Civilinė byla Nr. 2S-198-278/2009
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
101; 121.14; 122.2; 122.3; 122.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Romualdo Januškos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Snoro lizingas“ atstovės Laimos Steckytės - Dzikevičienės atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2009 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2040-452/2009 pagal kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko S. Č..
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą,
n u s t a t ė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2009 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis UAB „Snoro lizingas“ atstovei Rizikos valdymo departamento direktorei Laimai Steckytei - Dzikavičienei paskyrė 3 000 Lt baudą. Teisėja nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas daug kartų atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, nes kartu su pareiškimu teikiami žyminio mokesčio dalies mokėjimo nurodymo išrašai, kurie jau buvo pateikti kitoje civilinėje byloje. Nurodė, kad nors kreditorius nevykdo teismo nutarties, kuria jam yra grąžinamas žyminis mokestis ar jo dalis, tačiau tai nesuteikia jam teisės pakartotinai teismui teikti tą patį žyminio mokesčio nurodymo išrašą. Teismas konstatavo, kad kreditorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir UAB „Snoro lizingas“ rizikos valdymo departamento direktorei, pasirašančiai pareiškimus, skyrė piniginę baudą.
Laima Steckytė – Dzikevičienė pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo ir nurodė, kad teismui manant, jog bendrovė siekė nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita ar neteisėtai išvengti mokestinės prievolės bei piktnaudžiavo savo, kaip kreditoriaus teisėmis, baudą turėjo skirti bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, o ne asmeniškai juridinio asmens atstovui, kaip fiziniam asmeniui.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2009 m. vasario 27 d. nutartimi prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.
Atskiruoju skundu L. Steckytė - Dzikavičienė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2009 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti jai paskirtą baudą. Nurodo, kad 2009-02-27 teismo nutartyje, kuria atmestas jos prašymas dėl baudos panaikinimo, teismas visiškai nepasisakė dėl jos argumento, jog bauda buvo paskirta netinkamam asmeniui, bendrovės atstovui, nes teismui manant, kad bendrovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir yra reikalinga skirti baudą, ji turėtų būti skiriama bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, o ne asmeniškai juridinio asmens atstovui, kaip fiziniam asmeniui. Apeliantė mano, kad teismas pažeidė CPK 14 str. 3 d., nes nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, o tai pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. yra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Be to, mano, kad teismo motyvai yra nepagrįsti ir neteisėti. Baudos paskyrimą teismas motyvavo tuo, jog bendrovė, kreipdamasi pareiškimu dėl skolos priteisimo iš skolininko, pateikė teismui netinkamus mokėjimo nurodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad nėra vienareikšmiškai aišku, ar kreditoriaus pateikinėjami mokėjimo nurodymų išrašai ir jų kopijos atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. konsultacijoje nurodytą kredito įstaigos išduotą dokumentą. Apeliantė mano, kad pareiškėjo teismui pateikti mokėjimo nurodymai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-23 konsultacijoje nurodytus reikalavimus, t.y. mokėjimo nurodymas, kuriuo sumokėtas žyminis mokestis, yra išduotas kredito įstaigos AB banko „Snoras“, mokėjimo nurodyme yra banko darbuotojo antspaudas ir parašas, aiškiai nurodyta atlikta operacija, sumokėto žyminio mokesčio suma, mokėtojo ir žyminio mokesčio gavėjo rekvizitai. Bendrovė, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo iš skolininko S. Č., 2006-05-02 sumokėjo CPK 80 str. 1 d. 3 p. nustatyto dydžio žyminį mokestį. Nepavykus prisiteisti skolos ir teismui priėmus nutartį grąžinti bendrovei sumokėtą žyminį mokestį, kreditorius šio mokesčio nesusigrąžino ir tai patvirtina teismui pateikti įrodymai, nes žyminio mokesčio susigrąžinimas yra bendrovės teisė, o ne pareiga. Pakartotinai bendrovė kreipėsi į teismą pagal tą pačią išperkamosios nuomos sutartį, dėl tų pačių įmokų priteisimo, 2008-11-17 primokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį, todėl mano, kad esant tokioms aplinkybėms, bendrovė gali pateikti teismui jau sumokėto žyminio mokesčio nurodymą, nes toks draudimas įstatymais nenumatytas. CPK nenumato senaties termino sumokėtam žyminiam mokesčiui ir normų, kuriose būtų nustatyta proceso šalies pareiga susigrąžinti teismo nutartimi grąžintą žyminį mokestį, o teismas negali įpareigoti bendrovę susigrąžinti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-12-08 rašto matyti, jog bendrovė nėra susigrąžinusi žyminių mokesčių, sumokėtų Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl teismo teiginys, jog pareiškėjas siekė nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita arba neteisėtai išvengti mokestinės prievolės, yra nepagrįstas. Teismas baudą skyrė CPK 95 str. pagrindu, t. y. už šalies piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, tačiau bendrovė, laikydamasi CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, kaip tik siekė bylą išnagrinėti greitai ir teisingai, nes dėl skolos priteisimo į teismą buvo kreiptasi CPK XXIII skyriuje numatyta supaprastinto proceso tvarka. Apeliantė nurodo, kad bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama už piktnaudžiavimo veiksmus, atliktus konkrečiame procese. CPK 14 straipsnyje įtvirtintas betarpiškumo principas įpareigoja teismą savo sprendimą grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo tirti byloje, todėl teismo motyvas, kad ir kitose civilinėse bylose, kuriose kreditorius yra dalyvaujantis byloje asmuo, jis nuolat teikia netinkamus žyminio mokesčio mokėjimą patvirtinančius dokumentus, yra nesuprantamas.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Iš bylos dokumentų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2009 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti skolą iš S. Č., kaip neatitinkantį įstatymų keliamų reikalavimų ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – duomenų apie kitoje civilinėje byloje sumokėto žyminio mokesčio pateikimą - kreditoriaus atstovei Rizikos valdymo departamento direktorei Laimai Steckytei -Dzikevičienei, pasirašiusiai kreditoriaus pareiškimą, paskyrė 3 000 Lt baudą (b.l. 8-9). Apeliantė nurodo, kad teismas skirdamas baudą jai, kaip fiziniam asmeniui, pažeidė procesines teisės normas, nes ji nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 55 straipsnis numato, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų valdymo organai, veikiantys neperžengdami suteiktų jiems pagal įstatymą ar steigimo dokumentus įgaliojimų ribų. Šiais atvejais pripažįstama, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad juridinių asmenų atstovais teisme, be kitų nurodytų asmenų, gali būti ir atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai (apeliacinės instancijos teismuose - turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L.Steckytė-Dzikevičienė teismui paduotą pareiškimą už kreditorių UAB „Snoro lizingas“ pasirašė veikdama pagal jai 2008-08-01 išduotą juridinio asmens įgaliojimą, todėl L.Steckytė-Dzikevičienė, turinti kompetetingo juridinio asmens organo įgaliojimus, šioje byloje yra tik juridinio asmens atstovas (b.l. 5). Kadangi pagal kreditoriaus išduotą įgaliojimą atstovė turėjo teisę UAB „Snoro lizingas“ vardu pasirašyti pareiškimus, teikti įrodymus ir visus kitus reikiamus procesinius dokumentus, tame tarpe ir paduoti teismui pareiškimą dėl skolos priteisimo bendrovės vardu, o „kas veikia per atstovą, tas veikia pats“, todėl kreditorius yra atsakingas už šioje byloje jo vardu atliktus procesinius veiksmus. L.Steckytė-Dzikevičienė, padavusi pareiškimą kreditoriaus vardu supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjamoje byloje nėra dalyvaujantis asmuo, todėl jos atžvilgiu teismo nuobauda negali būti skiriama.
Nors kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl baudos paskyrimo apeliantei, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia kreditoriaus ir apeliantės dėmesį, kad ankstesnėse civilinėse bylose bendrovės sumokėti žyminiai mokesčiai už pareiškimus, negali būti pakartotinai teikiami teismui, nes atsisakius priimti pareiškimą ar jį palikus nenagrinėtu, teismas priima nutartis grąžinti žyminį mokestį, kurį kreditorius turi teisę susigrąžinti per du metus nuo teismo nutarties įsiteisėjimo (CPK 87 str. 2 d.). Ta aplinkybė, kad kreditorius įstatymo suteikta teise nesinaudoja, nesuteikia jam teisės už ankstesnį pareiškimą sumokėtą žyminį mokestį panaudoti paduodant naują pareiškimą dėl skolos priteisimo ir iš to paties skolininko. Ši išvada darytina įvertinus aplinkybę, jog galiojanti teismo nutartis, kuria grąžinamas žyminis mokestis, gali būti pateikiama vykdymui ir padavus teismui naują pareiškimą, tuo padarant žalą valstybės interesams (CPK 18 str.). Be to, nors iš bylos dokumentų matyti, kad 2006-05-02 sumokėta žyminio mokesčio dalis kreditoriui nebūtų grąžinama, nes teise susigrąžinti mokestį per du metus nuo teismo nutarties įsiteisėjimo kreditorius nepasinaudojo, tačiau šio mokesčio užskaityti, kaip sumokėto už naują pareiškimą, taip pat nėra pagrindo (b.l.3).
CPK 95 straipsnis nustato, kad šaliai, kuri piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis - nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą gali būti paskirta bauda. Aplinkybė, jog kreditorius, būdamas įsitikinęs, kad ankstesnėse byloje tam pačiam skolininkui sumokėtas žyminis mokestis gali būti pateiktas teismui tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko paduodant naują pareiškimą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog byloje buvo piktnaudžiaujama procesine teise.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2009 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir 2009 m. vasario 11 d. nutartimi L.Steckytei-Dzikevičienei paskirtą 3 000 Lt baudą panaikinti.
Kolegijos teisėjai Ramunė Čeknienė
Romualdas Januška
Birutė Valiulienė