Civilinė byla Nr. e2A-288-1043/2023

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00563-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 3.1.7.4; 2.6.1.6.2; 3.3.1.18.2; 3.3.1.18.4; 3.3.1.19.7; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1914-374/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monorento“ netiesioginį ieškinį atsakovui L. L. dėl palikimo priėmimo, bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovui L. L. dėl palikimo priėmimo, tretieji asmenys Marijampolės savivaldybės 7-ojo notarų biuro notarė M. T.-Kučinskienė, antstolis D. T., J. L., T. L., E. A., uždaroji akcinė bendrovė „Fasado pastoliai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Monorento“ (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas L. L. (toliau – atsakovas) priėmė palikimą po palikėjos D. L. mirties ir įpareigoti atsakovą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos D. L. mirties, t. y. pateikti prašymą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, pateikti prašymą turto apyrašo sudarymui bei pateikti turto apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, kreiptis į Marijampolės 7-ajam notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą bei atlikti visus kitus su paveldėjimo priėmimu ir registravimu susijusius veiksmus; 2) atsakovui neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos D. L. mirties, suteikti teisę ieškovei be atskiro atsakovo sutikimo atlikti visus su palikimo priėmimu susijusius veiksmus, t. y. pateikti prašymą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, pateikti prašymą turto apyrašo sudarymui bei pateikti turto apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, kreiptis į Marijampolės 7-ajam notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą bei atlikti visus kitus su paveldėjimo priėmimu ir registravimu susijusius veiksmus; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4008-632/2017 patenkino ieškovės ieškinį dėl 2013 m. kovo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties 3 punkto ir 5 punkto pripažinimo negaliojančiais ab initio ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 800 Eur skolą, kuri iki šiol nėra grąžinta. (duomenys neskelbtini), mirė atsakovo motina D. L.. Po palikėjos mirties palikimą priėmė sutuoktinis J. L. ir vaikai – T. L. ir E. A.. Atsakovas tyčia, vengdamas atsiskaityti su kreditoriais, neįgyvendina savo teisės priimti palikimo po palikėjos mirties. Atsakovo skola ieškovei bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), 2022 m. vasario 14 d. turto areštų akto Nr. 0241/17/01224-02-14-02 duomenimis, yra 65 853,18 Eur. Atsakovas turi neįgyvendintą, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę į palikėjos palikimą.

3.       Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais VMI pareiškimu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas priėmė palikimą po palikėjos D. L. mirties ir įpareigoti atsakovą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos D. L. mirties, t. y. pateikti prašymą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, pateikti prašymą turto apyrašo sudarymui bei pateikti turto apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, kreiptis į Marijampolės 7-ajam notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą bei atlikti visus kitus su paveldėjimo priėmimu ir registravimu susijusius veiksmus; 2) atsakovui neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos D. L. mirties, suteikti teisę VMI be atskiro atsakovo sutikimo (L. L. lėšomis (sąskaita)) atlikti visus su palikimo priėmimu susijusius veiksmus, t. y. pateikti prašymą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, pateikti prašymą turto apyrašo sudarymui bei pateikti turto apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, kreiptis į Marijampolės 7-ajam notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą bei atlikti visus kitus su paveldėjimo priėmimu ir registravimu susijusius veiksmus.

4.       Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais VMI nurodė, kad atsakovo palikėjos palikimo nepriėmimas pažeidžia trečiojo asmens VMI kaip kreditorės interesus, nes skolos VMI nuo 2016 m. nėra dengiamos, o atsakovas palikimo nepriėmė tam, kad galimai išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto. Atsakovui nepriėmus palikimo, antstoliai vykdantys skolų išieškojimą, negali nukreipti išieškojimo į turtą, kurį būtų paveldėjęs atsakovas, todėl jo galimybės vykdyti savo prievoles kreditorei VMI reikšmingai pasunkėjo bei gali pasunkėti ateityje. VMI turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimą atsakovo atžvilgiu, t. y. atsakovas valstybės biudžetui skolingas 2 122,54 Eur, iš jų 1 169,81 Eur baudų už administracinius nusižengimus ir 952,73 Eur skolą pagal vykdomuosius dokumentus. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovo atžvilgiu yra vykdomos dar 3 vykdomosios bylos dėl 67 605 Eur sumos išieškojimo, kurių seniausia prievolė neįvykdoma nuo 2016 m. Atsakovas sąmoningai siekdamas išvengti išieškojimo iš turto, nerodo iniciatyvos ir neįgyvendina savo turimos turtinės teisės – priimti palikimą ir tuo galimai vengia prievolių VMI įvykdymo.

5.       Atsakovas L. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė neturi pagrindo teikti atsakovo vardu netiesioginio ieškinio, todėl prašo ieškinį atmesti. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas turi ir kitų kreditorių, tačiau šių kreditorių reikalavimai teismo sprendimais nėra patvirtinti. UAB „Fasado pastoliai“ nėra atsakovo kreditorius, nes šios bendrovės kreditoriumi galimai yra UAB „Rentol“, o ne atsakovas. Ieškovės reikalavimo į atsakovą dydis nėra didelis, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas dėl savo teisės priimti palikimą neįgyvendinimo taptų nemokiu. Nėra duomenų, kad atsakovui būtų iškelta bankroto byla. Atsakovas atsiliepime nesutinka su trečiojo asmens VMI pareiškimu dėl tų pačių argumentų. Pagrindinę dalį trečiojo asmens reikalavimų į atsakovą dalį (67 500 Eur iš 69 727,54 Eur) sudaro bauda, kurią antstolis yra paskaičiavęs vykdydamas teismo sprendimą byloje Nr. 2VP-1933-599/2019, tačiau atsakovas šiuo metu tariasi dėl taikaus ginčo išsprendimo šioje byloje. Be to, atsakovas planuoja padengti tą trečiojo asmens reikalavimų dalį, kuri nėra susijusi su sprendimo civilinėje byloje Nr. 2VP-1933-599/2019 vykdymu.

6.       Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalais pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį ir pareiškimą tenkino. Pripažino, kad atsakovas priėmė palikimą po palikėjos D. L. mirties ir įpareigojo atsakovą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos D. L. mirties, t. y. pateikti prašymą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, pateikti prašymą turto apyrašo sudarymui bei pateikti turto apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, kreiptis į Marijampolės 7-ajam notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą bei atlikti visus kitus su paveldėjimo priėmimu ir registravimu susijusius veiksmus. Atsakovui neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos D. L. mirties, suteikė teisę ieškovei UAB „Monorento“ be atskiro atsakovo sutikimo atlikti visus su palikimo priėmimu susijusius veiksmus, t. y. pateikti prašymą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, pateikti prašymą turto apyrašo sudarymui bei pateikti turto apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, kreiptis į Marijampolės 7-ajam notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą bei atlikti visus kitus su paveldėjimo priėmimu ir registravimu susijusius veiksmus. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 66 Eur žyminio mokesčio ir 4 639,80 Eur advokato išlaidų, bei priteisė valstybės naudai 104,52 Eur pašto išlaidų.

8.       Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4008-632/2017 ieškovės naudai iš atsakovo priteista 800,00 Eur dydžio skola, kuri iki ieškinio pateikimo teismui ieškovei nebuvo grąžinta, todėl ieškovė turi neabejotiną, galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, o tuo pat ir teisę reikšti netiesioginį ieškinį atsakovo vardu, todėl darė išvada, kad egzistuoja pirmoji būtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio nurodyta sąlyga.

9.       Teismas nustatė, kad atsakovas turi neįgyvendintą, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę į palikėjos palikimą. Teismas darė išvadą, jog atsakovas, kaip ieškovės skolininkas, nuo 2021 m. gruodžio 18 d. turi galiojančią, iki šiol nerealizuotą turtinę teisę į palikėjos po mirties paliktą turtą, todėl konstatuotina, kad antroji ir trečioji CK 6.68 straipsnio sąlygos yra įrodytos.

10.       Teismas konstatavo, kad atsakovas, neįgyvendindamas savo teisės priimti palikėjos palikimą, pažeidžia savo kreditorių teises. Atsakovo skola ieškovei bei VMI 2022 m. vasario 14 d. turto areštų akto Nr. 0241/17/01224-02-14-02 duomenimis yra 65 853,18 Eur. Teismas nurodė, jog nors ieškovė ir nėra palikėjos kreditorė, tačiau atsakovas įgijo teisę paveldėti palikėjos palikimą po jos mirties. Faktinė aplinkybė, jog atsakovas nepriima palikimo, yra vertintina, kaip vengimas įvykdyti prievoles kreditoriaus, t. y., ieškovės atžvilgiu. Ieškovė turi teisę įgyvendinti atsakovo, kaip ieškovės skolininkės teises, pareikšdama netiesioginį ieškinį dėl skolininko teisės priimti paveldimą turtą įgyvendinimo, nes nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.68 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma: ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4008-632/2017 įgijo iki šiol neįvykdytą reikalavimo teisę į atsakovą. Be to, atsakovas nuo 2021 m. gruodžio 18 d. turi galiojančią turtinę teisę priimti palikėjos palikimą, kuri privalo būti įgyvendinta iki 2022 m. kovo 18 d., tačiau iki šiol šios teisės neįgyvendino. Atsakovas, nepriimdamas palikimo, vengia įvykdyti turtines prievoles kreditoriams, taip neabejotinai pažeisdamas kreditorių teises ir interesus.

11.       Teismas patenkindamas ieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais pareiškimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė žyminį mokestį – 66 Eur ir bylinėjimosi išlaidas 4 639,80 Eur už advokato paslaugas, o valstybės naudai iš atsakovo priteisė 104,52 Eur teismo pašto išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovas L. L. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą ir panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės UAB „Monorento“ ieškinys ir priteistos bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – UAB „Monorento“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Sprendime neteisingai nurodyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovei 8 900 Eur (sprendimo 9 p.). Byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų tokį skolos dydį. Atsakovas 2022 m. gegužės 6 d. padengė visą ieškovės 800 Eur įsiskolinimą ir tai patvirtinančius dokumentus teismui pateikė 2022 m. gegužės 9 d. (DOK-19352). Šį faktą patvirtino ir ieškovė 2022 m. gegužės 30 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties (DOK-22382). Kadangi atsakovas padengė visą įsiskolinimą ieškovei, todėl ieškovės netiesioginis ieškinys neturėjo būti tenkinamas, nes atsakovo prievolė pasibaigė ją įvykdžius, t. y. nebeliko CK 6.68 straipsnio 1 dalies sąlygos, jog kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę.

12.2.       Ieškovės teiginiai, kad atsakovas nepadengė 3 333 Eur ieškovės reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsti. Ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negali būti traktuojamas kaip atitinkančiu CK 6.68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą būtinąją sąlygą netiesioginiam ieškiniui teikti, nes prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsiranda tik įsiteisėjus teismo priimtam procesiniam dokumentui, kuriame tokia pareiga numatyta.

12.3.       Jei ieškovė būtų sąžiningai naudojusis procesinėmis teisėmis, tai po skolos padengimo, ji turėjo atsisakyti nuo ieškinio, tuo pačiu prašant priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ieškovė to nepadarė, toliau palaikė savo ieškinio reikalavimus, teikė papildomus prašymus ir dėl to patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės elgesį proceso metu, privalėjo atmesti ieškovės reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

13.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Monorento“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, skirti atsakovui 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir paskirtos baudos 50 procentų priteisti ieškovei, bei priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1.       Apeliantas 2022 m. gegužės 6 d. mokėjimo pavedimu apmokėdamas 800 Eur sumą pripažino vieną iš netiesioginio ieškinio sąlygų, t. y. sąlygą, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę (CK 6.68 straipsnis). Tačiau nurodytas pavedimas nepatvirtina, kad atsakovas patenkino visus ieškovės byloje pareikštus reikalavimus, todėl ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti ieškinio reikalavimų.

13.2.       Ieškovė 2022 m. gegužės 6 d. į bylą buvo pateikusi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus – 2022 m. kovo 9 d. sąskaitą-faktūrą ML Nr. 855-0223 bei apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (3 333 Eur), tačiau atsakovas 2022 m. gegužės 6 d. darydamas pavedimą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (3 333 Eur) neatlygino. Ieškovės pažeistos teisės ir teisėti interesai Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1914-374/2022 galėjo būti patenkinti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas būtų padengęs ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nagrinėjant bylą nesilaikė nuoseklios ir aiškios pozicijos, nes net ir apmokėjęs dalį ieškovės įsiskolinimo, nesutiko su bylos reikalavimais dėl paveldėjimo teisės pripažinimo.

13.3.       Atsakovo pateiktas apeliacinis skundas yra pateiktas piktnaudžiaujant teise, nes atsakovas teikia aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą ir toliau vengia priimti palikimą bei padengti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Egzistuoja realus pagrindas už akivaizdų ir sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui skirti 1 000 Eur dydžio baudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Šioje byloje keliami CK 6.68 straipsnyje nustatytų normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Netiesioginio ieškinio institutu nustatyta kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo teisinė priemonė tuo atveju, kai skolininkas yra nesąžiningas. Apeliaciniu skundu yra ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas UAB „Monorento“ netiesioginis ieškinys, teigiant, jog ieškovės netiesioginis ieškinys neturėjo būti tenkinamas, nes atsakovo prievolė pasibaigė ją įvykdžius, t. y. nebeliko CK 6.68 straipsnio 1 dalies sąlygos, jog kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę. Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta pagrįstu.

17.       CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas.

18.       Ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4008-632/2017 įgijo iki šiol neįvykdytą reikalavimo teisę į atsakovą. Atsakovas nuo 2021 m. gruodžio 18 d. turi galiojančią turtinę teisę priimti Palikėjos palikimą, kuri privalo būti įgyvendinta iki 2022 m. kovo 18 d., tačiau iki šiol šios teisės neįgyvendino. Atsakovas nepriimdamas palikimo, vengia įvykdyti turtines prievoles kreditoriams, taip neabejotinai pažeisdamas kreditorių teises ir interesus.

19.       Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilęs dėl pirmosios netiesioginio ieškinio sąlygos – reikalavimo teisės egzistavimo.

20.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4008-632/2017 ieškovei iš atsakovo priteista 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė su netiesioginiu ieškiniu kreipėsi į teismą 2022 m. kovo 8 d. Atsakovas 2022 m. gegužės 6 d. ieškovei sumokėjo 800 Eur dydžio sumą ir pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus (2022-05-09 DOK-19352). Apmokėjimas padarytas pašto perlaidos būdu, ieškovė pripažįsta, kad 800 Eur dydžio įsiskolinimas sumokėtas (2022-05-30 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių apimties 12 p. (DOK – 22382), atsiliepimo į apeliacinį skundą 16 p.). Rašytiniai įrodymai, patvirtinantys skolos apmokėjimą pateikti iki parengiamojo teismo posėdžio. Kaip visiškai teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, po to, kai atsakovas padengė visą įsiskolinimą ieškovei, kuris buvo ieškinio pateikimo metu, ieškovės netiesioginio ieškinio reikalavimai nebegalėjo būti tenkinami, nes atsakovo prievolė ieškovei pasibaigė, ją įvykdžius (CK 6.123 straipsnio 1 dalis.). 

21.       Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje neegzistuoja būtinoji sąlyga tenkinti netiesioginį ieškinį – ieškovė neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės, todėl, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės netiesioginis ieškinys negali būti tenkinamas. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, jog net ir sumokėjus įskolinimą, ieškovė turėjo vykdytiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kadangi atsakovas nesumokėjo jos nagrinėjamoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

22.       Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Konkrečios išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšys (be kita ko, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) yra įtvirtintos CPK 88 straipsnio 1 dalyje, kurioje pateiktas šių išlaidų sąrašas nėra baigtinis ir apima kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal savo esmę reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinio, o ne materialinio teisinio pobūdžio. Dėl ko prašomų priteisti išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto normų nustatyta tvarka. Ieškovės pozicija, kad rengiant netiesioginį ieškinį patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti vertintinos kaip sudarančios vykdytiną reikalavimo teisę kaip netiesioginio ieškinio sąlygą - prieštarauja netiesioginio ieškinio instituto esmei ir paskirčiai. Tokiu būdu siekiama ne įgyvendinti, o sukurti turtinę teisę į atsakovą.

23.       Ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir žinodama, kad atsakovas jau sumokėjo įsiskolinimą, ieškinio neatsisakė. Todėl teismas privalėjo išspręsti ieškovės reikalavimą ir ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad šis ieškovės reikalavimas faktiškai yra patenkintas iki sprendimo byloje priėmimo. To nepadaręs, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl ši sprendimo dalis naikintina ir, nesant ieškovės atsisakymo nuo ieškinio priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas. Konstatavus, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, kaip būtinos sąlygos netiesioginio ieškinio reiškimui, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl to, kad tokie ieškinio, kokie jie buvo pareikšti, reikalavimai, apskritai negalėjo būti tenkinami, nes tai neturės teisinės reikšmės bylos materialiniam teisiniam rezultatui. Pripažinus, kad apeliacinis skundas pagrįstas, nėra jokio teisinio pagrindo atsiliepime į apeliacinį skundą pareikšto prašymo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant aiškiai nepagrįstą apeliacinį skundą, tenkinimui.

24.       Byloje buvo priimtas ir nagrinėjamas trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais pareiškimas, kuriuo buvo prašoma: 1) Pripažinti, kad L. L. priėmė palikimą po palikėjos D. L. mirties ir įpareigoti atsakovą L. L. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos D. L. mirties, t. y. pateikti prašymą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, pateikti prašymą turto apyrašo sudarymui bei pateikti turto apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, kreiptis į Marijampolės 7-ajam notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą bei atlikti visus kitus su paveldėjimo priėmimu ir registravimu susijusius veiksmus; 2) Atsakovui L. L. neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos D. L. mirties, suteikti teisę VMI prie FM be atskiro atsakovo sutikimo (L. L. lėšomis (sąskaita)) atlikti visus su palikimo priėmimu susijusius veiksmus, t. y. pateikti prašymą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, pateikti prašymą turto apyrašo sudarymui bei pateikti turto apyrašą Marijampolės 7-ajam notarų biurui, kreiptis į Marijampolės 7-ajam notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą bei atlikti visus kitus su paveldėjimo priėmimu ir registravimu susijusius veiksmus.

25.       Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė, kad teismas ieškinį ir pareiškimą su savarankiškais reikalavimais tenkina. Pripažino, kad atsakovas L. L. priėmė palikimą po palikėjos D. L. mirties ir įpareigojo atsakovą L. L. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos D. L. mirties. Atsakovui neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo atlikti visus reikiamus veiksmus tokią teisę suteikė ieškovei UAB „Monorento“. Tačiau trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais pareiškime suformuluotas antrasis reikalavimas liko neišspręstas, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo dalies, kuria tenkinti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimai, negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Atmetus UAB „Monorento“ ieškinį, o teismui neišsprendus trečiojo asmens antrojo pareiškimo reikalavimo, teismo sprendimo rezoliucinė dalis tapo neįvykdoma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši procesinė situacija susiklostė ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas taikė ne tik netinkamą, bet apskritai negalimą pažeistų teisių gynimo būdą.

26.       Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Taigi ieškinys yra reiškiamas tikslu apginti materialinės teisės normomis įtvirtintas asmens teises, kurios pažeidžiamos arba ginčijamos. Atitinkamai teismas galimai pažeistas teises gina ne bet kokiais, o įstatyme nustatytais būdais (CK 1.138 straipsnis), kurie atitinka tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir yra tinkami apginti pažeistas ar ginčijamas į teismą besikreipiančio asmens teises ar teisėtus interesus.

27.       Tiek teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika numato, kad kreditorius bendrąja prasme turi teisę reikšti reikalavimą savo skolininkui, pastarajam atsisakius įgyvendinti teisę priimti palikimą, tačiau šios teisės ginamos ne įpareigojant skolininką kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet leidžiant nukreipti išieškojimą į paveldimą turtą. Pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, kylanti iš CK 5.50 ir 5.60 straipsnių nuostatų turinio, yra negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisako ar nepriima palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jo reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta / nepriimta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą.

28.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir nevertino į kokį turtą (jo dalį) turėtų būti nukreipiamasis išieškojimas. T. y. visiškai neanalizavo, kas sudaro palikimo turto masę, kiek dar yra įpėdinių ir į kokį turtą / jo dalį turėtų / galėtų būti nukreipiamas išieškojimas kreditoriaus reikalavimų patenkinimui. Vietoj to, pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, susijusias su iš UAB „R. UAB „Fasado pastoliai“ priteista skola, neperdavus turto patirta žala ir kt. Šios aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės bylos išsprendimui. O aplinkybė, kad atsakovas L. L. yra UAB „R.“ vadovas, o ieškovės vadovas yra ir UAB „F. P. “ vadovas nekeičia šio teisinio vertinimo. Nėra jokio teisinio pagrindo tapatinti juridinio asmens vadovo ir juridinio asmens, kadangi juridinis asmuo turi savarankišką teisinį veiksnumą ir teisnumą, kurį jis tik įgyvendina per savo valdymo organus (CK 2.33, 2.74. 2.81 straipsniai).

29.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015). 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

30.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, tenkino kreditoriaus, neturinčio galiojančios reikalavimo teisės, netiesioginį ieškinį dėl ko apeliacinės instancijos teismas panaikina šią teismo sprendimo dalį ir priima naują sprendimą – ieškinį atmeta (CPK 330 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat neišsprendė vieno iš trečiojo asmens pareikšto reikalavimo, visiškai nevertino į kokį turtą (jo dalį) turėtų būti nukreipiamasis išieškojimas, vietoj to vertino ir sprendimą grindė aplinkybėmis, neturinčiomis jokios teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, taikė negalimą pažeistų teisių gynimo būdą tokiu būdu padarė procesinius pažeidimus sąlygojančius absoliutų negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas) bei neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) dėl ko šioje dalyje teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant šį ginčą būtina nustatyti šio sprendimo 29 punkte nurodytas aplinkybes, esant būtinumui pareikalauti iš byloje dalyvaujančių asmenų papildomų įrodymų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškiniui, kaip teismui teikiamam procesiniam dokumentui, iš esmės keliami du formalūs reikalavimai, t. y. būtina nurodyti ieškinio dalyką (materialiniai reikalavimai) ir ieškinio pagrindą (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys), kadangi nurodyti elementai individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Kitaip tariant faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, kartu su atsakovo pateiktais atsikirtimai į ieškinį apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Tai lemia, kad ieškovas turi procesinę pareigą suformuluoti materialinį teisinį reikalavimą, išdėstyti ieškinio faktinį pagrindą, kad iš pateikto dokumento tiek teismui, tiek priešingai šaliai būtų aišku, kokų faktinių aplinkybių pagrindu yra reiškiamas reikalavimas ir kokių faktinių aplinkybių nustatymas bei vertinimas yra bylos nagrinėjimo dalykas. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas reikalavimas taikytinas ir trečiajam asmeniui pareiškiančiam savarankiškus teisnius reikalavimus. Todėl iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turėtų, vadovaudamasis CPK 138 straipsniu, nustatyti trečiajam asmeniui terminą pašalinti procesinio dokumento trūkumus, t. y. pareikšti tokį reikalavimą, kuris atitinka tarp kilusio ginčo pobūdį ir yra tinkamas apginti pažeistas ar ginčijamas į teismą besikreipiančio asmens teises ar teisėtus interesus, kaip buvo nurodyta šiame sprendime. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje trečiųjų asmenų procesiniu statusu yra įtraukta notarė ir UAB „Fasado pastoliai“. Vadovaujantis CPK 47 straipsnio nuostatomis ginčo teisenoje byloje tretieji asmenys dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises ar pareigas. Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Nagrinėjamu atveju byloje niekaip nėra pagrindžiamas notarės ir UAB „Fasado pastoliai“ dalyvavimas byloje trečiojo asmens procesiniu statusu. Pažymėtina, jog niekuo nepagrįstas su nagrinėjama byla nesusijusių asmenų įtraukimas dalyvauti trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų sunkina ir vilkina bylos nagrinėjimą, pareikalauja daug nepagrįstų tiek įtrauktų dalyvauti byloje asmenų, tiek ir valstybės laiko ir lėšų sąnaudų. Taigi trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų turi būti įtraukti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms ateityje gali turėti įtakos teismo sprendimas bei esant pagrindui daryti išvadą, kad dėl šių asmenų teisių ir pareigų bus reikalinga pasisakyti teismo sprendime. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo reikalinga įvertinti kokie asmenys ir kokiu procesiniu statusu turi dalyvauti bylos nagrinėjime.

31.       Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo eigoje, t. y jau po ieškinio teismui pateikimo atsakovas sumokėjo ieškovei UAB „Monorento“ 800 Eur dydžio įsiskolinimą ir pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Taigi jau iškėlus bylą patenkino ieškovės reikalavimus, kas lemia, jog bendruoju atveju ieškovė turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų iki atsakovui sumokant įsiskolinimą atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Vėliau patirtos bylinėjimo išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos, nes atsakomybė dėl jų patyrimo tenka pačiai ieškovei, kuri nepaisant to, kad įsiskolinimas jai buvo apmokėtas toliau siekė interesų, kurie nėra nei pažeisti nei ginčijami teisminės gynybos. Ieškovė 2022 m. gegužės 6 d. t. y. iki parengiamojo posėdžio iki kurio taip pat buvo gauti į bylą įrodymai, kad atsakovas sumokėjo skolą ieškovei, pateikė prašymą dėl 3 330 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurias sudaro: 420 Eur + PVM susipažinimas su dokumentais ir jų analizė, 2 280 + PVM Eur ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimas, 66 Eur žyminis mokestis (2022-05-06 DOK-19321).

32.       Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas detalizuotas CPK 98 straipsnyje. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje yra akivaizdžiai neprotingos, nepagrįstai didelės ir neatitinkančios nei byloje keltų teisinių klausimų sudėtingumo nei bylos apimties. Pastebėtina, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi ir / ar nauji teisiniai klausimai, tarp šalių kilęs ginčas nereikalavo specialių teisines paslaugas teikusio asmens žinių, sudėtingos teisinės analizės, pagrįstos papildomomis darbo ir laiko sąnaudomis. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių dokumentų parengimas apskritai galimas tik tuo atveju kai teisines paslaugas teikiantis asmuo yra susipažinęs ir išanalizavęs kliento turimus duomenis (dokumentus), o įkainis už ieškinio parengimą nėra nustatytas už techninio pobūdžio darbą. Dėl ko prašymas priteisti patirtas išlaidas atstovui susipažįstant su dokumentais, juos analizuojant kartu teikiant ir kitą prašymą priteisti išlaidas už procesinių dokumentų parengimą vertintinas kaip siekis padidinti bylinėjimosi išlaidas, kas paneigia galimumą šias išlaidas priteisti iš atsakovo. 2 759 Eur suma (2 280 Eur + PVM) už byloje pateikto ieškinio ir prašymo pateikimą taip pat negali būti pripažintina nei pagrįsta nei atitinkanti byloje suteiktų paslaugų apimtį. Įvertinus procesinių dokumentų turinį, teisinių klausimų nesudėtingumą, teisėjų kolegija iš atsakovo ieškovei priteisia 600 Eur sumą, kurią teismas vertina kaip protingą ir pagrįstą, atitinkančią Rekomendacijas bei byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį. Iš atsakovo ieškovei taip pat priteisia 66 Eur žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Kadangi absoliutus teismo sprendimo dalies negaliojimo pagrindas konstatuotas kitoje dalyje nei buvo teiktas apeliacinis skundas, apeliantui ne grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, o priteisiamas iš ieškovės UAB „Monorento“. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteisiama 48 Eur (66 Eur – 18 Eur) žyminio mokesčio.

33.       Grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymu klausimas nesprendžiamas, šių išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais,

n u s p r e n d ž i a:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti.

Dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Monorento“ ieškinio priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Monorento“ juridinio asmens kodas 302828331) iš atsakovo L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio bei 600 Eur (šešis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Bylos dalį pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.