Administracinė byla Nr. P-46-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00059-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 80.13

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015 pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Impeksservis“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas K. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. GT-74(13)-S „Dėl drausminės nuobaudos K. K. skyrimo“.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis UAB „Impeksservis“ (toliau – ir Bendrovė) vardu vertinimo užsakovo AB „Ūkio bankas“ prašymu įkeitimo bankui tikslu 2011 m. gruodžio 30 d. parengė UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo (100 proc. paprastųjų vardinių akcijų paketo) vertinimo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita), kurioje naudojimo pajamų vertės metodu nustatė, kad UAB „Žalgirio sporto arena“ (toliau – ir vertinimo objektas) akcijų rinkos vertė yra 470 830 000 Lt. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą (toliau – ir Tarnyba) ir prašė įvertinti Ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas, geranoriškai bendradarbiaudamas su atsakovu, raštu ir žodžiu pateikė visą prašomą informaciją ir paaiškinimus. Tarnyba 2013 m. spalio 23 d. Garbės teismui pateikė išvadą Nr. GT-87-(13)-I ir teikimą Nr. GT-87(13)-T. Garbės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. GT-74(13)-S priėjo prie išvadų, kad pareiškėjas (vertintojas), rengdamas Ataskaitą, nesilaikė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – ir Vertinimo metodika) reikalavimų, nepagrindė nustatytos UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų vertės, todėl skyrė griežčiausią drausminę nuobaudą. Dėl Ataskaitos teisėtumo pareiškėjas paaiškino, kad jis AB „Ūkio bankas“ užsakymu pagal 2011 m. gruodžio 19 d. vertinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 257 įvertino UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų rinkos vertę. Vertinimo tikslas – UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų rinkos vertės nustatymas įkeitimo bankui tikslu pagal užsakovo reikalavimą taikant naudojimo pajamų vertės metodą. Pareiškėjas rėmėsi Įstatymo 7 straipsnio 3 punktu ir Vertinimo metodikos 21.3 punktu, paaiškino, kad atlikdamas vertinimą atsižvelgė į tai, jog UAB „Žalgirio sporto arena“ turtas bus naudojamas investiciniam projektui vystyti: komercinei, biurų, gyvenamųjų namų ir požeminės parkavimo aikštelės statybai. Pareiškėjas nurodė, jog taikė Vertinimo metodikos 2.15 punkte nustatytą maksimalaus ir geriausio panaudojimo principą – labiausiai tikėtiną ir pateisinamą, įstatymų leidžiamą ir finansiškai naudingą turto fizinį panaudojimą, kada vertinamas turtas įgauna didžiausią vertę. Pareiškėjas teigė, kad jis atliko vertinimą, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsniu ir Vertinimo metodikos 76–85 punktais, parengė Ataskaitą ir nustatė UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo rinkos vertę. Ataskaita atitinka visus teisės aktuose nustatytus formos reikalavimus ir, remiantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, turi juridinę galią. Pareiškėjas vadovavosi Įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, kad nei Įstatymas, nei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192 patvirtinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatai (toliau – ir Garbės teismo nuostatai) nesuteikia teisės Garbės teismui vertinti Ataskaitos turinio ir nustatytos turto vertės pagrįstumo, nes tokia kompetencija suteikta tik teismui. Kol Ataskaita nenuginčyta teisme, tiek ji, tiek joje nurodyta UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų rinkos vertė laikomos teisingomis ir Ataskaita turi juridinę galią. Pareiškėjas rėmėsi Įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, Ataskaitos 1.7 skyriumi ir pažymėjo, kad vertintojas neprisiima įsipareigojimų dėl verslo vertės iš esmės pasikeitus vykdomo verslo būklei ar po įvykių bei verslo vadybos sprendimų, kurie galėjo ir gali atsirasti po ataskaitos pateikimo vertinimo užsakovui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad 2012 m. I ketvirtyje užsakovui AB „Ūkio bankas“ nepradėjus vystyti 2012–2020 m. verslo plane numatyto projekto, t. y. nebevykdant Ataskaitoje nurodytų sąlygų, vertinto verslo vertė galėjo pasikeisti ir Ataskaita tapti negaliojančia.

Dėl nustatytos UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų rinkos vertės pagrįstumo pareiškėjas teigė, kad Garbės teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog vertintojas, apskaičiuodamas UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertę, pažodžiui rėmėsi pačios vertinamos įmonės verslo plane pateiktais duomenimis, o esant tokiai situacijai, UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė negali būti laikoma pagrįsta. Pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsnio 5, 8 dalimis, 8 straipsnio 3 punktu, Vertinimo metodikos 2.5, 2.7, 9, 49–75, 80 punktais, paaiškino, kad turto vertinimo ataskaitos apimtis ir turinys nustatomi vertinimo užsakovo ir vertintojo susitarimu. Užsakovo pageidavimu buvo susitarta, jog verslo rinkos vertė bus nustatyta naudojimo pajamų požiūriu. Ataskaitoje akcijų rinkos vertė apskaičiuota pagal naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodą. Šis metodas vertintojui, turinčiam pakankamai profesinės patirties ir kompetencijos, kurią patvirtina nustatyta tvarka išduotas kvalifikacinis turto vertinimo pažymėjimas, suteikia galimybę nustatyti veikiančios įmonės kaip nedalomos visumos vertę, kurią suformuoja įmonės verslo generuojamų laisvųjų pinigų srautų teikiama nauda, kuri gali būti išreiškiama per jų panaudojimą verslo plėtojimo investicijoms ir panašiai; nagrinėjamu atveju pinigų srautą sudarė pajamų, planuojamų gauti išnuomojus ir pardavus statinių kompleksą, ir išlaidų, kurias planuojama patirti dėl šių statinių komplekso statybos, skirtumas, kuris, taikant diskonto normą, perskaičiuojamas į UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertę. Pareiškėjas nurodė, kad, vertinimo metu prognozuodamas pinigų srautus, vadovavosi ne tik 2012–2020 m. verslo plane pateiktais duomenimis, bet ir UAB „Žalgirio sporto arena“ finansinės atskaitomybės dokumentais: 2008–2011 m. balansais, pelno (nuostolių) ataskaitomis, aiškinamaisiais raštais, 2011 m. trijų ketvirčių balansu, pelno (nuostolių) ataskaita, materialaus turto sąrašu, nuosavybės dokumentais bei Bendrovės duomenų baze apie tokio tipo verslo rinkos vertę Lietuvoje, praktikoje turto vertintojų plačiai naudojamu UAB „Sistela“ 2011 m. „Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu NTK 2011 VII „Gyvenamieji pastatai. Negyvenamieji pastatai“ (toliau – ir Kainynas), įregistruotu valstybės įmonėje Statybos produkcijos sertifikavimo centre bei valstybės įmonėje Registrų centre, Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, rinkos tendencijomis, savo žiniomis ir patirtimi bei kitais šaltiniais. Pareiškėjas vertino, kad 2012–2020 m. verslo plane pateikti duomenys yra patikimi, pateiktos statybos ir nekilnojamojo turto pardavimų kainos atitiko tuo metu rinkoje buvusias vidutines statybos ir pardavimų kainas; tai patvirtino ir Kainyne nurodyti duomenys, kurie sutapo su 2012–2020 m. verslo plane pateiktais duomenimis. Be to, Registrų centro vertintojai 2009 m. birželio 1 d. atliko UAB „Žalgirio sporto arena“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymą pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti. Registrų centro 2009 m. birželio 1 d. turto vertės nustatymo pažymoje Nr. VZ-168(2009/06) UAB „Žalgirio sporto arena“ turtas įvertintas 463 000 000 Lt. Registrų centras papildomai nurodė, kad vertinamo turto rinkos vertė, nustatyta 2009 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, svyruoja nuo 463 000 000 Lt iki 489 000 000 Lt. Pareiškėjo nustatyta UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų rinkos vertė (470 830 000 Lt) praktiškai nesiskiria nuo Registrų centro nustatytos UAB „Žalgirio sporto arena“ nekilnojamojo turto vertės (463 000 000 Lt). Be to, pareiškėjo žiniomis, turto vertintojai UAB „Baltijos turto vertinimo agentūra“ 2011 m. gruodžio 13 d. (keletą savaičių iki pareiškėjo atlikto turto vertinimo) taip pat vertino UAB „Žalgirio sporto arena“ nekilnojamąjį turtą ir nustatė 458 milijonų litų šios įmonės nekilnojamojo turto vertę. Pareiškėjas darė išvadą, kad jo nustatyta UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų rinkos vertė yra pagrįsta ir atitiko tuo metu rinkoje buvusias sąlygas.

Remdamasis Įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi, Garbės teismo nuostatų 3.5, 35, 36 punktais, pareiškėjas teigė, kad Sprendimu Nr. GT-74(13)-S jam skirta griežčiausia drausminė nuobauda yra neproporcinga ir sukelia akivaizdžiai neteisingas bei neadekvačias pasekmes, nepagrįstai nutraukusias jo profesinės veiklos tęstinumą, socialinį užtikrinimą ir pajamų stabilumą. Įsigaliojus Sprendimui Nr. GT-74(13)-S, taip pat bus laikomas panaikintu visų pareiškėjo turimų turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas. Pareiškėjas nurodė, kad Garbės teismas, skirdamas griežčiausią drausminę nuobaudą, neatsižvelgė ir neįvertino, jog dėl pareiškėjo nustatytos UAB „Žalgirio sporto arena“ akcijų rinkos vertės nekilo jokių neigiamų pasekmių. Nepaisant to, jog vertinimas buvo atliktas įkeitimo bankui tikslu, pagal pareiškėjo nustatytą vertę UAB „Žalgirio sporto arena“ neįgijo jokių turtinių įsipareigojimų bankui ir šios įmonės rinkos vertė nepanaudota esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymo bankui užtikrinimui. Pareiškėjas akcentavo, kad jis nuo 2000 m. verčiasi turto vertintojo profesine veikla, visada dirbo sąžiningai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir Turto vertintojo profesinės etikos kodekso, nebaustas. Pareiškėjo nuomone, net jeigu Garbės teismas Ataskaitoje ir būtų nustatęs formalius pažeidimus, atitinkamai turėtų būti įvertintas pažeidimų mastas, atsižvelgta į tai, jog nekilo jokių pasekmių, ir taikoma proporcinga drausminė nuobauda. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir pažymėjo, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

II.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Ataskaitoje taikytas naudojimo pajamų vertės metodas, kurio taikymą reglamentavo Įstatymo 7 straipsnio 3 punktas ir Vertinimo metodikos 49–75 punktai. Naudojimo pajamų vertės metodo esmė – planuojamų pajamų perskaičiavimas į dabartinę vertę. Nagrinėjamu atveju planuojamos pajamos į UAB „Žalgirio sporto arena“ vertę perskaičiuojamos taip: planuojamos išlaidos, kurios bus patirtos dėl statinių komplekso statybos; planuojamos pajamos, kurios bus gautos iš statinių komplekso nuomos ir pardavimo; iš planuojamų pajamų atimamos planuojamos išlaidos; gautas skirtumas, taikant matematinę formulę, kurios esmė – konkreti diskonto normos procentinė reikšmė, perskaičiuojamas į UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertę. Esminę reikšmę nustatant, ar apskaičiuota įmonės rinkos vertė gali būti laikoma pagrįsta Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto prasme, turi būti: planuojamų išlaidų pagrindimas; planuojamų pajamų pagrindimas; pasirinktos konkrečios diskonto normos procentinės reikšmės pagrindimas. Išnagrinėjęs surinktą informaciją, Garbės teismas priėjo prie išvadų, kad vertintojas pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuris reikalauja pagrįsti nustatytą UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertę, kadangi esminiai kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuota UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė, nėra pagrįsti nei Ataskaitoje, nei UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plane, nei paaiškinimuose Tarnybai bei Garbės teismui. Apskaičiuodamas UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertę, pareiškėjas rėmėsi pačios vertinamos įmonės verslo plane pateiktais duomenimis, kurie UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plane nėra pagrįsti. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl Ataskaitos juridinės galios, kadangi jie yra prieštaringi, be to, Garbės teismas dėl Ataskaitos juridinės galios sprendime nepasisakė. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad teisės aktuose Garbės teismui nesuteikta teisė vertinti Ataskaitos turinio ir nustatytos turto vertės pagrįstumo, bei pažymėjo, jog Garbės teismui Įstatymo suteikta teisė spręsti, ar vertintojai laikosi turto vertinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Įstatymo, Vertinimo metodikos ir kt.) reikalavimų ir, nustačius pažeidimus, skirti vertintojams drausmines nuobaudas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame sprendime neginčijamas nustatytos vertės dydis, t. y. nėra nurodoma, kad Ataskaitoje nustatytas vertės dydis turėtų būti kitoks, o tik konstatuojama, jog vertintojas, rengdamas Ataskaitą, nesilaikė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytos fundamentalios pareigos turto vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą.

Dėl Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytos pareigos vertinimo ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą atsakovas pastebėjo, kad tuo atveju, jeigu verslo plane nurodyti skaičiai (statybos, griovimo, pardavimų ir nuomos kainos bei 10,2 proc. diskonto normos sudėtinių dalių procentinės reikšmės) būtų buvę pagrįsti, nustatyta UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė taip pat būtų pagrįsta, tačiau įmonės verslo plane nėra šių esminių duomenų, kurių pagrindu skaičiuojama jos rinkos vertė, pagrindimo. Tokio pagrindimo nėra ne tik vertinamos įmonės verslo plane, bet ir pačioje Ataskaitoje. Atsakovas darė išvadą, jog visos prielaidos, kuriomis grindžiamas vertinimas, turi būti pagrįstos. Atsakovo teigimu, Ataskaita iš esmės tėra UAB „Žalgirio sporto arena“ verslo plano kopija. Atsakovas nurodė, kad yra nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad prognozuojant pinigų srautus, vadovautasi ne tik vertinamos įmonės verslo plane pateiktais duomenimis, bet UAB „Sistela“ kainynu, nes Ataskaitoje neužsimenama apie UAB „Sistela“ kainyną. Atsakovo manymu, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad 2012–2020 m. verslo plane pateikti duomenys yra patikimi, pateiktos statybos ir nekilnojamojo turto pardavimų kainos atitiko tuo metu rinkoje buvusias vidutines statybos ir pardavimų kainas. Atsakovas rėmėsi Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė, jog išlaidos, susijusios su griovimo ir statybos darbais, bei pajamos, susijusios su nekilnojamojo turto nuoma ir pardavimu, atitinka rinkos sąlygas. Tai, kad kitų vertintojų nustatytos UAB „Žalgirio sporto arena“ nekilnojamojo turto (ne akcijų) rinkos vertės dydžiai yra panašūs į pareiškėjo nustatytą minėtos įmonės akcijų rinkos vertės dydį, nereiškia vertintojo parengtoje Ataskaitoje bei kitų vertintojų parengtose ataskaitose pateikto vertės nustatymo pagrindimo, taip pat nerodo, ar vertintojas laikėsi Įstatyme nustatytos pareigos pateikti vertinimo Ataskaitoje vertės nustatymo pagrindimą.

Dėl drausminės nuobaudos proporcingumo atsakovas paaiškino, kad nepaisant to, jog pareiškėjas anksčiau drausmine tvarka nebuvo baustas, jo padarytų pažeidimų mastas, pasekmės, pobūdis ir aplinkybės buvo pakankamos taikyti griežčiausią drausminę atsakomybę. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad visi UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertės apskaičiavimui naudoti duomenys nukopijuoti nuo vertinamos įmonės verslo plano, kuriame esantys duomenys nėra pagrįsti, todėl UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė nėra pagrįsta. Nepagrįsta UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertė yra itin didelė, t. y. siekia beveik pusę milijardo litų. Vertinimas atliktas įkeitimo bankui tikslu. Pareiškėjas pripažino, kad apskaičiavo ne UAB „Žalgirio sporto arena“ rinkos vertę, o konkretaus investicinio projekto investicinę vertę. Atsakovas nurodė, kad turto vertinimo metu padarytų pažeidimų pasekmių nereikėtų tapatinti su pasekmėmis, kurias vėliau sukelia parengta vertinimo ataskaita. Vertinimo metu padaryti pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su parengta Ataskaita. Priklausomai nuo padarytų pažeidimų, pasekmės vertinimo ataskaitai iš esmės gali būti dvejopos: vertinimo ataskaita gali būti koreguotina, taisytina arba, esant esminiams pažeidimams, nekoreguotina ir netaisytina. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė pareigos Ataskaitoje pateikti nustatytos vertės pagrindimą, t. y. iš Ataskaitos neįmanoma nustatyti, kaip vertintojas apskaičiavo griovimo, statybos kainas, pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos ir pardavimų bei konkrečias 10,2 proc. diskonto normos sudėtinių dalių procentines reikšmes. Esant tokiai situacijai, neįmanoma įsitikinti apskaičiuotos vertės pagrįstumu. Vertinimo metu padarytų pažeidimų pasekmės parengtai Ataskaitai yra esminės: nesant esminės informacijos, kurios pagrindu apskaičiuota rinkos vertė, likęs Ataskaitos turinys yra beprasmis. Atsakovo įsitikinimu, švelnesnės nuobaudos skyrimas būtų neadekvatus padarytiems pažeidimams vien todėl, kad turto arba verslo vertintojo profesija yra viena iš teisės aktuose reguliuojamų profesijų, kurios atstovams taikomi didesni, griežtesni elgesio standartai, o būtent šių standartų pareiškėjas nesilaikė.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pasisakydamas dėl Garbės teismo galimybės priimti sprendimą, teismas pabrėžė, jog Garbės teismas skundžiamu sprendimu nenaikino Ataskaitos ir dėl jos juridinės galios nepasisakė. Garbės teismo misija – vertinti turto arba verslo vertintojų drausmę, todėl šiuo aspektu Garbės teismas pagal teisės aktus turi galimybę skirti vertintojams drausmines nuobaudas, be kita ko, vertinti vertintojų elgesį, sudarant tokio pobūdžio ataskaitas. Teismas rėmėsi Įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 2 dalies 10 punktu ir pareiškėjo teiginius, kad Garbės teismas negali vertinti Ataskaitos turinio ir turto vertės pagrįstumo, laikė nepagrįstais.

Pasisakydamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo terminų, teismas, atsižvelgdamas į Įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą bei aplinkybes, kad Tarnyba 2013 m. spalio 23 d. surašė teikimą Nr. GT-87(13)-T dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjui bei išvadą Nr. GT-87(13)-I, konstatavo, jog Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies reikalavimas Garbės teismui rašytinį teikimą iškelti drausmės bylą pateikti ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos apie Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje padarytus pažeidimus buvimo nebuvo pažeistas. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad pirminės informacijos apie galimus vertintojo padarytus pažeidimus gavimo iš Lietuvos banko Priežiūros tarnybos data nėra termino, nurodyto Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje, atskaitos pradžia, nes informacija apie padarytus pažeidimus paaiškėja tik visiškai ją surinkus ir pateikus išvadą. Tarnybos 2013 m. spalio 23 d. išvadą Nr. GT-87(13)-I ir rašytinį teikimą Nr. GT-87(13)-T Garbės teismas gavo 2013 m. spalio 23 d., o parengiamasis Garbės teismo posėdis, kuriame nuspręsta vertintojui kelti drausmės bylą, įvyko 2013 m. spalio 24 d., todėl teismas konstatavo, kad Įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nebuvo pažeistas.

Pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai gintis Garbės teismo posėdyje, taip pat dėl šio teismo nario K. K. šališkumo teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad Tarnyba 2013 m. spalio 24 d. raštu Nr. T(1.13)A2-1819(13) informavo pareiškėją apie Garbės teismo posėdžio datą, laiką, vietą, pareiškėjas dalyvavo Garbės teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, Tarnybos 2013 m. spalio 24 d. raštu Nr. T(1.13)A2-1819(13) pareiškėjui buvo išaiškintos jo teisės (susipažinti su drausmės bylos medžiaga, gauti išrašus ir nuorašus, vienam arba kartu su atstovu (gynėju) dalyvauti posėdyje ir teikti paaiškinimus). Be to, pareiškėjo pateiktas abejones dėl Garbės teismo K. K. šališkumo teismas vertino kaip pagrįstas tik pareiškėjo prielaidomis.

Pasisakydamas dėl vertintojo pareigos Ataskaitoje pateikti vertės nustatymo pagrindimą, teismas pažymėjo, kad Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte (1999 m. gegužės 25 d. redakcija, galiojusi Ataskaitos sudarymo metu) nustatyta, jog turto vertinimo ataskaitoje turi būti turto vertės nustatymo pagrindimas. Teismas darė išvadą, kad Garbės teismas, vertindamas vertintojų drausmę, privalo patikrinti, ar ataskaitos atitinka Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto reikalavimą, t. y. patikrinti ne ataskaitoje nurodytos turto vertės dydį, bet šio dydžio pagrindimą.

Teismas nustatė, kad Ataskaitoje nėra pagrindimo, t. y. detalių apskaičiavimų, pagrindžiančių įmonės vertę, o Ataskaitoje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas, rengdamas Ataskaitą, iš esmės rėmėsi tik verslo planu. Pareiškėjo bandymus teismo posėdyje pateikti detalius apskaičiavimus teismas vertino kaip nepagrįstus bei, sutikdamas su Garbės teismo sprendimo motyvais, pabrėžė, jog tokio pobūdžio duomenys turi būti grindžiami ne paaiškinimuose Tarnybai ar Garbės teismui (taip pat teismui), bet Ataskaitoje, kad būtų galima įsitikinti apskaičiuotos rinkos vertės pagrįstumu. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo pateikti skaičiai iš valstybės įmonės Registrų centro tėra skaičiai, nes nepakanka nurodyti vertės dydį, tačiau jis turi būti detaliai pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Garbės teismo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui. Ataskaitos sudarymas pažeidė viešąjį interesą, nes vertinimas atliktas įkeitimo bankui tikslu, o kreditavimo paslaugos susijusios su visais Lietuvos gyventojais, nes neatsakingas paskolų finansavimas gali padaryti neigiamą įtaką visai Lietuvos finansinei sistemai. Tai, kad faktiškai žala nepadaryta, nereiškia, jog pareiškėjas nepadarė šiurkštaus Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto pažeidimo. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas priėjo prie išvadų, kad švelnesnės nuobaudos skyrimas pareiškėjui nepasiektų ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų.

Nepatenkinęs pareiškėjo skundo, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, netekino ir jo prašymo priteisti teismo išlaidas.

IV.

Pareiškėjas K. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeitė ir Garbės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. GT-74 (13)–S vertintojui K. K. paskirtą nuobaudą – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis), išduoto 2003 m. spalio 10 d., galiojimo panaikinimą pakeitė į drausminę nuobaudą – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis), išduoto 2003 m. spalio 10 d., galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl Garbės teismo kompetencijos priimti 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. GT-74(13)-S pasisakė iš esmės teisingai.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, per kurį Priežiūros įstaiga turi parengti ir pateikti Garbės teismui rašytinį teikimą dėl drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo. Šis terminas siejamas su informacijos apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus gavimo (paaiškėjimo) diena. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta nuostata, suteikianti Priežiūros įstaigai teisę rinkti informaciją, reikalingą pateikti Garbės teismui, tačiau nesusieta su jokiu terminu, leidžia daryti išvadas, kad viešojo administravimo subjektas, taikantis šią įstatymo normą, turi paisyti protingo termino ir gero viešojo administravimo principo. Dėl Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies taikymo teisėjų kolegija pažymėjo, kad informacijos apie turto arba verslo vertintojo galimai padarytus Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimus gavimo diena negali būti tapatinama su tokios informacijos paaiškėjimo diena, nors jos gali ir sutapti. Tais atvejais, jei Priežiūros įstaiga, vykdydama Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas funkcijas ir atlikdama turto arba verslo vertintojų patikrinimus nustato aplinkybes, suteikiančias pagrindą kreiptis į Garbės teismą dėl drausmės bylos vertintojui iškėlimo, informacijos gavimo ir paaiškėjimo diena sutampa. Nuo 2014 m. gegužės 22 d. tai nurodyta ir Įstatymo nuostatas įgyvendinančiame poįstatyminiame teisės akte. Teisėjų kolegija rėmėsi Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisyklių 20 punktu, Įstatymo 26 straipsnio 8 dalimi, Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-14 patvirtintų Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Paklausimų nagrinėjimo taisyklės) 12, 13 punktais ir nesutiko su apeliantu, jog Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2013 m. kovo 22 d. rašto Nr. S 2013/(21.19-2102)-12-1458 gavimo Priežiūros tarnyboje dienos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šis raštas negali būti vertinamas kaip dokumentas, nuo kurio gavimo Priežiūros įstaigoje dienos turi būti skaičiuojamas Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas 10 dienų terminas. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, kad minėtame Lietuvos banko Priežiūros tarnybos rašte Priežiūros įstaigai buvo pateikta tik bendro pobūdžio informacija apie įvairių turto arba verslo vertinimo įmonių ataskaitas, kuriose galimai nustatytos nepagrįstai didelės vertinimo objektų vertės. Ginčui aktualus vertinimas paminėtas kaip vienas iš jų. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos rašte nurodyta, kad ši informacija buvo pateikta, atsižvelgiant į audito bendrovės UAB „KPMG Baltics“ atliktą AB Ūkio banko finansinį vertinimą ir pateiktas išvadas, jog kai kurių paskolų užtikrinimo priemonių vertės, nustatytos nepriklausomų turto vertinimo bendrovių, buvo nepagrįstai didelės, ir neatitiko verčių, kuriomis tokį turtą būtų galima parduoti rinkoje. Iš minėto Lietuvos banko Priežiūros tarnybos rašto teisėjų kolegija nustatė, kad prie jo buvo pridėtas tik turto vertinimo ataskaitų, kuriose galimai nustatytos nepagrįstai didelės objektų vertės, sąrašas (iš viso 55 atvejai). Byloje nustatyta, kad Priežiūros įstaiga, gavusi minėtą Lietuvos banko Priežiūros tarnybos paklausimą, naudojosi Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta teise ir rinko informaciją. Apelianto nurodytos datos 2013 m. rugsėjo 4 d. ir 2013 m. rugsėjo 6 d. pagal bylos medžiagą yra pareiškėjo ir Bendrovės pirmųjų paaiškinimų pateikimo Priežiūros įstaigoje gavimo laikas, tačiau byloje nustatyta, kad Priežiūros įstaiga, atsižvelgdama į šiuos paaiškinimus ir Ataskaitos turinį, 2013 m. spalio 9 d. paprašė, kad vertintojas iki 2013 m. spalio 21 d. pateiktų papildomus paaiškinimus nurodytais klausimais. Pareiškėjo 2013 m. spalio 18 d. paaiškinimus atsakovas gavo 2013 m. spalio 21 dieną. Teikimas Garbės teismui dėl drausmės bylos iškėlimo surašytas praėjus dviem dienoms nuo šio paaiškinimo gavimo, t. y. nepažeidžiant termino.

Atsižvelgdama į tai, kad įstatymas nenustato termino, per kurį Priežiūros įstaiga gali naudotis Įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytomis teisėmis, teisėjų kolegija neturėjo pagrindo išvadoms, kad atsakovas šiomis teisėmis naudojosi nesąžiningai.

Teisėjų kolegija rėmėsi Įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad Įstatymas nereikalauja, jog Priežiūros įstaiga pateiktų Garbės teismui išvadą dėl ataskaitos. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas, gavęs Lietuvos banko Priežiūros skyriaus paklausimą ir surinkęs informaciją (paskutinis dokumentas pagal bylos medžiagą gautas 2013 m. spalio 21 d.), surašė 2013 m. spalio 23 d. išvadą, kuri pagal bylos aplinkybes laikytina 2013 m. spalio 23 d. teikimo dėl drausmės bylos iškėlimo (Įstatymo 29 str. 2 d.) sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal pateiktus į bylą įrodymus pagrįstai nusprendė, jog Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas nepažeistas.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčui aktuali Ataskaita surašyta 2012 m. sausio 6 d., drausminė nuobauda paskirta 2013 m. lapkričio 14 d., t. y. nepraleidus minėto termino ir sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Garbės teismas išnagrinėjo drausmės pažeidimo bylą nepažeisdamas pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurias nustato Įstatymas.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pagal nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos Turto ir verslo pagrindų įstatymą buvo numatyta daugiau drausminės atsakomybės rūšių ir darė išvadą, kad, vertinant vien tik pagal galimas taikyti drausminės atsakomybės rūšis nuo 2012 m. gegužės 1 d. galiojantis Įstatymas turto arba verslo vertintojams yra palankesnis.

Teisėjų kolegija rėmėsi Įstatymo, galiojusio iki 2012 m. gegužės 1 d., 23 straipsniu, nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos Įstatymo 22 straipsnio 4 dalimi ir konstatavo, kad nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios redakcijos Turto ir verslo pagrindų įstatymas numato detalesnius vertinimo ataskaitos turinio reikalavimus. Dėl ginčui aktualaus Garbės teismo sprendime nurodyto reikalavimo, kad vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas (Įstatymo, galiojusio iki 2012 m. gegužės 1 d., 23 str. 2 d.10 p.), naujos redakcijos įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus (Įstatymo, galiojusio nuo 2012 m. gegužės 1 d., 22 str. 13 p.), teisėjų kolegija pažymėjo, šie įstatymo nuostatų skirtumai yra redakcinio pobūdžio, nes pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą vertinant turtą ir vertinimo ataskaitoje nurodant turto vertę atlikti skaičiavimus reikalavo iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos Turto vertinimo metodika (vertinant naudojimo pajamų metodu, Vertinimo metodikos 52, 53, 55-59, 63, 64, 66-69 p.). Kadangi reikalavimai turto vertintojui turto vertinimo ataskaitoje nurodyti skaičiavimais pagrįstą turto ir verslo vertės pagrindimą buvo numatyti tiek pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį, tiek ir pagal nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija darė išvadą, kad įstatymo pakeitimas nepašalino vertintojo (šiuo atveju apelianto) atsakomybės už turto ar vertės nustatymo nepagrindimą vertinimo ataskaitoje.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusį Įstatymo 6 straipsnį, tiek pagal nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį Įstatymo 5 straipsnį įtvirtinant turto vertės nustatymo principus nurodyta, kad turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais, laikantis apdairumo ir atsargumo principų. Analogiškas iš esmės teisinis reguliavimas įtvirtintas ir dėl turto vertintojų pareigų. Teisėjų kolegija sutiko su atsakovu, kad Vertinimo metodika reikalavo prielaidas pagrįsti. Garbės teismo nustatyti teisės aktų pažeidimai nėra formalaus pobūdžio, o susiję su vertinimo esme. Garbės teismo sprendimas motyvuotas, apelianto argumentai Garbės teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti Garbės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. GT-74 (13)–S.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nepaisant vertinimo tikslo (paskirties), vertinimas turi būti atliekamas ir vertinimo ataskaita surašoma laikantis turto ar verslo vertės nustatymo principų, įstatyme nustatytų Ataskaitos turiniui keliamų reikalavimų, rūpestingai atliekant vertintojo pareigas.

Teisėjų kolegija, sutikdama su Garbės teismo sprendimo argumentais, kad Sprendime Nr. GT-74 (13)–S nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas skirti drausminę nuobaudą, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas turi 18 metų vertintojo patirtį, niekada nebuvo baustas, tačiau Garbės teismas ir pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad pareiškėjas turi ilgametę vertintojo patirtį ir šioje byloje ginčijamu Garbės teismo sprendimu yra baudžiamas pirmą kartą, atsižvelgdama į tai, kad dėl ginčui aktualaus vertinimo neigiamų pasekmių nekilo, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes yra pagrindas Garbės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. GT-74 (13)–S paskirtą nuobaudą – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis), išduoto 2003 m. spalio 10 d., galiojimo panaikinimą pakeisti į švelnesnę drausminę nuobaudą, numatytą Turto ir verslo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte – turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000322 (verslo vertinimo sritis), išduoto 2003 m. spalio 10 d., galiojimo sustabdymą ir kvalifikacijos patikrinimą. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad paskirtos drausminės nuobaudos pakeitimas į švelnesnę yra suderinamas su teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą neišvengiamumu, teisinės atsakomybės prevenciniais tikslais, nes taikyta teisinės atsakomybės priemonė yra individualizuota atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

V.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo K. K. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015.

Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju buvo nukrypta nuo vienodos administracinių teismų praktikos, todėl būtina užtikrinti jos formavimą ir šiuo pagrindu atnaujinti procesą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.). Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimas priimtas administracinėje byloje Nr. A-1063-261/2015, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais klausimais yra tapati šiai administracinei bylai, kadangi ginčas kilęs dėl tos pačios griežčiausios nuobaudos – kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimo – panaikinimo, be to, turto vertinimo ataskaitos buvo parengtos iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, t. y. iki 2012 m. gegužės 1 d. ginčo santykių teisinio reguliavimo pakeitimo. Pareiškėjas pažymi, kad turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindai buvo nustatyti ne įstatymu, o tik poįstatyminiu aktu, tačiau toks reguliavimas negalimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I502-12/2012). Iki 2012 m. gegužės 1 d. įstatymu nenustačius turto vertintojo atsakomybės, atsakomybė pagal Įstatymo redakciją, galiojusią iki 2012 m. gegužės 1 d., negali būti taikoma už pažeidimus, padarytus iki šio laikotarpio. Pareiškėjas pabrėžia, kad baudžiamieji draudimai visuomet yra orientuoti į ateitį ir tai reiškia, kad asmuo gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn tik už tokią veiką, kuri jo padarymo metu buvo numatyta galiojančiame įstatyme, nustatančiame atsakomybę. Kadangi baustinos veikos padarymo metu taikytina įstatymo redakcija nenumatė turto vertintojo atsakomybės, pareiškėjo vertinimu, atsakovo paskirta nuobauda turėjo būti panaikinta ir pareiškėjo skundas tenkintas. Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo įtrauktas į administracinės bylos Nr. A-2479-261/2016 nagrinėjimą, apie pagrindą proceso atnaujinimui sužinojo tik gavęs atsakovo 2016 m. kovo 16 d. elektroniniu paštu persiųstą 2016 m. kovo 10 d. prašymą. Pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti sprendimo Nr. GT-74(13)-S galiojimą iki bus išspręstas prašymas dėl proceso atnaujinimo ir įsiteisės sprendimas proceso atnaujinimo byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiškėjo K. K. pateiktas prašymas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas savo prašymą iš esmės grindžia aplinkybėmis, išvardintomis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog jeigu kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodoma būtinybė užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, tokios aplinkybės paaiškėjimo momentas paprastai siejamas su baigiamojo teismo procesinio sprendimo toje byloje įsiteisėjimu, nes jau šią dieną asmuo turi galimybę įvertinti baigiamąjį aktą jo atitikimo buvusiai administracinių teismų praktikai aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-16/2009; 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-30/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-91-602/2015).

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad naujai suformuota ar pasikeitusi teismų praktika negali būti taikoma išnagrinėtai bylai ir negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti procesą, nes prieštarautų teisės principui lex retro non agit. Šis principas dėl įstatymų grįžtamosios galios negalimumo taikytinas ir teismo precedentui kaip teisės šaltiniui. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tas pačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas, šis principas negali būti taikomas anksčiau išnagrinėtoms byloms (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012, 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje P-71-858/2015).

Nustatyta, kad šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis buvo paskelbta ir įsiteisėjo 2015 m. gegužės 4 d., o pareiškėjo 2016 m. kovo 24 d. prašymas atnaujinti procesą teisme gautas 2016 m. kovo 25 dieną. Atsižvelgusi į pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus terminą. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1063-261/2015, kuriame suformuota, pareiškėjo manymu, kitokia teismo praktika, dėl anksčiau minėtų priežasčių nelaikytinas pagrindu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015, todėl sužinojimas apie šį sprendimą nėra aktualus tikrinant, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti, todėl procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.). Bylai esant užbaigtai įsiteisėjusia teismo nutartimi, pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo suformuluoti prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. K. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015 pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Impeksservis“ dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė