Pranešėja  D. Matiukienė                                Civilinė byla Nr. 2A-342-154/2013

Teisėja R. Milvydaitė                                     Proceso Nr. 2-41-3-01650-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 75.6.; 75.6.1; 75.7; 75.8; 99;121.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Matiukienės, teisėjų Jolantos Badaugienės, Laisvės Aleknavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-342-154/2013 pagal atsakovo S. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-117-641/2012, iškeltoje pagal G. G. patikslintą ieškinį atsakovui S. G., tretiesiems asmenims AB DNB bankui ir N. B., byloje dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto pasidalinimo ir kt.,           

n u s t a t ė:

Ieškovė G. G. patikslintu ieškiniu Šiaulių rajono apylinkės teismo prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo S. G. kaltės; palikti jai G. pavardę; nustatyti vaikų I. G. ir G. G. gyvenamąją vietą kartu su ja; nustatyti, jog atsakovas gali netrukdomai bendrauti su dukromis; priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams I. G. ir G. G. po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki pilnametystės ir 22 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01; padalinti santuokoje įgytą turtą  lygiomis dalimis; nesumokėtą kreditą AB DNB bankui pagal 2003-05-06 būsto kredito sutartį priteisti solidariai iš G. G. ir S. G.; priteisti 7440,50 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą; priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo S. G. kaltės, nes atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, gyvenant santuokoje ją dažnai žemino psichologiškai, fiziškai smurtavo prieš ją ir dukras, dėl to ne kartą buvo kviesta policija, kuri paprastai S. G. tik įspėdavo. S. G. santuokos metu iš banko paimtą 37 000 Lt kreditą, kuris buvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti, panaudojo savo nuožiūra savo asmeninių poreikių tenkinimui, tokiu būdu sumažindamas bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Nurodė, kad kilnojamąjį turtą sutuoktiniai pasidalino 2009-06-21, t.y. tą pačią dieną, kai ieškovė su vaikais išsikėlė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir persikėlė gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), nuo to laiko atsakovas neteikia išlaikymo dukroms ir su jomis nebendrauja. Teigia, jog  I. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui per mėnesį reikia apie 1035 Lt, o G. G., gim. (duomenys neskelbtini), reikia apie 1077 Lt. Be to, abi mergaitės turi sveikatos problemų, papildomų poreikių dėl užklasinės veiklos, nes abi mokosi muzikos.

A. S. G. su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kad būtų priteistas išlaikymas vaikams po 250 Lt kas mėnesį, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas lygiomis dalimis. Pripažino, kad iš 37 000 Lt banko paskolos 760 Lt panaudojo savo asmeninėms reikmėms, nes įsigijo 3 stiklo paketus, kuriuos įdėjo į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį sodo namelį bei tai, kad prievolė AB DNB bankui po santuokos nutraukimo liktų  solidari su G. G..

Kitoje dalyje su G. G. ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo yra nekaltas, o ieškovės teiginiai dėl agresyvaus jo elgesio ir smurto yra nepagrįsti. Tvirtina, jog šeimoje niekada nevartojo smurto nei prieš sutuoktinę, nei prieš savo vaikus, tuo tarpu pati ieškovė į konfliktines situacijas reaguodavo neadekvačiai, į šeimos reikalus dažnai kišdavosi G. G. tėvai ir giminės.

Nesutinka su ieškovės argumentais, kad nuo 2009-06-21 nesirūpino dukromis ir jų neišlaikė, kadangi dėl ieškovės giminių jam padarytų sužalojimų ir emocinių pergyvenimų buvo visiškai palūžęs ir bijojo susitikti su mergaitėmis. Išlaikymo vaikams neteikė, kadangi  tuo metu vienas mokėjo banko paskolą. Jo pajamos yra tik 227 Lt per mėnesį, be to, turėjo išlaidų dėl gydimosi. Kadangi ieškovės G. G. finansinė padėtis yra žymiai geresnė, dėl pilvaplėvės išvaržos jis turi ribotas galimybes įsidarbinti (po operacijos kurį laiką negalės dirbti fizinio darbo), prašo sumažinti  iš jo priteistiną išlaikymą vaikams kiekvienai dukrai priteisiant tik po 250 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Teigia, jog jis vienas kas mėnesį nuo 2009-06-21 dengdamas kreditą taip prisidėjo prie dukrų išlaikymo, tačiau ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, visiškai to neįvertino. Prašė mažinti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo.

  Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką tarp S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas S. G..

Po santuokos nutraukimo abiems paliko santuokines pavardes.

Nustatė, kad nepilnamečių I. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo yra jų motinos G. G. gyvenamoji vieta. 

Nustatė, kad S. G. gali netrukdomai bendrauti su dukromis I. G. ir G. G..

Priteisė iš atsakovo S. G. nepilnametėms dukroms I. G. ir G. G. išlaikymą: už 2011 m. lapkričio mėn. - po 50 Lt bei nuo 2011-12-01 iki dukrų pilnametystės - po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Priteisė iš atsakovo S. G. 22 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms I. G. ir G. G. už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01.

G. G. įpareigojo nepilnamečių I. G. ir G. G. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise, t. y. šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.

Padalino santuokoje įgytą turtą taip:

G. G. ir S. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisė po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatė, jog santuokos metu bendrai įgyti kilnojamieji daiktai yra pasidalinti tarp šalių gera valia iki santuokos nutraukimo.

Nustatė, jog atsakovas S. G. ir ieškovė G. G. po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingi trečiajam asmeniui (kreditoriui) AB DNB bankui pagal  santuokos metu sudarytą 2003-05-06 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisė iš atsakovo S. G. ieškovės G. G. naudai 380 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.

Priteisė iš atsakovo S. G., ieškovei G. G. bylinėjimosi išlaidas: 139 Lt  žyminio mokesčio ir 801,10 Lt išlaidas už advokato pagalbą.

Priteisė iš atsakovo S. G. V. bylinėjimosi išlaidas: 582,40 Lt žyminio mokesčio bei 48,23 Lt  teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Priteisė iš ieškovės G. G. Valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 211,81 Lt žyminio mokesčio ir 11,97 Lt teismo patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nurodė vykdyti skubiai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas S. G., būdamas šeimoje kilusių konfliktų iniciatoriumi, savo netinkamu ir agresyviu elgesiu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, žiauriai elgėsi su ieškove (sutuoktine) ir dukromis (šeimos nariais), nuo 2009-06-21 nepalaikė ryšių su savo dukromis ir jų neišlaikė, nesilaikė savo, kaip sutuoktinio pareigų (lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kt.), dėl to konstatavo, jog santuoka tarp šalių nutrūko dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos metu yra įsigytas šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2 339 Lt,  ir sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 11 900 Lt (1 t., 9-10, 12-13). Taip pat šalys santuokos metu įgijo ir turi kreditorinį įsiskolinimą AB DNB bankui, nes pagal 2003-05-06 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta 37 000 Lt paskola ir abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, įsiskolinimo likutis yra 14 881,00 Lt. Ieškovė G. G. asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir asmeninių skolų neturi. A. S. G. asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – sodo namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei asmeninį įsiskolinimą N. B.. Atsakovas taip pat yra įsteigęs UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininku ir vadovu jis yra, tačiau įmonė kapitalo ir pelno nėra sukaupusi.

Kadangi ieškovė teigia, jog dalį šeimos turto, t. y. kilnojamąjį turtą šalys pasidalino bendru sutarimu iki bylos iškėlimo, o atsakovas priešieškinio dėl kilnojamojo turto padalinimo byloje nepareiškė, objektyvių įrodymų, jog toks kilnojamasis turtas bylos iškėlimo dienai būtų nepadalintas, nepateikė, teismas sprendė tik dėl likusio nepadalinto turto, t. y. nekilnojamojo turto ir įsiskolinimo padalijimo. Šalys byloje sutarė, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turimas turtas – žemės sklypas ir sandėlis – po santuokos nutraukimo jiems būtų padalintas lygiomis dalimis ir kad jie kreditoriui AB DNB bankui pagal 2003-05-06 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka solidariais skolininkais. Teismas konstatavo, kad toks šalių turto aktyvo ir pasyvo padalinimo būdas neprieštarauja įstatymo normos, pačių sutuoktinių ir kreditoriaus interesams, todėl teismas jį patenkino ir padalino taip: šalims po santuokoje nutraukimo atitenka po ½ dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo AB DNB bankui lieka solidariais skolininkais pagal 2003-05-06 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog santuokos metu šalių bendrai paimta 37 000 Lt paskola buvo panaudota S. G. asmeniniams poreikiams tenkinti, išskyrus atsakovo pripažintus 760 litus, kuriuos jis panaudojo savo sodo namelio remontui. Teismas sprendė, jog atsakovo pripažinta ir jo asmeniniams poreikiams panaudota, suma (760 Lt) buvo sumažinta bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovė turi teisę į ½ dalį šios sumos,  t. y. į 380 Lt kompensaciją. Atsižvelgdamas į tai, kad po paskolos paėmimo sutuoktiniai bendrai įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir sandėlį, bei į tai, kad pati ieškovė neprieštaravo, kad atsakovas savarankiškai disponuotų paskolos lėšomis ir jų faktiniu panaudojimu nesidomėjo, teismas sprendė  esant labiau tikėtina, jog didžioji dalis paskolos lėšų (37000 – 760 = 36240 Lt) panaudota šeimos poreikiams, todėl ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo tenkino tik iš dalies (380 Lt).

Nepilnamečių vaikų: I. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą teismas nustatė su motina, nes vaikai nuo 2009-06-21 gyvena su motina, atsakovas su tuo sutiko, byloje dalyvavęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pritarė motinos reikalavimui nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Konstatavo, kad ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo byloje nėra, todėl teismas leido atsakovui nekliudomai bendrauti su dukromis I. G. ir G. G..

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, nes atsakovas nuo 2009-06-31 nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus. Teismas vadovavosi tuo, kad šalių nepilnametės dukros  turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos (I. G. serga bronchine astma, o G. G. serga atopiniu dermatitu), todėl joms reikalingas nuolatinis gydymas bei padidintas higienos priemonių poreikis, taip pat mergaitės užsiima nuolatine užklasine veikla, siekia muzikinio išsilavinimo, mokosi smuiko specialybės, abi yra muzikinio ansamblio narės ir dalyvauja Lietuvoje bei užsienio šalyse rengiamuose koncertuose ir konkursuose, dėl to objektyviai turi padidintų finansinių poreikių. Iš byloje esančių  įrodymų teismas sprendė, kad optimaliam vieno vaiko išlaikymui reikalinga bent 800 Lt  per mėnesį, kad būtų patenkinti būtiniausi  fiziologiniai poreikiai ir užtikrinamas tinkamas socialinis vaiko vystymasis, reikiamos bendravimo ir pažinimo galimybės, laisvalaikio praleidimas, poilsio garantavimas. Teismas atsižvelgė, kad nors atsakovo pajamos nedidelės ir jis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau atsakovui priklauso vertingas nekilnojamasis turtas, be to, byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas turi itin rimtų sveikatos problemų, kurios ribotų jo galimybę susirasti geriau apmokamą darbą. Pripažino, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma neviršija teismų praktikoje suformuotos minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimui būtinos sumos dydžio (1 MMA),  todėl iš atsakovo priteisė po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2011-11-04) iki dukrų pilnametystės. Teisme nagrinėjant bylą S. G. sumokėjo dukrų išlaikymui 700 Lt sumą, todėl teismas minėta suma mažino 2011 m. lapkričio mėn. išlaikymą.

Dėl ieškovės prašomo priteisti 22 400 Lt išlaikymo vaikams įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 400 Lt vienam vaikui kas mėnesį, teismas nurodė, jog tėvų turimi įsipareigojimai tretiesiems asmenims, materialinio gerbuvio stoka ar trumpalaikiai sveikatos sutrikimai patys savaime nepanaikina jų pareigos teikti vaikams išlaikymą, todėl tai, kad S. G. mokėjo paskolą bankui, neatleido jo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taip pat teismas atmetė kitus atsakovo argumentus dėl prašomos priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumos sumažinimo kaip neįrodytus. Atsižvelgęs į tai, kad S. G. dukroms išlaikymo neteikia nuo 2009-06-21 ir nepateikė įrodymų, jog minėtu laikotarpiu būtų teikęs dukroms išlaikymą ar mergaičių poreikiai būtų buvę ženkliai mažesni, teismas priteisė iš atsakovo 22400 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms dukroms I. G. ir G. G., už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki kreipimosi į teismą dienos (2011-11-04), skaičiuojant po 400 Lt išlaikymo kas mėnesį. Atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su motina, išlaikymo lėšomis uzufrukto teise teismas pavedė disponuoti vaikų motinai G. G..

Apeliaciniu skundu atsakovas S. G. prašo priimti naują įrodymą 2013-02-08 išrašą iš medicininių dokumentų ir panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28d. sprendimo dalis, kuriomis:

- ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės;

- nustatyta tokia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka - atsakovas turi teisę netrukdomai bendrauti su nepilnametėmis dukromis;

- iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms už 2011 m. lapkričio mėn. po 50 Lt bei nuo 2011-12-01 iki dukrų pilnametystės  po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai dukrai;

- iš atsakovo priteistas 22400 Lt išlaikymo įsiskolinimas nepilnametėms dukroms už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01.

Apeliantas prašo šių reikalavimų dalyje priimti naują sprendimą:

- ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

- nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas turi teisę praleisti su nepilnametėmis dukromis du savaitgalius per mėnesį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. vaikų gyvenamoje vietoje arba kitoje atsakovui priimtinoje vietoje, atsakovui pasiimant dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą aukščiau nurodytais terminais;

- iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms nuo 2012-12-28 iki dukrų pilnametystės ne daugiau nei po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai dukrai;

- priteisti iš atsakovo 8883,43 Lt išlaikymo įsiskolinimą;

- priteisti iš ieškovės G. G. atsakovo S. G. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantas nurodo, kad skundžiama sprendimo dalimi buvo pažeistos išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą reglamentuojančios teisės normos bei nepagrįstai iš atsakovo nepilnametėms dukroms buvo priteistas „dvigubas“, tai dviem skirtingais procesiniais sprendimais išlaikymas už laikotarpį nuo 2011-11-04 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2012-12-28.

2. Skundžiama sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms po 400 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienai dukrai, buvo netinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios išlaikymo dydį, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Ieškovės pateiktas poreikių paskaičiavimas nepatvirtina realios sumos, išleidžiamos dukrų išlaikymui per mėnesį. Teismo priteistas išlaikymas po 800 Lt per didelis ir neatitinka nepilnamečių dukrų realių poreikių. Atsižvelgiant į dabartinę sunkią atsakovo turtinę padėtį, dukroms išlaikymą gali teikti  ne daugiau nei 500 litų, t.y. po 250 litų kiekvienai dukrai. Apeliantas įsitikinęs, kad skundžiama sprendimo dalimi buvo pagrįstai nustatyta faktinė aplinkybė, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, tačiau nepagrįstai neįvertinta ieškovės dalis išlaikymo prievolėje, didesnė dukrų išlaikymui reikalingos sumos dalis.

3. Teismas pažeidė CPK 185 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to nepagrįstai iš atsakovo priteisė 22400 litų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01. Apeliantas teigia, kad  prisidėjo prie dukrų išlaikymo laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01. Atsakovas įvykdęs ieškovės prievolių už 5116,57 litų netiesiogiai šia suma prisidėjo prie dukrų išlaikymo, kadangi tikėjosi, jog ieškovė įvykdytos prievolės dalį paskirs dukrų išlaikymui. Skundžiama sprendimo dalimi nepagrįstai skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą kaip pagrindas buvo imama 400 litų suma per mėnesį kiekvienai dukrai.

4. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatyta abstrakti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nedetalizuojant bendravimo laiko ir sąlygų, kadangi ši tvarka neužtikrina ieškovės ir atsakovo nepilnamečių dukrų interesų bei atsakovo teisės netrukdomai bendrauti su nepilnametėmis dukromis bei sudaro pagrindą ateityje kilti šalių ginčams dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo.

5. Apeliantas mano, kad netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos civilinėse bylose ir nepagrįstai ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai nustatė faktines aplinkybes, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove ir dukromis ir, kad atsakovas nuo 2009-06-21 nepalaikė ryšių su dukromis bei nesirūpino šeima, todėl, neva, pažeidė sutuoktinio pareigas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. G. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bylos šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl jo agresyvaus elgesio, sistemingo konfliktų inicijavimo, ieškovės žeminimo vaikų akivaizdoje. Teismas pagrįstai tokius S. G. veiksmus kvalifikavo kaip žiaurų elgesį su sutuoktine CK 3.60 str. 3 d. prasme, taip pat esminį sutuoktinio pareigų pažeidimą.

Atsakovas nepateikė vaikų poreikiams tenkinti skirtų išlaidų sąmatos, kuria būtų objektyviai pagrįsta kitokio išlaikymo dydžio galimybė.

Nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad išlaikymas buvo priteistas antrą kartą už tą patį laikotarpį.

Apeliaciniu skundu atsakovas kelia pirmosios instancijos teisme neiškeltą ir nenagrinėtą reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo atsakovui, už atsakovo asmeninėmis lėšomis įvykdytą solidarios prievolės dalį, įskaitant šia kompensaciją į išlaikymo įsiskolinimo dalį.

Atsakovas pirmosios instancijos teisme nekėlė, nesuformulavo, kokia turėtų būti nustatyta bendravimo su vaikais tvarka.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas nurodė, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su AB DNB banko, kaip ieškovės G. G. ir atsakovo S. G. kreditoriaus, interesais, todėl prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spęsti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei materialines teisės normas, dėl to nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nustatymo.

Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės. Apelianto manymu teismas nepagrįstai nustatė faktines aplinkybes, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove ir dukromis ir, kad atsakovas nuo 2009-06-21 nepalaikė ryšių su dukromis bei nesirūpino šeima, todėl pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nė vienas iš liudytojų nepatvirtino fakto, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove ir dukromis. Apelianto nuomone, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes skirtingi charakteriai lėmė negalėjimą išsaugoti santuoką. Teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad atsakovas siekė išsaugoti šeimą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 str. 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2004, taip pat 2004-05-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2004 suformavo vieningą praktiką aiškinant ir taikant materialinės teisės normas santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės bylose. Šiose nutartyse pažymėta, kad CK 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 str. 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovė nurodė, kad paskutinius keletą metų iki santuokos nutraukimo atsakovas šeimoje elgėsi agresyviai, dėl atsakovo grasinimų ir fizinio smurto ne kartą kviesti policijos pareigūnai.  Pagrindiniai ieškovės įrodymai, pagrindžiantys jos nurodytas aplinkybes, yra liudytojų parodymai apie 2009-06-21įvykį, išsikraustant iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šie ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių.

Byloje esantis Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros 2010 m. sausio 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame yra nurodyti liudytojų G. G., J. V., J. V., D. G. ir V. G. parodymai,  patvirtina apie agresyvų atsakovo elgesį savo sutuoktinės ir vaikų atžvilgiu išsikraustymo metu. Civilinėje byloje liudytoja 2012-12-18 apklausta I. G. patvirtino, kad tėvai dažnai bardavosi, buvo naudojamas fizinis smurtas, yra kliuvę ir jai, tėvas stumdydavo mamą, grasino, kad pribaigs, kad mama mirs, apdraskydavo mamą ir tai buvo nuolatinis tėvo pyktis. Nurodė, kad su tėvu ji nebendrauja jau trejus metus ir tik prieš savaitę tėvas pervedė pinigų, kad mama nebuvo barnių iniciatorė (2 t., 106-109 b. l.). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis nenaudojo smurto ieškovės ir vaikų atžvilgiu, arba, kad smurtą naudojo ieškovė (CPK 178 str.).

Nors apeliantas teigia, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia netinkamo atsakovo, kaip sutuoktinio elgesio, kadangi nurodytų įvykių metu šalys buvo sutuoktiniai ir vienas kito atžvilgiu turėjo vykdyti įstatyme (CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str.) numatytas sutuoktinių pareigas.

Apelianto argumentas, kad liko nevertintos jo pastangos siekiant išsaugoti šeimą, atmestinas, kadangi, pirma, tokių aplinkybių atsakovas leistinomis priemonėmis neįrodinėjo, ir antra, vien atsakovo prašymas skirti terminą susitaikymui, negali būti vertinamas kaip siekis išsaugoti šeimą, nes byloje nėra pateikta įrodymų apie  konkrečias atsakovo pastangas išsaugoti šeimą. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2009-06-21 nė su sutuoktine, nė su savo vaikais nebendravo. Tai, kad atsakovas S. G. mokėjo bankui paskolą, nepatvirtina teikto išlaikymo dukroms, o tuo pačiu atsakovo pastangų išsaugoti šeimą, nes apelianto po 2009-06-21 (gyvenant skyrium) mokėta paskola bankui ir vaikų išlaikymas yra visiškai skirtingos atsakovo prievolės: paskola yra sutartinė prievolė bankui, o nepilnamečių vaikų išlaikymas yra įstatymu nustatyta pareiga savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.1 d.), ir byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad nepilnamečių vaikų tėvai buvo susitarę tokiu būdu, t. y. dengiant bendrą paskolą, teikti išlaikymą vaikams (CK 3.193 str.1,2 dalys).

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t. y. netinkamai elgėsi su ieškove ir šeimos nariais, daugiau nei vienerius metus visiškai nesirūpino savo šeima ir tai buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 dalis).

Atsakovas, tvirtindamas, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepateikė ieškovės kaltės (kad ji nesirūpino atsakovu, nebuvo jam lojali, elgėsi su juo netinkamai ir pan.) įrodymų (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgai, todėl atsakovas turėjo realią galimybę pateikti savo įrodymus. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, konstatuojant atsakovo kaltę, yra priimtas esant pakankamai objektyvių įrodymų, išnagrinėjus jų visetą (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Šis draudimas nustatytas atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7, 301 straipsniai). Pabrėžtina, jog atsakovas reikalavimo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės pirmosios instancijos teisme nereiškė. Kadangi šiuo atveju yra nagrinėjamas ne tik vaikų išlaikymo klausimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, bet ir sutuoktinio kaltės klausimas, todėl negali būti taikoma šių taisyklių išimtis - leidimas apeliacinės instancijos teismui peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 dalis) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Šią apeliacinės instancijos teismo teisę riboja tik faktinis ieškinio pagrindas – teismas negali savo iniciatyva pakeisti pirmosios instancijos ieškinio faktinio pagrindo ir priimti sprendimo naujų faktinių aplinkybių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-366/2004; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-35-2009).

Dėl dukroms priteisto išlaikymo dydžio.

Apelianto manymu, teismas, priteisdamas iš jo išlaikymą nepilnametėms dukroms po 400 litų kas mėnesį kiekvienai dukrai, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančios išlaikymo dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs  apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės normas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, todėl teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo įvairias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartis, tačiau nepagrindžia objektyvaus pagrindo naudotis jose pateiktais išaiškinimais, todėl  negalima išvada, jog teismas turėjo besąlygiškai vadovautis pateiktų nutarčių išaiškinimais, nes dėl skirtingų faktinių aplinkybių precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai jos neturi.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ieškovės pateiktas poreikių paskaičiavimas nepatvirtina realios sumos, išleidžiamos dukrų išlaikymui per mėnesį, o  teismo priteistas išlaikymas po 800 Lt per didelis ir neatitinka nepilnamečių dukrų realių poreikių.

Ieškovė G. G. byloje yra pateikusi pakankamai detalią vaikų išlaikymui būtinų išlaidų sąmatą, kurioje nurodyta, kad I. G. išlaikymui kas mėnesį reikia ne mažiau kaip 1035 Lt, o G. G. išlaikymui kas mėnesį reikia ne mažiau kaip 1077 Lt (1 t., 40-47 b. l.). Iš atsakovo dukrų išlaikymui ieškovė prašo priteisti po 400 Lt, vadinasi abiejų tėvų išlaikymo suma yra 800 Lt per mėnesį. Atsakovas S. G., sutikdamas skirti po 250 Lt dukrų išlaikymui, nepateikė jokių įrodymų, kaip turėtų būti išlaikomos dukros iš bendros 500 Lt sumos, nes abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškindamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Teismo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga buvo 850 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-24 nutarimas Nr.718, nuo 2013-01-01 MMA yra 1000 Lt). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas orientuotis į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą. Reikalaudamas sumažinti teismo nustatytą dukroms reikalingo išlaikymo dydį, apeliantas nepateikė jokių skaičiavimų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog 17 ir 12 metų dukroms mėnesiui pakaktų 500 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo sutikimas teikti po 250 Lt per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui šioje konkrečioje byloje aiškiai neatitinka vaikų poreikių ir interesų, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad 400 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui šiuo konkrečiu atveju yra būtinas minimaliems poreikiams patenkinti ir skirtinas iš abiejų tėvų lygiomis dalimis.

Nors CK 3.192 str. 2 dalyje yra nustatyta, kad išlaikymo dydis nustatomas proporcingai tėvų turtinei padėčiai, tačiau nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį yra vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Nagrinėjamu atveju atsakovas S. G. dirba, yra darbingas, nepateikė į bylą duomenų, kad negali papildomai dirbti, ar kad jam nepavyko rasti geriau apmokamo darbo, gauti pajamų dėl sveikatos būklės ar yra kitokių rimtų priežasčių, dėl kurių jis negalėtų per mėnesį uždirbti daugiau nei 227,50 Lt ir neišsigalėtų teikti būtino išlaikymo dukroms. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurį gali realizuoti arba išlaikymas gali būti pakeistas priteisiant tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad nustačius faktinę aplinkybė, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, teismo neįvertinta didesnė ieškovės dalis išlaikymo prievolėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas šalims padalintas lygiomis dalimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso sodo namelis su žemės sklypu (1 t., 158-159, 160-161 b. l.) ir nors ieškovė gauna didesnį darbo užmokestį, tačiau jai tenka kitos išlaidos (komunalinių paslaugų ir pan.). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010). Apeliantas akivaizdžiai neįvertino, kad ieškovei G. G. be tiesioginių finansinių išlaidų, skiriamų vaikams, tenka pareiga kasdien rūpintis maisto gaminimu, skalbimu, gydymu ir kitu vaikų aptarnavimu, kuriam panaudojami ieškovės laiko ir sveikatos resursai, kurie taip pat turi būti įvertinti pinigine išraiška. Nurodytų argumentų pagrindu  nėra teisinio pagrindo pripažinti didesnę dalį išlaikymo prievolėje ieškovei.

Remdamasi aptartais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, kad iš atsakovo S. G. priteistas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nėra per didelis ir reikalingas vaikų minimaliems poreikiams patenkinti ir kad tokį išlaikymą atsakovas teikti gali.

Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo ir jo dydžio.

Apelianto argumentas, kad jis laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2011-11-01 prisidėjo prie dukrų išlaikymo, nes yra sumokėjęs ieškovei tenkančios paskolos dalį (5116,57 litų), todėl netiesiogiai šia suma prisidėjo prie dukrų išlaikymo, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas dėl anksčiau nutartyje nurodytų aplinkybių, o taip pat dėl to, kad apelianto nurodytos prievolės yra skirtingos ir vykdomos skirtingiems asmenims, todėl viena prievolė negali būti užskaitoma už kitą prievolę. Esant sutartiniams materialiniams įsipareigojimams bankui, atsakovas turėjo pats varžyti savo asmeninius poreikius, o ne perkelti paskolos mokėjimo naštą savo išlaikytiniams. Taip pat pažymėtina, kad prievolė bankui yra ne dalinė, o solidarioji, todėl skolininkų dalių šioje prievolėje nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys teisme priimtas 2011-11-21 ir bylą nagrinėjant teisme atsakovas vaikų išlaikymui yra sumokėjęs tik 700 Lt, kurį pirmosios instancijos teismas įvertino kaip dalinį išlaikymo vaikams sumokėjimą už 2011 m. lapkričio mėnesį. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovo prievolių sumokėjimas bankui negali būti laikomas prisidėjimu prie dukrų išlaikymo.

Apeliantas nesutinka su teismo priteistu įsiskolinimo dydžiu, kuris nustatytas 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisimas pagal CK 3.200 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008;2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog atsakovas dukroms išlaikymo neteikė nuo 2009-06-2, t. y. kada ieškovė su dukromis išsikėlė gyventi atskirai nuo atsakovo, į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog minėtu laikotarpiu būtų teikęs dukroms išlaikymą ar pastarųjų poreikiai būtų buvę mažesni. Todėl pagrįstai  teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms dukroms I. G. ir G. G. nuo 2009-07-01 iki kreipimosi į teismą dienos (2011-11-04), skaičiuojant po 400 Lt išlaikymo kas mėnesį kiekvienam vaikui, kuris sudaro 22 400 Lt.

Dėl „dvigubo“ išlaikymo priteisimo.

Apeliantas nurodo, kad nepagrįstai iš atsakovo nepilnametėms dukroms buvo priteistas „dvigubas“, t. y. dviem skirtingais teismo procesiniais sprendimais, išlaikymas už laikotarpį nuo 2011-11-04 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2012-12-28.

Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo S. G. dukrų I. ir G. laikinam išlaikymui po 300 Lt nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2011-11-04, iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 t., 50-51 b. l.).

Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikams teiktinas išlaikymas, o tik laikinas, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas nustato teiktiną išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek mažesnis už laikinai priteistą išlaikymą. Nustačius, jog šalių nepilnamečiams vaikams teiktinas mažesnis išlaikymas, negu taikytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sumokėtos išlaikymo sumos vykdymo procese būtų įskaitytos. Ir priešingai, konstatavus, kad laikinai priteistos išlaikymo sumos yra per mažos nepilnamečių vaikų būtiniausiems poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas priteisia tokias išlaikymo sumas, kurias pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis.

Byloje nustatyta, kad nuo ieškinio priėmimo teisme momento iki teismo sprendimo priėmimo momento, t. y. vykdydamas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį, atsakovas vaikų išlaikymui yra sumokėjęs tik 700 Lt. Taigi, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo įvykdytos tik 700 litų apimtyje. Skundžiamu sprendimu, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams, pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė ir priteisė iš atsakovo S. G. nepilnametėms dukroms I. G. ir G. G. išlaikymą už 2011 m. lapkričio mėn. ne po 400 Lt, o po 50 Lt, ir tik nuo 2011-12-01 iki dukrų pilnametystės priteisė išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kas reiškia, jog atsakovo teiktą išlaikymo sumą kiekvienai dukrai po 350 litų, pirmosios instancijos teismas įskaitė į skundžiamu teismo sprendimu priteistą išlaikymo sumą, atitinkami už vieną mėnesį, t. y. 2011 m. lapkričio mėnesį, priteistą išlaikymo sumą sumažindamas nuo 400 Lt iki 50 Lt. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams yra priteistas „dvigubas“ išlaikymas. Bet kokiu atveju periodinio išlaikymo, priteisto šiuo sprendimu,  suma kiekvienam vaikui iš S. G. negali būti išieškoma didesnė nei 400 Lt kas mėnesį, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Dėl bendravimo su dukromis tvarkos.

Apeliantas įsitikinęs, kad skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai nustatyta abstrakti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, nedetalizuotas bendravimo laiko bei sąlygos, todėl tai sudaro pagrindą ateityje kilti šalių ginčams dėl bendravimo su vaikais bei jų auklėjimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys).

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. G. prašė nustatyti, jog atsakovas gali nekliudomai bendrauti su dukromis I. G. ir G. G.. Atsakovas su šiuo reikalavimu visiškai sutiko (1 t., 145 b. l.), atskiro reikalavimo, kuriame būtų prašoma detalizuoti bendravimo laiką ir sąlygas, pirmosios instancijos teisme atsakovas nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nesant ginčo dėl bendravimo su vaikais, atsakovas S. G. gali netrukdomai bendrauti su dukromis I. ir G.

Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka pateikta tik apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovui nepareiškus žemesnės instancijos teisme atskiro reikalavimo nustatyti detalizuotą bendravimo su dukromis tvarką, šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nesant ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, aktyvaus teismo vaidmuo nėra taikomas.

Kadangi santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Apeliantas S. G. už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 300 Lt žyminį mokestį (2 t., 147 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi S. G. atidėjo likusios dalies, t. y. 549, 00 Lt, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinio teismo sprendimo byloje priėmimo (2 t., 154 b. l.). Todėl apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto S. G. priteistina Valstybei 549,00 Lt žyminis mokestis (CPK 84 str., 96 str. 1 d.).

Ieškovė apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje duomenų nepateikė, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 98 str.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 549,00 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Teisėjai                                                                                     Danutė Matiukienė

                                                                                             Jolanta Badaugienė

                                                                                                  Laisvė Aleknavičienė