Civilinė byla Nr. 2A-1326-614/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12743-2015-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ ieškiniu teismo prašė priteisti 300,25 EUR skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 EUR sumokėto žyminio mokesčio, 1,71 EUR kitų išlaidų ir 54,45 EUR už UAB „Skolos“ suteiktas teisines paslaugas. Nurodė, kad atsakovės, kaip buto savininkės pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Atsakovės įsiskolinimas per laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2015-02-28 sudaro 300,25 EUR. Ieškovas nesutiko su atsakovės motyvais, dėl ko ji neprivalanti mokėti nurodytų mokesčių. Tai, kad name (duomenys neskelbtini) neatliekamas remontas nėra šio ginčo dalykas.
Atsakovė su ieškovo reikalavimais sutiko iš dalies. Patvirtino tą faktą, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovas yra paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratoriumi, tačiau nurodė, kad jos butas yra avarinės būklės dėl bendrųjų gyvenamojo namo konstrukcijų – perdangų būklės. Apie tokią buto būklę ieškovui yra žinoma ir jis būdamas viso gyvenamojo namo administratoriumi turi ir turėjo pareigą likviduoti avarinę bendrų gyvenamojo namo konstrukcijų būklę. 2014-01-23 ji raštu kreipėsi į ieškovą ir pateikė statinio eksperto išvadas, informavo, kad butas buvo pripažintas netinkamu gyventi ir kad bute niekas negyvena nuo 2002 metų. Tačiau ieškovas atsisakė perskaičiuoti mokesčius už suteiktas paslaugas, jokių veiksmų, kaip gyvenamojo namo administratorius tinkamai vykdantis savo pareigas nesiėmė. 2014-04-17 raštu ieškovė kreipėsi į ieškovą prašydama kuo skubiau likviduoti perdangų avarinę būklę, tačiau ieškovas 2014-06-11 raštu tik nurodė atsakovei, kad nerekomenduoja gyventojams naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kol nebus atliktas kapitalinis remontas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės J. K. ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ naudai 171,75 EUR skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-14) iki šio sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo UAB „Žirmūnų būstas“ atsakovės J. K. naudai 55,03 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Teismas nurodė, jog buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (LR CK 4.82 str. 3 d., 4 d. ir 4.84 str. 9 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 30-637. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Vadovaudamasis galiojančiais teisės kitais, ieškovas kaip administratorius kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Už bendrosios nuosavybės administravimą mokestis ir įmokos apskaičiuojamos vadovaujantis Savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika.
Byloje nustatyta, kad 2002-03-21 Vilniaus miesto Šnipiškių seniūnijos žinybų komisija padarė išvadą, jog atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas yra netinkamas gyventi, tuometinis namo administratorius buvusiai šio buto savininkei raštu atsakė, kad mokesčiai už kitas paslaugas butui (duomenys neskelbtini) nebus skaičiuojami, buvo nustatyta, kad perdangos virš pirmojo aukšto konstrukcijų būklė atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.12.01:2004 pirmame priede „Statinio avarinės būklės požymiai“ nurodytus avarinės būklės požymius ir yra avarinė.
Atsakovė pateikė ieškovui statinio eksperto išvadas, informavo, kad bute niekas negyvena nuo 2002 metų dėl buto avarinės būklės, o 2014-04-17 raštu kreipėsi į ieškovą prašydama kuo skubiau likviduoti perdangų avarinę būklę. Tačiau 2014-06-11 raštu ieškovas nurodė atsakovei, kad nerekomenduoja gyventojams naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kol nebus atliktas remontas. Iki šiol nurodyto gyvenamojo namo, kuris yra pripažintas avarinės būklės ir netinkamas gyventi atitinkamas kapitalinis remontas nebuvo atliktas.
Teismas nurodė, jog atsakovė J. K. negali gyventi bute, kadangi perdangos neatitinka esminių statinio reikalavimų ir šiame bute negyvena, todėl teismas sprendė, kad pagal pateiktą skolų valdymo ataskaitą atsakovė privalo mokėti administravimo, priežiūros/eksploatacijos, remonto mokesčius, išskyrus mokestį už šiukšlių išvežimą, nes kaip nurodyta yra nustatytas faktas kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame bute dėl avarinės būklės negyvena. Priteisiant iš atsakovės skolą už šiukšlių išvežimą jai negyvenant bute dėl namo avarinės būklės būtų pažeisti LR CK 1.5 str. nustatyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Žirmūnų būstas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti ir patenkini ieškinį pilnoje apimtyje. Apelianto nuomone, priimtas sprendimas dalyje dėl skolos už šiukšlių išvežimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, sprendime išdėstytų teiginių pagrindu išvados padarytos netinkamai išsiaiškinus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikius materialinės teisės normas bei Lietuvos Respublikos teismų suformuluotą praktiką.
Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, jog aplinkybė, kad atsakovė negali gyventi bute reiškia, jog negali būti priteisiama skolos dalis pagal pareikštą reikalavimą, susijusį su šiukšlių išvežimu. Byloje esantys įrodymai niekaip savaime neįrodo aplinkybės, jog atsakovė nesinaudojo kolektyviniais konteineriais, tai nepatvirtinta jokiais įrodymais (LR CPK 178 str.).
Mokesčių dydis šiuo atveju priklauso nuo atsakovės turimų patalpų ploto. Teikdamas šiukšlių išvežimo paslaugas, ieškovas, vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-15 sprendimu Nr. 1-1131 „Dėl Tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 11320, „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ (toliu – taisyklės). Pagal šių taisyklių 25.2. p., visų viename daugiabučiame name nuosavybės ar kita teise butus ar kitas patalpas valdančių asmenų vardu sutartį su savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi sudaro bendrija arba administratorius (kai administratorius paskirtas dėl to, kad nesudaryta bendrija, ar kai bendrija yra pavedusi administratoriui sudaryti sutartį su Savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi).
Kaip pažymėjo Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 20 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1504-104/2012 „šiukšlių išvežimas yra specifinė paslauga, kurios realų atlikimą neįmanoma patikrinti, nes neįmanoma išskirti kiekvieno atskiro subjekto išmesto šiukšlių kiekio į konteinerius, neįmanoma nustatyti, kas ir kokiui intensyvumu konteineriais naudojosi. Todėl atsakovas privalo sumokėti už jam suteiktas komunalines paslaugas nepriklausomai nuo to, kokiu intensyvumu jis jomis naudojosi.
Atsakovė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su ieškovo reikalavimais ir prašo jį atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsakovė pakartotinai išdėstė susiklosčiusią situaciją ir nurodė, jog teismo sprendimas teisingas ir pagrįstas, kadangi atliekų tvarkymo išlaidas ji apmoka nuomojamame būste. Apelianto nurodoma byla yra nepanaši į nagrinėjamą bylą, todėl ja remtis nėra pagrindo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriam apeliantas (ieškovas) UAB „Žirmūnų būstas“ teikia administravimo, komunalines paslaugas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-20 įsakymu Nr.30-2551 vietoj ankstesnio administratoriaus UAB „Šnipiškių ūkis“.
Apeliantas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 300,25 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2013-09-01 iki 2015-02-28 suteiktas komunalines paslaugas. Mokesčių paskaičiavimo pažymoje (skolų valdymo ataskaita, b.l. 6) nurodoma, kad mokesčiai atsakovei skaičiuojami taip pat ir už šiukšlių išvežimą.
Atsakovė mokesčio už šiukšlių išvežimą mokėti nesutinka. Atsakovė paaiškino teismui, kad nuo 2002 m. ji bute negyvena, kadangi butas gyventi netinkamas, 2002-03-15 bute buvo kilęs gaisras. Šią aplinkybę apeliantas pripažįsta, gyventi patalpose nerekomenduoja (b.l. 32). Rašytiniai bylos dokumentai patvirtina, kad administratorius apie tai buvo informuotas dar 2002 m. liepos mėnesį (b.l. 77). Kaip matyti iš bylos dokumentų, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-04-11 d. sprendimu Nr.745V atsakovės šeimai buvo išnuomotas manevrinio fondo butas (duomenys neskelbtini) ir bendrovė UAB „Senamiesčio ūkis“ įpareigota sudaryti nuomos sutartį (b.l. 75).
Apeliantas neneigia šių nustatytų faktų, tačiau laikosi pozicijos, jog atsakovė vis tiek turi mokėti už šiukšlių išvežimą, nes ji neįrodė, kad šiukšlių į konteinerius nemeta, o priešingu atveju apeliantas ir kiti namo gyventojai nukentės, nes pagal savivaldybės teisinį reglamentavimą apeliantas kaip namo administratorius sutartį su savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriumi už daugiabučiame name nuosavybės teise ar kita teise butus ar kitas patalpas valdančius asmenis turi sudaryti jis.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.
CK 4.83 str. 3 d. nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 1 d., 4 d..). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Tačiau, siekiant teisingai išspręsti ginčą, būtina pažymėti bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai turto administravimo išlaidos (CK 4.84 str. 4 d.), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 str. 3 d.) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.).
Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas reikalavo priteisti skolą, reikalavimą grįsdamas CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d. nuostatomis ir skolos paskaičiavimo pažyma, kurioje atspindėtos visos trys paminėtų išlaidų grupės – administravimo išlaidos, namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos bei su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos šiukšlių išvežimas. Trečios grupės išlaidos - išlaidos šiukšlėms išvežti, jau pačios savaime yra priskiriamos asmeninių išlaidų kategorijai bei susijusios su faktiniu patalpų naudojimu. Taigi, pirmos instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovė patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), nesinaudojo ir negalėjo naudotis, pagrįstai nepriteisė ieškovui mokesčių už šiukšlių išvežimą.
Apeliantas nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog ji nemeta šiukšlių į bendrą konteinerį. Pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).
Apeliacinės instancijos vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Atsakovės paaiškinimai, jog ji ginčo bute negyvena, šiukšlių išvežimo paslauga nesinaudoja, būstą nuomojasi yra vienas iš įrodymų (CPK 186 str.). Nėra logiška apelianto prielaida, kad negyvendama ginčo bute, nuomodama būstą kitoje miesto dalyje atsakovė vis tiek naudojasi konteineriais, esančiais prie (duomenys neskelbtini) namo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovė neturi mokėti apeliantui už šiukšlių išvežimo paslaugą, kurios negavo, o apelianto pozicija reikalauti mokėti tokiu atveju yra nepagrįsta ir nesąžininga.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Eglė Surgailienė