Civilinė byla Nr. e2-521-608/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01443-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2;
2.6.10.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2;
2.6.10.5.2.13; 2.6.10.5.2.15; 2.6.16.3; 3.2.4.4;
3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,
sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SPARK Lithuania“ atstovėms L. B. ir T. Š.,
atsakovui M. I., atstovaujančiam pagal įstatymą taip pat ir atsakovą Joną A. I.,
atsakovei J. A., atstovaujančiai taip pat pagal įstatymą ir atsakovą A. A.,
atsakovų atstovui advokatui Mariui Grucei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SPARK Lithuania“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Ride Share“) ieškinį atsakovams J. A., A. A., atstovaujamam įstatyminės atstovės J. A., J. A. I., atstovaujamam įstatyminio atstovo M. I., ir M. I. dėl žalos, negautų pajamų, baudos ir procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Neries investicijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Urbo bankas“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SPARK Lithuania“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti solidariai iš atsakovų J. A., A. A., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. A., ir J. A. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo M. I., taip pat subsidiariai iš atsakovo M. I. 11881,37 Eur žalai atlyginti, priteisti iš atsakovės J. A. 1000,00 Eur dydžio baudą, priteisti iš atsakovų 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodo, kad ji valdo elektromobilių dalinimosi platformą „SPARK“ ir teikia elektromobilių dalijimosi paslaugą. Asmenys, norintys pasinaudoti ieškovės teikiama paslauga turi parsisiųsti į savo mobilųjį įrenginį mobiliąją SPARK programėlę ir susikurti savo paskyrą. Naudotojas gali naudotis paskyra: užpildęs prašomą registracijos formą bei sutikęs su SPARK sąlygomis; paspaudęs mygtuką „Registruotis“; sumokėjus registracijos mokestį; SPARK patvirtinus registraciją elektroniniu paštu. Užsiregistravęs asmuo paskyra gali naudotis nemokamai ir neribotą laiką iki kol tinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal paslaugų teikimo sutartį. Prisijungimo prie paskyros programos duomenys suteikiami tik konkrečiam fiziniam asmeniui, todėl šiuos duomenis asmuo privalo saugoti ir niekam jų neatskleisti. Visi per asmens paskyrą atlikti veiksmai laikomi atliktais paties asmens.
Atsakovė J. A. paskyrą ieškovės mobiliojoje programėlėje susikūrė ir užsiregistravo (duomenys neskelbtini) Atsakovės J. A. sūnus A. A. (duomenys neskelbtini) kartu su atsakovu J. A. I., pasinaudodami atsakovės J. A. paskyra, ieškovės mobiliojoje programėlėje SPARK rezervavo ieškovės automobilį ir neteisėtai jį užvaldė bei elektroniniu būdu su ieškove sudarė (duomenys neskelbtini) Automobilio naudojimosi sutartį. Apie 21.44 val. adresu (duomenys neskelbtini) atsakovas J. A. I., neturėdamas teisės vairuoti, nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir automobilį sudaužė, taip sukeldamas ieškovei žalą. Automobilyje kartu su atsakovu J. A. I. buvo ir atsakovės J. A. sūnus. Faktą, kad automobilyje buvo du nepilnamečiai asmenys, ieškovė grindžia TV3 žinių įrašu bei atsakovės J. A. ir jos advokato komunikacija elektroniniu paštu. Ieškovės vertinimu būtent atsakovo J. A. I. ir atsakovės J. A. sūnaus neteisėti ir akivaizdžiai tyčiniai veiksmai apgaulės būdu įgyjant teisę pasinaudoti ieškovės automobiliu sukėlė žalą ieškovei, eismo įvykio metu sudaužius automobilį. Prie žalos kilimo prisidėjo ir atsakovė J. A., neužtikrindama savo paskyros duomenų saugumo ir sudarydama sąlygas tretiesiems asmenims naudotis jos paskyra. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (duomenys neskelbtini) raštu dėl priimto sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, jog eismo įvykis yra nedraudžiamasis, kadangi Draudimo taisyklių 5.1.2 punktas numato, jog nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi tie įvykiai, kai vairuotojas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, todėl draudimo išmoka už automobilį nebus mokama.
Pagal ieškovės naudojimosi automobiliu taisyklių 4.3.14. punktą naudotojas neturi teisės be išankstinio raštiško automobilio valdytojo sutikimo automobilio nuomoti, perduoti savo teises ir pareigas pagal automobilio naudojimosi sutartį arba perduoti automobilį ir leisti/sudaryti sąlygas juo naudotis kitam asmeniui bei pagal 7.1 punktą draudžiama perduoti automobili?vairuoti kitiems asmenims. Ieškovui nustačius minėtų taisyklių punktų pažeidimus, remiantis taisyklių priedo Nr. 1 8 punktu, kai automobilis perduotas vairuoti trečiajam asmeniui, naudotojui, šiuo atveju atsakovei J. A. taikoma 1 000 EUR bauda, kadangi dėl jos veikimo/neveikimo atsakovas J. A. I. ir atsakovės J. A. sūnus turėjo galimybę pasinaudoti jos paskyra ir taip neteisėtai užvaldyti automobilį.
Atsakovai ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės žala susideda iš 9 632,21 EUR sumos už transporto priemonės remontą ir 2 228,35 EUR negautų pajamų.
Atsakovai laiko, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytas pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės, kadangi žalą sąlygojo pačios ieškovės didelis neatsargumas. Ieškovė, užsiimdama didesnio pavojaus šaltinių trumpalaike nuoma, neužtikrina, jog transporto priemonėmis negalėtų pasinaudoti nepilnamečiai ir neturintys teisės vairuoti transporto priemonę asmenys, kaip nutiko šios bylos atveju. Ieškovei turėjo būti žinoma, kad ginčo automobilis buvo užvaldytas, prisijungus prie atsakovės SPPARK paskyros iš kito, t. y. ne atsakovės J. A. mobiliojo ryšio įrenginio, taip pat prie atsakovės paskyros priskyrus atsakovui J. A. I. priklausančią mokėjimo kortelę. Taigi, ieškovės sukurta SPARK sistema sudaro galimybes prie svetimos paskyros priskirti nepilnamečiam asmeniui priklausančią mokėjimo kortelę ir tokiu būdu pasiimti automobilį bei juo naudotis. Ieškovės SPARK sistema turi akivaizdžių saugumo trūkumų, nes SPARK sistema nereikalauja jokių patvirtinimų, kuriuos galėtų atlikti tik paskyros savininkas per elektroninę bankininkystę ar elektroninį parašą. Dėl ieškovės reikalaujamų netesybų atsakovai pažymėjo, jog pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostatas 1000 Eur netesybos turi būti įskaitomos į ieškovės reikalaujamų 9632,21 Eur nuostolių sumą. Be to, tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog automobilis buvo paimtas be atsakovės J. A. žinios ir valios, todėl dėl šios priežasties bauda jos atžvilgiu netaikytina. Dėl negautų pajamų atsakovai pažymėjo, jog ieškovė nuomoja ne vieną tokį patį automobilį, kurie nėra nuomojami nepertraukiamai. Ieškovė nepateikė duomenų, kurie įrodytų, jog tuo metu, kai nuomojamas vienas automobilis, visi kiti būtų užimti arba kad dažnai truktų automobilių. Vadinasi, ieškovės nurodytos negautos pajamos yra tikėtinos, bet ne realios ir neišvengiamos. Be to, remiantis teismų praktika, negautos pajamos reiškia asmens negautą pelną, kuris apskaičiuojamas išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų, o iš šių – ir mokesčius.
Trečiasis asmuo UAB „Neries investicijos“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį tenkinti.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „SPARK Lithuania“ valdo elektromobilių dalinimosi platformą „SPARK“ ir teikia elektromobilių dalijimosi paslaugą. Asmenys, norintys pasinaudoti ieškovės teikiama paslauga turi parsisiųsti į savo mobilųjį įrenginį mobiliąją SPARK programėlę ir susikurti savo paskyrą. Naudotojas gali naudotis paskyra: užpildęs prašomą registracijos formą bei sutikęs su SPARK sąlygomis; paspaudęs mygtuką „Registruotis“; sumokėjus registracijos mokestį; SPARK patvirtinus registraciją elektroniniu paštu. Užsiregistravęs asmuo paskyra gali naudotis nemokamai ir neribotą laiką iki kol tinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal paslaugų teikimo sutartį. Minėtos naudojimosi SPARK platvirma sąlygos pateiktos interneto tinklapyje skelbiamose Naudojimosi automobiliu taisyklėse bei Bendrose paslaugų teikimo sutarties sąlygose.
Atsakovė J. A. (duomenys neskelbtini) 11.13 val. susikūrė ir užsiregistravo paskyrą ieškovės mobiliojoje programėlėje. Atsakovės J. A. sūnus A. A. (duomenys neskelbtini) kartu su atsakovu J. A. I., pasinaudodami atsakovės J. A. paskyra, ieškovės mobiliojoje programėlėje SPARK rezervavo ieškovės automobilį (duomenys neskelbtini) bei elektroniniu būdu su ieškove atsakovės J. A. vardu (duomenys neskelbtini) sudarė Automobilio naudojimosi sutartį (e.b.l. 16, tomas 1). Apie 21.44 val. adresu (duomenys neskelbtini) atsakovas J. A. I., neturėdamas teisės vairuoti, nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir minėtą automobilį sudaužė. Tai patvirtina Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (e.b.l. 11-12, tomas 1), taip pat Jono A. I. 2023 m. birželio 3 d. paaiškinimas, pateiktas Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo teisenos byloje (e.b.l. 19, tomas 1). Šalys nurodytų faktinių aplinkybių neginčija.
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (duomenys neskelbtini) raštu dėl priimto sprendimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę, jog eismo įvykis yra nedraudžiamasis, kadangi Draudimo taisyklių 5.1.2 punktas numato, jog nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi tie įvykiai, kai vairuotojas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, todėl draudimo išmoka už automobilį nebus mokama (e.b.l. 13, tomas 1). Ieškovė UAB “SPARK Lithuania” valdo minėtą automobilį subnuomos sutarties Nr. SN-2023/01/16-3, sudarytos 2023 m. sausio 16 d. su UAB “Neries investicijos”, pagrindu (e.b.l. 17-23, tomas 1).
Dėl solidarios atsakovų civilinės atsakomybės
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 28 punktas).
Solidariosios prievolės atveju, kai žala padaroma bendrais kelių asmenų veiksmais, pakanka nustatyti, kad kiekvieno teisės pažeidėjo veiksmai buvo būtina, tačiau nebūtinai tiesioginė žalos atsiradimo priežastis. Atsakovės J. A. veiksmai, atskleidžiant prisijungimo duomenis savo sūnui A. A., sudarė sąlygas kitiems atsakovams – nepilnamečiams A. A. ir J. A. I. prisijungti prie J. A. SPARK paskyros, rezervuoti autimobilį ir atlikti neteisėtus veiksmus, tiesiogiai sąlygojusius žalą, taigi buvo būtini žalai kilti.
J. A. civilinė atsakomybė kyla su ieškove sudarytos sutarties pagrindu.
Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-916/2016). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai atsakovo tapatybės patvirtinimo priemonių atskleidimas trečiajam asmeniui, jų nesaugojimas lėmė (priežastinis ryšys) galimybę trečiajam asmeniui jomis pasinaudoti ir neteisėtai sudaryti sutartis atsakovo vardu, o dėl to ieškovui patyrus nuostolių, kuriuos pagal Elektroninių paslaugų teikimo sutartį įsipareigojo atlyginti atsakovas, taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.200 straipsnis, 6.247 straipsnis 6.248 straipsnio 1, 2 dalys).
Nagrinėjamoje byloje susiklostė analogiška situacija, kuomet atsakovė J. A. atskleidė savo nepilnamečiam sūnui A. A. prisijungimo prie ieškovės teikiamų elektroninių paslaugų duomenis ir pastarasis, jais pasinaudodamas, atsakovės J. A. vardu sudarė su ieškove automobilio nuomos sutartį bei tokiu būdu užvaldė automobilį. Tuo atveju, jei atsakovė nebūtų atskleidusi tretiesiems asmenims prisijungimo duomenų, žalos būtų išvengta, nes byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių ginčo automobilio užvaldymo galimybes, pasinaudojant kitais būdais, nepriklausančiais nuo prisijungimo duomenų atskleidimo.
Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Sprendžiant klausimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo sutarties vykdymo, pirmiausia atsižvelgtina į sutartinės atsakomybės turinį atskleidžiančias sutarties sąlygas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės su atsakove J. A. sudarytos Elektroninių paslaugų teikimo sutarties 2.6 punktu šalys susitarė, kad klientas visiškai atsako už visas operacijas, atliktas elektroniniais kanalais panaudojant naudotojui suteiktas tapatybės patvirtinimo priemones. Šios sutarties 2.6 punkte nustatyta, kad prisijungimo prie paskyros programos duomenys suteikiami tik konkrečiam fiziniam asmeniui, todėl šiuos duomenis naudotojas privalo saugoti ir niekam jų neatskleisti. Visi per naudotojo paskyrą atlikti veiksmai laikomi atliktais paties naudotojo.
Sutarties 2.7 punkte numatyta naudotojo pareiga nedelsiant informuoti SPARK, jeigu praranda prisijungimo duomenis (prisijungimo vardą ir/ar slaptažodį) ir/arba jie tampa žinomi tretiesiems asmenims. Tokiu atveju naudotojas, pageidaujantis toliau naudotis SPARK paslaugomis, privalo pakartotinai atlikti savo tapatybės nustatymo procedūrą. Sutarties 2.8 punkte nustatyta, kad nuostoliai, susiję su naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių atskleidimu, netinkamu saugojimu, tarp paslaugų tiekėjo ir kliento paskirstomi vadovaujantis šiais principais: 1) nuostoliai, atsiradę iki sutarties 2.7 punkte numatyto pranešimo pateikimo SPARK momento, tenka klientui; 2) nuostoliai, atsiradę po sutarties 2.7 punkte numatyto pranešimo pateikimo SPARK momento, tenka SPARK, išskyrus tuos atvejus, kai nuostoliai atsirado dėl naudotojo nesąžiningų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju atsakovė J. A. teismo posėdyje pripažino, kad prisijungimo duomenis ji atskleidė savo nepilnamečiam sūnui (atsakovui A. A.), prašydama pagalbos dėl automobilio nuomos sutarties sudarymo, ir apie tai nepranešė SPARK. Tokie duomenys patvirtina, kad atsakovė J. A. atskleidė tapatybės patvirtinimo priemones savo šeimos nariui – nepilnamečiam sūnui A. A., kuris jais pasinaudojo, neteisėtai elektroniniais kanalais atsakovės vardu sudarydamas ginčo automobilio nuomos sutartį ir užvaldydamas automobilį bei perduodamas jį kitam nepilnamečiam ir neturinčiam teisės vairuoti asmeniui – atsakovui J. A. I., kuris jį apgadino eismo įvykio metu, o ieškovė patyrė atitinkamo dydžio nuostolius. Tai sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės J. A. civilinės atsakomybės sąlygas: kad dėl neatsargaus ir nerūpestingo atsakovės elgesio, būtent – įsipareigojimų pagal Elektroninių paslaugų teikimo sutartį nevykdymo ieškovė patyrė nuostolius, t. y. atsakovės tapatybės patvirtinimo priemonių atskleidimas trečiajam asmeniui, jų nesaugojimas lėmė (priežastinis ryšys) galimybę A. A. jomis pasinaudoti ir neteisėtai sudaryti automobilio nuomos sutartį, o to pasekoje apgadinus išsinuomotą transporto priemonę, ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos nustatytu atveju pagal Elektroninių paslaugų teikimo sutarties 2.7 punktą įsipareigojo atlyginti atsakovė (CK 6.200, 6.247 straipsniai, 6.248 straipsnio 1, 2 dalys).
Kitų atsakovų – A. A. ir J. A. I. civilinė atsakomybė kilo delikto pagrindu: atsakovai neteisėtai pasinaudodami ieškovės J. A. suteiktais prisijungimo duomenimis, prisijungė prie J. A. paskyros ir užvaldė ieškovės automobilį bei jį sugadino (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).
Nors atsakovų civilinė atsakomybė kyla skirtingais pagrindais: J. A. – iš sutarties, o A. A. ir J. A. I. – iš delikto, eismo įvykis, kurio metu buvo sugadintas ieškovės automobilis, priežastiniu ryšiu yra susijęs su abiejų atsakovų veiksmais (J. A. neteisėtai atskleidė prisijungimo prie paskyros duomenis tretiesiems asmenims ir nepranešė apie tai SPARK, taip sudarydama būtinas sąlygas žalai kilti; A. A. neteisėtai prisijungė prie J. A. paskyros ir užvaldė ieškovo automobilį bei perdavė jį vairuoti teisės neturinčiam nepilnamečiam J. A. I., o pastarasis sukėlė eismo įvykį ir sugadino ieškovo turtą), todėl šie nuostoliai iš nurodytų atsakovų priteistini solidariai.
Nagrinėjamu atveju ieškovės nuostolius sudaro 9632,21 Eur automobilio remonto, atstatant jį į iki įvykio buvusią būklę, išlaidos. Atsakovai žalos dydžio neginčijo. Ieškovės nuostolių dėl atsakovų neteisėtų veiksmų dydį patvirtina UAB „Mautoras“ remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 24-31, tomas 1), sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini), 21 Eur sumai be PVM (e.b.l. 32, tomas 1), mokėjimo nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 34, tomas 1), Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 35, tomas 1), Nr. 27875 (e.b.l. 36, tomas 1).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovės patirtos 9632,21 Eur automobilio remonto išlaidos priskiriamos prie tiesioginių nuostolių, kuriuos sąlygojo atsakovų neteisėti veiksmai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 32 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-378/2023, 36 punktas).
Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi kreditoriaus kaltę pagal CPK 178 straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe.
Konstatavus kreditoriaus kaltės dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo buvimą, CK 6.259 straipsnis palieka teismo diskrecijai spręsti, ar kreditoriaus kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindą sumažinti skolininko atsakomybę. Sprendžiant, kokią nuostolių dalį turi atlyginti skolininkas, o kuri tenka pačiam kreditoriui, reikia įvertinti kiekvieno jų veiksmų įtaką žalos atsiradimui ir proporcingai paskirstyti jos atlyginimo pareigą.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovų A. A. ir J. A. I. galimybes prisijungti prie SPARK paskyros ir užvaldyti ieškovės automobilį, jei atsakovė J. A. nebūtų atskleidusi prisijungimo duomenų tretiesiems asmenims. Automobilio naudojimosi taisyklių 3.1 ir 3.3 punktuose yra aiškiai ir detaliai atskleista automobilio rezervacijos ir automobilio naudojimosi sutarties sudarymo tvarka. Naudojimosi automobiliu taisyklių 2.3 punkte nurodyta, kad užsiregistruodamas Mobiliojoje programėlėje ir pradėdamas naudotis Automobiliu Naudotojas kiekvieną kartą besąlygiškai patvirtina, kad jis turi teisę naudotis Automobiliu pagal Automobilio naudojimosi sutarties sąlygas. Taisyklių 1.2 punkte pažymėta, kad Šiose Taisyklėse nurodoma tik būtiniausia su Automobilio rezervacija ir naudojimu susijusi informacija. Rezervuodamas ir naudodamasis Automobiliu Naudotojas privalo vadovautis protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei užtikrinti, kad su Automobilio rezervacija susiję veiksmai būtų atliekami, o Automobilis būtų naudojamas taip, kaip tai darytų rūpestingas Automobilio savininkas ar kitas apdairus ir atidus asmuo, o 1.3 punkte nurodyti kontaktiniai duomenys, kuriais naudotojas gali susisiekti, norėdamas gauti papildomos informacijos dėl visų su Automobilio naudojimosi sutartimi, šiomis Taisyklėmis ar Automobilio naudojimu susijusių klausimų.
Įvertinęs aukščiau nurodytas sutarčių sąlygas, taip pat atsakovės J. A. veiksmų, atskleidžiant prisijungimo prie jos SPARK paskyros duomenis nepilnamečiam asmeniui, priežastinį ryšį su kilusia žala, teismas laiko, jog nėra CK 6.248 straipsnio 4 dalyje numatyto pagrindo konstatuoti priežastiniu ryšiu su kilusia žala susijusius ieškovės veiksmus, nenustatant papildomų apsaugos priemonių prisijungimui prie SPARK paskyros. Taigi, atsakovai neįrodė ieškovės veiksmų, sudarančių pagrindą atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti.
Todėl ieškovės reikalavimas dėl 9632,21 Eur automobilio remonto išlaidų priteisimo tenkinamas visiškai.
CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Nagrinėjamu atveju nepilnamečio atsakovo J. A. I. tėvas M. I. yra subsidiariai atsakingas ieškovei dėl J. A. I. padarytos žalos.
Dėl ieškovės negautų pajamų ir baudos
Ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo atmetamas, nes ieškovė neįrodė dėl atsakovų įvykdyto sutarties pažeidimo negautų pajamų.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013).
Ieškovas nėra pateikusi įrodymų apie automobilio Peugeot nuomą, jos laiktarpį ir periodiškumą. Todėl teismas sutinka su atsakovų argumentu, jog ieškovės nurodytos negautos pajamos iš minėto automobilio nuomos yra tikėtinos, bet ne realios ir neišvengiamos.
Be to, negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis. Tokia nuostolių negautų pajamų forma dydžio nustatymo praktika yra formuojama kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-336/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-6/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktoje pažymoje (e.b.l. 33, tomas 1) nurodytos tik tikėtinos ieškovės pajamos iš ginčo automobilio nuomos, tačiau nepateikta duomenų apie ieškovės sąnaudas, susijusias su minėto automobilio išlaikymu, eksploatavimu ir pan., taip pat mokėtinais mokesčiais. Todėl ieškovės 2024 m. sausio 22 d. pažymoje apie negautas pajamas nurodyti duomenys nepriskirtini nuostoliams CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.
Dėl ieškovės reikalaujamos baudos
CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta.
Naudojimosi automobiliu taisyklių 4.3.14. punktą naudotojas neturi teisės be išankstinio raštiško Automobilio valdytojo sutikimo Automobilio nuomoti, perduoti savo teises ir pareigas pagal Automobilio naudojimosi sutartį arba perduoti Automobilį ir leisti/sudaryti sąlygas juo naudotis kitam asmeniui bei pagal 7.1 punktą draudžiama perduoti Automobili?vairuoti kitiems asmenims (tiesiogiai, Mobiliosios programėlės pagalba ar suteikiant prieigą prie Naudotojo paskyros). Ieškovui nustačius minėtų Taisyklių punktų pažeidimus, remiantis Taisyklių priedo Nr. 1 8 punktu, kai automobilis perduotas vairuoti trečiajam asmeniui, Naudotojui taikoma 1 000 EUR bauda.
Nagrinėjamos bylos atveju atsakovė J. A., atskleisdama prisijungimo prie jos paskyros duomenis trečiajam asmeniui, suteikė prieigą prie jos naudotojo paskyros, kas sudaro pagrindą ieškovei reikalauti sutartyje numatytų netesybų – baudos.
Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (bauda kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Taigi negali būti kartu skaičiuojami ir nuostoliai ir netesybos - kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir nuostolius, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.
Ieškovei reikalaujant tiesioginių nuostolių atlyginimo, netesybos už nuostolių priežastimi esantį sutarties pažeidimą įskaitomos į nuostolius, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujamų ir teismo priteistų nuostolių suma (9632,21 Eur) yra didesnė už netesybų sumą (1000 Eur) (CK 6.73 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovų J. A. ir M. I. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 290,00 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas: J. A. – 1250,00 Eur, M. I. – 700,00 Eur, priteisiamos iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (25,22 proc.). Išlaidos, patirtos dėl procesinių dokumentų įteikimo, sudaro 29,53 Eur, ir yra pritiesiamos iš atsakovų J. A. ir M. I. valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (74,78 proc. – 22,08 Eur) (CPK 38 straipsnio 2 dalis, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis, proporcinga atmestų ieškinio reikalavimų daliai, sudaro 7,45 Eur ir neviršija minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl iš ieškovės valstybei nepriteistina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), A. A., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. A. I., atstovaujamo įstatyminio atstovo M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), taip pat subsidiariai iš atsakovo M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „SPARK Lithuania“, j. a. k. 304136890, 9632,21 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du eurus 21 ct) nuostolių atlyginimui, 5 (penkių) proc. metininių palūkanų už priteistą 9632,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „SPARK Lithuania“, j. a. k. 304136890, 216,72 Eur (du šimtus šešiolika eurų 72 ct) bylinėjimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „SPARK Lithuania“, j. a. k. 304136890, atsakovei J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 315,25 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „SPARK Lithuania“, j. a. k. 304136890, atsakovui M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 176,54 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. I., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 22,08 Eur (dvidešimt du eurus 8 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lidija Valentukonytė