Administracine byla Nr.A⁷⁵⁶-1509/2010

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruod˛io 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Romos Sabinos Alimienes, Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas), ir Vaidos Urmonaites-Maculevicienes (pranešeja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškejui A. A.,

pareiškejo atstovei S. R.,

treciojo suinteresuoto asmens atstovei A. R.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo A. A. ir treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo A. A. skunda atsakovui Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktinei „Aras“, treciuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del sprendimo panaikinimo bei ipareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teiseju kolegija

 

n u s t a t e:

 

I.

 

Pareiškejas A. A. skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras“ 2009 m. bir˛elio 9 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 137-IS-5 „Del A. A.“ (toliau – ir Tyrimo išvada) (b. l. 6-7); 2) ipareigoti Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras” nustatyti, kad tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, 3) ipareigoti Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras” siusti pareiškeja i Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centro Centrines medicinines ekspertizes komisija (toliau – ir CMEK) del sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo. Nurode, kad 2009 m. vasario 24 d. buvo vykdomos alpinizmo ir kliuciu iveikimo treniruotes „Nusileidimo igud˛iu tobulinimas“, kuriu metu, lipdamas pakabinamomis kopeciomis ant stogo ir prisitraukdamas rankomis prie kopeciu, patyre trauma – kaires rankos dvigalvio raumens plyšima. Atlikus tyrima, konstatuota, kad jis patyre trauma tarnybos metu, taciau aplinkybiu, leid˛ianciu teigti, kad traumos prie˛astis buvo pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei, ar kad susi˛alojo del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso, nenustatyta. Pareiškejas su tokia išvada nesutiko. Teige, kad tiek alpinizmas, tiek kliuciu iveikimas yra susije su maksimalios fizines jegos panaudojimu, o tai vienareikšmiškai padidina pavoju asmens gyvybei ir sveikatai. Be to pa˛ymejo, kad treniruote vyko nenaudojamame pastate bei ant pastato stogo, dideliame aukštyje.

 Atsakovas Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“ atsiliepime i pareiškejo skunda su juo nesutiko, praše skunda atmesti kaip nepagrista. Nurode, kad tarnybinio patikrinimo, atlikto pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintas Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigu kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles (toliau – ir Taisykles), rezultatas yra tarnybinio patikrinimo išvada. Jeigu joje nustatomas prie˛astinis ryšys ir konstatuojama, kad pareigunui išmoketina kompensacija, išduodamas siuntimas i CMEK. Nagrinejamu atveju tarnybinis patikrinimas pagal Taisykles atliktas nebuvo. Patikrinimas atliktas ir Tyrimo išvada priimta del draudiminio ivykio, todel šios išvados pagrindu negalejo buti išduotas siuntimas i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Pa˛ymejo, kad u˛siemimas buvo skirtas rinktines pareigunams, turintiems pirmini alpinistini pasirengima, siekiant tobulinti jau turimus praktinius nusileidimo igud˛ius, todel vien šios aplinkybes negali salygoti padidejusio pavojaus ar rizikos. Pareigunas iš anksto ˛inojo, ka jam reikes daryti, todel nebuvo netiketumo aspekto. Pa˛ymi, kad nors pareiškejas trauma patyre lipdamas ant stogo ir kaire ranka prisitraukdamas, taciau nuo aikšteles iki pakabinamu kopeciu apacios buvo apie metras tarpo ir buvo galima laisvai remiantis koja lipti i viršu. Be to patekimas ant stogo buvo vykdomas neskubant. Atkreipe demesi, kad pareiškejo pareigybei pagal darbo pobudi keliami aukšciausi sveikatos bukles reikalavimai, todel u˛siemimai negalejo sukelti padidintos rizikos ar pavojaus gyvybei ar sveikatai.

   Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, vadovaudamasis atsakovo argumentais, atsiliepime i pareiškejo A. A. skunda su juo nesutiko, praše skunda atmesti kaip nepagrista.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkricio 20 d. sprendimu A. A. skunda patenkino iš dalies, ipareigojo atsakova Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“ per dešimt dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos išduoti pareiškejui A. A. siuntima i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti; byla dalyje del reikalavimo panaikinti 2009 m. bir˛elio 9 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada del A. A. susi˛alojimo Nr. 137-IS-5, patvirtinta Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras“ vado, nutrauke; kitoje dalyje pareiškejo A. A. skunda atmete kaip nepagrista. Teismas pa˛ymejo, kad statutiniu valstybes tarnautoju veikla, statusa, priemima ir atleidima iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. baland˛io 29 d. istatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), o nagrinejamoje byloje yra kiles gincas del mineto teises akto 40 straipsnio 3 dalies aiškinimo. Lingvistinis, loginis bei sisteminis šios teises normos aiškinimas, anot teismo, negincijamai patvirtina, kad ši teises norma nustato tris alternatyvius atvejus, kuomet pareigunams turi buti mokama kompensacija, todel šiu alternatyviu pagrindu taikymas ir aiškinimas nera tarpusavyje susijes. Nustacius bent viena iš nurodytu pagrindu, atsiranda pagrindas moketi pareigunui kompensacija. Teismas taip pat laike, kad šiuo aspektu reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutartis administracineje byloje Nr. A⁴³⁸-1641/2008, kurioje buvo konstatuota, kad kompensacijos del pareiguno su˛alojimo, susi˛alojimo ar ne˛ymaus sveikatos sutrikdymo mokejimui istatymo leidejas išskyre iš esmes tris salygas, kuriu trecioji yra prie˛astinis ryšys tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Ši trecioji salyga, skirtingai nei pirmosios, nesieja tarnybiniu pareigu ar pareiguno statuso su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Esant nurodytam istatyminiam reglamentavimui bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai, teismas konstatavo, kad pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalyje apibre˛ta kompensaciju mokejimo salyga tuo atveju, kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, butina nustatyti ir irodyti fakta, kad pareiguno sveikatos sutrikdymo prie˛astis yra susijusi arba su tarnybiniu pareigu atlikimu, arba su pareiguno statusu. Pa˛ymejo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minetoje 2008 m. rugsejo 29 d. nutartyje pasisake, kad minetu klausimu galima vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota dar iki šioje administracineje byloje taikytinos Statuto 40 straipsnio 3 dalies redakcijos isigaliojimo dienos. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. bir˛elio 14 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A¹¹–735/2005, kur buvo nurodyta, kad aplinkybes, kurioms esant su˛alojimas buvo patirtas, turi atsirasti ne del pareiguno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru budu, o del to, kad jis turejo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos (kurioje tarnauja) nurodymus arba patvarkymus. Teismas konstatavo, kad bylos aplinkybes patvirtina, jog pareiškejas trauma patyre tarnybos metu, eidamas rinktines „Aras“ 3-osios kuopos vyr. kovotojo pareigas – dalyvavo Treciosios kuopos pareigunu alpinizmo ir kliuciu iveikimo u˛siemime, vykusiame Klaipedos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausanciame nenaudojamame pastate. Taigi, anot teismo, nagrinejamu atveju egzistavo visos salygos, leid˛iancios pareiškejo patirta trauma laikyti ivykiu, atitinkanciu Statuto 40 straipsnio 3 dalyje apibre˛ta kompensacijos pareiguno sveikatos sutrikimo atvejais mokejimo pagrinda, o aplinkybiu, kurioms esant pagal Statuto 40 straipsnio 6 dali kompensacija nemokama, nera. Atsi˛velgdamas i tai, teismas sprende, kad atsakovas Tyrimo išvadoje neteisetai konstatavo, jog nera pagrindo moketi kompensacija, taip išreikšdamas savo valia del atsisakymo moketi kompensacija. Pa˛ymejo, kad pareiškejas nagrinejamoje byloje taip pat irode kitas Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytas salygas (pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai), kurioms esant turi buti mokama kompensacija. Teismas vadovavosi teismo posedyje apklausto specialisto paaiškinimais, kad u˛siemimai, kurio metu susi˛alojo pareiškejas, visais atvejais yra susije su padidejusiu fiziniu kruviu organizmui, ir padare išvada, kad pratybos buvo susijusios su padidejusia rizika pareiguno sveikatai. Tokiu budu, teismo nuomone, atsakovo veiksmai yra neteiseti iš esmes, prieštarauja aukštesnes galios teises aktams, o atsakovas turi buti ipareigotas atlikti veiksmus, kuriuos privalejo atlikti Tyrimo išvadoje pripa˛ines, kad pareiškejas patyre trauma per pratybas tarnybos metu. Teismas nurode, kad Tyrimo išvada negali buti naikinama, nes šis dokumentas pagal savo turini nera individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobud˛io veiksmas, kuris negali buti administracines bylos nagrinejimo dalyku. Tyrimo išvadoje yra išreiškiamas atsakovo atsisakymas atlikti veiksmus, todel asmuo, su˛inojes apie atsisakyma atlikti veiksmus, turi teise kreiptis i teisma del ipareigojimo atlikti veiksmus, bet ne del atsisakymo atlikti veiksmus panaikinimo. Pa˛ymejo, kad pareiškejo reikalavimas ipareigoti atsakova nustatyti, kad tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, negali buti tenkinamas, nes tokiu reikalavimu pareiškejas faktiškai prašo nustatyti prie˛astini ryši tarp pareiškejo tarnybiniu pareigu atlikimo ir sveikatos sutrikdymo. Anot teismo, prie˛astini ryši tarp pareiškejo tarnybiniu pareigu atlikimo ir sveikatos sutrikdymo nustato istaiga, kurioje asmuo dirba. Prie˛astinio ryšio nustatymas yra proceso, kurio metu sprend˛iamas klausimas del kompensacijos mokejimo (pirmiausiai del siuntimo i CMEK), dalis. Prie˛astinio ryšio nustatymas yra motyvas atlikti teisine reikšme turincius veiksmus, todel nei institucijos, nei teismas negali priimti sprendimo del tam tikro klausimo išsprendimo motyvu. Del atsakovo atsisakymo moketi kompensacija motyvu, kad pareiškejui yra sumoketa draudimo išmoka, teismas pa˛ymejo, kad Statuto 49 straipsnis bei 40 straipsnis nustato savarankiškus pagrindus, kuriu taikymas tarpusavyje nera susijes. Statutas nustato pareigunams teise gauti tiek draudimo išmoka, tiek kompensacija del pareiguno mirties arba sveikatos sutrikdymo atveju esant panašioms salygoms, ir nenumato, jog šiu išmoku mokejimas turi buti derinamas. Be to, anot teismo, atsakovas nepagristai nurode, kad Tyrimo išvadoje buvo sprend˛iamas klausimas del nelaimingo atsitikimo pripa˛inimo draudiminiu ivykiu pagal Statuto 49 straipsnio 3 dali, bet ne del to, ar yra pagrindas moketi kompensacija pagal Statuto 40 straipsni, nes, vertinant Tyrimo išvados turini, matyti, kad tiriamos ir teisingai nustatytos aplinkybes reikšmingos tiek kompensacijos mokejimui, tiek draudimo išmokos mokejimui. Taigi pareiškejas, siekdamas efektyviai apginti savo teises, neprivalejo reikšti papildomu reikalavimu del ipareigojimo nustatyta tvarka surašyti kita Tyrimo išvada. Reikalinga išvada yra surašyta, taciau joje neteisingai yra ivertintos nustatytos aplinkybes bei aiškinamos teises normos ir del to atsakovas neteisetai atsisake atlikti tolimesnius veiksmus, butinus kompensacijos, kuria turi teise gauti pareiškejas, skaiciavimui ir mokejimui.

 

III.

 

Apeliaciniu skundu pareiškejas A. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendima dalyje, kuria byla del Tyrimo išvados panaikinimo nutraukta, ir priimti nauja sprendima – jo skunda toje dalyje patenkinti arba gra˛inti byla pirmos instancijos teismui nagrineti toje dalyje iš naujo, kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendimo dali prašo palikti nepakeista, taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinejimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dali, kuria byla nutrauke bei skunda atmete kaip nepagrista, prieme netinkamai išaiškines bei pritaikes materialines teises normas, netinkamai ivertines irodymus, nesivadovaudamas suformuota teismu praktika, todel padare prieštaringas viena kitai išvadas. Teismas nepagristai nurode, kad Tyrimo išvada yra tik tam tikra informacija ir nelaikytina skund˛iamu teismui sprendimu. Pats teismas tokius savo argumentus paneige, išnagrinejes Tyrimo išvada iš esmes ir konstatuodamas jos neatitikima aukštesnes galios teises aktams. Pa˛ymi, kad ši Tyrimo išvada sukele jam neigiamas pasekmes, nes buvo pa˛eista jo teise i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta kompensacija. Pirmosios instancijos teismas taip nukrypo nuo suformuotos teismu praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracineje byloje Nr. A¹⁴³-67/2009), pagal kuria tokia išvada laikytina teisines pasekmes sukelianciu, t. y. paneigianciu pareiguno teise i kompensacija, administraciniu aktu, kuris gali buti skund˛iamas istatymu nustatyta tvarka ir nagrinejamas administraciniu teismu pagal Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatyme (toliau – ir ABTI) itvirtintas taisykles. Taip pat teismu praktikoje nustatyta, kad teismas gali pripa˛inti, jog tarp patirto sveikatos sutrikdymo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar tarnybos yra prie˛astinis ryšys ir kompensacija moketina. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas Tyrimo išvada, nepagristai nesprende ginco ir skundu keltu reikalavimu iš esmes, taip pa˛eisdamas ABTI 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio, 86 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nurodo, kad teismas, pripa˛ines, jog Tyrimo išvada yra neteiseta, turejo ja panaikinti ir/arba ipareigoti atsakova atlikti visus kitus butinus teises aktuose numatytus veiksmus, tam, kad butu tinkamai pripa˛inta jo teise i kompensacija. Nepanaikines neteiseta pripa˛intos Tyrimo išvados ar neipareigojes atlikti kitu (nei siuntimas i CMEK) butinu kompensacijai gauti veiksmu, teismas sukure teisinio netikrumo situacija, nes neišsprende ginco del jo pa˛eistos teises i kompensacija iš esmes.

Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakovas Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“ su skunde išdestytais reikalavimais nesutinka, prašo atmesti ji kaip nepagrista. Nurodo, kad rinktine „Aras“ 2009 m. bir˛elio 9 d. nelaimingo atsitikimo tyrima del A. A. susi˛alojimo atliko vadovaudamasis Statuto 49 straipsnio 3 dalimi pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr. lV-418 patvirtinta Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos apraša (toliau – ir Aprašas). Nelaimingo atsitikimo tyrimo tikslas, vadovaujantis Aprašo 19 punktu, yra nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas ivyko vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos, ar vidaus reikalu istaigos patalpose, ar ne vidaus reikalu istaigos patalpose, ar nelaimingas atsitikimas susijes su tarnyba (tarnybiniu pareigu vykdymu). Tyrimo išvadoje del A. A. susi˛alojimo yra pateiktas siulymas istaigos vadovui tiktai del to, kad pripa˛inti A. A. trauma ivykus tarnybos metu, surašyti nelaimingo atsitikimo akta bei pateikti reikalingus dokumentus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipedos skyriui del A. A. traumos pripa˛inimo draudiminiu ivykiu ir draudimo išmokos apskaiciavimo. Pa˛ymi, kad tarnybinis patikrinimas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintas Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigu kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktineje „Aras“ nebuvo pradetas. Tik minetu  Taisykliu 3-10 punkto nuostatomis surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, anot atsakovo, turetu pareiškejui sukelti teisines pasekmes.

 Atsiliepimu i apeliacini skunda tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos su juo nesutinka, vadovaujasi atsakovo atsiliepime išdestytais argumentais. Papildomai nurodo, kad Tyrimo išvadoje buvo sprend˛iamas klausimas del nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareiškejo susi˛alojimu, pripa˛inimo draudiminiu ivykiu, o ne del to, ar traumos atsiradimo aplinkybes yra susijusios su kompensacijos pagal Statuto 40 straipsni mokejimu. Kadangi nei pareiškejas, nei atsakovas negincija to fakto, kad susi˛alojimas ivyko tarnybos metu ir ivykis turi buti pripa˛intas draudiminiu bei kad pareiškejui priklauso draudimine išmoka, pareiškejo reikalavimas panaikinti Tyrimo išvada, anot treciojo suinteresuoto asmens, yra nepagristas. Pa˛ymi, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, jog pareiškejo sveikata buvo sutrikdyta del padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos gyvybei ir sveikatai. Nustatyta, kad pareiškejas susi˛alojo „Nusileidimo igud˛iu tobulinimas“ u˛siemimo metu, kuris buvo skirtas tobulinti pareigunu turimas ˛inias ir igud˛ius. Anot jo, alpinizmas ir kliuciu iveikimas yra pavojingi, rizikingi veiksniai, bet savaime negali salygoti padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos gyvybei ir sveikatai po˛ymio buvima. Atliekant tokius u˛siemimo veiksmus, paprastai nera jokios gresmes, kad pareigunas patirs sveikatos sutrikdyma, nes jis iš anksto ˛ino, ka jam reikes daryti ir nera netiketumo aspekto, kuris buna realiose situacijose. Mano, kad padidejes pavojus ar padidejusi rizika atsiranda policijos pareigunams tiesiogiai atliekant darbo funkcijas realaus u˛puolimo ar gynimosi metu. Atkreipia demesi, kad pareiškejas u˛ima Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras” Treciosios kuopos 2-ojo burio 2-osios grandies vyriausiojo kovotojo pareigybe, kuri reikalinga vykdyti specialiasias antiteroristines, ikaitu išlaisvinimo ir pavojingu nusikalteliu sulaikymo operacijas. Šiai pareigybei pagal darbo pobudi yra keliami aukšciausi sveikatos bukles reikalavimai. Pareiškejas yra gerai ivaldes nusileidimo ir alpinizmo igud˛ius, ka patvirtina Viešosios istaigos „Kalnu sporto centras“ ir Lietuvos kariuomenes Jegeriu mokyklos išduoti pa˛ymejimai, esantys pareiškejo asmens byloje. Todel mineti tobulinimo kursai tikrai negalejo sukelti padidintos rizikos ir pavojaus pareiškejo gyvybei ir sveikatai. Be to, A. A. susi˛alojo tiesiog lipdamas laiptais, o ne atlikdamas specialius nusileidimo pratimus.

 

                                                                          IV.

 

 Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – atmesti pareiškejo skunda kaip nepagrista. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaike ir aiškino materialines teises normas, nesivadovavo suformuota teismu praktika, todel priimtas sprendimas nepagristas ir naikintinas. Pirmosios instancijos teismas nepagristai ipareigojo atsakova išduoti pareiškejui siuntima i CMEK, nes, vykdydamas ši isipareigojima, atsakovas butu priverstas pa˛eisti Statuto 40 straipsnio 5 dali. Jame nustatyta, kad, ar pareiguno mirtis, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, o kursanto –su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka. Šia tvarka Vidaus reikalu ministras nustate 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. lV-138 patvirtindamas Taisykles. Butent pagal šias Taisykles atlikus tarnybini patikrinima surašoma Tarnybinio patikrinimo išvada. Jei šioje išvadoje yra nustatomas teisiškai reikšmingas prie˛astinis ryšys ir konstatuojama, kad teises aktu nustatyta tvarka išmoketina kompensacija, pareigunui išduodamas siuntimas i CMEK. Toks tarnybinis patikrinimas, vadovaujantis minetais teises aktais, atliktas nebuvo. Nagrinejamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Statuto 49 straipsnio 3 dalimi pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr. lV-418 patvirtinta Apraša, t. y. buvo sprend˛iamas klausimas del nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareiškejo susi˛alojimu, pripa˛inimo draudiminiu ivykiu. Pa˛ymi, kad pirmos instancijos teismas taip pat neatsi˛velge i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2009 m. rugsejo 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A¹⁴⁶-l026/2009), kurioje buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. rugsejo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintu Sveikatos sutrikdymo nustatymo taisykliu 4 punkte apibre˛tos pareiguno siuntimo i CMEK salygos yra susietos su Vidaus reikalu ministro 2004 m. baland˛io 23 d. isakymu Nr. lV-138 patvirtintu Taisykliu nustatyta tvarka parengtos ir patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados rezultatais. Taip pat minetoje nutartyje pa˛ymeta, kad esant tarnybinio patikrinimo išvadai, jog nera Statuto 40 straipsnio 5 dalyje numatytu salygu moketi kompensacija, pareiguno siuntimas i CMEK butu teisiškai beprasmis. Su išvada nesutinkantis pareigunas, turintis pagrinda manyti, jog jo sveikata buvo sutrikdyta salygomis, kurios atitinka Statuto 40 straipsnio 5 dali, turi teises aktu nustatyta tvarka gincyti tarnybinio patikrinimo išvada. Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino Statuto 40 straipsnio 3 dalyje itvirtintas materialines teises normas ir vertino, ar pareiškejo susi˛alojimas atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje alternatyviai nustatytas salygas, nes iš esmes savo sprendime vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A⁴³⁸-1641/2008, kuri buvo pakeista, nes procesas šioje administracineje byloje buvo atnaujintas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartimi administracineje byloje Nr.⁵⁰²- 2258/2009 Klaipedos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkricio 26 d. sprendima ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutarti pakeite, nurodydamas, kad tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigunas turi teise i išmoka, kurios mokejimo tvarka nustato Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai. Be to pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi teismu praktika, suformuota del Statuto 40 straipsnio 3 dalies redakcijos, galiojusios iki 2006 m. lapkricio 1 d. Tai, anot atsakovo, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruod˛io 8 d. nutartis administracineje byloje Nr. A¹⁴⁶-1987/2008, kurioje pa˛ymeta, kad tuo laiku galiojusi Statuto 40 straipsnio 3 dalis del kompensacijos u˛ pareiguno sveikatos sutrikdyma mokejimo nustate kiek kitas salygas (buvo numatytas kompensacijos mokejimas pareigunui, kuris buvo su˛alotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos). Pirmosios instancijos teismo nurodytose administracinese bylose buvo taikytos ir aiškintos Statuto (2003 m. baland˛io 2 d. istatymas Nr. IX-1538) 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nagrinejamo ginco atveju netaikytinos, todel pirmosios instancijos teismo nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis nagrinejamoje byloje negalejo buti remiamasi kaip analogiškose bylose suformuota praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruod˛io 8 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A¹⁴⁶-1987/2008 nurode, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytai treciai salygai, kai pareiguno sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, gali buti priskirti vidaus tarnybos pareigunu su˛alojimai, kai juos tretieji asmenys su˛aloja del atitinkamu teisetai atliktu veiksmu vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje. Šiai salygai negali buti priskirti pareigunu susi˛alojimai. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog pareiškejo susi˛alojimas atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta treciaja salyga. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi specialisto paaiškinimais ir nusprende, kad pratybos, kuriu metu susi˛alojo pareiškejas, buvo susijusios su padidejusia rizika pareiguno sveikatai. Teigia, kad konkreciu atveju padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos gyvybei ir sveikatai po˛ymio nebuvo.

Pareiškejas A. A. su treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad minetame apeliaciniame skunde išdestyti reikalavimai yra visiškai nepagristi. Pa˛ymi, kad jokie teises aktai nedraud˛ia atlikti viena tyrima ir tuo paciu tyrimu teises aktu nustatyta tvarka išspresti abu klausimus, t. y. del draudimo išmokos bei kompensacijos išmokejimo. Iš skund˛iamos Tyrimo išvados turinio yra akivaizdu, jog tyrimas buvo atliktas ir jo metu buvo sprend˛iami klausimai ne tik del draudimo sumos pagal Statuto 49 straipsni, bet ir del kompensacijos pagal Statuto 40 straipsnio 3 dali išmokejimo, todel pirmosios instancijos teismas teisingai ivertino faktines aplinkybes ir nustate, kad atsakovas ištyre ivyki, suraše išvada, kurioje netiesiogiai konstatavo, kad nera prie˛astinio ryšio tarp pareiškejo pareigu atlikimo ir sveikatos sutrikdymo, taip  išreikšdamas valia del atsisakymo moketi kompensacija. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartimi administracineje byloje A¹⁴³-67/2009, pa˛ymi, kad teismas gali pripa˛inti, jog tarp patirto sveikatos sutrikdymo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar tarnybos prie˛astinis ryšys yra ir kompensacija moketina. Esant šioms aplinkybems, anot pareiškejo, teigti, kad atsakova ipareigojus išduoti pareiškejui siuntima i CMEK, butu pa˛eista Statuto 40 straipsnio 5 dalis, nera pagrindo. Pa˛ymi, kad pirmosios instancijos teismas nustate, kad yra ne tik Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta trecia, bet ir kitos salygos kompensacijai išmoketi. Atkreipia demesi, kad teises aktai nereglamentuoja, kaip, kokiu budu yra nustatomas padidejes pavojus ar rizika sveikatai ar gyvybei. Tai individualiai yra vertinama kiekvienu konkreciu atveju. Nagrinejant jo patirtos traumos aplinkybes ir nustatant padidejusio pavojaus bei padidejusios rizikos sveikatai faktorius del maksimalios fizines jegos panaudojimo, buvo butinos specialiosios sporto-medicinos ˛inios, todel tik specialistas buvo kompetentingas patvirtinti arba paneigti aplinkybes del šiu faktoriu traumos atsiradimo metu egzistavimo, kas nagrinejamu atveju ir buvo pagristai padaryta. Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad jo tarnybiniu pareigu vykdymas nebuvo susijes su padidejusios rizikos salygomis, nenurode jokiu objektyviu, negincijamu ar pagristu argumentu, kuriais vadovaujantis yra padarytos tokios išvados.

Atsakovas Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“, atsiliepdama i treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda, su skunde išdestytais motyvais ir argumentais sutinka, prašo ji tenkinti.

 

V.

 

Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centras (toliau – ir Medicinos centras), susipa˛ines su treciojo suinteresuotojo asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos ir pareiškejo A. A. apeliaciniais skundais, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Nurode, kad neturi galimybes pateikti išsamius atsiliepimus i nurodytus apeliacinius skundus, nes Medicinos centras pirmosios instancijos teismo nebuvo itrauktas dalyvauti bylos nagrinejime. Apie iškelta administracine byla Medicinos centras su˛inojo tik 2009 m. lapkricio 25 d., kai buvo gautas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo jis nusprende ipareigoti atsakova Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“ per dešimt dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos išduoti pareiškejui A. A. siuntima i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti. Teigia, kad tokiu budu pirmosios instancijos teismas nusprende del jo pareigu, kas reiškia, jog sprendimas buvo priimtas pa˛eidus procesines teises normas, t. y. ABTI 142 straipsnio 2 dalies 2 punkta. Taip pat buvo pa˛eisti ABTI 68 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 130 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes Medicinos centrui atimta galimybe ne tik pateikti savo nuomone, argumentus, irodymus del pareiškejo A. A. pareikštu reikalavimu, dalis iš kuriu buvo susije su Medicinos centro teisemis ir pareigomis, bet ir pateikti apeliacini skunda, jam nesutikus su sprendimu.

 

Teiseju kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

VI.

 

Pareiškejo apeliacinis skundas atmestinas. Treciojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkintinas.

Administracinis gincas šioje byloje yra kiles del atsakovo Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras“ 2009 m. bir˛elio 9 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados Nr. 137-IS-5 „Del A. A.“ teisetumo ir pagristumo.

Nagrinejamai bylai aktualus statutiniu valstybes tarnautoju veikla, statusa, priemima ir atleidima iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuojantis, Lietuvos Respublikos 2003 m. baland˛io 29 d. istatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (bylai aktuali 2006 m. liepos 19 d. istatymo redakcija Nr. X-804 ir 2008 m. gruod˛io 23 d. istatymo redakcija Nr. XI-122), kuris išskiria dvejopo pobud˛io socialines garantijas. Statuto 40 straipsnis numato kompensacijas pareiguno sveikatos sutrikdymo atvejais, o Statuto 49 straipsnis – draudimo sumu išmokas. Istatymu leidejas taip pat numato skirtingas šiu ivykiu tyrimo proceduras, kurias detalizuoja atitinkami poistatyminiai teises aktai.

Pagal Statuto 40 straipsnio 5 dali, ar pareiguno mirtis, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, o kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka. Igyvendinant Statuto 40 straipsnio 5 dali 2004 m. baland˛io 23 d. Vidaus reikalu ministro isakymu Nr. 1V-138 buvo patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles (toliau – ir Taisykles). Statuto 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigunu ir kursantu sveikatos ir gyvybes draudimo, draudiminiu ivykiu pripa˛inimo tvarka, draudimo išmoku dyd˛io nustatymo ir mokejimo tvarka nustato Vyriausybe. Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarka nustato vidaus reikalu ministras. Šioje Statuto normoje numatyta tvarka reglamentuoja Vidaus reikalu ministro 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr. 1V-418 patvirtintas Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašas (2008 m. bir˛elio 20 d. isakymo Nr. 1V-244 redakcija).

 Aiškinant sistemiškai Statuto 40 straipsnio 5 dalies, 49 straipsnio 3 dalies ir jas igyvendinanciu poistatyminiu teises aktu (Taisykliu 1-14 punktu, Aprašo 1, 8, 15, 18, 19, 22, 34 punktu) nuostatas, darytinos tokios išvados: 1) del Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju ištyrimo vidaus reikalu istaigoje turi buti atliktas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar statutinio pareiguno mirtis, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes prie˛astiniu ryšiu su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, taip pat, ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, o šis tarnybinis patikrinimas turi buti u˛baigiamas surašant Taisykliu 10 punkte nurodyto turinio tarnybinio patikrinimo išvada; 2) del Statuto 49 straipsnio 3 dalyje aprašytu atveju vidaus reikalu istaigos vadovo pavedimu turi buti atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, kuris turi buti u˛baigtas surašant Aprašo 19 punkte nurodyto turinio nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada ir jos pagrindu – nelaimingo atsitikimo tyrimo akta. Atlikus nelaimingo atsitikimo tyrima Apraše nustatyta tvarka ir nustacius, kad pareigunas nukentejo nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, vykstant i tarnyba ar gri˛tant iš jos, taip pat nelaimingo atsitikimo profesinio ar ivadinio mokymo metu, vidaus reikalu istaigoje, vadovaujantis Taisyklemis, turi buti pradetas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareiguno mirtis, susi˛alojimas, su˛alojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, taip pat, ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai (Aprašo 34 p.).

Iš byloje esancios tyrimo med˛iagos matyti, kad Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktineje „Aras“ tarnybinis patikrinimas del A. A. su˛alojimo 2009 m. vasario 24 d. alpinizmo ir kliuciu iveikimo treniruotes metu buvo atliekamas vadovaujantis Statuto 49 straipsnio 3 dalimi pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr. lV-418 patvirtinta Apraša, reglamentuojanti nelaimingu atsitikimu tarnyboje tyrima, taciau tyrimo baigiamojo dokumento (Tyrimo išvados) turinio analize leid˛ia daryti išvada, jog atsakovas, u˛baigdamas tyrima ir surašydamas Tyrimo išvada, taip pat remesi ir Taisykliu nuostatomis. Nors Tyrimo išvadoje ivykis pirmiausia ivertintas kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje (tarnybos metu), taciau po to buvo konstatuotos ir tos aplinkybes, kurios turejo buti nustatytos atliekant atskira tarnybini patikrinima, kaip tai numato Aprašo 34 punktas, ir kurios reikšmingos Statuto 40 straipsnio 3 dalies prasme. Tyrimo išvadoje konstatuota, kad jokiu aplinkybiu, leid˛ianciu teigti, jog pareiškejo A. A. patirtos traumos prie˛astis buvo jo tarnybiniu pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leid˛ianciu teigti, kad jis susi˛alojo del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso, nenustatyta. Atsi˛velgiant i tai, kompensacijos mokejimo klausimas Statuto 40 straipsnio tvarka nesprestas. Tokiu budu, nors ir preciziškai nesilaikant teises aktais reglamentuotu tyrimu proceduru ir ju rezultatu iforminimo tvarkos, Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktineje „Aras“ tarnybinis patikrinimas faktiškai buvo atliktas ne tik pagal Statuto 49 straipsnio 3 dali, bet ir pagal Statuto 40 straipsnio 5 dali. Atitinkamai darytina išvada, kad Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras“ vadas V. G., tvirtindamas 2009 m. bir˛elio 9 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 137-IS-5 „Del A. A.“, prieme sprendima, kuriuo taip pat išreiške savo valia del prie˛astinio ryšio, reikšmingo Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymui, nebuvimo bei kompensacijos pareigunui nemokejimo. Kadangi neigiamos tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimas u˛kerta kelia pareiguno teises i kompensacija del sveikatos sutrikdymo realizavimui, o teises aktai nenumato pareigos viešojo administravimo subjektams priimti paskesni (papildoma) sprendima (administracini akta) del kompensacijos nemokejimo, ši Tyrimo išvada laikytina teisines pasekmes sukelianciu, t. y. paneigianciu pareiguno teise i kompensacija, individualiu administraciniu aktu (priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas), kuris gali buti skund˛iamas istatymu nustatyta tvarka ir nagrinejamas administraciniu teismu pagal Administraciniu bylu teisenos istatyme itvirtintas taisykles. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (˛r. pvz., 2006 m. gruod˛io 12 d. nutarti administracineje byloje Nr. A¹⁵–2197/2006, 2009  m. kovo 17 d. nutarti administracineje byloje Nr. A¹⁴³-67/2009).

Nagrinejamoje administracineje byloje kilus gincui del Tyrimo išvados pagristumo ir teisetumo, apeliantai skirtingai aiškina Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas (bylai aktuali 2006 m. liepos 19 d.  istatymo redakcija Nr. X-804 ir 2008 m. gruod˛io 23 d. istatymo redakcija Nr. XI-122), reglamentuojancias kompensacijos pareiguno mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais klausimus. Todel teiseju kolegija pripa˛ista, kad yra butina pateikti šios materialines teises normos aiškinima.

Pasisakydama del nurodytam aiškinimui reikšmingu faktiniu bylos aplinkybiu, teiseju kolegija pa˛ymi, kad fakto klausimu ginco nagrinejamoje byloje nera, t. y. apeliantai pripa˛ista ir nekvestionuoja, kad pareiškejas 2009 m. vasario 24 d. gavo trauma (kaires rankos dvigalvio raumens plyšima) alpinizmo ir kliuciu iveikimo treniruotes „Nusileidimo igud˛iu tobulinimas“ metu. Taip pat pripa˛istama, kad toks pareiškejo dalyvavimas paminetose pratybose yra laikytinas jo tarnybiniu funkciju (tarnybiniu pareigu) atlikimu, kaip ir konstatuota atsakovo surašytoje Tyrimo išvadoje  (b. l. 6-7), todel (taip pat atsi˛velgiant i byloje esancius atitinkamus irodymus) išvardintos faktines bylos aplinkybes teiseju kolegijos pripa˛istamos nustatytomis šioje administracineje byloje (ABTI 86 str. 2 d.).

Pareiškejas tvirtino, kad tiek alpinizmas, tiek kliuciu iveikimas yra susije su maksimalios fizines jegos panaudojimu, o tai vienareikšmiškai padidina pavoju asmens gyvybei ir sveikatai, todel atsakovas turejo pripa˛inti, kad jo tarnybiniu pareigu vykdymas tokiose pratybose buvo susijes su padidejusiu pavojumi sveikatai ar gyvybei, ir spresti klausima del kompensacijos u˛ sveikatos sutrikdyma išmokejimo. Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo teige priešingai, t. y. kad konkreciu atveju padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos gyvybei ir sveikatai po˛ymio nebuvo. Iš esmes analogiškais argumentais pareiškejas ir tretysis suinteresuotas asmuo grind˛ia ir savo apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas palaike pareiškejo pozicija, konstatuodamas, kad pareiškejo atvejis atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalies treciaja alternatyva, kuri nesiejama su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, taip pat nurode, kad irodytos ir kitos Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos salygos (pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai). Teiseju kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Pirmiausia pastebetina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai remesi teismu praktika. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. bir˛elio 14 d. sprendimu Nr. A¹¹-735/2005, taciau nurodytoje administracineje byloje vidaus tarnybos sistemos pareigunas trauma patyre 2003 m. lapkricio 11 d., t. y. galiojant 2003 m. baland˛io 29 d. istatymo Nr. IX-1538 redakcijos Statuto 40 straipsniui. Todel minetoje byloje sprend˛iant ginca del kompensacijos mokejimo buvo taikyta ir aiškinta toje byloje ginco sprendimui aktuali 2003 m. baland˛io 29 d. istatymo Nr. IX-1538 redakcijos Statuto 40 straipsnio 3 dalis, kuri nustate kitas kompensaciju mokejimo salygas, negu numato nagrinejamoje byloje taikytinos redakcijos Statuto 40 straipsnio 3 dalis (2006 m. liepos 19 d.  istatymo redakcija Nr. X-804 ir 2008 m. gruod˛io 23 d. istatymo redakcija Nr. XI-122). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skund˛iama sprendima, taip pat nepagristai vadovavosi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutartimi Nr. A⁴³⁸-1641/2008. Del minetos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties buvo patenkintas treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos pateiktas prašymas del proceso atnaujinimo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartimi Nr. A⁵⁰²-2258/2009 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutarti Nr. A⁴³⁸-1641/2008 pakeite, panaikindamas nutarties dali, kuria patenkinta dalis pareiškejos reikalavimu, ir atmesdamas pareiškejos prašyma. Teiseju kolegija konstatavo, kad pareiškejos susi˛alojimas nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, pirmosios bei apeliacines instancijos teismai netinkamai aiškino ir taike materialines teises normas, todel be pagrindo tenkino dali reikalavimu.

  Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai taike materialines teises normas. Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigunui, kuris buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, išmokama nuo vieno menesio iki 5 metu (nuo 1 menesio iki 60 menesiu) jo vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io kompensacija. Aptariamoje teises normoje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokejimo atvejai: 1) kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso.

Pasisakydama del nurodytu alternatyvu tarpusavio išskyrimo, teiseju kolegija pa˛ymi, kad pirmosios alternatyvos dalis „kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaši i treciaja alternatyva „kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareiguno sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, todel lingvistinio teises aiškinimo po˛iuriu šios nuostatos galetu buti suprastos panašiai. Taciau, kita vertus, šiu nuostatu skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingu alternatyviai nurodytu paminetos kompensacijos išmokejimo salygu suponuoja, kad istatymu leidejo joms yra suteikta skirtinga prasme. Aiškindama ši skirtuma, teiseju kolegija pa˛ymi, kad treciosios iš nurodytu alternatyvu suformulavimas (kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso) leid˛ia ja suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybiniu pareigu atlikimas bei pareiguno statusas savaime yra prie˛astis, kuri leme pareiguno sveikatos sutrikdyma. Šiems atvejams gali buti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareiguno sveikata del atitinkamu jo atliktu veiksmu vykdant tarnybos pareigas (pav., sulaikymo u˛ padaryta nusikaltima ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 straipsnio 5 dalis) vidaus tarnyboje. Tuo tarpu pirmosios iš anksciau nurodytu alternatyvu pamineta dalis (kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasme nukreipia i laika, kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant ji (laika) su tarnybiniu pareigu atlikimu. Ši teises normos dalis turi buti suprantama ir aiškinama taip, kad laikas, kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybiniu pareigu atlikimo metas. Kalbedama apie antraja iš nurodytu alternatyvu (kai pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai), kolegija pa˛ymi, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareiguno sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko po˛iuriu nors ir ne tarnybiniu pareigu atlikimo metu, taciau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareiguno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareiguno statusa.

              Atsi˛velgdama i nurodytus Statuto 40 straipsnio 3 dalies aiškinimo argumentus, teiseju kolegija konstatuoja, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostata apie kompensacijos išmokejima, kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso (trecioji iš nurodytu alternatyvu), kaip ir šios dalies antrosios alternatyvos pavidalu apibudinta nuostata, ginco situacijai nera aktualios ir netaikytinos, nes byloje nera duomenu apie tai, jog pareiškejas patyre trauma nuo treciuju asmenu veiksmu del jo atliktu tarnybiniu pareigu ar del savo, kaip policijos pareiguno, statuso, tuo tarpu laikas, kuomet buvo patirta ši trauma (pagal bylos duomenis), laikytinas tarnybiniu pareigu atlikimo laiku. Tuo paciu, atsi˛velgiant i anksciau nurodytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinejamai situacijai yra aktualus Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios iš nurodytu alternatyvu (kompensacijos išmokejimas, kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai) aiškinimas.

Gincui išspresti aktualiu materialines teises normu aiškinima ir palyginamaja analize iš esmes panašiose bylose jau yra pateikes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (˛r. pvz., 2010 m. sausio 25 d. sprendima administracineje byloje Nr. A¹⁴³-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutarti administracineje byloje Nr. A¹⁴³-193/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytuose procesiniuose sprendimuose pa˛ymejo, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybiniu pareigu atlikimo sasaja su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai išdestymas (šios nuostatos konstrukcija) leid˛ia daryti išvada, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teises normos taikyma) yra skirti ne apskritai visai pareiguno tarnybai, o tik konkreciai tarnybos pareigu atlikimo situacijai, kai pareigunas buvo su˛alotas, susi˛alojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkreciu atveju sprend˛iant aptariamos nuostatos (tuo paciu ir Statuto 40 str. 3 d.) taikymo klausima yra butina išaiškinti: pirma, ar pareiguno su˛alojimas, susi˛alojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ejo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareiguno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo lydimas padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno gyvybei ar sveikatai. Aiškinant antraja iš nurodytu aplinkybiu (situacijoje, kai pareiguno veikla pripa˛istama jo tarnybiniu pareigu atlikimu), butina nustatyti, ar padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nuleme pareiguno susi˛alojimo atsiradima arba jo sveikatos sutrikdyma) gali buti siejami su tiesioginiu Lietuvos Respublikos policijos veiklos istatymo 5 straipsnyje nurodytu u˛daviniu, o ne kitu, šiame istatyme jam nustatytu reikalavimu (sietinu, pvz., su pareiguno pasirengimu šiems u˛daviniams tinkamai atlikti), vykdymu. Teismas pa˛ymejo, kad pareiguno sportavimas fizinio pasiruošimo ar tam tikru policijos pareigunui butinu tureti igud˛iu lavinimas yra budai atitikti Statuto 21 straipsnio 4 dalyje (2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr. X-804 redakcija) itvirtinta reikalavima nuolat buti einamoms pareigoms butinos parengties bei Lietuvos Respublikos policijos veiklos istatymo 23 straipsnio 9 dalies reikalavima buti specialiai parengtam gebejimui veikti situacijose, susijusiose su fizines prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogstamuju med˛iagu panaudojimu. Taciau toks sportavimas arba tam tikru fiziniu igud˛iu lavinimas (neatsi˛velgiant i ju konkretu buda ir konkrecia sporto šaka) nelaikytini tiesioginiu tarnybiniu pareigu atlikimu Lietuvos Respublikos policijos veiklos istatymo taikymo prasme, t. y. tokie fizinio ar kitokio pasiruošimo veiksmai nelaikytini specialiuju pareiguno funkciju vykdymu. Todel tokiu u˛siemimu (nagrinejamu atveju – alpinizmo ir kliuciu iveikimo pratybu) metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Statuto taikymo po˛iuriu vertintini nelaimingu atsitikimu tarnyboje (Statuto 49 str. 1 d.), o ne sveikatos sutrikdymu 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

Pateiktu teises aiškinimo taisykliu teiseju kolegija laikosi ir nagrinejamoje administracineje byloje. Tai yra butina pagal Lietuvos Respublikos teismu istatymo 33 straipsnio 4 dali (2008 m. liepos 3 d. istatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aiškinimo taisykliu, suformuluotu analogiškose ar iš esmes panašiose bylose <...>; teismu praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti keiciama ir naujos teises aiškinimo taisykles analogiškose ar iš esmes panašiose bylose gali buti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai butina.

Teiseju kolegija, patikrinusi byla irodymu vertinimo ir materialines teises normu taikymo aspektais, sprend˛ia, kad nagrinejamoje byloje nukrypti nuo minetos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti nauja precedenta nera nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Atsi˛velgdama i minetas byloje nustatytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad pareiškejo susi˛alojimas pagal nagrinejamos bylos faktines aplinkybes nepriskirtinas ne vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu kompensacijos išmokejimo atveju, o pirmosios instancijos teismas netinkamai remesi teismu praktika, neteisingai išaiškino materialines teises normas ir nepagristai pareiškejo skunda tenkino iš dalies, ipareigodamas atsakova Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“ per dešimt dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos išduoti pareiškejui A. A. siuntima i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamais motyvais nutrauke byla dalyje del reikalavimo panaikinti 2009 m. bir˛elio 9 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada del A. A. susi˛alojimo Nr. 137-IS-5, patvirtinta Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras“ vado, bei kitoje dalyje pareiškejo A. A. skunda atmete kaip nepagrista. Del šiu prie˛asciu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas visa apimtimi ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškejo skundas atmetamas kaip nepagristas (ABTI 143 str., 88 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centras atsiliepime i apeliacinius skundus nurode, kad nepagristai buvo neitrauktas dalyvauti bylos nagrinejime, nes priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspresta del jo pareigu, kas reiškia, jog sprendimas buvo priimtas pa˛eid˛iant procesines teises normas. Šiuo aspektu teiseju kolegija pa˛ymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali buti traktuojamas kaip tiesiogiai sukures teises ir pareigas Medicinos centrui, kadangi ipareigojimas priimti atitinkama sprendima buvo adresuotas atsakovui Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktinei „Aras“. Be to, atsi˛velgiant i priimamo procesinio sprendimo ruši, mineti argumentai pripa˛istami teisiškai nereikšmingais.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija

 

nusprend˛ia:

 

Pareiškejo A. A. apeliacini skunda atmesti.

Treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima: pareiškejo A. A. skunda atmesti kaip nepagrista.

Sprendimas neskund˛iamas.

 

 

Teisejai                                                                                  Roma Sabina Alimiene

 

 

                                                                                             Arturas Drigotas

 

                                                                                                                                                                                                                                                    Vaida Urmonaite-Maculeviciene