Civilinė byla Nr. e2T-70-381/2016

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00051-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.1.3.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rasos Gudžiūnienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos G. K. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių A. V. P. K. valstijos Ričlendo apygardos Penktosios teismo apygardos Šeimos bylų teismo 2016 m. birželio 30 d. nurodymą, kuriuo iki separacijos bylos išnagrinėjimo išspręsti klausimai dėl nepilnamečių vaikų globos ir išlaikymo jiems priteisimo, sutuoktinių turto padalijimo, suinteresuotas asmuo – R. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje

teismo procesinio sprendimo esmė

1. Jungtinių A. V. P. K. valstijos Ričlendo apygardos Penktosios teismo apygardos Šeimos bylų teismas 2016 m. birželio 30 d. priėmė nurodymą, kuriuo iki pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. K. bylos dėl separacijos išnagrinėjimo išsprendė klausimus dėl nepilnamečių vaikų M. K. (duomenys neskelbtini), E. K. (duomenys neskelbtini) ir A. A. K. (duomenys neskelbtini) globos ir išlaikymo jiems priteisimo, sutuoktinių turto padalijimo.
2. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų įprastinė gyvenamoji vieta (šalis) yra JAV.
3. Motinos globos teisės buvo pažeistos, kadangi vaikų tėvas išvežė vaikus iš JAV nepranešęs apie tai vaikų motinai ir nesant aiškaus šalių, kurios tuo metu svarstė klausimą dėl gyvenimo skyrium (separacijos), susitarimo.
4. Teismas, remdamasis vaikų psichologų ir vaikų dienos centro darbuotojų paaiškinimais, kad P. K. vyko įprastas vaikų gyvenimas, padarė išvadą, jog vaikai turi būti nedelsiant grąžinti, nepriklausomai nuo to, kad jų šeimos nariai gyvena Lietuvoje.
5. Teismas padarė išvadą, kad trijų nepilnamečių vaikų globos teisės suteikiamos vaikų motinai, vaikų senelė V. B. įpareigojama atlydėti nepilnamečius vaikus jiems grįžtant į P. K..
6. Teismas įpareigojo vaikų tėvą R. K. nedelsiant perduoti vaikų pasus V. B.. Teismas sprendė, kad vaikams grįžus į JAV, jų pasai bus laikomi pas juos interesus atstovauti teismo posėdyje paskirtą globėją iki kito teismo nurodymo ar susitarimo.
7. Teismas nusprendė, kad automobilis BMW X5 paliekamas išimtinai vaikų motinos naudojimuisi, o vaikų tėvas įpareigojamas nedelsiant grąžinti sutuoktinei nurodytą automobilį, jo raktelius ir kitus naudojimui reikalingus daiktus.
8. Teismas uždraudė šalims keisti bet kokio jiems priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybės teises bei šio turto buvimo vietą, įkeisti turimą turtą ar kitokiu būdu sumažinti jo vertę be raštiško kitos šalies sutikimo, gauto per advokatą.
9. Teismas suteikė vaikų motinai išskirtines teises valdyti ir naudoti šalims priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Elm gatvėje, P. K., įpareigojo sutuoktinį nedelsiant suremontuoti elektros tiekimą nurodytame gyvenamajame name. Nurodė, kad nepilnamečių interesams atstovauti paskirtas globėjas patikrins vaikų gyvenimo sąlygas nurodytame name. 
10. Teismas nusprendė, kad nepilnamečių vaikų interesus nagrinėjamoje byloje atstovaus teismo paskirtas globėjas R. G. W. (globėjas ad litem). Globėjo ad litem pareigos, teisės ir atsakomybė bus numatyti atskirame teismo nurodyme.
11. Teismas įpareigojo vaikų tėvą prieš išvykstant iš JAV nedelsiant pateikti sutuoktinės advokatui preliminarią turto deklaraciją, o per 15 dienų terminą – išsamią turto deklaraciją.
12. Teismas, įvertinęs vaikų poreikius ir jų motinos gaunamas pajamas, nusprendė, kad vaikų tėvas turi mokėti 1 500 JAV dolerių dydžio išlaikymą vaikams, mokamą kas mėnesį nuo vaikų grįžimo į JAV momento. Teismas nurodė, kad nuolatinio išlaikymo priteisimo vaikams klausimas bus nagrinėjamas papildomo teismo posėdžio metu, po to, kai vaikų tėvas pateiks teismui savo turto deklaraciją. Jeigu teismo posėdis neįvyks iki liepos mėnesio pabaigos, vaikų tėvas turi papildomai sumokėti 1 500 JAV dolerių vaikų išlaikymui už rugpjūčio mėnesį. Teismas išaiškino, kad klausimas dėl nuolatinio išlaikymo vaikams priteisimo gali būti sprendžiamas teismo potvarkiu, remiantis šalių abipusiu susitarimu, arba nagrinėjamas kitame teismo posėdyje.

2. Ginčo esmė

13. Pareiškėja G. K. (toliau – pareiškėja) 2016 m. liepos 27 d. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydama pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių A. V. (toliau – JAV) P. K. valstijos Ričlendo apygardos Penktosios teismo apygardos Šeimos bylų teismo 2016 m. birželio 30 d. nurodymą (toliau – užsienio valstybės teismo nurodymas arba JAV teismo nurodymas), kuriuo iki pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. K. bylos dėl separacijos išnagrinėjimo išspręsti klausimai dėl nepilnamečių vaikų M. K. (duomenys neskelbtini), E. K. (duomenys neskelbtini) ir A. A. K. (duomenys neskelbtini) globos ir išlaikymo jiems priteisimo, sutuoktinių turto padalijimo.
1. Prašyme ir kituose procesiniuose dokumentuose pareiškėja nurodė, kad tiek ji su savo atstovu, tiek suinteresuotas asmuo R. K. su savo atstovu dalyvavo 2016 m. birželio 30 d. vykusiame užsienio valstybės teismo posėdyje, kuriame buvo priimtas prašomas pripažinti teismo nurodymas. Teismo posėdžio metu bylą nagrinėjantis teismas nustatė, kad vaikų išvežimas iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos – JAV – buvo įvykdytas prieš motinos valią, todėl nepilnamečiai vaikai turi būti nedelsiant grąžinti į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Vaikų globos teisės priklauso motinai G. K..
2. Tam, kad vaikai būtų grąžinti motinai, kaip teisėtai jų atstovei, būtina pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo nurodymą.

14. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į prašymą ir kituose procesiniuose dokumentuose prašo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje JAV teismo 2016 m. birželio 30 d. nurodymą. Suinteresuoto asmens pozicija grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pareiškėjos prašymas dėl užsienio valstybės teismo nurodymo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje neatitinka CPK 811 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi pateiktas netinkamas prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje nurodymo vertimas į lietuvių kalbą. Pateiktame vertime nurodoma, kad prašomas pripažinti nurodymas priimtas santuokos nutraukimo byloje „iki skyrybų bylos pabaigos“. Tuo tarpu JAV jokia byla dėl santuokos nutraukimo nėra iškelta. Tam, kad būtų iškelta tokia byla šalys bent vienerius metus turėtų gyventi skyrium.
2. Vilniaus rajono apylinkės teismui yra pareikštas R. K. ieškinys dėl šalių santuokos nutraukimo. Netinkamai išversto prašomo pripažinti užsienio valstybės teismo procesinio sprendimo pripažinimas gali nulemti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis tokiu teismo sprendimu, paliks ieškinį nenagrinėtą, kadangi santuokos nutraukimo byla jau yra iškelta JAV.
3. Šalys ir jų nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl prašomo pripažinti užsienio valstybės teismo nurodymo dalis, kuria šalių nepilnamečių vaikų globos teisės priskirtos motinai ir su tuo susijusių klausimų išsprendimas dėl vaikų perdavimo motinos globon, taip pat teismo nurodymo dalis dėl šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai (CPK 785 straipsnis). Vadovaujantis CPK 784 straipsniu R. K. ir G. K. šeimos byla dėl separacijos taip pat priklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.
4. Prašomas pripažinti užsienio valstybės teismo nurodymas negali būti pripažintas, nes suinteresuotam asmeniui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 817 straipsnis). Pranešimas apie teismo procesą R. K. buvo įteiktas 2016 m. birželio 28 d., 17.00 val. Pranešime buvo nurodyta, kad teismo posėdis vyks birželio 30 dieną, 14 val. 2016 m. birželio 29 d. R. K. praleido ieškodamas advokatų, kurie galėtų atstovauti jo interesus teismo posėdyje. Dėl laiko stokos suinteresuotam asmeniui pavyko susitarti tik su teisininku, kuris specializuojasi rengiant dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Susitikimas su pasirinktu atstovu įvyko tik teismo posėdžio dieną, likus kelioms valandoms iki paskirto teismo posėdžio pradžios. Taigi, apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotas asmuo buvo informuotas tik formaliai, neužtikrinant jam galimybės pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tinkamai pasiruošti teismo procesui, nesudarant tinkamų ir sąžiningų procesinės gynybos galimybių.
5. Suinteresuoto asmens R. K. anglų kalbos žinios yra vidutinio lygio, leidžiančios jam bendrauti buitiniame lygmenyje. Specifinių teisinių terminų jis nesupranta, tačiau teismo posėdžio metu jam nebuvo išaiškinta teisė ir sudaryta galimybė turėti vertėją.
6. JAV teismo nurodymo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti Lietuvos Respublikoje sukeltų teisines pasekmes, kurios iš esmės pažeistų pamatines Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų garantuojamas vaikų teises, kas atitinkamai reikštų prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Vaikai JAV neturi sveikatos draudimų, gyventų nebaigtame statyti gyvenamajame name, todėl jų grąžinimas motinai į JAV pažeistų vaikų teises būti sveikiems, turėti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Be to, vaikų grįžimas gyventi į JAV reikštų ir imigracijos įstatymų pažeidimą - nelegalų gyvenimą šalyje, kadangi vaikams išduotų vizų galiojimas yra pasibaigęs, kas taip pat pažeistų vaikų teisę į saugią ir tinkamą augti aplinką.
7. Prašomu pripažinti užsienio valstybės teismo nurodymu R. K. įpareigotas perduoti vaikus ir vaikų pasus V. B. (pareiškėjos motinai, kuri gyvena Lietuvoje), kuri teismo įgaliota organizuoti visus vaikų grąžinimo į P. K. klausimus. V. B. į teismo procesą nėra įtraukta, teismo nurodyme nėra jokio jos įsipareigojimo ir/ar įpareigojimo pristatyti vaikus į JAV, nėra duomenų, ar JAV leistų pastarajai su vaikais įvažiuoti į šalį. Todėl vaikų perdavimas V. B., be jokių garantijų, kad jie bus pristatyti motinai, neatitiktų vaikų interesų.
8. Prašomu pripažinti užsienio valstybės teismo nurodymu suinteresuotas asmuo taip pat įpareigotas atiduoti pasą savo advokatui, laikotarpiui, kol motina gaus patvirtinimą, jog V. B. gavo vaikų pasus. Paimti iš piliečio pasą draudžiama, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, todėl nurodytas įpareigojimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 ir 8 straipsniai) ir viešajai tvarkai.

15. Pareiškėja G. K. rašytiniuose paaiškinimuose dėl suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytų argumentų nurodė:
1. Prašymas dėl užsienio valstybės teismo nurodymo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje atitinka CPK 811 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kartu su prašymu pateiktas prašomas pripažinti užsienio valstybės teismo nurodymas, patvirtintas Apostille žyma, taip pat šio nurodymo patvirtintas vertimas, todėl CPK 811 straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai yra tinkamai įvykdyti. Pažymėjo, kad pagal JAV įstatymus nėra galimybės iškart inicijuoti santuokos nutraukimo procedūros, prieš tai nenustačius separacijos tarp sutuoktinių. Todėl šiuo metu JAV pradėta byla dėl separacijos. Suinteresuotas asmuo, žinodamas apie JAV prasidėjusį teisminį procesą dėl separacijos, nepagrįstai inicijavo santuokos nutraukimo teisminį procesą Lietuvoje.
2. Nepagrįsti atsiliepimo argumentai, kad JAV nagrinėjama byla priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Prasidėjus teisminiam procesui JAV, suinteresuotas asmuo neginčijo šios šalies jurisdikcijos, neginčijo prašomo pripažinti teismo nurodymo, nors dalyvavo teismo posėdyje bei buvo tinkamai susipažinęs su prašomo pripažinti nurodymo turiniu. Šalys su nepilnamečiais vaikais nuo 2010 metų nepertraukiamai gyveno ir dirbo JAV, nepilnametė A. A. yra JAV pilietė, visi vaikai lankė JAV ugdymo ir mokymo įstaigas, JAV šalys įsigijo vienintelį savo būstą, kas patvirtina, jog JAV laikoma šalių asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centru. Faktas, kad JAV yra šalių ir jų nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė, konstatuotas prašomame pripažinti teismo nurodyme.
3. Suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie JAV prasidėjusį teisminį procesą dėl separacijos (CPK 817 straipsnis). Suinteresuotam asmeniui buvo įteiktas teismo šaukimas ir kiti teismo procesiniai dokumentai, jis dalyvavo teismo posėdyje, naudojosi advokato teisine pagalba. Teismo posėdžio metu nei suinteresuotas asmuo, nei jo atstovas nebuvo pareiškę teismui prašymo dėl vertėjo dalyvavimo. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeista suinteresuoto asmens teisė į teisminę gynybą.
4. Prašomas pripažinti užsienio valstybės teismo nurodymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju nėra jokių kliūčių pasirūpinti vaikų sveikatos draudimais JAV arba gauti šioje šalyje vaikams reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas. Vaikams JAV sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Šeima gyveno JAV ne suinteresuotam asmeniui, o pareiškėjai išduotos vizos pagrindu, todėl pastarajai pateikus JAV ambasadai dokumentus dėl vizų vaikams išdavimo, šis klausimas bus sprendžiamas iš naujo.
5. Nepagrįsti suinteresuoto asmens argumentai, susiję su vaikų ir jų pasų perdavimu V. B.. Pareiškėjos motinos V. B. ir vaikų bendravimas yra šiltas, vaikai ja pasitiki. Pastaroji yra sąžininga ir atsakinga, ko nepasakysi apie suinteresuotą asmenį, kuris bylos nagrinėjimo metu jau vieną kartą buvo įpareigotas perduoti pareiškėjai vaikų pasus, tačiau grįžęs į Lietuvą pateikė kompetentingai įstaigai melagingus duomenis apie tariamai kelionės metu prarastus vaikų dokumentus.
6. Teismo įpareigojimas suinteresuotam asmeniui perduoti savo pasą advokatui neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Įpareigojimas perduoti asmens dokumentą pagrįstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl yra teisėtas.

16. Suinteresuotas asmuo R. K., nesutikdamas su pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais, 2016 m. rugsėjo 21 d. pateikė savo paaiškinimus, kuriuose nurodė:
1. Pareiškėja neginčija, kad prašomo pripažinti JAV teismo nurodymo vertimas yra su trūkumais, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog JAV vyksta teisminis procesas būtent dėl separacijos, o ne santuokos nutraukimo. Taip pat pareiškėja tinkamai nepagrindė argumentų, kad JAV santuokos nutraukimo procesas negali būti pradėtas neišsprendus klausimo dėl separacijos.
2. Pareiškėjos argumentai, kad suinteresuotas asmuo neginčijo JAV jurisdikcijos teismo posėdyje, nepagrįsti, kadangi dėl formalaus informavimo apie teismo posėdį ir vertėjo posėdžio metu nedalyvavimo suinteresuotam asmeniui tokia galimybė buvo apribota.
3. Nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Pareiškėjos buvimo JAV perspektyva po 2017 m. gegužės 5 d., kai ji baigs studijas, nėra žinoma, kas taip pat patvirtina, kad šalių ir jų vaikų buvimas JAV yra tik laikinas. Šalims priklausantis gyvenamasis namas, esantis JAV, buvo įsigytas tikslu jį suremontuoti ir pelningai parduoti, o ne jame gyventi.
4. Vaikams grįžus į JAV pareiškėja neturės galimybių užtikrinti tinkamos jų sveikatos priežiūros, kadangi JAV vaikai niekada neturėjo ir neturi sveikatos draudimų, o privačios medicininės paslaugos pareiškėjai nėra įperkamos.
5. Pareiškėjos argumentai, kad JAV vaikams sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, neparemti tinkamais įrodymais. Priešingai, JAV šalims priklausančiame gyvenamajame name gyvenamosios sąlygos nėra tinkamos, nes name nebaigtas remontas, t. y. elektros instaliacijos ir šildymo darbų įrengimas.

17. Pareiškėja G. K., nesutikdama su suinteresuoto asmens 2016 m. rugsėjo 21 d. rašytiniais paaiškinimais, 2016 m. rugsėjo 27 d. pateikė savo paaiškinimus ir nurodė:
1. Pagrįstos suinteresuoto asmens pastabos dėl prašomo pripažinti JAV teismo nurodymo vertimo netikslumo, tačiau šio dokumento vertimą į bylą yra pateikęs suinteresuotas asmuo, todėl CPK 811 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas yra tinkamai įvykdytas.
2. Suinteresuoto asmens argumentai, kad neįrodyta, jog santuokos nutraukimo byla JAV negali būti pradėta neišsprendus klausimo dėl separacijos, nepagrįsti. Suinteresuotas asmuo yra tinkamai informuotas apie JAV vykstantį teismo procesą ir artimiausią teismo posėdį separacijos byloje, todėl nurodyti argumentai prieštarauja elementariai logikai.
3. Suinteresuotas asmuo turi visas galimybes ginčyti JAV teismo jurisdikciją, kadangi teismo procesas nurodytoje šalyje nėra pasibaigęs, pats suinteresuotas asmuo ir jo atstovas dalyvavo pirmame teismo posėdyje.
4. Suinteresuotas asmuo neteisingai interpretuoja aplinkybes, susijusias su šalių ir jų nepilnamečių vaikų gyvenimu JAV. Pareiškėjos ir jos šeimos narių gyvenamoji vieta negali būti painiojama su nuolatinio JAV gyventojo statusu ir šeimos išvykimo į JAV tikslais. Pareiškėja JAV turi pastovų darbą ir nuolatines stabilias pajamas. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo Lietuvoje nedirba, neturi nuolatinių pajamų, gyvena iš brolio teikiamos finansinės paramos, kas sudaro pagrindą išvadai, jo trys nepilnamečiai vaikai Lietuvoje patekę į netoleruotiną situaciją.
5. Visi trys nepilnamečiai vaikai JAV turi sveikatos draudimus. Nepilnametė A. A. K., būdama JAV piliete, yra valstybės apdrausta sveikatos draudimu.
6. JAV šalių turimas gyvenamasis namas yra visiškai įrengtas, elektros instaliacija nekelia vaikų saugumui jokios grėsmės. Šias aplinkybes patvirtina sertifikuoto elektriko pažyma, namo nuotraukos.

18. Suinteresuotas asmuo R. K., nesutikdamas su pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 27 d. rašytiniais paaiškinimais, 2016 m. rugsėjo 28 d. pateikė savo papildomus paaiškinimus ir nurodė:
1. Pareiškėja nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad JAV ji turi darbą. P. K. universiteto 2016 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje nurodytos aplinkybės nepagrįstos universiteto ir pareiškėjos sudaryta darbo sutartimi.
2. Pareiškėjos pateiktuose nepilnamečių vaikų sveikatos draudimuose nenurodytos vaikams teikiamų sveikatos paslaugų apimtys, taip pat neaišku, kokiam laikotarpiui išduoti sveikatos draudimai.
3. Pareiškėjos pateikta 2016 m. rugsėjo 26 d. elektriko pažyma nepatvirtina, kad šalims priklausančiame gyvenamajame name, esančiame JAV, įrengtas elektros tiekimo įvado skaitiklis ir elektros skydinė.

3. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Jungtinių A. V. P. K. valstijos Ričlendo apygardos Penktosios teismo apygardos Šeimos bylų teismo 2016 m. birželio 30 d. nurodymo, kuriuo iki pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. K. JAV vykstančios bylos dėl separacijos išnagrinėjimo išspręsti klausimai dėl nepilnamečių vaikų globos ir išlaikymo jiems priteisimo, sutuoktinių turto padalijimo.
20. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2016).
21. Užsienio valstybių teismų, taip pat kitų valstybės institucijų (išskyrus E. S. valstybių narių) priimtų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka nustatyta CPK 809–817 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnį, įtvirtinantį teisės normų konkurencijos taisyklę, taikomą nagrinėjant užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo Lietuvos Respublikoje klausimus, užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o nesant sutarties – CPK 810 straipsnyje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012). Taigi, tais atvejais, kai prašoma pripažinti ir leisti vykdyti ne E. S. valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą ir tarp teismo sprendimo kilmės valstybės bei Lietuvos Respublikos nėra sudaryta arba nėra konkrečiai bylai taikytinų tarptautinių dvišalių arba daugiašalių sutarčių, teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra atliekama pagal CPK įtvirtintas taisykles. Kadangi Lietuvos Respublika ir Jungtinės A. V. nėra sudariusios tarptautinių dvišalių sutarčių dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse byloje, JAV nėra ratifikavusi 1996 m. spalio 19 d. Hagos Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija), taip pat nėra kitų su nagrinėjamais byloje teisiniais santykiais susijusių tarptautinių konvencijų dalyvė, civilinėje byloje dėl Jungtinėse A. V. priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti taikomos CPK nuostatos.
22. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad, pripažįstant teismo ar arbitražo sprendimą, nėra tikrinamas tokio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis), o tik patikrinama, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra – tai patikrinimas, ar nėra sprendimo nepripažinimo pagrindų, sprendžiant šį klausimą, negali būti iš naujo nustatinėjami bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2001, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Taigi prašymą dėl užsienio valstybės sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo kompetencijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009).
23. CPK 810 straipsnio 1 dalis nustato, kad pripažinti užsienio teismo sprendimą gali būti atsisakyta, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji nebuvo veiksni – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas, priimdamas sprendimą, išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.
24. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo savo nesutikimą su pareiškėjos prašymu dėl JAV teismo nurodymo pripažinimo grindžia ne tik CPK 810 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose numatytais pagrindais, bet ir argumentais, kad pateiktas prašymas neatitinka CPK 811 straipsnio 2 dalyje numatytų tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų, taip pat kelia klausimą dėl užsienio valstybės teismo nurodymo vykdytinumo (CPK 813 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Dėl pareiškėjos prašymo atitikimo CPK 811 straipsnio 2 dalyje numatytiems reikalavimams.

1. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos prašymas neatitinka CPK 811 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi pateiktas netinkamas prašomo pripažinti užsienio valstybės teismo nurodymo vertimas į lietuvių kalbą, t. y. neteisingai išverstas šio dokumento pavadinimas, nurodant, kad priimtas „teismo nurodymas iki skyrybų bylos pabaigos“, nors faktiškai JAV jokia byla dėl šalių santuokos nutraukimo nėra nagrinėjama.
2. Pareiškėja, atsikirsdama į nurodytus suinteresuoto asmens argumentus, sutiko, kad jos pateiktame prašomo pripažinti JAV teismo nurodymo vertime netiksliai išverstas šio dokumento pavadinimas, tačiau teigė, jog šis trūkumas nėra esminis. Pareiškėjos teigimu, byloje yra įvykdytas CPK 811 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas, kadangi teismui pateiktas prašomas pripažinti užsienio valstybės teismo nurodymas yra patvirtintas specialia Apostille žyma, o jo vertimas – jį atlikusio vertėjo parašu ir antspaudu. Be to, pats suinteresuotas asmuo pateikė prašomo pripažinti užsienio valstybės teismo nurodymo vertimą, kurio teisingumas nėra ginčijamas.
3. Apeliacinis teismas sprendžia, kad nurodyti suinteresuoto asmens argumentai vertinami kaip formalūs bei nesudarantys pagrindo atsisakyti apręsti klausimą dėl JAV teismo nurodymo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
4. Kaip teisingai nurodoma pareiškėjos procesiniuose dokumentuose, pareiškėjos pateiktas prašomas pripažinti JAV teismo nurodymas patvirtintas specialia Apostille žyma ir klausimas dėl šiame dokumente esančių parašų, pasirašiusių asmenų pareigų ir antspaudo tikrumo byloje nekeliamas.
5. Sutiktina su suinteresuoto asmens argumentais, kad prašomo pripažinti JAV teismo nurodymo vertime klaidingai nurodytas šio dokumento pavadinimas. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad byloje esantis JAV teismo nurodymas originalia kalba leidžia vertinti tokį dokumento trūkumą formaliu. Bylos nagrinėjimo metu pats suinteresuotas asmuo pateikė prašomo pripažinti užsienio valstybės teismo nurodymo vertimą į lietuvių kalbą, kurio tikrumo pareiškėja neginčija. Byloje yra kitų pareiškėjos pateiktų JAV P. K. valstijos Ričlendo apygardos Penktosios teismo apygardos Šeimos bylų teismo dokumentų (2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis, kurioje konstatuotas prašomo pripažinti teismo nurodymo neįvykdymo faktas, 2016 m. rugpjūčio 9 d. kvietimas suinteresuotam asmeniui atvykti į teismą ir duoti paaiškinimus dėl nurodymo nevykdymo, 2016 m. rugpjūčio 22 d. pranešimas apie 2016 m. spalio 6 d. teismo posėdį), kuriuose esantys duomenys patvirtina, jog užsienio valstybės teisme nagrinėjama byla dėl šalių (sutuoktinių) gyvenimo skyrium (separacijos), o ne santuokos nutraukimo. Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendžia, kad prašomo pripažinti užsienio valstybės teismo nurodymo vertimo į lietuvių kalbą trūkumas nesudaro kliūčių byloje pareiškėjos keliamo klausimo išnagrinėjimui ir nesudaro pagrindo CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytų pasekmių taikymui (CPK 811 straipsnio 1 dalis).

26. Dėl bylos priskyrimo išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai (CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

1. Teisminio priklausymo arba jurisdikcijos klausimas susijęs su teismo kompetencija nagrinėti ginčą, turintį tam tikrą užsienio (tarptautinį) elementą, dėl kurio kyla dviejų ar daugiau valstybių teismų konkurencija dėl kompetencijos, t. y. ginčą gali pretenduoti nagrinėti kelių valstybių teismai. Bet koks teismas, spręsdamas, ar byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, priklauso jo kompetencijai pagal tos valstybės vidaus teisę ir/ar tarptautines sutartis, turi išsiaiškinti, ar byla nepriklauso užsienio valstybės, kurioje teks pripažinti ir vykdyti būsimą teismo sprendimą, teismų išimtinei jurisdikcijai, kadangi tokio teismo, pažeidžiant kitos užsienio valstybės išimtinio teismingumo taisykles, priimtas sprendimas nebūtų pripažįstamas ir vykdomas toje užsienio valstybėje.
2. Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai. Šioje nuostatoje yra įtvirtinta vadinamoji netiesioginė jurisdikcija (angl. indirect jurisdiction), kai bylą išnagrinėjusio ir teismo sprendimą priėmusio teismo kompetenciją tikrina kitos valstybės teismas, sprendžiantis užsienio teismo sprendimo pripažinimo savo valstybėje klausimą. Pagal CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos prasmę yra tikrinama, ar nebuvo Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų išimtinės kompetencijos pažeidimo.
3. Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos teismas, spręsdamas užsienio teismo sprendimo pripažinimo/nepripažinimo klausimą, dėl savo ar trečiosios valstybės teismų galimo išimtinės kompetencijos pažeidimo sprendžia atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisę ir tarptautinių sutarčių nuostatas. Šiame kontekste Lietuvos Respublikos nacionalinės tarptautinio civilinio proceso teisės normos, kaip tarptautinio civilinio proceso teisės šaltinis, turi būti aiškinamos kaip apimančios CPK VII dalyje įtvirtintas kolizines proceso teisės normas, nustatančias bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu teismingumo taisykles. Tuo tarpu tarptautinės sutartys, kaip teisės šaltinis, kuris turi būti vertinamas, sprendžiant, ar nebuvo Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų išimtinės kompetencijos pažeidimo, turi būti aiškinamas kaip apimantis visas tarptautines sutartis, kurių dalyvės yra Lietuvos Respublika ir valstybė, priėmusi prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą. Ratifikuota ir įsigaliojusi tarptautinė sutartis tampa sudėtine Lietuvos teisinės sistemos dalimi, o jos proceso teisės normos, tame tarpe ir tos, kurios reglamentuoja teismų jurisdikcijos klausimus, tampa sudėtine tarptautinį civilinį procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančių normų dalimi. Todėl Lietuvos Respublikos teismas dėl savo ar trečiosios valstybės teismų išimtinės kompetencijos sprendžia vadovaudamasis visomis Lietuvoje galiojančiomis tarptautinio civilinio proceso teisės normomis, tiek įtvirtintomis CPK, tiek tarptautinėse sutartyse, kurių dalyvė yra Lietuva, tiek kitomis.
4. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublika nėra tarptautinių sutarčių šeimos teisinių santykių, apskritai, ar tėvų ir vaikų teisinių santykių srityje, konkrečiai, įtvirtinančių išimtinės jurisdikcijos taisykles, dalyvė su JAV, todėl sprendžiant dėl CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvirtinto užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindo, turėtų būti taikomos CPK numatytos tarptautinį civilinį procesą reguliuojančios teisės normos.
5. CPK 781 straipsnyje nustatytas nacionalinio teismingumo prioritetas tais atvejais, kai ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 781 straipsnio 1 dalis), tačiau ši teisės norma nedetalizuoja, ar ieškinys turi būti pareiškiamas Lietuvos Respublikos teismams. Analizuojant visą CPK 781 straipsnį darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos teismai išlaiko prioritetą tais atvejais, kai ieškinys yra pareiškiamas Lietuvos Respublikos teismuose, nepaisant to, kad vėliau aplinkybės pasikeitė ar byla nagrinėjama ir kitame užsienio valstybės teisme, t. y. nacionalinio teismingumo prioritetas siejamas su bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos teismuose momentu (CPK 137 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

26.5.1. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja G. K. JAV teisme teisminį procesą dėl separacijos nustatymo inicijavo 2016 m. birželio 28 d. Tą pačią dieną suinteresuotam asmeniui R. K. buvo įteiktas ieškinio pareiškimas, atsiliepimą į kurį kartu su priešieškiniu jis pateikė teismui 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikoje teisminis procesas dėl šalių santuokos nutraukimo buvo pradėtas 2016 m. liepos 18 d., suinteresuotam asmeniui pateikus ieškinį Vilniaus rajono apylinkės teismui. Vilniaus rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl suinteresuoto asmens ieškinio priėmimo, padarė išvadą, kad tiek atsakovės G. K., tiek nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse A. V., todėl ieškinys dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kitų reikalavimų priskirtinas ne Lietuvos Respublikos, o JAV teismų kompetencijai ir teismingumui. Šios išvados pagrindu teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje e2-3682-494/2016 atsisakė priimti suinteresuoto asmens ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nurodyta teismo nutartis nebuvo skundžiama apeliacinės instancijos teismui bei įsiteisėjo 2016 m. spalio 25 d.

26.5.2. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad JAV teisme byla dėl separacijos nustatymo buvo iškelta anksčiau, nei Lietuvoje pradėtas teisminis procesas dėl santuokos nutraukimo, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nacionalinio teismingumo prioritetas negali būti siejamas su bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos teisme momentu (CPK 137 straipsnis).

6. Atsižvelgiant į siekiamą tikslą ir prašomus apginti interesus, yra nustatytos ir Lietuvos Respublikos išimtinio teismingumo taisyklės tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančiose CPK normose. Šių normų aiškinimas ir taikymas narinėjamoje byloje yra ypač aktualus, nes užsienio teismo sprendimai (išskyrus CPK 809 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) sukelia teisinius padarinius Lietuvoje ir gali būti vykdomi tik tada, kai jie yra pripažinti CPK nustatyta tvarka (CPK 809 straipsnio 1 dalis), o pagal CPK 810 straipsnio 1 dalį užsienio teismo sprendimą atsisakoma pripažinti, jei byla priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (2 punktas).
7. CPK 785 straipsnis nustato išimtinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos tėvų ir vaikų santykių bylose sąlygas dviem atvejais: 1) viena iš bylos šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės ir nuolat gyvena Lietuvoje (1 dalis) arba 2) abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (2 dalis).

26.7.1. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo išimtinę Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją grindžia CPK 785 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais pagrindais. CPK 785 straipsnio 1 dalies normos aiškinimą suinteresuotas asmuo sieja su nors vienos iš jos taikymo sąlygų, sietinų su viena iš ginčo šalių, nustatymu – arba Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimu, arba tos šalies nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimu Lietuvos Respublikoje, jei tai yra asmuo be pilietybės. Tokį teisės normos aiškinimą suinteresuotas asmuo grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012.

26.7.2. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose.

26.7.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015, išaiškino, kad CPK 785 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtine Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, remiantis vienos iš bylos šalių Lietuvos Respublikos pilietybe ir gyvenamąja vieta Lietuvoje, visų pirma, siekiama apginti vaiko, kaip vienos iš bylos šalies tėvų ir vaikų santykių bylose, interesus ar vieno iš tėvų, kaip galimai silpnesnės bylos šalies, interesus. Tai nėra savitikslė, formali norma, todėl joje numatyta taisyklė reikalavimams dėl jurisdikcijos aiškinama išimtinai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į vaiko artumo teismui, kuriame nagrinėjama byla, kriterijų.

26.7.4. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra saistomas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis suinteresuoto asmens nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-55/2012. Be to, pažymėtina ir tai, kad išnagrinėtos Lietuvos apeliacinio teismo bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.

26.7.5. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo neįrodinėja savo, kaip vienos iš bylos šalies, didesnio pažeidžiamumo kitos šalies atžvilgiu, dėl ko buvo galimai pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir dėl ko būtų galima pateisinti išimtinį Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos pobūdį remiantis vien tik ta nuostata, kad suinteresuotas asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu gyvenantis Lietuvoje.

26.7.6. Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, siekiant užtikrinti geresnę šalių nepilnamečių vaikų teisių apsaugą ir išvengti skirtingų teisinių sistemų konfliktų, taikant vaiko teisių apsaugos priemones, prioritetas turi būti taikomas nepilnamečių vaikų, kaip socialiai pažeidžiamų ir didesnės apsaugos reikalaujančių asmenų, interesų užtikrinimui. Nustačius, kad viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis, CPK 785 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma formaliai, vien remiantis šalių pilietybės, kaip jurisdikcijos nustatymo, kriterijumi. Tokiu atveju turi būti vertinamas bylos nagrinėjimo vietos atitinkamoje valstybėje artumo vaikui kriterijus, kadangi vien tik vienos iš šalių pilietybės kriterijus negarantuoja pakankamo bylos šalių ryšio su teismu.

26.7.7. Kadangi kiekvieno vaiko nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta nustatoma savarankiškai, atsižvelgiant į jo tėvų nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti nepilnamečių vaikų tėvų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę bei atitinkamai spręsti dėl konkrečios valstybės artumo vaikui kriterijaus. Kadangi Lietuvos Respublikos ir JAV aptariamų teisinių santykių srityje nesieja tarptautinė sutartis, nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos sąvoka turi būti aiškinama pagal nacionalinėje teisėje įtvirtintus kriterijus (CK 2.12 straipsnis).

26.7.8. Kasacinis teismas išaiškino, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, visų pirma, parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė, ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

26.7.9. Suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad šalių ir jų nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė yra Lietuva. Tokią poziciją suinteresuotas asmuo grindžia aplinkybėmis, kad vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, šeima į JAV išvyko pareiškėjos studijų šioje šalyje laikotarpiui ir niekada neketino ten likti gyventi. Pareiškėja laikosi priešingos pozicijos, kad šalių ir jų nepilnamečių vaikų asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras yra JAV, kur vaikai gyveno nuo 2010 m., lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir mokyklas (būrelius), turėjo ir turi draugų, o pati pareiškėja turi darbą, studijuoja ir ten yra įsigijusi vienintelį savo nekilnojamąjį turtą.

26.7.10. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvos Respublikoje nenulemia vaikų ir jų tėvų nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos. Taip pat vien fizinio vaikų buvimo Lietuvoje fakto nepakanka vaikų ir jų tėvų nuolatinei (įprastinei) gyvenamajai vietai nustatyti.

26.7.11. Byloje neginčijama, kad pareiškėja išvyko gyventi į JAV 2009 m. rugpjūčio 15 d., suinteresuotas asmuo su dviem nepilnamečiais vaikais – 2010 m. kovo 4 d., nepilnametė A. A. K. gimė JAV ir turi dvigubą Lietuvos ir JAV pilietybę. Visą šį laiką nepilnamečiai vaikai gyveno JAV, sutuoktinių vaikai M. ir E. pradėjo lankyti JAV formaliojo ugdymo įstaigas, M. - nuo atvykimo į JAV momento, E. – nuo 2011 m. gegužės mėnesio. 2011 metais pareiškėja baigė magistrantūros studijas, įsidarbino Shandono CDC, kur dirbo iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio. Pareiškėjai baigus magistrantūros studijas, šeima ir toliau liko gyventi JAV. Nuo 2012 m. pareiškėja tęsė doktorantūros studijas, dėstė universitete. Šeimai gyvenant JAV, suinteresuotas asmuo pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį Lietuvoje. 2014 m. balandžio mėnesį sutuoktiniai lygiomis dalimis įsigijo JAV gyvenamąjį namą.

26.7.12. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalių atvykimas į JAV nebuvo siejamas vien su pareiškėjos magistrantūros studijomis, kurias ji baigė 2011 metais, tačiau tiesiogiai buvo susijęs  su šalių ketinimais įsikurti JAV ilgesniam laikui. Sutuoktinių sprendimas parduoti Lietuvoje vienam iš jų priklausantį nekilnojamąjį turtą ir įsigyti gyvenamąjį namą JAV, įsidarbinimas šioje šalyje, vaikų leidimas į šios šalies ugdymo įstaigas, patvirtina sutuoktinių siekį integruotis jiems patiems ir vaikams šioje šalyje. Teismas, įvertinęs šalių atvykimo į JAV aplinkybes, jų gyvenimo JAV trukmę bei integravimosi į šios šalies socialinę ir šeiminę aplinką laipsnį, sprendžia, kad toks šalių ir jų nepilnamečių vaikų buvimas JAV negali būti laikomas laikinu ar atsitiktiniu, kadangi šeimai gyvenant JAV per daugiau nei šešerius metus susiformavo pakankamai stabilūs šeimos ryšiai su šia valstybe, kuri tapo šios šeimos asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Atitinkamai nutrūko šeimos ryšiai su buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos valstybe – Lietuva.

26.7.13. Nustačius, kad šalių ir jų nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV, sprendžiama, jog šios valstybės teismas labiausiai atitinka artumo nepilnamečiams vaikams kriterijų. Tuo tarpu vien šalių pilietybės kriterijus nagrinėjamu atveju negarantuoja pakankamo bylos šalių ryšio su teismu bei jų įprasto gyvenimo būdo tęstinumo.

26.7.14. Teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens grįžimo su vaikais į Lietuvą (2016 m. birželio mėnesį) faktas, tarp sutuoktinių esant konfliktiškiems santykiams, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. (civilinė byla Nr. eN2-5447-580/2016) bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. įsiteisėjusiais sprendimais (civilinė byla Nr. e2-1925-381/2016) pripažinus, jog toks vaikų išvežimas buvo neteisėtas, negali būti vertinamas kaip nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo įrodymas.

26.7.15. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog suinteresuotas asmuo neginčijo JAV teismo jurisdikcijos, šio teismo nagrinėjamoje byloje pateikė atsiliepimą į pareiškėjos ieškinį bei priešieškinį, dalyvavo su advokatu teismo posėdyje. Nors vėliau Lietuvos teisme suinteresuotas asmuo pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kaip minėta, šį ieškinį atsisakyta priimti, kaip neteismingą, teismo nutartis šiuo klausimu įsiteisėjusi.

26.7.16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra taikomi CPK 785 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti Lietuvos Respublikos teismų išimtinės jurisdikcijos pagrindai, todėl nėra pagrindo atsisakyti pripažinti JAV teismo nurodymą pagal CPK 810 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

27. Dėl tinkamo pranešimo apie civilinės bylos nagrinėjimą ir procesinės gynybos galimybių sudarymo (CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

1. Suinteresuoto asmens teigimu, prašomas pripažinti užsienio valstybės teismo nurodymas negali būti pripažintas, nes jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismo posėdžio metu nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti vertėjo paslaugomis (CPK 817 straipsnis). Pareiškėja laikosi pozicijos, kad teisminio proceso metu suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį bei jame dalyvavo, naudojosi teisine advokato pagalba, todėl tvirtinti, jog buvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą nėra jokio pagrindo. Pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo pakankamai gerai moka anglų kalbą, todėl teismo posėdžio metu vertėjo dalyvavimas jam nebuvo būtinas.
2. Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punktu, užsienio teismų sprendimus atsisakoma pripažinti, jeigu šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės.
3. Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti, tiek nagrinėdami bylas dėl E. S. teismų sprendimų pripažinimo, tiek bylose dėl užsienio valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines dvišales sutartis dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose, teisingumo įstaigų sprendimų pripažinimo, tiek ir tų užsienio valstybių, su kuriomis atitinkamos sutartys nėra sudarytos, tiek sprendžiant užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo klausimus, yra pasisakę dėl sąlygų, kurias nustačius, šalies informavimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą yra laikomas tinkamu ir neprotingu būdu nesuvaržančiu šios šalies teisių ir teisėtų interesų. Vadovaujantis minėta teismų praktika, atliekant asmens informavimo apie teismo procesą, bylos iškėlimo ar jiems lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo šiam asmeniui tinkamumo vertinimą, turi būti nustatoma, ar konkrečiu atveju buvo pasiekta minėto proceso teisės instituto paskirtis – užtikrintas realus asmens žinojimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis atitinkamos valstybės proceso teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1118/2001, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012, 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2T-11/2015 ir kt.).
4. Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nagrinėjantis teismas, spręsdamas apie asmens informavimą apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, kurio šalis jis yra, privalo nustatyti: 1) ar užsienio valstybės teismas užtikrino realų asmens žinojimą apie užsienio valstybėje vykusį teismo procesą, kurio šalis jis yra; 2) ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis užsienio valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012 ir kt.). Tuo atveju, jeigu sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą nustatoma, jog minėtas tikslas pasiektas, t. y. asmuo, prieš kurį užsienio valstybėje buvo inicijuotas teismo procesas, bent vieną kartą laiku bei tokiu būdu, kuris jam leido suprasti teismo procesą inicijavusio asmens reikalavimo esmę, buvo informuotas apie procesą, laikoma, jog jis turėjo realią galimybę šiame procese dalyvauti ir jame gintis. Asmuo, kuris žino apie užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą ir yra į jį įtrauktas, turi galimybę pasinaudoti tos valstybės procesiniuose įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis, tarp jų - apskųsti teismo sprendimą ir taip siekti jo peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2000; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartis, priimta byloje Nr.2T-34/2013 ir kt.).
5. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo neginčija aplinkybių, kad JAV teismo pranešimas apie jo atžvilgiu pradėtą nagrinėti civilinę bylą ir 2016 m. birželio 30 d. teismo posėdį jam buvo įteiktas 2016 m. birželio 28 d., kad jis teikė teismui procesinius atsikirtimus į ieškinį, kartu su savo advokatu dalyvavo 2016 m. birželio 30 d. teismo posėdyje, kas patvirtina, jog suinteresuotas asmuo žinojo apie prieš jį JAV teisme vykstantį teisminį procesą ir aktyviai naudojosi teisinės gynybos priemonėmis.
6. Teismas, vertindamas, ar nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo, kuriam teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti 2016 m. birželio 28 d., turėjo realią galimybę šiame procese dalyvauti ir gintis nuo jam pareikštų reikalavimų, pirmiausia pažymi, kad 2016 m. birželio 30 d. teismo posėdyje suinteresuoto asmens interesus atstovavo advokatas. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių suinteresuoto asmens argumentus, kad galimai dėl netinkamos šio advokato kompetencijos (specializuojasi tik bylose dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu) ir laiko stokos jis negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašomame pripažinti JAV teismo nurodyme nėra jokių duomenų apie tai, kad teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo ar jo atstovas būtų prašę atidėti teismo posėdį suteikiant papildomą terminą bylos pasirengimui. Priešingai, prašomame pripažinti JAV teismo nurodyme esantys duomenys apie tai, kad suinteresuotas asmuo 2016 m. birželio 30 d. pateikė teismui atsiliepimą ir priešieškinį, patvirtina, jog galimai nesavalaikis teismo procesinių dokumentų įteikimas nesutrukdė suinteresuotam asmeniui tinkamai išspręsti klausimą dėl jo atstovavimo ir pasiruošti teismo posėdžiui.
7. Kaip jau buvo minėta, užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas neapima jo teisėtumo kontrolės. Suinteresuotas asmuo, žinodamas apie jo atžvilgiu užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą, taip pat turėdamas jo interesus atstovaujantį advokatą, turėjo galimybę pasinaudoti tos valstybės procesiniuose įstatymuose įtvirtintomis teisių gynybos priemonėmis, tarp jų – prašyti atidėti klausimo nagrinėjimą, apskųsti teismo priimtą procesinį sprendimą, teikti prašymą dėl paskirtų įpareigojimų pakeitimo. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo būtų pasinaudojęs tokiomis teisėmis, todėl JAV teismo nurodymą privalo vykdyti.
8. Teismo vertinimu, nurodyti argumentai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo žinojo apie JAV jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą bei turėjo realią galimybę pasiruošti teismo posėdžiui bei jame dalyvauti, todėl aptariamu pagrindu atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą nėra pagrindo.
9. Teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens argumentai, jog teismo posėdžio metu jam nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti vertėjo paslaugomis, nesudaro pagrindo jo procesinių teisių pažeidimo konstatavimui. Prašomame pripažinti JAV teismo nurodyme nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo ar jo atstovas būtų kėlę klausimą dėl būtino vertėjo dalyvavimo. Teismo posėdžio metu buvo įvertinti rašytiniai abiejų šalių paaiškinimai, byloje dalyvavo suinteresuoto asmens advokatas, kas patvirtina, jog šalių teisė pateikti paaiškinimus nebuvo apribota dėl kalbos. Pats suinteresuotas asmuo neginčija aplinkybės, kad gyvendamas JAV daugiau nei šešerius metus mokėjo anglų kalbą, tačiau jo vertinimu nepakankamai gerai.
10. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo atsisakyti pripažinti JAV teismo nurodymą pagal CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

28. Dėl užsienio valstybės teismo sprendimo prieštaravimo Lietuvos Respublikoje įtvirtintai viešajai tvarkai (CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

1. Suinteresuotas asmuo laikosi nuomonės, kad JAV teismo nurodymo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti Lietuvos Respublikoje sukels teisines pasekmes, kurios iš esmės pažeis pamatines Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų garantuojamas vaikų teises, kadangi JAV nepilnamečiai vaikai neturi sveikatos draudimo, gyvenamajame name jiems nesudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, pareiškėja finansiškai nepajėgi išlaikyti vaikų, be to, pastarajai baigus studijas vaikai JAV liks be teisinio statuso. Todėl yra pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Pareiškėja teigia, kad suinteresuoto asmens nurodyti argumentai yra nepagrįsti objektyviais įrodymais bei neatitinka tikrovės.
2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose išaiškinta, kad sąvoka ,,viešoji tvarka“ turi būti aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Taigi, sąvoka ,,viešoji tvarka“ turi būti aiškinama siauriau, nei nacionalinė viešoji tvarka ir apimti tarptautinėje praktikoje priimtus imperatyvius standartus. Tokiais viešosios tvarkos pažeidimais gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, jog užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažintoms tarptautiniu lygiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2T-92/2014, 2013 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-40/2013).
3. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nacionalinė viešoji tvarka aiškintina tarptautinės viešosios tvarkos kontekste. Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog viešosios tvarkos tikslas – apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).
4. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodytų šalių argumentų, atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos bylos kontekste teisiškai reikšmingas Konstitucijos 38 straipsnis, kuriame pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje pažymima, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).
5. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-838/2002). Visų pirma, tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei jų plėtrai ir užkirsti kelią vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimams.
6. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylas, turi pareigą užtikrinti, kad bylos, susijusios su vaikų teisėmis ir teisėtais interesais, nebūtų nagrinėjamos formaliai, o būtų nagrinėjamos atsižvelgiant į geriausių vaiko interesų apsaugos principą, įskaitant tokio pobūdžio bylose kylančių procesinių teisinių klausimų išnagrinėjimą. Taigi visi tokio pobūdžio bylose kompetentingų institucijų priimami sprendimai turi būti suderinti su geriausiais vaiko interesais, kurie nustatomi atsižvelgiant į vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
7. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė teismui nepilnamečių vaikų M., E. ir A. A. sveikatos draudimo dokumentus, patvirtinančius, kad JAV vaikai nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. yra drausti. Suinteresuotas asmuo prašo šiuos dokumentus vertinti kritiškai, kadangi juose nėra nurodytas draudimo laikotarpis, taip pat vaikams teikiamų sveikatos paslaugų apimtis.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečių vaikų abu tėvai turi pareigą sudaryti vaikams sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas. Šalys neginčija aplinkybių, kad nuo 2010 m. kovo 4 d., kai suinteresuotas asmuo su dviem nepilnamečiais vaikais atvyko gyventi į JAV, iki vaikų grįžimo į Lietuvą (2016 m. vasaros), vaikai neturėjo nuolatinių JAV sveikatos draudimo dokumentų bei sveikatos paslaugos jiems buvo teikiamos pagal poreikį. Nurodytu laikotarpiu nepilnamečių vaikų tėvams toks sprendimo būdas buvo priimtiniausias bei atitiko abiejų tėvų valią.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nepilnamečių vaikų teisės į sveikatos paslaugas tinkamas įgyvendinimas negali būti tiesiogiai siejamas vien su nuolatinių JAV sveikatos draudimo dokumentų (ne)turėjimu, kadangi šeimai gyvenant JAV buvo laikomasi kitokios praktikos. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sveikatos paslaugų vaikams teikimas pagal poreikį neatitinka jų interesų, yra žalingas.
10. Nėra pagrindo nesivadovauti bei nevertinti pareiškėjos pateiktų nepilnamečių vaikų sveikatos draudimo dokumentų byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei kitų įrodymų visumoje. Nurodytuose dokumentuose esantys duomenys, patvirtina, kad vaikai JAV nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. yra drausti. Šalys neginčija aplinkybės, kad JAV nepilnamečių vaikų tėvams nėra teisinių kliūčių pasirūpinti vaikų socialinių draudimu bei atitinkamų sveikatos paslaugų jiems teikimu, t. y. pasirinkti vieną ar kitą sveikatos paslaugų teikimo būdą. Nesant byloje objektyvių duomenų apie netinkamą nepilnamečių vaikų teisės į sveikatos paslaugas įgyvendinimą bei nepilnamečiams sukeltas neigiamas pasekmes, nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės kokiam laikotarpiui sudarytas nepilnamečių vaikų draudimas bei kokio pobūdžio paslaugos vaikams gali būti teikiamos.
11. Suinteresuotas asmuo savo poziciją dėl galimai netinkamų nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygų JAV grindžia argumentais, kad jam ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame name nėra baigti remonto darbai, t. y. elektros instaliacijos ir šildymo sistemos įrengimo darbai. Jo teigimu, neužbaigus šių darbų nepilnamečiams vaikams gyventi šiame name yra nesaugu. Pareiškėja tokius suinteresuoto asmens argumentus vertina kaip deklaratyvius bei nesudarančius pagrindo CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymui.
12. Teisėjų kolegija, pirmiausiai, pažymi, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėnesio, kai sutuoktiniai įsigijo JAV gyvenamąjį namą, iki 2016 m. vasaros, kai suinteresuotas asmuo grįžo su vaikais į Lietuvą, šeima gyveno nebaigtame remontuoti gyvenamajame name, kas patvirtina, jog sutuoktinių sprendimas gyventi šiame name buvo abipusis, o suinteresuoto asmens nurodyti trūkumai nebuvo esminiai.
13. Kaip matyti iš prašomo pripažinti JAV teismo nurodymo, suinteresuotas asmuo buvo įpareigotas nedelsiant atstatyti šalių gyvenamajame name sugadintą elektros tiekimą. Įrodymų, kad suinteresuotas asmuo įvykdė šį teismo įpareigojimą, byloje nėra pateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuoto asmens argumentai, kad tokį įpareigojimą neįmanoma įgyvendinti, nes elektros tiekimo atstatymas tiesiogiai susijęs su remonto darbų užbaigtumu, neatleidžia jo nuo pareigos tokį įpareigojimą įvykdyti, nes teismo nurodymas yra galiojantis. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad negalėdamas įvykdyti nurodyto teismo įpareigojimo, suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su prašymu dėl jo panaikinimo ar pakeitimo.
14. Pareiškėjos pateikta 2016 m. rugsėjo 14 d. pažyma patvirtina, kad šalims nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name buvo perkeltas elektros tiekimo įvado skaitiklis ir elektros skydinė, kur reikia sumontuoti elektros lizdai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesivadovauti šiuo dokumentu, kaip prašo suinteresuotas asmuo, nes iš šiame dokumente esančių duomenų galima identifikuoti gyvenamąjį namą, kuriame buvo atlikti elektros darbai, taip pat nustatyti, kokio pobūdžio darbai buvo atlikti.
15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, jog šalių gyvenamajame name nepilnamečiams vaikams sudarytos netinkamos ir nesaugios gyvenimo sąlygos, vien suinteresuoto asmens argumentai dėl galimai netinkamai atliktų (neatliktų) elektros ir šildymo darbų, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas galimos žalos vaikams atsiradimui.
16. Galimą žalą nepilnamečių vaikų interesams suinteresuotas asmuo taip pat sieja su pareiškėjos finansinėmis galimybėmis JAV materialiai išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, taip pat su vaikų teisiniu statusu JAV. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjai baigus mokslus, JAV ji netektų teisėto statuso, atitinkamai ji ir nepilnamečiai vaikai turėtų grįžti į Lietuvą.
17. Byloje neginčijama aplinkybė, kad šeimos gyvenimas JAV buvo ir yra siejamas ne su suinteresuoto asmens, o su pareiškėjos G. K. imigraciniu statusu JAV, kuris leidžia jai ir jos šeimos nariams gyventi ir dirbti JAV studijų laikotarpiu. Taip pat neginčijamos aplinkybės, kad vienas šalių vaikas – A. A. K. – yra JAV pilietė ir šiam vaikui gyventi JAV nereikalinga jokia viza.
18. Kaip matyti iš byloje esančių P. K. universiteto pažymų, doktorantūros studijas pareiškėja baigs 2017 m. gegužės mėnesį. Baigusi studijas pareiškėja turės teisę vienerius metus atlikinėti praktiką pagal įsigytą specialybę bei atitinkamai spręsti klausimą dėl darbo vizos, leidžiančios jai ir jos šeimos nariams toliau gyventi JAV, gavimo. Nurodytos aplinkybės, priešingai, nei tvirtina suinteresuotas asmuo, patvirtina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenimo JAV teisėtumas negali būti tiesiogiai siejamas vien su pareiškėjos studijų pabaiga.
19. Teisėjų kolegija atmeta suinteresuoto asmens argumentus, kad P. K. universiteto pažymoje ir atnaujintoje Nacionalinio saugumo departamento F-1 formoje dėl neimigranto studento statuso pateikta prieštaringa informacija, todėl šie dokumentai neturi būti vertinami. Nurodytuose dokumentuose suinteresuotas asmuo iš esmės ginčija tik informaciją apie pareiškėjos atlyginimo dydį, tačiau neginčija pareiškėjos įsidarbinimo galimybių fakto. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos atlyginimo dydžio klausimas yra kintamasis, todėl vien tai, kad atnaujintoje Nacionalinio saugumo departamento F-1 formoje dėl neimigranto studento statuso ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. P. K. universiteto pažymoje nesutampa duomenys apie pareiškėjai mokamo atlyginimo dydį, nesudaro pagrindo išvadai, jog nurodyti dokumentai yra neteisėti.
20. Suinteresuotas asmuo, tvirtindamas, kad pareiškėja neturės galimybių pasirūpinti vaikais, pats nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį bei galimybes išlaikyti vaikus. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvoje suinteresuotas asmuo nuosavo būsto neturi, šiuo metu nedirba, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jo galimybių finansiškai išlaikyti vaikus bei tinkamai patenkinti vaikų poreikius.
21. Pastebėtina, kad vaikų tėvų turtinės padėties vertinimas (gaunamos pajamos, turimas nekilnojamasis turtas ir kt.) nagrinėjamu atveju aktualus sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (globos) klausimą, o ne sprendžiant klausimą dėl užsienio valstybės teismo procesinio sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.
22. Vertinant suinteresuoto asmens argumentus, susijusius su galima žala, kurią nepilnamečiai vaikai patirs juos atskyrus nuo tėvo ir grąžinus gyventi į JAV, teisėjų kolegija pažymi, kad vaikų grąžinimas, esant laikinai nutrūkusiam vaikų ir motinos emociniam ryšiui, savaime negali reikšti psichinės žalos vaikams atsiradimo, kadangi vaikams grįžus į aplinką, kurioje vienas iš jų gimė, o kiti gyveno ilgą laiką, jiems gali būti suteiktos, esant poreikiui, būtinos specialistų paslaugos šių ryšių atkūrimui. Be to, abiejų tėvų galimybės rūpintis vaikais bus įvertintos sprendžiant klausimą dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo.
23. Iš suinteresuoto asmens pasitelktos psichologės L. K. išvadų ir byloje esančių P. K. notaro patvirtintų ABH konsultantės M. A. F. raštų matyti, kad esant sutuoktinių konfliktiškiems santykiams nepilnamečiai vaikai yra pasimetę bei labai pergyvena dėl tėvų skyrybų bei atsiskyrimo su vienu iš jų. Susidariusioje situacijoje vaikai nėra išgyvenę krizės, todėl atitinkama jų nuomonė dėl gyvenimo su vienu iš tėvų tiesiogiai priklauso nuo juos supančios aplinkos bei suaugusių žmonių įtakos.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, šalių pateiktos specialistų išvados nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje JAV teismo nurodymą vaikams bus padaryta nepataisoma žala.
25. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatytas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą pagal CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.

29. Dėl užsienio valstybės teismo procesinio sprendimo vykdytinumo

1. Suinteresuotas asmuo savo procesiniuose dokumentuose taip pat kelia klausimą dėl prašomo pripažinti JAV teismo nurodymo vykdytinumo. Jo teigimu, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad prašomas pripažinti JAV teismo nurodymas įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas.
2. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad akivaizdi aplinkybė, jog prašomas pripažinti JAV teismo nurodymas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas, nes pačiame nurodyme numatyta, jog jis vykdomas skubiai.
3. CPK 813 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybėje priimtas teismo sprendimas (įskaitant taikos teisėjo priimtus sprendimus) gali būti vykdomas Lietuvos Respublikoje, jeigu: 1) sprendimas gali būti vykdomas valstybėje, kurios teismai jį priėmė; 2) jis yra pripažintas šio CPK VII dalies LIX skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.
4. CPK 813 straipsnyje įtvirtintoje teisės normoje suformuluotos trys reikšmingos taisyklės: 1) užsienio valstybės teismo sprendimo vykdytinumo savybės egzistavimas ar neegzistavimas vertinamas ne pagal pripažįstančiosios, bet pagal kilmės valstybės teisę; 2) įrodymus, kad teismo sprendimas gali būti vykdomas kilmės valstybėje, turi pateikti prašantis leisti vykdyti teismo sprendimą subjektas – pareiškėjas; 3) teismo sprendimo vykdytinumo buvimas ar nebuvimas nustatomas kreipimosi dėl jo pripažinimo ir (arba) leidimo vykdyti metu.
5. Aptariamoje teisės normoje esanti frazė „gali būti vykdomas“ turi būti suprantama teisine, bet ne faktine prasme – pagal kilmės valstybės teisę turi egzistuoti teisinės galimybės vykdyti teismo sprendimą, nepaisant faktinių galimybių buvimo ar nebuvimo jį vykdyti kilmės valstybėje.
6. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos pateiktas prašomas pripažinti JAV teismo nurodymas patvirtintas specialia Apostille žyma, todėl nekeliamas klausimas dėl šiame dokumente esančių parašų, pasirašiusių asmenų pareigų ir antspaudo tikrumo. Kaip matyti iš šio teismo procesinio sprendimo, jis buvo priimtas skubos tvarka sušauktame teismo posėdyje. Prašomame pripažinti teismo nurodyme nėra jokių duomenų apie tai, kad šio teismo dokumento vykdytinumas būtų siejamas su jo apskundimo galimybe, taip pat duomenų, kad apskundus tokį teismo nurodymą jo vykdymas būtų sustabdytas. Pats suinteresuotas asmuo neginčija aplinkybės, kad prašomas pripažinti teismo nurodymas nebuvo skundžiamas. Byloje esantis P. K. valstijos Ričlendo apygardos Šeimos bylų teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas ir kvietimas suinteresuotam asmeniui atvykti į teismą pasiaiškinti, kodėl neįvykdyti 2016 m. birželio 30 d. teismo nurodyme nustatyti įpareigojimai, taip pat neginčytinai patvirtina prašomo pripažinti teismo nurodymo vykdytinumą.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja tinkamai pagrindė prašomo pripažinti JAV teismo nurodymo vykdytinumą, todėl nėra pagrindo CPK 813 straipsnio nuostatų taikymui.

30. Dėl bylinėjimosi išlaidų

1. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, jog suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
3. Pareiškėjos interesus bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateiktas nei prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nei duomenys apie tokių išlaidų dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiškėjai klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 809 – 814 straipsniais,

n u t a r i a :

              Pareiškėjos prašymą tenkinti.

              Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinių A. V. P. K. valstijos Ričlendo apygardos Penktosios teismo apygardos Šeimos bylų teismo 2016 m. birželio 30 d. nurodymą, kuriuo iki separacijos bylos išnagrinėjimo išspręsti klausimai dėl nepilnamečių vaikų globos ir išlaikymo jiems priteisimo, sutuoktinių turto padalijimo.

              Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjai                                                                                                        Artūras Driukas

Rasa Gudžiūnienė

Egidija Tamošiūnienė