Civilinė byla Nr. e2S-505-260/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20383-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5
(S)
Kauno
apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 23 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energosistemos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-30724-435/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energosistemos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bright energy“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – SIA „Wesemann“, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Energosistemos“ (toliau – ieškovė) 2020 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bright energy“ (toliau – atsakovė), kuriame prašė teismo priteisti jai iš atsakovės 28 924,46 Eur skolą už atliktus darbus, 4 884,89 Eur delspinigius, 3 872 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 37 681,35 Eur sumai areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o tokio turto nesant, pinigines lėšas, esančias atsakovės banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose arba trečiųjų asmenų banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose. Areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leisti atsakovei atsiskaityti su ieškove, mokėti mokesčius valstybei.
2. Ieškovė nurodė, jog jos reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, taip pat tenkinama ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nes atsakovė vengia atsiskaityti, elgiasi nesąžiningai, atsakovės finansinė padėtis yra nežinoma, todėl ieškinio suma jai gali būti labai didelė, be to, egzistuoja reali ieškovei galimai palankaus sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno
apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Energosistemos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Bright energy“. 4. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Energosistemos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Bright energy“, kuriame prašė priteisti jai iš atsakovės 28 924,46 Eur skolą už atliktus darbus, 4 884,89 Eur delspinigius, 3 872,00 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė ieškinio sumai atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindė ieškinio reikalavimus, todėl teismas vertino, jog ieškovė preliminariai pagrindė savo reikalavimus ir jų pagrindu gali būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
5. Pasisakydamas dėl kitos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigia, jog atsakovė yra nesąžininga, jos finansinė padėtis nežinoma, atsakovė vengia atsiskaityti. Patikrinęs viešai prieinamus duomenis teismas nustatė, kad atsakovė per paskutinius pusantrų metų neturėjo įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, įmonėje dirba 8 darbuotojai, įmonė veiklą vykdo. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad teismuose, be nagrinėjamos bylos, atsakovė nėra nei vienoje kitoje šiuo metu nagrinėjamoje byloje dalyvaujančiu asmeniu. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės įmonei bankroto ar restruktūrizavimo bylų teismuose nėra, neteisminių bankroto procedūrų taip pat nėra. Todėl nurodė, jog vien tai, kad atsakovė neapmoka susidariusio įsiskolinimo, yra pagrindas ieškovei kreiptis į teismą, bet ne taikyti areštą atsakovės turtui.
6. Teismas pripažino, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ji įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, negali būti laikomos atsakovės nesąžiningumo įrodymais. Atsakovės nesąžiningumo ieškovė neįrodinėjo ir duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, teismui neteikė. Kitų akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, teismas nenustatė. Todėl teismas sprendė, jog vien ta aplinkybė, kad ieškovė prašydama priteisti iš atsakovės skolą, su kuria, kaip matyti iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė nesutinka, negali būti laikoma pagrindu vertinti, kad atsakovė yra nesąžininga, kad ji gali paslėpti ar perleisti savo turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Energosistemos“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Skundžiama nutartimi netinkamai taikytas ir aiškintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis bei nukrypta nuo teismų praktikos laikinųjų apsaugos priemonių klausimu, neatsižvelgta į didelės ieškinio sumos prezumpciją ir į tai, jog teismų praktikoje grėsmės aspektas vertinamas per jos tikėtinumą ar galimybę.
1.2. Skundžiama nutartis yra visiškai nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino su ieškiniu pateiktų įrodymų ir duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą. Dėl to nutartis priimta pažeidžiant CPK 183, 185 straipsnius, reglamentuojančius įrodymų tyrimą ir vertinimą.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino didelės ieškinio sumos prezumpciją. Ieškovei neįmanoma gauti konfidencialių sutarčių ar kitų panašaus pobūdžio dokumentų apie atsakovės ketinamus parduoti savo turtą, kai toks sandoris dar nėra įvykęs ir nėra įregistruotas. Būtent atsakovei, siekiančiai laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tenka pareiga pagrįsti, jog ieškinio suma jai nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę. Ieškovė pagrįstai, atsižvelgdama į Lietuvos teismų praktiką, rėmėsi didelės ieškinio sumos atsakovei kriterijumi (prezumpcija), kuri per se (lot. savaime) patvirtina, kad yra grėsmė, jog sprendimas gali būti neįvykdytas, kadangi ieškinio suma yra didelė, o kartu su ieškiniu buvo pateiktos skirtingų laikotarpių atsakovės kreditingumo ataskaitos, kurios patvirtina, jog atsakovės finansinė būklė blogėja, darbuotojų mažėja, bylų teismuose skaičius auga.
1.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės tikėtiną nesąžiningumą, neatsižvelgė į tai, kad formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama, jog disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu. Atsakovės vadovas pažeidė jungtinės veiklos sutarties bendradarbiavimo pareigą, vengė atsiskaityti su ieškove, dėl ko iki šiol neapmokėtos sumos ieškovė yra priversta ieškoti teisme. Be to, ieškovės žiniomis, atsakovė ketina savo veiklą perkelti į kitą įmonę, kuri vadinasi UAB „Photo energy“. Atsakovės vadovas bylinėjasi su atsakovės akcininku, todėl atsakovė galimai apskritai ketina išvengti galutinio atsiskaitymo ir su ieškove.
1.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pernelyg suabsoliutino bei reikalauja pateikti įrodymus, kurių iš esmės pateikti neįmanoma. Ieškovė pateikė teismui duomenis, sudarančius pagrindą vertinti, jog kyla grėsmė ar galimybė, kad atsakovei priklausantis turtas gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su ieškove.
1.6. Taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės teismas turi išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyra. Šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes jos reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas, o atsakovė atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti visu savo turtu/piniginėmis lėšomis ir taip išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo priimtą sprendimą. Be to, ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė yra visiškai proporcinga (adekvati) teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus tikslus ir nevaržo atsakovės akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsakovės atžvilgiu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ji negalės dalimi savo turto laisvai disponuoti,
t. y. perleisti tretiesiems asmenims, tačiau išlaikys valdymo ir naudojimo teises, galės visa apimtimi turtą naudoti ūkinėje-komercinėje veikloje, atsiskaitinėti su valstybe, darbuotojais ir kt.
8. Atsakovė UAB „Bright energy“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliantės teiginys, kad vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesant įrodytam atsakovės nesąžiningumui, yra nepagrįstas. Siejant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį vien su ieškinio sumos dydžiu, kaip teigia apeliantė, turto areštą galima būtų taikyti visose bylose, kuriose reiškiamas didelės sumos reikalavimas. Tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties, apie kurią nuosekliai pasisakoma pastaraisiais metais priimamose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ir formuojamoje praktikoje.
2.2. Ieškinio suma atsakovei nėra didelė, atsakovė finansine prasme yra pakankamai pajėgi, ką patvirtina prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikta atsakovės pelno (nuostolių) ataskaita, kurioje matyti, jog įmonė dirba pelningai ne vienus metus, priešingai nei teigia apeliantė, jos grynasis pelnas per 2019 metus sudarė 102 705 Eur, t. y. padidėjo daugiau nei 8 kartus nei buvo 2018 metais, o pardavimo pajamos nuo 2 156 851 Eur išaugo iki 6 652 706 Eur. Be to, atsakovės turtinė padėtis taip pat pakankamai gera, didėjanti, jos turto vertė 1 364 963 Eur, kai 2018 metais turto vertė buvo 768 919 Eur. Taigi, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti atsakovės finansinės ir turtinės padėties įrodymai eliminuoja abejones dėl atsakovės galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju ir paneigia apeliantės argumentą dėl blogėjančios finansinės būklės.
2.3. Nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas dėl mažėjančio atsakovės darbuotojų skaičius. Įprastai pas atsakovę dirba 8 darbuotojai, ką patvirtina ir viešai prieinama informacija www. rekvizitai.lt. Vasaros sezono metu, kai darbų apimtys yra didesnės nei kitu metu arba priklausomai nuo vykdomų projektų apimties, atsakovė papildomai laikinai įdarbindavo darbuotojų, kas matyti ir iš www.rekvizitai.lt (2019 m. gegužės mėn. dirbo 10 darbuotojų, birželio mėn. – 12, liepos -10). Užbaigus projektą, kurį atsakovė kartu vykdė su ieškove, buvo atleistas vienas darbuotojas (projekto vadovas) ir šiai dienai pas atsakovę, kaip ir įprastai, dirba 8 darbuotojai. Taigi, iš esmės darbuotojų skaičius nesikeičia, jos finansinė būklė darbuotojų atžvilgiu, stabili. Be to, atsakovė šiuo metu vykdo net 3 projektus, kurių vertės viršija 1,5 mln. ir kurie bus vykdomi iki 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigos, kas reiškia, jog jokia grėsmė dėl teismo sprendimo neįvykdymo neegzistuoja.
2.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad atsakovė per paskutinius pusantrų metų neturėjo įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, taip pat atsakovė neturi įsiskolinimų ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, nėra bankroto ar restruktūrizavimo bylų teismuose, jos atžvilgiu neatliekamos neteisminės bankroto procedūros. Ir nors apeliantė nurodo, kad atsakovės atžvilgiu bylų teismuose skaičius auga, tačiau skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu, kaip teisingai nurodė teismas, atsakovė neturėjo dar kitų nagrinėjamų bylų, o prieš kelias dienas priimtas kasacinis skundas ieškovės nurodytoje civilinėje byloje (ginčo suma yra apie 8 000 Eur), reiškia, jog atsakovė dalyvauja tik viename teisminiame procese, kurį apeliacinės instancijos teisme yra laimėjusi.
2.5. Apeliantė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, kas reiškia, jog ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Duomenų, kurie leistų bent tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą (pvz. atsakovės ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu teismui nepateikė. Tuo tarpu apeliantė atsakovės nesąžiningumą sieja su susidariusio įsiskolinimo neapmokėjimu, atsakovės ketinimu savo veiklą perkelti į kitą įmonę UAB „Photo energy“ bei su atsakovės bylinėjimusi su akcininku. Vien tai, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, nes tarp šalių yra kilęs nesutarimas dėl įsiskolinimo sumos, nesudaro pagrindo spręsti, jog ji ketina savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti byloje priimtą teismo sprendimą. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas, nepateikus bent preliminarių įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė net nevengia atsiskaityti su ieškove, ne kartą siekė ginčą išspręsti derybų būdu, geranoriškai dalyvavo derybose, tačiau šalims nepavyko ginčo išspręsti taikiai ir susitarti dėl faktiškai atliktų darbų ir jų sumos. Taigi, tarp šalių kilęs ginčas dėl teisingo įsiskolinimo dydžio nustatymo, niekaip nepatvirtina nei atsakovės nesąžiningumo, nei jos vengimo atsiskaityti su atsakove, nei teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
2.6. Apeliantės teiginiai, jog atsakovė ketina savo veiklą perkelti į kitą įmonę UAB „Photo energy“, yra deklaratyvūs, paremti ne konkrečiais įrodymais, o jos pačios nė kuo nepagrįstais samprotavimais. Apeliantė arba sąmoningai klaidina teismą, arba teigia nepasitikrinusi registruose skelbiamos informacijos, nes atsakovės vadovas visas jo turėtas UAB „Photo energy“ akcijas daugiau nei prieš pusantrų metų yra perleidęs kitiems tretiesiems asmenims. Minėta bendrovė, lygiai kaip ir apeliantė, dalyvauja atsakovės vykdomuose projektuose kaip jungtinės veiklos partneris, ir jokio intereso su UAB „Photo energy“ nei atsakovė, nei atsakovės vadovas, neturi, jokios veiklos perkelti į šią bendrovę neketina ir neplanuoja. Tai, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus nagrinėjama kita, apeliantės nurodyta civilinė byla, kurioje apeliantė net nėra bylos šalis, ir kurios ginčo suma siekia 8 000 Eur, ir šiai dienai priimtas teismo sprendimas yra atsakovės naudai, tai taip pat nepatvirtina nei atsakovės nesąžiningumo, nei grėsmės palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra savarankiškas pažeistų civilinių ar ginčijamų subjektinių teisių gynimo būdas, tačiau laikina procesinio pobūdžio priemonė susieta su konkrečiu civiliniu procesu ginant savo subjektinę teisę, dėl kurios taikymo prašymas gali būti reiškiamas tik esant tam tikriems CPK nustatytiems pagrindams (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kas yra tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga ir kokia apimtimi ji turi būti nustatyta sprendžiant tokį procesinį klausimą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Teismas, vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016, 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019).
14. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi ieškovės prašymas netenkintas ne dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su preliminariu ieškinio reikalavimų vertinimu, neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
15. Sprendžiant dėl apeliantės argumentų, susijusių su grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, t. y. dėl atsakovei didelės ieškinio sumos, nurodytina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai nuo 2016 metų plėtoja praktiką, kad didelei ieškinio sumai nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019, 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-599-464/2019).
16. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje tikslu, užkardant galimą nesąžiningą atsakovo elgesį (turto paslėpimą, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui (išlaikymui), ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020). Tuo tarpu iš apeliantės atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė iš esmės siekia ne užkardyti kokį nors konkretų nesąžiningą atsakovės elgesį, tačiau tokiu būdu sulaikyti ir sukaupti atsakovės turtą, kad vėliau galėtų palengvinti sprendimo įvykdymą, jeigu šis sprendimas būtų jai palankus.
17. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus – turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir ieškovės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos nepagrindė atsakovės nesąžiningų veiksmų buvimo, mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio įvykdymo. Atsakovės netinkamas sutartinų įsipareigojimų vykdymas, dėl kurių ieškovė kreipėsi į teismą, yra šios bylos objektas, todėl teismas šioje proceso stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos. Taip pat ieškovės argumentai, susiję su atsakovės vengimu atsiskaityti su kitais asmenimis pagal tarp jų sudarytas sutartis ar susiklosčiusius civilinio pobūdžio santykius, nesudaro pagrindo vertinti šios situacijos kitaip, kadangi ieškovė nepateikė jokių jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nurodytos aplinkybės neatskleidžia esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, atsakovė elgiasi nesąžiningai, bando perleisti ar nuslėpti savo turtą. Apeliantė teigdama, jog atsakovė ketina savo veiklą perkelti į kitą įmonę, nepateikė teismui jokių jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog būtinybė areštuoti atsakovės turtą nenustatyta, aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, ieškovė nepateikė. Todėl, įvertinęs visus su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusius aspektus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovės turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
21. Išaiškintina, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje vėl kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikus papildomus įrodymus ar paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
Kauno
apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Kauno
apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Raimondas Buzelis