Pranešėjas Ričardas Gilys

Teisėjas Audrius Sadauskas                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-803-193/2013

                                                                                            Procesinis Nr. 1-45-1-00680-2013-1

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6 

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant:

prokurorui B. Š.,

gynėjai advokatei R. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  178 str. 2 d. paskiriant laivės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir M. B. paskirta galutinę subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1(vienam) mėnesiui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

M. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 30 d. apie 1.30val., ties (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą- M. F. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-02“ 250 Lt vertės su išankstinio papildymo SIM kortele 10 Lt vertės, viso pagrobė 260 Lt vertės svetimo turto.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo paskirti švelnesnę bausmę. Nurodo, jog paskirta bausmė yra per griežta, o apeliacinį skundą narinėjantis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jis (M. B.) turi tris vaikus, kuriems reikia tėviškos meilės ir pagalbos, o vienas iš vaikų turi negalią, dėl ko šiam ypatingai reikia finansinės pagalbos, turėtų skirti švelnesnę bausmę. Apeliantas taip pat nurodo, jog savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl tokio poelgio nuoširdžiai gailisi, o Panevėžyje turi pastovią gyvenamąją vietą. Apeliantas taip pat nurodo, jog paskyrus bausmę atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis galėtų įsidarbinti ir tokiu būdu vaikams suteikti finansinę paramą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Tai bendroji taisyklė, nustatanti, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką. BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas apeliantui bausmes paskyrė teisingai, atsižvelgdamas į visas bausmę skiriant reikšmingas aplinkybes bei išdėstydamas motyvus, kodėl apeliantui paskirta būtent tokia bausmė.

Teismas, skirdamas nuteistajam M. B. bausmę, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Skirdamas nuteistajam M. B. bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę ir padarytos veikos apibūdinančius duomenis. M. B. nusikalto būdamas teistas. BK 27 str. 1 d., nurodyta, kad asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikomas recidyvistu. BK 27 straipsnio prasme M. B. yra recidyvistas. Pagal BK 56 str. nuostatas  recidyvistams už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, jog M. B. naują nusikaltimą  padarė praėjus trims mėnesiams po to, kai 2013-03-26 Panevėžio miesto apylinkės teismas jį nuteisė  pagal BK 140 str. 1 d., taikydamas 2 metų laisvės apribojimą ir paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojo šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius. Todėl akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad naujus nusikaltimus toliau darančiam M. B. siekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų galima kitokiomis nei laisvės atėmimo bausmėmis. Atsižvelgus į tokį apelianto elgesį ir  gyvenimo būdą,  jo skunde deklaruojama aplinkybė, jog išlaiko nepilnamečius vaikus ir turi pastovią gyvenamąją vietą nelaikytina pagrindu skirti  švelnesnę bausmę.

Įstatymas numato, jog už BK 178 str. 2 numatytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama iki šešerių metų, todėl už šią M. B. padarytą veiką teismas nuteistajam faktiškai skyrė bausmę, mažesnę nei bausmės vidurkis, o atsižvelgdamas į tai, kad M. B. kaltu prisipažino visiškai ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas taikydamas BK 641 str. bausmę sumažino vienu trečdaliu. Akivaizdu, kad teismas aiškiai atsižvelgė į  apelianto skunde nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis kaltu prisipažino, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Kolegija, įvertinusi nuosprendyje išdėstytus bausmių skyrimo motyvus, taip pat pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl jos laikyti per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui bendrinant paskirtą bausmę su 2013-03-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu taikė palankesnį bausmių subendrinimo būdą – bausmes tik iš dalies sudėjo. Taigi, darytina išvada, kad apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė bausmių paskyrimo, subendrinimo pagrindus reglamentuojančias BK nuostatas, todėl tiek pirmosios instancijos teismo M. B. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, tiek ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos nuomone, atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo asmenybę, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, todėl pagal apeliacinio skundo prašymą apeliantui paskirti švelnesnę bausmę nėra jokio pagrindo.

Taip pat kolegija pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nėra bausmių atlikimo įstaiga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose.

Kolegija atsižvelgusi į virš išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad M. B. apeliacinis skundas atmetamas ir nuosprendis nekeičiamas.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a:

atmesti M. B. apeliacinį skundą.

T. R. Gilys

                                                                                                 Algirdas Gaputis

                                                                                                 Artūras Ridikas