojo, projektavimo metu parenė netinkamus, neišsamius ir prieštaraujančius daugiasluoksnių plokščių projektinius sprendinius. Trečiasis asmuo nesutinka ir su reikalaujamos sumos priteisimu, kadangi užsakovė UAB „Kormotech“ nebeturi jokių pretenzijų dėl plokščių kokybės, sutiko, kad pastatas gali būti toliau naudojamas pagal paskirtį, o ieškovės ir užsakovo susitarimu suteikta kompensacija yra veikimas šalių rizika įgyvendinant šalių verslo santykius, susitarimu sulygtas nuolaidos dydis nei susitarimu, nei ieškiniu nėra susisietas su trečiojo asmens plokščių kokybe, defektų šalinimu ar kitu pagrindu, kuris leistų įvertinti defektų šalinimo išlaidų pagrįstumą.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Bendrieji statybų projektai“ sutiko su ieškovės pozicija, jog ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, jog jai perduotos plokštės būtų kokybiškos, įskaitant ir vizualinio susibangavimo nebuvimą. Trečiasis asmuo nurodo, jog kadangi plokščių susibangavimo faktą byloje pripažįsta tiek atsakovė UAB „Lemora“, tiek plokščių gamintoja UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo dėl netinkamos kokybės plokščių perdavimo. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Bendrieji statybų projektai“ buvo pasamdyti parengti gamyklos techninį ir darbo projektą. Projektuotojas gaminio neprojektuoja, o sukuria reikalavimus kokios plokštės turi būti montuojamos, kaip ir kokiam pastate. Projektavimo metu buvo nustatyti techniniai reikalavimai, kas buvo reikalinga šiam objektui, tai yra: gaminio spalvinė išraiška, šilumos izoliacijos kokybiniai dalykai, priešgaisriniai reikalavimai ir pan. Pats konkretus gaminys yra renkamas iš skirtingų gamintojų, kurie siūlo savo produktus atitinkančius projektui užduodamus reikalavimus. Pabrėžia, kad būtent šita ginčo plokštė statytojo buvo parinkta net gi truputi plonesnė negu buvo pateikta techniniame projekte, kadangi gamintojas deklaravo, kad tas pačias savybes pasieks su plonesniu gaminiu. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad techniniame projekte visa informacija apie gaminį yra gauta iš plokščių gamintojo UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“ 2019 m. liepos mėn. gamintojo atstovas derino fasadinių plokščių išklotines, geometrinius duomenis, 2019 m. spalio mėn. gamintojas persiuntė, kokius tvirtinimo būdus naudoja ir visa ši informacija buvo perkelta į techninį projektą. Projektuojant gaminio montavimą buvo vadovaujamasi priskirta plokščių gamintojo rekomendacija. Projektuotojui nei reikalavimas turėti mazgą su plokštele, nei tai, kad to mazgo neįmanoma įgyvendinti nebuvo žinoma, nes šiuo klausimu tiesiogiai bendravo plokščių montuotojas ir gamintojas. Projektuotojas patvirtina, kad projektavimo darbų eigoje informacijos apie jokias papildomas montavimo plokšteles nėra gavęs. Projektuotojo žiniomis, gamintojas derindamas plokščių išklotines pateikė rekomenduojamus mazgus ir montavimo rekomendacijas, kuriose yra nurodyti atraminiai taškai būtent pagal tas rekomendacijas pastato konstruktorius priėmė sprendimą dėti tarpinius papildomus metalo rėmus ir atitinkamai nurodė, kur plokštė tvirtinama varžtais, o kur tik remiasi paviršiumi. Į plokščių montavimo procesą projektuotojas įtrauktas nebuvo, tad ir informacijos susijusios su plokščių montavimu pateikti negalėjo. Be to, tiek montavimo būdas, tiek spalvinė gama buvo parinkti „priartėjimo būdu“ bendraujant su statytoju. Vertikalus plokščių montavimo būdas buvo pasirinktas siekiant išvengti papildomų purvų, bakterijų ir pan. Spalvinis išdirbimas, buvo derinamas su statytoju ir pačiu savininku, nes tai jau yra jo firminis ženklas, o visa informacija buvo pateikta techniniame projekte bei derinant plokštės išklotines. Plokščių gamintojas UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“ iš savo pusės jokių specifinių pasiūlymų nepateikė, neprieštaravo ir pasirinktai plokščių spalvai. Trečiais asmuo taip pat akcentuoja, kad projektuotojas duodamas užduotį nurodo, kad objektas turi atitikti vizualinius estetinius reikalavimus. Tokio dalyko, kaip plokštės banguotumo lygio apribojimas (leistinumas) nėra nurodomas. Faktas, kad šiuo atveju objekte – gamykloje buvo suprojektuotas vienalytis fasadas, kuris visur turi atrodyti vienodai, todėl pagal projektuotojo rengtą projektą statinio fasade jokio plokščių banguotumo neturėjo būti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas

6.       Šalių ginčas dėl ieškovės reikalaujamų nuostolių, grindžiamų netinkama plokščių kokybe, atlyginimo kilo iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIII skyriaus normos. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovės civilinei atsakomybei dėl nuostolių, jos patirtų dėl nekokybiškų plokščių, kilti yra visos būtinos sąlygos: 1) atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina tai, kad ji ieškovei pardavė nekokybiškas plokštes; 2) žalos faktą įrodo tai, kad sumontavus nekokybiškas plokštes jos susibangavo, dėl ko užsakovas sustabdė apmokėjimą už ieškovės atliktus darbus; 3) tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys – būtent dėl atsakovės parduotų nekokybiškų plokščių buvo sumažinta ieškovės atliktų užsakovui darbų kaina; 4) atsakovė yra kalta dėl nurodytos žalos (nuostolių) atsiradimo, nes, turėdama pareigą parduoti kokybišką prekę, nebuvo pakankamai atidi, apdairi, rūpestinga ir neužtikrino parduodamų plokščių kokybės. Taigi atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip būtiną sąlygą jos, kaip plokščių pardavėjos, civilinei atsakomybei kilti, ieškovė grindžia tuo, kad atsakovė pardavė nekokybiškas plokštes.

7.       Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

8.       Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

9.       CK 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiškintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jeigu kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

10.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė UAB „AGENTUS“ sutartyje įvardinta pirkėja, su atsakove UAB „Lemora“ sutartyje įvardinta pardavėja 2019 m. liepos 11 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1.4 punkte įtvirtinta, kad pardavėjas privalo pateikti pirkėjui tik tokias prekes, kurių kokybė atitinka jų atitikties sertifikatus (kokybės pažymėjimus), joms keliamus standartus, techninines sąlygas arba šių prekių pavyzdžius, arba kitus dokumentus, reglamentuojančius prekių kokybę.

11.       Pagal CK 6.327 straipsnio 3 ir 4 dalis pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.

12.       CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Taigi, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumo faktą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

13.       Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat nustatė, kad ieškovė UAB „AGENTUS“ iš atsakovės UAB ,,Lemora“ įsigijo trečiojo asmens UAB  „BALTIJOS POLISTIRENAS“ pagamintas sienų šiltinimo plokštes, kurios buvo naudojamos statant užsakovui UAB „Karmotech“ gamybos, pramonės paskirties objektą. Byloje pateikti duomenys, kad po plokščių sumontavimo, paaiškėjus, kad dalis plokščių susibangavovo, 2020 m. rugpjūčio mėn. šalys pradėjo susirašinėjimą, kurio turinys įgalina spręsti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo (plokščių gamintojas) nesutiko su ieškovės reiškiamomis pretenzijomis dėl prekių kokybės. Iš pateikto ieškovei atsakymo darytina išvada, kad atsakovė bei trečiasis asmuo laikosi pozicijos, jog plokščių susibangavimą lėmė netinkamas plokščių montavimas, be to įvardijama, kad plokštės yra termoizoliaciniai gaminiai ir negali būti naudojami pastato fasadui bei, kad susibangavimas yra vizualinis ir nežymus defektas. Tiek iš byloje pateikto susirašinėjimo, taip pat iš šalių išsakytų argumentų teismo posėdžio metu, tiek ir iš byloje pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) darytina išvada, kad ginčo objekte susibangavo ieškovo sumontuotos iš atsakovės įsigytos ir trečiojo asmens pagamintos 150 mm storio 93 plokštės.

14.       Iš byloje pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) spręstina, kad plokštės yra statybiniai termoizoliaciniai gaminiai, pritaikomi išorinėms ir vidinėms sienoms, luboms, stogams. Iš to galima išvada, kad ginčo gaminys, priešingai nei teigia atsakovė ir trečiasis asmuo (prekės gamintojas), gali būti naudojami pastato fasadui. Be to, bylos šalys pripažino, kad užsakant plokštes pardavėjui ir gamintojui buvo pateiktas projektas, t. y. buvo žinoma, kad plokštės skirtos montavimui fasado išorėje. Byloje duomenų, kad užsakymo ar plokščių pristatymo, montavimo metu mototuojui (ieškovei) buvo atskleista informacija, kad plokštės negali būti montuojamos pastato fasado įrengimui, byloje nėra. Be to, gamintojo techninio katalogo 1.3 punkte pateikiama gamintojo gaminamos daugiasluoksnės plokštės sąvoka: „tai gamykloje paruoštas statybinis pastato elementas, kurį sudaro du metalo lakštai, tarp kurių yra talpinamas izoliacinis užpildas. Izoliacinis užpildas gali būti pagamintas iš mineralinės vatos (MW), poliuretano / poliizocianurato mišinio (EPIR), poliizocianurato (PIR) arba polistireno (EPS). Daugiasluoksnės plokštės naudojamos pastatų fasadams, stogams, patalpų pertvaroms ir luboms įrengti“, o šio techninio katalogo 1.4 skyriuje, aprašant plokštės funkcijas, nurodyta, kad plokštės atlieka „šilumos izoliacijos, apsauginę, apdailos iš abiejų pusių, taip pat atraminę funkcijas“. Ieškovės argumentai, kad plokštės atlieka fasado apdailos ir estetines funkcijas, patvirtinti ir Ekspertinio tyrimo akte, todėl atsakovės ir trečiojo asmens teiginiai, jog plokštės netinkamos pastato fasadui įrengti ir negali būti naudojamas kaip fasado apdailos elementas, yra nepagrįsti ir neatitinka trečiojo asmens (gamintojo) deklaruotos plokščių paskirties.

15.       Šio sprendimo 13 punkte minėta, kad po monatavimo paaiškėjus, kad plokštės susibangavo, tarp šalių vyko susirašinėjimas, kurio metu tiek pardavėjui, tiek plokščių gamintojui buvo pateiktas ieškovės užsakymu UAB „Statybų tyrimų institutas“ atliktas 2020 m. birželio 25 d. ekspertinio tyrimo aktas, kuriame ne tik yra konstatuotas plokščių susibangavimas, bet ir pateikiamos išvados, jog pastato fasado plokščių susibangavimo priežastimi yra netinkama panaudotų plokščių kokybė; įvardijama, kad plokščių defektai gali būti pašalinami tik pakeitus susibangavusias plokštes tinkamos kokybės plokštėmis; kad plokščių remonto (pakeitimo) darbų kaina yra 115 038,94 Eur su PVM, į šią kainą neįskaičiuojant naujų pakeičiančių kokybiškų plokščių kainos. Taip pat išvadą parengęs asmuo, atlikęs gamintojo pateiktą plokščių montavimo intrukcijos analizę, akte nurodė, kad montavimo instrukcijoje nėra jokių duomenų, kad plokščių vertikaliam montavimui rekomenduojamos naudoti papildomos plokštelės į paslėptą tvirtinimą. Tyrimo metu, įvertinus gamintojo parengtame daugiasluoksnių „Sandwich“ plokščių techniniame kataloge pateiktus duomenis, pateikta išvada, kad gamintojo nurodomų plokštelių nenaudojimas negalėjo įtakoti atsiradusių defektų fasade – daugiasluoksnių plokščių išorinio paviršiaus susibangavimo.

16.       Ieškovės pateiktoje VGTU konsultacinėje išvadoje taip pat konstatuotas plokščių susibangavimo faktas, atlikti fasado plokščių išorinio sluoksnio išsibangavimo gylio matavimai. Matavimų metu nustatyta, kad atstumai tarp matuotų plokščių paviršiaus išsibangavimo viršūnių yra 100 mm, kurie viršija Standarte LST EN 14509:2014 deklaruotą leistiną 200 mm išsibangavimą. Teismo posėdžio metu, VGTU atstovas A. Š., tvirtindamas VGTU tyrimo išvadas nurodė, plokštės nėra tinkamos, jos turi defektą, plokščių išorinės skardos sluoksnis susibangavo dėl didelio nuosavo svorio ir dėl per liauno išorinės skardos sluoksnio. Liudytojas patvirtino ir tyrimo išvadą, kad plokščių išorinės skardos susibangavimas yra laikomas gaminio defektu, o susibangavimo intensyvumas yra pernelyg intensyvus, todėl gaminys neatitinka standarto LST EN 14509:2014 reikalavimų. Liudytojas nurodė, kad apažiūros metu nerado vertikalaus montavimo tvirtinimo mazgų ilgesnėms nei 11 metrų fasadinėms plokštėms bei paaiškino, kad plokščių tvirtinimas papildomuose dviejuose taškuose galėjo tik sumažinti nuosavo svorio sukeliamas deformacijas, o ne lemti plokščių išorinės skardos paviršiaus susibangavimą.

17.       Pažymėtina ir tai, kad aplinkybes, jog plokštės yra susibangavusios, nustatė ir trečiojo asmens pasitelktas ekspertas UAB „Statybų procesų valdymas“, kuri išvadose įvardijo dvi plokščių susibangavimo priežastis: pirma, kad gamybinio pastato lauko atitvarų daugiasluoksnių plokščių išorinis skardos profilis susibangavo dėl projektavimo metu parengtų netinkamų, neišsamių ir prieštaraujančių daugiasluoksnių plokščių projektinių sprendinių; antra, jog gamybinio pastato lauko atitvarų daugiasluoksnių plokščių išorinis skardos profilis susibangavo dėl nuosavo plokščių svorio ir per liauno išorinio skardo profilio. Išvadą parengęs asmuo taip pat konstatavo, jog plokščių ilgis yra net 11,4 m, todėl sumontavus jas vertikaliai ir atrėmus jas į pamato konstrukciją, dėl didelio nuosavo svorio ir per liauno plokščių išorinio skardos profilio, pasireiškė šių plokščių deformacijos – išorinio sluoksnio išsibangavimai.

18.       Teismo vertinimu, byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės patvirtina ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, jog iš atsakovės UAB ,,Lemora“ įsigytos trečiojo asmens UAB  „BALTIJOS POLISTIRENAS“ pagamintos sienų šiltinimo plokštes po sumontavimo yra susibangavusios. Byloje pateiktos specialistų konsultacijos, taip pat ir pačio gamintojo deklaruoti duomenys apie plokščių panaudojimo savybes, paskirtį paneigia atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, jog plokštės negalėjo būti naudojamos fasado apdailai. Pripažinus pagrįstomis ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, jog plokštės galėjo būti naudojamos fasado apdailai, taip pat nustačius, kad susibangavimai viršija gamintojo deklaruotas susibangavimo ribas, pripapžinti nepagrįstais ir atsakovės bei trečiojo asmens argumentai, kad susibangavusios plokštės yra kokybiškos, nes nustatyti tik estetiniai defektai. Teismo vertinimu, trečiojo asmens byloje pateikti matavimai, kuriais grindžiami argumentai dėl statinio estetinio vaizdo, nepatvirtina ginčo gaminio atitikimo kokybės reikalavimams, nes bet koks nukrypimas nuo gamintojo deklaruojamo plokščių standarto yra laikytinas gaminio defektu. Gaminio standarte yra aiškiai deklaruotas leistinas plokščių susibangavimas, todėl tiek statytojas, tiek statinio užsakovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad jų įsigytos ir statinio statybai panaudos plokštės atitiks deklaruotus kokybės reikalavimus, tame tarpe ir vizualinį vaizdą.

19.       Bylos negarinėjimo metu tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, nesutikdami su ieškiniu, teigė, kad plokščių susibangavimą nulėmė ne gamybos brokas, o netinkamas plokščių montavimas bei netinkami projektiniai sprendinia. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pardavėjui neigiant savo atsakomybę dėl netinkamos parduotų daiktų kokybės, CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta jo pareiga įrodyti ne tik daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų veiksmų arba nenugalimos jėgos veikimo faktus, bet ir tai, kad jo parduotų daiktų trūkumai atsirado būtent dėl išvardytų veiksnių, t. y. būtina įrodyti priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015).

20.       Teismo vertinimu, pagrindo sutikti su įvardintais argumentais, jog gamintojo nurodytų montavimo taisyklių pažeidimas lėmė plokščių susibangavimą, nėra, t. y. neįrodytas priežastinis ryšys. Pažymėtina tai, kad pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra nurodytas konkretus montavimo taisyklių pažeidimo poveikis plokštės konstrukcijai, neatlikti bandymai, kurie galėtų pagrįsti atsakovės ir trečiojo asmens teiginius, jog ieškovė nesilaikė gamintojo deklaruojamų montavimo reikalavimų.  Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors atsakovė bei trečiasis asmuo išsakė teismui nuomonę dėl specialių žinių poreikio byloje, tačiau ieškovei nurodžius, kad galimybės išmontuoti plokštes dėl užsakovo vykdomos veiklos objekte nėra, neteikė duomenų apie galimumą ištirti sumontuotas plokštes, siekiant nustatyti plokščių atitikimą deklaruojamiems kokybės reikalavimams, todėl teismas, spręsdamas dėl parduoto daikto trūkumo, vadovaujasi byloje pateiktomis įrodinėjimo priemonėmis.

21.       Byloje pateiktame UAB „Statybų tyrimų institutas“ atliktame 2020 m. birželio 25 d. ekspertinio tyrime akte buvo analizuojami gamintojo pateikti duomenys ir konstatuota, kad montavimo instrukcijoje aprašyta, kaip turi būti iškraunamos, sandėliuojamos bei montuojamos daugiasluoksnės plokštės, pateikti plokščių montavimo mazgai. Tačiau montavimo instrukcijoje nėra jokių duomenų, kad plokščių vertikaliam montavimui rekomenduojamos naudoti papildomos plokštelės į paslėptą tvirtinimą. Gamintojo UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“ internetiniame puslapyje taip pat nėra pateikiama jokių duomenų, kad esant tam tikrai montavimo konstrukcijai rekomenduojama naudoti papildomas plokšteles į paslėptą tvirtinimą. UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“ parengtame daugiasluoksnių plokščių techniniame kataloge yra nurodyti ir detaliai aprašyti daugiasluoksnių plokščių montavimo priedai. Duomenų apie plokštelių į paslėptą tvirtinimą naudojimą montuojant daugiasluoksnes plokštes vertikaliai, minėtame kataloge nėra pateikta. Gamintojo pateiktoje daugiasluoksnių plokščių montavimo instrukcijoje nėra jokių duomenų, kad montuojant plokštes būtų reikalaujama įrengti ovalias (pailgas) skyles varžtams, kad plokštės, veikiamos aplinkos poveikių galėtų „judėti“. UAB „BALTIJOS POLISTIRENAS“ parengtame daugiasluoksnių plokščių techniniame kataloge taip pat nėra nurodyta, kad daugiasluoksnes plokštes reikėtų tvirtinti taip, kad veikiant aplinkos poveikiui jos galėtų „judėti“. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog gamintojo nurodomų plokštelių nenaudojimas galėjo įtakoti faktiškai atsiradusius defektus fasade daugiasluoksnių plokščių išorinio paviršiaus susibangavimą. Todėl tyrimą atlikęs asmuo padarė išvadą, kad papildomų plokštelių, per kurias yra sukami varžtai, nenaudojimas plokščių paslėptame tvirtinime jų montavimo metu negalėjo būti nustatytų defektų – plokščių susibangavimo – priežastimi (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

22.       Analogiškai pasisakytina ir apie argumentus dėl ieškovės netinkamai atliktų pastato projektavimo darbų. Byloje šalys pripažino, kad ieškovė, ginčo statinio statybos metu, tiesiogiai bendravo su plokščių gamintoja, gamintojai buvo žinomi tiek statytojo, tiek užsakovo keliami reikalavimai gaminiui, plokštės buvo pagamintos konkrečiam objektui, užsakymo metu buvo derinamos plokščių spalvos bei plokščių išdėstymas fasade. Tarp šalių nėra ginčo, kad nei užsakymo metu, nei plokščių pristatymo metu, nei plokščių montavimo metu nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neteigė, kad plokštės negali būti montuojamos pastato fasado įrengimui. Teismo vertinimu, byloje nėra patreikta įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų padaryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad plokštės susibangavo dėl projektinių sprendinių netinkamumo.

23.       Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė, jog ginčo plokščių susibangavimą nulėmė netinkamas plokščių montavimas ar netinkamai atlikti pastato projektiniai sprendiniai, t. y. neįrodė priežastinio ryšio tarp galbūt netinkamo plokščių montavimo bei projektinkų sprendimų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

24.       Ieškovas įrodinėja, kad neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė 85 000 Eur žalą, kurią sudaro 83 000  Eur suma, sumokėta pastato užsakovui kaip kompensacija už nustatytus plokščių defektus ir 2 000 Eur suma, sumokėta ekspertui. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais), bet ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas). Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas už netinkamos kokybės daikto pardavimą atsako be kaltės. Bendrieji teisių gynimo būdai taikomi tik subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus, tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai), reikalaujančiomis nustatyti pardavėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę; tokiu atveju pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl nuostolių dėl parduotų daiktų trūkumų atlyginimo, jeigu įrodo, kad parduodamas daiktą jis buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus įsitikindamas, kad daiktas neturi kokybės trūkumų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017 33 punktą; 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 27 punktą).

25.       Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovei netinkamai įvykdžius pirkimo-pardavimo sutartį ir neužtikrinus parduotų prekių kokybės, ieškovė turi teisę ginti savo pažeistą teisę ir CK 6.256 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu bendruoju teisių gynybos būdu, tai yra reikalauti nuostolių atlyginimo, vienai iš šalių, atsakovui, pažeidus sutartį, kadangi bendrieji teisių gynimo būdai nukreipti į nuostolio, kuris atsirado pardavėjui pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą, kompensavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas).

26.       Byloje pateikti įrodymai (ekspertinio tyrimo aktas), teismo vertinimu, patvirtina ginčo plokščių defektų pašalinimo galimybes bei sąnaudas. Tyrimą atlikęs asmuo pateikė išvadą, kad plokščių remonto (pakeitimo) darbų kaina yra 115 038,94 Eur su PVM, į šią kainą neįskaičiuojant naujų pakeičiančių kokybiškų plokščių kainos. Be to, nurodoma, kad galimybių išmontuoti tik susibangavusių plokščių jas išimant ir pakeičiant jas tinkamomis nėra, o būtina visas pastate sumontuotas plokštes demontuoti bei sumontuoti iš naujo. Taip kyla būtinybė atlikti ir kitus darbus (grindų ir stogo remontą), kurie susiję su plokščių demontavimu ir naujų sumontavimu, pateikta 2023 m. birželio 5 d. darbų lokalinė sąmata patvirtina, jog darbų kaina yra 176 075,86 Eur su PVM, o plokščių kaina sudaro 88 769,63 Eur su PVM. Taigi, tokių darbų atlikimas yra 264 845,49 Eur (176 075,86 darbų kaina + 88 769,63 Eur plokščių kaina). Be to, ieškovė papildomai nurodė, kad šalinant plokščių defektus, pastate reikėtų stabdyti gamybą ir dėl to būtų papildomai kiltų būtinybė atlyginti užsakovo UAB „Kormotech“ patirtus nuostolius, įskaitant negautas pajamas, kurios viršytų suderintą 83 000,00 Eur nuostolių sumą.

27.       Nagrinėjamu atveju, ieškovei pateikus įrodymus, jog nekokybiško daikto trūkumų pašalinimo išlaidos sudaro apie 264 845,49 Eur, aplinkybė, jog ieškovė pritaikė 83 000,00 Eur nuolaidą užsakovo naudai atliktiems darbams bei patyrė 2 000, 00 Eur specialisto išvadai parengti gali būti vertinama kaip ieškovės patirta žala, kadangi akivaizdu, jog užsakovas sumažino ieškovei mokėtiną sumą už ieškovės atliktus ir ši suma bei išlaidos daikto trūkumams nustatyti laikytina ieškovės patirtais nuostoliais.

28.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl tenkinamas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės UAB „Lemora“ ieškovės UAB ,,Agentus“ naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, jai ir trečiajam asmeniui UAB „Bendrieji statybų projektai“, palaikiusiam ieškinį, priteisiamos šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos. 

30.       Ieškovė prašo priteisti 3 920 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 500 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 2 420 Eur teisinės pagalbos išlaidos (atstovavimas byloje bei procesinių dokumentų rengimas). Tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „Bendrieji statybų projektai“ prašo  priteisti 2 994,75 Eur (1 197,90 Eur + 1 796,85 Eur) teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias sudaro atstovavimas teismo posėdžiuose, pasirengimas teismo posėdžiams, pasitarimas, analizė, baigiamosios kalbos rengimas ir kt.

31.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teismas, įvertinęs ieškovės ir trečiojo asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, kad jos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš atsakovės.

32.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 6,68 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu ir 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGENTUS“ ieškinį patenkinti visiškai.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AGENTUS“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 85 000 Eur (aštuoniasdešimt penkis tūkstančius eurų 00 ct) nuostolius, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (85 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 920 Eur (tris tūkstančius devynis šešis šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Bendrieji statybos projektai“, juridinio asmens kodas 300510892, naudai priteisti  2 994,75 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidas. 

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 6,68 Eur (šešis eurus 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto), šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas