Civilinė byla Nr. 2-20/2008
Procesinio sprendimo kategorijos :
121.2; 122.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-10-44/2007).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Z. B. 2005 m. birželio 6 d. ieškinio pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, kurį patikslinęs, prašė iškelti bankroto bylą Z. B. įmonei „Saulė“ bei administratoriumi paskirti UAB „Atveika“.
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Z. B. įmonei „Saulė“ iškelta bankroto byla ir administratoriumi paskirta UAB „Atveika“. To paties teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios Z. B. įmonės „Saulė“ kreditorių sąrašas ir jų kreditoriniai reikalavimai už 285 907,23 Lt dydžio sumą. Kreditorių sąrašas teismo 2006 m. birželio 14 d. bei 2007 m. spalio 8 d. nutartimis buvo tikslinamas.
Z. B. 2007 m. spalio 1 d. prašymu prašė Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto byloje įtraukti šios įmonės savininką Z. B. bendraatsakoviu.
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. spalio 16 d. nutartimi Z. B. prašymą dėl jo įtraukimo bendraatsakoviu Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto byloje atmetė.
Nutartyje nurodyta, kad Z. B. įmonei „Saulė” bankroto byla iškelta pagal įmonės savininko Z. B. ieškinį, todėl atmestinas kaip nepagrįstas Z. B. teiginys, kad bankroto byloje jis nėra įtrauktas proceso šalimi. Pagal 2001 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 33 4 punktą, ieškovu bankroto byloje laikytinas kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas ar likviduojamos įmonės likvidatorius. Atsakovas bankroto bylose yra skolininkas, tai yra įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Teismas pažymėjo, kad įmonės savininkas Z. B. bankroto byloje Nr. B2-10-44/2007 yra įtrauktas ieškovu, atsakovu byloje įtraukta Z. B. įmonė „Saulė”. Z. B. bankroto byloje negali būti ir ieškovas, ir atsakovas. Be to, teisės normos nenumato galimybės įmonės savininką įtraukti bendraatsakoviu bankroto byloje, todėl prašymas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis neskundžiama.
Ieškovo Z. B. atstovas 2007 m. spalio 25 d. atskiruoju skundu prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto byloje įtraukti bendraatsakoviu šios įmonės savininką Z. B. .
Ieškovo atstovas pažymėjo, kad bankroto procedūra vykdoma neribotos atsakomybės juridiniam asmeniui – individualiai įmonei, todėl atsakovu bankroto byloje turi būti ne tik bankrutuojanti įmonė, bet ir jos savininkas, kuris už įmonės prievoles atsako kaip subsidiarus bendraatsakovis. Nors bankroto byla Z. B. įmonei „Saulė“ iškelta Z. B. pareiškimu, tačiau tai nereiškia, kad jis negali būti įtrauktas atsakovu byloje. Z. B. interesai prieš jam pareiškiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo pažeisti, tačiau savininką pateikti tokį pareiškimą įpareigoja teisės aktai. Be to, bankroto bylos iškėlimu siekiama apginti ne įmonės savininko, o jos kreditorių teises ir interesus. Atsižvelgiant į tai, kad už Z. B. įmonės „Saulė“ finansinius įsipareigojimus kreditoriams subsidiariai atsako Z. B. , jis bankroto byloje turi būti bendraatsakovis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 4 punkte tik bendriausia prasme išaiškino, kurie asmenys bankroto byloje laikytini proceso šalimis. Reikalavimas, kad neribotos atsakomybės juridinio asmens savininkas bankroto byloje būtų įtrauktas bendraatsakoviu darytinas ne tik vertinant CK ir Įmonių bankroto įstatymo teisės normas, bet ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-308/2004).
Šiaulių apygardos teismas 2007 m. spalio 31 d. nutartimi (skundžiama nutartis) Z. B. atskirąjį skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad 2007 m. spalio 16 d. nutartimi atmestas Z. B. prašymas dėl jo įtraukimo bendraatsakoviu bankroto byloje Nr. B2-10-44/2007. Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis neskundžiama. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. 2007 m. spalio 16 d. nutartis nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl atskirasis skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Ieškovo Z. B. atstovas 2007 m. lapkričio 12 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti Z. B. 2007 m. spalio 25 d. atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutarties priėmimo klausimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais :
- Teismo veiksmai užkerta kelią teisingam bylos procesui ir sprendimo priėmimui.
- Individualios įmonės bankroto procedūra pasižymi specifika, nes jeigu bankrutuojančios įmonės turto neužtenka, kreditoriniai reikalavimai tenkinami iš įmonės savininko turto. Individualios įmonės ir jos savininko procesinė padėtis turi būti vienoda, kadangi jų interesai bankroto byloje sutampa.
- Z. B. , kaip ieškovas, nėra suinteresuotas ginti savo poziciją, nes baigus bankroto procedūras bus apgintos ne jo, o trečiųjų asmenų teisės ir interesai. Bylos aplinkybės gali lemti tai, jog bus apribotos ne tik Z. B. įmonės „Saulė“, bet ir paties Z. B. turtinės teisės, todėl jis siekia, kad jo turtinės teisės, baigus bankroto procedūrą, būtų apribotos kuo mažiau. Z. B. , kaip ieškovo, procesinė padėtis byloje yra netinkama. Kadangi ieškovo ir atsakovo interesai byloje sutampa, nebus įgyvendinamas rungimosi principas.
- Z. B. individualiai Z. B. įmonei „Saulė“ nepateikė turtinių reikalavimų, todėl negali būti ieškovas. Įmonės bankroto byloje tiek ieškovas, tiek atsakovas yra „pasyvūs“, kadangi linkę gintis nuo kreditorių reikalavimų. Ieškovo ir atsakovo pozicijos dėl bankroto baigties sutampa, todėl byloje neužtikrinamas rungimosi principas.
- Individuali įmonė ir jos savininkas tam tikrais atvejais yra neskiriami, kadangi individuali įmonė yra tik verslininko teisinė forma. Bankroto byloje Z. B. turi būti suteikiamos tokios pačios procesinės teisės ir nustatyta tokia pati procesinė padėtis kaip ir Z. B. įmonei „Saulė“.
- Z. B. , kaip ieškovo, procesinė padėtis pažeidžia esminius procesinius reikalavimus: neužtikrinamas rungimosi principas, apsunkinamas įrodinėjimo procesas, pažeidžiama asmens teisė gintis nuo nepagrįstų kreditorinių reikalavimų. Nurodytų reikalavimų pažeidimas užkerta kelią teisėtai bankroto procedūrai atlikti bei apskritai tinkamai išnagrinėti bankroto bylą, todėl yra pagrindas išnagrinėti 2007 m. spalio 25 d. Z. B. atskirąjį skundą. Ieškovo procesinės padėties nepakeitimas į atsakovo procesinę padėtį, užkerta Z. B. galimybę į tolesnę bylos eigą.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.).
Byloje spręstinas klausimas, ar teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta įtraukti individualios įmonės savininką bendraatsakoviu individualios įmonės bankroto byloje, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tai yra, ar ji gali būti apeliacijos objektas (CPK 301 str. 1 d., 334 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija detalizuojama CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių procesinių teisių, įtvirtinta 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865, Septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose, Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacijoje Nr. R (95) 5 ,,Dėl apeliacijų sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje.
Apeliacinio apskundimo objektu yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šiais atvejais: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamos bylos specifiką lemia tai, jog aukščiau nurodytas klausimas yra kilęs bankroto byloje. CPK 1 straipsnio 2 dalis nurodo, kad bylos dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Specialus bankroto bylų nagrinėjimo teisės aktas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškinio teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumai taip pat aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 33 (publikuota: 2002 m. „Teismų praktika“ Nr. 16) bei 2001 m. birželio 21 d. Teismų praktikos, nagrinėjant bankroto bylas, iškeltas pagal 1997 m. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, apibendrinimo apžvalgoje Nr. A2-15 (publikuota: 2002 m. „Teismų praktika“ Nr. 16).
Nagrinėjamos bylos atveju Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis, kuria atmestas Z. B. prašymas dėl jo įtraukimo bendraatsakoviu Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto byloje (b. l. 117), bei to paties teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis (skundžiama nutartis) (b. l. 165), kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutarties, yra glaudžiai susijusios.
Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti Z. B. 2007 m. spalio 25 d. atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutarties priėmimo klausimą (b. l. 167-169). Pirmosios instancijos teismas Z. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutarties atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad ši nutartis nėra apeliacinio apskundimo objektas. Teisėjų kolegija, vertindama bylos aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 4 punkte teismams išaiškinta, kad ,,ieškovu bankroto byloje laikytinas kreditorius (kreditoriai) nepriklausomai nuo to, ar jis pats pateikia pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, ar bankroto bylą siūlo kelti Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose ir to paties straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kurie pagal procesinę padėtį bankroto byloje prilygintini CPK 55 straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims, nes Įmonių bankroto įstatymas numato jų teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintos kreditorių ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsakovas bankroto bylose yra skolininkas, tai yra įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. (...) Teismo nutartyje iškelti bankroto bylą turi būti nurodyta dalyvaujančių bankroto byloje asmenų procesinė padėtis. Bankroto teisinių santykių specifika teismų praktikoje sukelia neaiškumų, kokia yra asmenų, pagal kurių pareiškimus iškeliamos bankroto bylos, procesinė padėtis. Kadangi bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal civilinio proceso taisykles, šalys šiose bylose yra ieškovas ir atsakovas. Vienas svarbiausių požymių, skiriančių šalis nuo kitų byloje dalyvaujančių asmenų, yra tas, kad šalys turi ne tik procesinį teisinį, bet ir materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi jos yra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektai, ir teismo sprendimas turės tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms.
Nutarimo 11 punkte išaiškinta, jog tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto.... teismas turi imtis priemonių, kad įmonininko ar įmonės narių turtas (įskaitant ir esantį bendrąja jungtine nuosavybe) būtų išsaugotas iki bankroto bylos išnagrinėjimo, kad prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad teismo veiksmai užkerta kelią tinkamam bankroto bylos procesui. Vertinant byloje susiklosčiusią situaciją, o taip pat vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 26 punktu, darytina išvada, jog skundžiama nutartis užkerta kelią tinkamam bankroto procedūrų vykdymui likviduojant įmonę ir atsiskaitant su kreditoriais, nes gali iškilti būtinumas nukreipti išieškojimą į bankrutuojančios įmonės savininko (įmonininko) ar jos narių turtą. Tačiau išieškojimas galimas iš atsakovo procesinėje padėtyje esančio asmens turto, todėl bankrutuojančios individualios įmonės savininkas (įmonininkas) ir jos nariai turi dalyvauti bankroto bylos nagrinėjime bendraatsakovio procesinėje padėtyje, nes atsiradus būtinumui nukreipti išieškojimą kreditorių reikalavimams tenkinti iš įmonininko turto, būtų vykdomos prievolės subsidiariosios civilinės atsakomybės pagrindu. Kol individualios įmonės savininkas (įmonininkas) ar jos nariai neįtraukiami bendraatsakoviais bankroto byloje, gali būti užkirsta tolesnė jos eiga, vykdant įstatymo numatytas atsiskaitymo su likviduojamos įmonės kreditoriais procedūras ir nukreipiant išieškojimą į įmonininko (įmonės savininko) turimą turtą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. nutartimi bankroto byla iškelta Z. B. individualiai įmonei „Saulė“ (b. l. 31-32). To paties teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi areštuotas Z. B. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (b. l. 84). Taigi byloje nustatyta aplinkybė dėl kito Z. B. turto, kuris nėra registruotas bankrutuojančios įmonės vardu, ir yra rengiamasi nukreipti išieškojimą į šį Z. B. priklausantį turtą pagal jo įmonės bankroto byloje pareikštus kreditorinius reikalavimus (b. l. 84, 99-100). Tokiu atveju tampa aktualus Z. B. dalyvavimas bendraatsakovio procesinėje padėtyje, nes kitaip susidaro kliūtys bankroto byloje vykdyti atsiskaitymo su kreditoriais procedūras, nukreipiant išieškojimą į kitą įmonininko turtą. Iškėlus Z. B. individualiai įmonei „Saulė“ bankroto bylą turėjo būti nustatyta aiški šalių procesinė padėtis, atsižvelgiant ne tik procesinį teisinį, bet ir materialinį teisinį šalių suinteresuotumą tokios bylos baigtimi, į tai, kad bankroto byloje atliekamos procedūros gali turėti tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Teismo nutartyje iškelti bankroto bylą turi būti nurodyta dalyvaujančių bankroto byloje asmenų procesinė padėtis (Nutarimo 4 p.). Teismo nutartyje iškelti bankroto bylą Z. B. įmonei „Saulė“ šis proceso reikalavimas nebuvo įvykdytas (b. l. 31-32). Laikantis nuostatos, kad ieškovu bankroto byloje laikytinas kreditorius (kreditoriai) nepriklausomai nuo to, kas pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, iškeliant bankroto bylą Z. B. įmonei pareiškėjo Z. B. procesinė padėtis, atitinkanti nurodytą CPK 49 straipsnio 1 dalyje, turėjo būti atitinkamai pakeičiama, tačiau toks procesinis veiksmas nebuvo atliktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonių bankrotą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo, yra suformavęs praktiką, jog tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, įmonės savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe; teismas turi imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti išieškojimą, išskyrus tą jo dalį, į kurią išieškojimas negali būti nukreiptas pagal CPK priedėlį Nr. 2; bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 AB „Ūkio bankas“ v. A. L. (publikuota 2005 m. „Teismų praktika“ Nr. 22) bei 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006 AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R.K. (publikuota 2007 m. „Teismų praktika“ Nr. 26). Nurodytus argumentus lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad po bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradęs būtinumas pakeisti asmens, padavusio pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, procesinę padėtį, kurią gali lemti ir šio asmens teisiniai santykiai su bankrutuojančia įmone, nesudaro pagrindo manyti, kad įmonės bankroto bylos procesas pradėtinas iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas 2007 m. spalio 16 d. nutartyje (b. l. 117) nepagrįstai nurodęs, jog nutartis, kuria atmestas Z. B. prašymas dėl jo įtraukimo į Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto bylą bendraatsakoviu, neskundžiama, tai yra negali būti apeliacijos objektas, vėlesne 2007 m. spalio 31 d. nutartimi (b. l. 165) (skundžiama nutartis) nepagrįstai atsisakė priimti Z. B. 2007 m. spalio 25 d. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutarties, motyvuodamas tuo, kad ji negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad išlikusi Z. B. procesinė padėtis jo individualios įmonės bankroto byloje užkerta galimybę tolesnei bankroto bylos eigai.
Teisėjų kolegijos įsitikimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad 2007 m. spalio 16 d. nutartis gali būti apeliacijos objektas (CPK 301 str. 1 d., 334 str.). Nurodyta nutartis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, užkerta kelią bankroto procedūroms atlikti bei apskritai tinkamai išnagrinėti bankroto bylą, todėl gali būti skundžiama apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad nutartis, kuria atmestas individualios įmonės savininko Z. B. prašymas dėl jo įtraukimo bendraatsakoviu individualios Z. B. įmonės „Saulė“ bankroto byloje, neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai Z. B. teisių ir interesų Z. B. individualios įmonės „Saulė“ bankroto procese aspektu. Z. B. turi įstatymo numatytą teisę skųsti teismo nutartį, kuria atmestas jo prašymas dėl įtraukimo bendraatsakoviu, todėl egzistuoja teisinis pagrindas išnagrinėti 2007 m. spalio 25 d. Z. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutarties. Be to, teismo išvada, kad 2007 m. spalio 16 d. nutartis neskundžiama, atima Z. B. teisę į teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principų, kurie įtvirtinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje ir CPK 4 straipsnyje, įgyvendinimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti Z. B. 2007 m. spalio 25 d. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutarties netinkamai aiškino teisės aktų normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakymą priimti Z. B. atskirąjį skundą dėl 2007 m. spalio 16 d. nutarties grindė išimtinai tuo, kad pastaroji nutartis nėra apeliacijos objektas, aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis panaikintina, o pirmosios instancijos teismas iš naujo įpareigotinas spręsti Z. B. 2007 m. spalio 25 d. datuoto atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutarties priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti.
Perduoti Šiaulių apygardos teismui iš naujo spręsti Z. B. atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 16 d. nutarties priėmimo klausimą.
Teisėjai Danutė Milašienė
Marytė Mitkuvienė
Gintaras Pečiulis