Civilinė byla Nr. e2YT-1618-1032/20120

                                                                                   Teisminio proceso numeris 2-06-3-00186-2020-0

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                    2.4.1.1; 2.4.1.4; 3.2.3.2; 3.2.4.11.; 3.2.6.5.;

                                                                                    3.4.5.2.;

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama V. J., priėmė savo sutuoktinio N. J. (N. J.), mirusio 2003 m. liepos 17 d., palikimą faktiškai valdydama mirusiojo turtą. Juridinio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjai siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą į likusią dalį paveldėto turto. Nurodė, kad 2019 m. kovo 19 d. mirė jos mama V. J., po jos mirties palikimą priėmė vienintelė įpėdinė – pareiškėja faktiniu valdymu, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9931-676/2019. Pareiškėja kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarę ir tik tuomet sužinojo, kad iki šiol nėra teisiškai įformintas palikėjos sutuoktinio N. J., gimusio 1935 m. balandžio 2 d., palikimo priėmimas, todėl notarė gali išduoti paveldėjimo liudijimą tik į pusę palikėjos turto - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kadangi nurodytas butas buvo įgytas santuokos su N. J. metu, o dėl kitos dalies pareiškėja turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo. N. J. mirė 2003 m. liepos 17 d., būdamas santuokoje su pareiškėjos mama V. J., savo vaikų neturėjo, testamento nesurašė, po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, jo palikimą faktiniu valdymu priėmė sutuoktinė V. J., kuri iki pat mirties gyveno bute, esančiame Taikos pr. . (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškime nurodyto turto paveldėjimą. Teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas 

1.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

2.       Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

3.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2019 m. kovo 19 d. mirė pareiškėjos mama V. J..

4.       2019 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilineje byloje Nr. e2YT-9931-676/2019 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja L. G., po mamos V. J., gimusios 1938 m. kovo 13 d., mirusios 2019 m. kovo 19 d., mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

5.       1988 m. gruodžio 30 d. pareiškėjos mama V. J. sudarė santuoką su N. J..

6.       Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis V. J. vardu nuosavybės teise po santuokos sudarymo su N. J. nuo 1992 m. birželio 25 d. buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šis turtas įgytas pareiškėjos mamos V. J. ir N. J. santuokos metu.

7.       N. J. mirė būdamas santuokoje su pareiškėjos mama V. J., vaikų neturėjo. Po jo mirties dėl aplikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė.

8.       2019 m. gruodžio 17 d. pareiškėjai Klaipėdos miesto 15-asis notarų biuras išdavė liudijimą, jog pareiškėja kreipėsi dėl paveldėjimo bylos po V. J. mirties užvedimo.

9.       Civilinėje byloje Nr. e2YT-9931-676/2019 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja L. G. po savo mamos V. J., mirusios 2019 m. kovo 19 d., mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

10.       Bylos duomenimis V. J., iki sutuoktinio N. J. mirties 2003 m. liepos 17 d., gyveno su juo bute, esančiame Taikos pr. 19A-30, Klaipėda, po sutuoktinio mirties toliau gyveno šiame bute iki pat savo mirties 2019 m. kovo 19 d., jį valdė kaip savo. 

11.       2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

12.       Pagal 2000 m. liepos 18 d. priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnį 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui (3 dalis).

13.       CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. 2003 m. liepos 17 d. mirus pareiškėjos mamos sutuoktiniui N. J. baigėsi bendroji jungtinė N. J. ir V. J. kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline. Vadovaujantis suformuota teismų praktika CK 3.117 straipsnio prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-490/2007).

14.       Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

15.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjos mama V. J. turėjo teisę paveldėti mirusiojo N. J. turtą pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdine pagal įstatymą (1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 573 straipsnio 1 punktas), tačiau ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad V. J. po N. J. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą N. J. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). 

16.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. J., mirusi 2019 m. kovo 19 d., priėmė savo sutuoktinio N. J., mirusio 2003 m. liepos 17 d., palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.

17.       Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos L. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio N. J. (N. J.), gimusio 1935 m. balandžio 2 d., mirusio 2003 m. liepos 17 d., palikimą faktiškai valdydama mirusiojo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                                     Rūta Zubrickaitė