Administracinė byla Nr. eAS-524-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01885-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.2 

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų                      Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. ir 2022 m. gegužės 23 d. nutarčių administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. 

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas T. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (toliau – ir VASA) Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. gegužės 5 d. raštą Nr. SD-2021-01 „Dėl atliekų tvarkymo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti VASA Skyrių, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „VSA Vilnius“ įrengti papildomus buitinių atliekų surinkimo konteinerius (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti UAB „Ecoservice“ užtikrinti tinkamą ir savalaikį buitinių ir kitų atliekų išvežimą (duomenys neskelbtini) bei atlyginti miesto aplinkai padarytą žalą dėl netinkamo buitinių atliekų išvežimo ir administravimo; 4) paaiškėjus administraciniu nusižengimu padarytoms veikoms, informuoti atitinkamas institucijas, atsakingas už administracinių nusižengimų protokolų surašymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK); 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus, 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį ir pateikti sumokėjimą patvirtinantį dokumentą). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, bei nurodė, jog ši nutartis neskundžiama. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartyje nustatytais skundo trūkumais, padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį ir išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir nustatęs, kad teismo nutartis dėl skundo trūkumų šalinimo neskundžiama, 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje paaiškino, jog teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas iki nustatyto termino buvo įpareigotas sumokėti 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (čekį, bankinio pavedimo kopiją ir pan.). Pareiškėjas teismui padavė atskirąjį skundą dėl 2022 m. gegužės 17 d. nutarties panaikinimo, tačiau teismas nustatęs, jog pareiškėjo skundžiama 2022 m. gegužės 17 d. teismo nutartimi buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, ir ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

III.

 Pareiškėjas T. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. ir 2022 m. gegužės 23 d. nutartis bei išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys yra formalios, užkertančios kelią tolesnei bylos eigai. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjo apeliacinio skundo trūkumus ir reikalauja sumokėti žyminį mokestį, kadangi pareiškėjo paduotas skundas patenka į neapmokestinamų žyminiu mokesčiu bylų kategoriją. Be to, nagrinėjant pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme, žyminis mokestis, taip pat, nebuvo mokamas. Pareiškėjas pažymi, jog apeliaciniame skunde jis kėlė teisėjų nešališkumo klausimą, todėl bylą nagrinėję teisėjai negalėjo spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimo, jį turėjo spręsti kiti teisėjai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties panaikinimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame teigia, jog jo apeliacinis skundas atitiko ABTĮ jam keliamus reikalavimus, todėl teismas nepagrįstai nustatė skundo trūkumus, be to, žyminio mokesčio pareiškėjas nemokėjo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Papildomai pareiškėjas pažymėjo, jog buvo keliamas klausimas ir dėl teisėjų nešališkumo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pažymėtina, jog pareiškėjo skundas šiuo atveju nėra neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, kaip teigia pareiškėjas, pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjo skundas nepatenka į įstatymuose nustatytų subjektų, kurie gali kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, sąrašą, todėl pareiškėjo nurodoma norma jam netaikytina. Be to, duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, byloje taip pat nėra, todėl skundžiama nutartimi dėl trūkumų šalinimo pagrįstai pareiškėjui buvo nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Akcentuotina, kad atskirojo skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi, nenustačius ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad nutartys, kuriomis nustatomi trūkumai, kurie turi būti pašalinti, siekiant tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, yra neskundžiamos  (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-719/2011). Administracinėje byloje Nr. AS146-115/2011, pažymėta, kad pareiškėjams pasekmes sukelia nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu, kai trūkumai nustatytu terminu nėra pašalinami. Todėl teismo nutartys, kurios neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, tarp jų – nutartys dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo, yra neskundžiamos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartis, atsižvelgiant į ABTĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, nepatenka į ABTĮ 152 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų skundžiamų nutarčių kategoriją, todėl pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties panaikinimo. Dėl nurodomų priežasčių, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį teisėjas, specialistas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie nusišalina. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti proceso dalyviai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą: 1) jeigu jis anksčiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra proceso šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu; 4) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės.

Atkreiptinas dėmesys, jog nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laidojamų šalims procesinių teisių, tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek apeliaciniame, tiek atskirajame skunde kelia abejones dėl teisėjų nešališkumo. Teisėjų nešališkumas grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su procesinių sprendimų priėmimu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra tos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos arba atskirų teisėjų nešališkumu arba nesuinteresuotumu bylos baigtimi. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų kolegijos nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik samprotavimais arba prielaidomis. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog teisėjai buvo šališki arba suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, pareiškėjas nepareiškė procesinio prašymo nušalinti teisėją (-us) bei nenurodė nei vieno ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagrindo, kuriam esant, teisėjas (-ai) negalėjo nagrinėti bylos, apeliacinio skundo priėmimo klausimo. Taigi, nesant pareiškėjo prašymo nušalinti teisėją (-us) nuo bylos ir apeliacinio skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo, nepateikus svarių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, darytina išvada, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo spręsti teisėjo (-ų) nušalinimo klausimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.