Administracinė byla Nr. eR-20-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00026-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 5.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant pareiškėjui K. T. ir jo atstovui advokatui J. V.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. Sp-58 „Dėl kandidato K. T. registravimo panaikinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas K. T. su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašo: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. Sp-58 „Dėl kandidato K. T. registravimo panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VRK atstatyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato K. T. registravimą kandidatu į Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 merus ir savivaldybės tarybos narius; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.        Dėl nuosprendžio išaiškinimo turinio ir formos pareiškėjas pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

2.1.                      Sprendimo pagrindas yra Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-531/2023 (toliau – ir Nuosprendis) ir Panevėžio apygardos teismo teisėjo V. C. raštas, pateiktas pagal VRK 2023 m. vasario 27 d. prašymą (reg. Nr. 2-311(1.4) ,,Dėl su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo“. Teismas, priimdamas Nuosprendį, parinko, individualizavo ir suformulavo baudžiamojo poveikio priemones, kurios išdėstytos taip: „Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 682 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skirti K. T. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą – atimant K. T. teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams.“ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 302 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosprendį surašo ir pasirašo visi teismo kolegijos teisėjai. Kaip privalomas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies turinio elementas pagal BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. Tai reiškia, kad visi trys teisėjai (V. C., D. J. ir D. Š.) suformulavo ir patvirtino Nuosprendžio formuluotę. Visiems teisėjams ji buvo aiški, suprantama ir atitiko jų valią. Nuosprendyje suformuota baudžiamojo poveikio priemonė yra aiški ir konkreti, apribota konkreti veikla – darbas valstybės tarnyboje. Daugiau jokių viešųjų teisių, pavyzdžiui, būti išrinktam, Nuosprendžiu nėra ribojama. Rezoliucinėje dalyje suformuluota baudžiamojo poveikio priemonė ją vertinant tiek lingvistiniu, tiek teisinės technikos požiūriu trūkumų neturi, ji yra aiški.

2.2.                      Informacija, kad kandidato atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis Nuosprendis, VRK buvo žinoma nedelsiant nuo Nuosprendžio priėmimo, kadangi ši žinia buvo paskleista viešai, o pats pareiškėjas 2023 m. vasario 3 d. VRK pareikė atitinkamą pranešimą. Be to, 2023 m. vasario 9 d. VRK patenkino pareiškėjo prašymą dėl tarybos nario mandato panaikinimo, o 2023 m. vasario 10 d. VRK išdavė pareiškėjui kandidato į savivaldybės merus pažymėjimą. Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad ir VRK nemanė, kad dėl teismo Nuosprendžio pareiškėjas nebeturi teisės kandidatuoti į savivaldybės mero pareigas. Tik praėjus beveik mėnesiui, 2023 m. vasario 27 d., VRK pakeitė nuomonę ir kreipėsi į teismą raštu, tikėtina, prašant paaiškinti Nuosprendžio turinį. Tokiu būdu buvo grubiai pažeisti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais vadovaujantis kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo, efektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir kt.).

2.3.                      Kadangi Sprendimu VRK suponuoja nuomonę, kad Nuosprendyje vartojamą sąvoką „valstybės tarnyba“ reikėtų suprasti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 230 straipsnyje vartojamą išaiškinimą, atsiranda didžiulis skirtumas dėl taikomos baudžiamojo poveikio priemonės apimties.

2.4.                      Aiškinant sąvoką „valstybės tarnyba“ pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnį, pareiškėjui galioja apribojimas būti valstybės tarnautoju. Tuo tarpu jei sąvoką „valstybės tarnyba“ bandytume aiškinti pagal BK 230 straipsnyje pateikiamą sąvokos išaiškinimą, taikomos baudžiamojo poveikio priemonės mastas išplečiamas. Tai yra į valstybės tarnautojo statusą patenka: valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą, kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Sąvoką „valstybės tarnyba“ suprantant pagal BK 230 straipsnį, nuteistas žmogus patiria didesnį apribojimą ir tokiu būdu keičiasi nuosprendžio rezoliucinės dalies esmė.

2.5.                      VRK kreipėsi į Nuosprendį priėmusį teismą, tikėtina, prašydama išaiškinimo, ar galima būtų Nuosprendyje vartojamą sąvoką taikyti plečiamąja prasme, pagal BK 230 straipsnį. Atsakydamas į šį klausimą, Nuosprendį priėmęs teismas, nors ir neprivalėjo šaukti posėdžio, tačiau turėjo priimti nutartį ir ją priimti būtent tokios pačios sudėties teismo kolegijoje, kokioje ir buvo priimtas Nuosprendis. Toks reikalavimas įtvirtintas expresis verbis BPK 362 straipsnio 4 dalyje. Šis imperatyvus reikalavimas priimti nutartį ir būtent tokios pačios sudėties teisme yra labai konkretus ir teisine logika pagrįstas, nes, priimant nutartį, nesutinkant su jos turiniu, suinteresuotas asmuo ją gali skųsti per 7 dienas, pateikti savo motyvus ir argumentus, realizuojama teisė būti išklausytam. Reikalavimas, kad tokį prašymą nagrinėtų tos pačios sudėties teismas kyla iš BPK 299 straipsnio 1 dalies ir 302 straipsnio 2 dalies. Tai yra priimant Nuosprendį, teismo kolegiją sudarantys teisėjai pasitarimo kambaryje tariasi ir balsuoja dėl galutinės Nuosprendžio formuluotės. Būtent todėl išaiškinant nuosprendžio turinį turi pasisakyti visi teisėjai, kurie dalyvavo priimant nuosprendį, o ne vienas teisėjas, kaip atsitiko nagrinėjamu atveju.

2.6.                      Šiuo atveju VRK Sprendimą priėmė vadovaujantis ne Nuosprendžiu, o teisėjo V. C. dokumente išdėstyta asmenine pozicija dėl kolegijos priimto nuosprendžio pareiškėjo atžvilgiu, kuri prieštarauja Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išdėstytam turiniui. Pažymėtina, jog kitų teisėjų kolegijos, priėmusios nuosprendį pareiškėjui, teisėjų nuomonė pateikto išaiškinimo iš viso nėra žinoma.

3.       Dėl K. T. taikomų baudžiamojo poveikio priemonių pagal Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-531/2023 turinio:

3.1.                      Nuosprendyje suformuota poveikio priemonė („atimant K. T. teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams“) neriboja K. T. teisės būti išrinktu valstybės politiku dėl to, kad „valstybės tarnautojas“ sąvoka plečiamąja prasme Nuosprendyje negali būti taikoma (plečiamąja prasme ji suprantama tik siaurame BK XXXIII skyriuje).

3.2.                      BK 230 straipsnyje pateikiamas subjekto apibrėžimas, tai yra siekiant identifikuoti, kokie subjektai atsako už BK XXXIII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) įvardintas šešias nusikalstamas veikas. Šis sąvokos apibendrinimas yra pateikiamas BK specialiojoje dalyje ir šios sąvokos taikymas negali būti perkeliamas ir juo vadovaujamasi taikant BK bendrosios dalies nuostatas.

3.3.                      Baudžiamojo poveikio priemonės taikomos būtent pagal BK bendrosios dalies nuostatas (IX skyrius). Traktuojant kitaip – plečiamai ir specifinę teisės normą (lex specialis), skirtą konkrečioms nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti, taikant viso BK atžvilgiu, susidurtume su prieštaravimu tai pačiai teisės normai (BK 230 str.), kuri aiškiai expresis verbis nurodo teisės normos taikymo sritį: „Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.“

3.4.                      Jokio papildomo, plečiamojo sąvokos valstybės tarnautojas ir valstybės tarnyba traktavimo baudžiamojoje teisėje, kurioje galioja griežto imperatyvo reguliavimo metodas, taikyti negalima, nes taip būtų pažeidžiamas teisinės valstybės principas, o nuteistas asmuo negalėtų suprasti, kokia sankcija – baudžiamojo poveikio priemonė jam iš tikrųjų taikoma. Tuo tarpu, jei teismas, priimdamas Nuosprendį, norėjo apriboti galimybę K. T. patekti į vietos savivaldos institucijas (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 3 d.), teismas tokią galimybę turėjo ir, esant tokiai jo valiai, galėjo realizuoti. Tam yra numatyta kita baudžiamojo poveikio priemonė: viešosios teisės ,,teisės būti išrinktam“ atėmimas (pagal BK 681str.). Tačiau Nuosprendyje expresis verbis vartojama kita teisės norma –BK 682 straipsnis, kuri skirta tam tikros darbinės, profesinės veiklos ar veiklos ribojimui. Pavyzdžiui užsiimti architekto veikla, vadovauti įmonei ir pan. Jei Nuosprendį priėmusi kolegija būtų turėjusi omenyje, kad K. T. veika padaryta „piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis“ (BK 681 str.2 d.), tai Nuosprendį priėmęs teismas turėjo taikyti viešosios teisės atėmimą pagal (BK 681 str. 1 d.), tačiau tai nebuvo padaryta, o Nuosprendžio turinio išplėsti, taip iš esmės pakeičiant Nuosprendžio turinį, nėra jokio teisinio pagrindo ir teisinės galimybės.

3.5.                      Ankščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Nuosprendyje nesant teisinio ribojimo naudotis viešąją teise (būti išrinktam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 str.), VRK neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo priimti Sprendimo. Atitinkamai Sprendimas yra neteisėtas.

4.       Dėl teisingo teismo sprendimo priėmimo ir konstitucinių vertybių išsaugojimo pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

4.1.                      Pareiškėjo įsitikinimu, VRK, įsitraukdama į rinkimų kampaniją (kandidato registracija buvo panaikinusi praėjus mėnesiui po Nuosprendžio priėmimo, po pirmojo rinkimų turo, nors informacija apie Nuosprendį VKR buvo pateikta nedelsiant), grubiai pažeidė ne tik pareiškėjo, bet ir visuomenės teises ir interesus. Atitinkamai priimant sprendimą pareiškėjas prašo VRK Sprendimą vertinti griežtai pagal teisės viršenybės principą ir įvertinti, ar Nuosprendyje suformuota baudžiamojo poveikio priemonė galėjo būti teisiniu pagrindu priimti Sprendimą.

4.2.                      Gerbiamas teismas vykdydamas jam priskirtą konstitucinę misiją – vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.) turi įvertinti Sprendimu daromą pareiškėjo teisių pažeidimo mąstą, 3 050 Anykščių krašto Lietuvos Respublikos piliečių teisę rinkti ir realizuoti savo aktyvią rinkimų teisę ir priimti teisingą sprendimą. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas įgyvendino teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), suformulavo galutinį teismo dokumentą (Nuosprendį). Keisti teismo Nuosprendį, ką iš esmės padarė VRK, nėra teisinio pagrindo, kadangi teisinėje valstybėje nuosprendis gali būti pakeistas tik teisės aktų nustatyta tvarka (kasaciniam teismui priėmus atitinkamą sprendimą). Tačiau kitokio sprendimo, nei Nuosprendis, K. T. atžvilgiu nėra.

4.3.                      Svarbu atkreipti dėmesį, kad K. T., būdamas pilietiškas, nedelsiant įvykdė visus jam skirtus apribojimus (sumokėjo visas Nuosprendžiu paskirtas baudas – ši aplinkybė buvo nurodyta 2023 m. kovo 7 d. VRK posėdyje) ir kaip įvykdęs nuosprendžiu paskirtą bausmę, pradėjo rinkimų kompaniją į vietos savivaldos institucijas. VRK po Nuosprendžio priėmimo išdavė K. T. kandidato į merus pažymėjimą, t. y. nematė jokios problemos ir jokio prieštaravimo nuo Nuosprendžio priėmimo iki pat pirmo rinkimų turo, kuriame K. T., be kita ko, surinko daugiausia balsų mero rinkimuose savo apygardoje.

4.4.                      Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs: „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).“

II.

5.       Atsakovas atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.

6.       Atsakovas nurodo, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 20 straipsnio 1 dalimi, 81 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-531/2023, kuriuo nuteistajam K. T. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas – atimant teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams, Panevėžio apygardos teismo teisėjo V. C. raštu, pateiktu pagal VRK 2023 m. vasario 27 d. prašymą (reg. Nr. 2-311(1.4) „Dėl su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo“, ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktą savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Detali Sprendimo svarstymo procedūra yra skelbiama viešai VRK 2023 m. kovo 7 d. posėdžio vaizdo įraše. Sprendimo priėmimo eiga taip pat yra atspindėta VRK 2023 m. kovo 7 d. posėdžio protokole.

7.       VRK su 2023 m. vasario 27 d. prašymu ,,Dėl su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo“ baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-531/2023 kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą ir nurodė: VRK yra suinteresuota institucija pagal BPK 357 straipsnio 5 dalį, atsakinga už nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymą. Mero pareigybė nelaikoma valstybės tarnyba pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 9 d., 5 str. 6 d. 1 p.), todėl kilus neaiškumui dėl nuosprendžio taikymo, vadovaujantis BPK 361 ir 362 straipsniais, kaip suinteresuota institucija, prašome išaiškinti, ar rezoliucinėje nuosprendžio dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas ir turėta omeny, kad atimta teisė dirbti ir valstybės tarnyboje ir valstybės politiku, ar tik valstybės tarnyboje? Į šį minėtą prašymą buvo gautas atsakymas iš Panevėžio apygardos teismo, kuriame buvo nurodyta, kad: „šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo klausimą, vadovavosi „valstybės tarnautojo“ sąvoka, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 1 dalyje, nustatančia, kad šiame skyriuje (XXXIII skyrius. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams) nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.“

8.       Nuosprendžio 74 punkte nustatyta: „Nagrinėjamu atveju K. T. BK 226 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nusikaltimą padarė būdamas valstybės tarnautoju (valstybės politiku) – Anykščių rajono savivaldybės tarybos nariu ir Anykščių savivaldybės meru, atlikdamas savivaldybės vadovo ir vietos valdžios atstovo funkcijas. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad jam yra tikslinga skirti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, atimant K. T. teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams.“ Atsakovas pažymi, kad BK įtvirtinta, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje, arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla (BK 68(2) str. 1 d.). Šiuo atveju Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad K. T. nusikalstamą veiką padarė eidamas Anykščių rajono savivaldybės tarybos nario ir mero pareigas, todėl ir baudžiamojo poveikio priemonė yra orientuota į šias pareigas. Teismas, papildomu raštu, kuriuo nekeista nuosprendžio esmė, o tik pateiktas išaiškinimas, pateikė gaires VRK nuosprendžio vykdymui, nurodant, kad baudžiamojo poveikio priemonė apima draudimą ir kandidatuoti pareiškėjui į valstybės politiko pareigas (šiuo atveju – mero).

9.       Tiek iš Nuosprendyje, tiek minėtame Panevėžio apygardos teismo rašte yra nustatyta, kad teismas, K. T. skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, jį laikė valstybės tarnautoju (valstybės politiku) pagal BK 230 straipsnio 1 dalį, todėl atėmė jam teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams, taip pat įskaitant ir būti kandidatu į šias pareigas. Kadangi Nuosprendyje K. T. buvo uždrausta 4 (keturis) metus būti kandidatu į pareigas valstybės tarnyboje BK 230 straipsnio 1 dalies prasme, todėl VRK privalėjo vykdyti teismo sprendimą – panaikinti pareiškėjo registravimą kandidatu į Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 merus ir savivaldybės tarybos narius.

10.       Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato: „Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, Įmonėms, Įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.“ Atsakovas pažymi, kad VRK, priimdama Sprendimą, įvykdė įsiteisėjusį Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-531/2023. Apie tai buvo aiškiai nurodyta pačiame Sprendime, taip pat buvo nurodyti visi su tuo susiję teisės aktai ir dokumentai, todėl VRK priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

11.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisijos 2023 m. kovo 7 d. sprendimo „Dėl kandidato K. T. registravimo panaikinimo“ Nr. Sp-58, kuriuo VRK panaikino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato K. T. registravimą kandidatu į Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 merus ir savivaldybės tarybos narius, teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Priimdama Sprendimą VRK vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad rinkimų komisijos savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, šiuo kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamentu ir kitais teisės aktais, 81 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, jeigu kandidatas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų, ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ginčijamą Sprendimą VRK priėmė vykdydama įsiteisėjusį Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-531/2023, kuriuo nuteistajam K. T. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas – atimant teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams, atsižvelgdama į Panevėžio apygardos teismo teisėjo V. C. raštą, pateiktą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. vasario 27 d. prašymą (reg. Nr. 2-311(1.4) „Dėl su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo“, ir į tai, kad pagal Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktą savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

13.       Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 p., 6 p.).

14.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

15.       Rinkimų kodekso 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusas prarandamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų, be kita ko, panaikinta kandidato arba kandidatų sąrašo registracija (4 p.). Rinkimų kodekso 81 straipsnyje reglamentuojamas kandidatų registravimas. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, jeigu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių, be kita ko, kandidatas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų (1 p.). Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įregistravusi kandidatą ar kandidatų sąrašą Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad tas kandidatas ar kandidatų sąrašas neatitinka šio straipsnio 4 ar 5 dalyje nustatytų reikalavimų, ji likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos panaikina to kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą. Jeigu iki rinkimų liko mažiau kaip 12 dienų arba šio straipsnio 4 ar 5 dalyje nurodytos aplinkybės nustatomos po rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo priima po rinkimų dienos, bet ne vėliau kaip iki galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo dienos. Pagal 81 straipsnio 7 dalį, panaikinus kandidatų sąrašo registravimą, už šį sąrašą paduoti rinkėjų balsai, o panaikinus kandidato registravimą, – už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai ir (arba) daugiamandatėje rinkimų apygardoje jo gauti rinkimų reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio kodekso 181 straipsnyje nustatyta tvarka.

16.       Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo negali būti renkamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį (1 p.); teismo jis yra pripažintas neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse (2 p.); jis neturi teisės būti renkamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra (3 p.). Pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalis, reglamentuoja savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimų nutrūkimo atvejus nesuėjus terminui atvejus, t. y. ginčo santykių nereguliuoja. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl minėtų teisės normų, nes jų aiškinimas ir taikymas nebūtų reikšmingas nustačius, kad pareiškėjo atžvilgiu turėtų būti taikomas apribojimas pagal taikomą baudžiamojo poveikio priemonę. Reikia pažymėti, kad Rinkimų kodekse expressis verbis nėra įtvirtintos nuostatos, kad registravimas kandidatu į merus ir savivaldybės tarybos narius panaikinamas, kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. Tokios nuostatos savo Sprendime nenurodė ir VRK.

17.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad VRK Sprendime nepateikė pakankamo teisinio pagrindo, sudarančio pagrindą panaikinti kandidato registravimą į savivaldybės tarybos narius ir merus. Toks VRK Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir jame keliamos pareigos tinkamai motyvuoti priimamą administracinį sprendimą. Ginčijimas VRK Sprendimas nėra pakankamai argumentuotas, jo motyvavimo trūkumai, t. y. detalizavimas, kokiu konkrečiu faktiniu ir teisiniu pagrindu jis yra priimtas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui (sprendimo 13 p.), dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir yra naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti kitokias išvadas.   

18.       Vertinant, ar registravimas kandidatu į merus ir savivaldybės tarybos narius gali būti panaikinamas pagal apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo taikoma baudžiamojo poveikio priemonė, pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui administracinį sprendimą grindžiant kitais dokumentais, tokie dokumentai taip pat turi būti gana motyvuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1135-822/2019). Viešojo administravimo subjekto administracinį sprendimą motyvuojant kitais dokumentais, turi būti atskleidžiama, kaip institucija vertina kituose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir kodėl jos yra reikšmingos (LVAT 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-397-822/2020).

19.       Bylos duomenimis, Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-531/2023, be kita ko, pripažino K. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 682 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skyrė K. T. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą – atimant K. T. teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 metams. Pažymėtina, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra minima „valstybės tarnyba“, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje minimas „valstybės tarnautojas (valstybės politikas)“ (pvz., 74 punktas).

20.       VRK nurodo, kad Sprendimą, kuriuo panaikino kandidato K. T. registravimą, ji iš esmės priėmė vykdydama Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-531/2023. VRK vertindama, kad pagal Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-531/2023 pareiškėjui pritaikytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą – atimant teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams, yra pagrindas panaikinti pareiškėjo registravimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius ir merus, atsižvelgė į Panevėžio apygardos teismo teisėjo V. C. raštą, pateiktą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. vasario 27 d. prašymą (reg. Nr. 2-311(1.4) „Dėl su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo“. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis raštas nėra tolygus pagal BPK 361 straipsnį priimamam teismo procesiniam sprendimui dėl teismo nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo ar pagal BPK 362 straipsnį priimamam teismo procesiniam sprendimui dėl su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo. Šis raštas yra vieno iš nuosprendį priėmusio teisėjų kolegijos narių paaiškinimas, kuo vadovavosi Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą. Be to, šis raštas yra prieštaringas: jame nurodyta, kad „<…> nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išdėstytos nuostatos, susijusios su skirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymu, negali būti keičiamos ar aiškinamos išplečiant jų taikymo ribas. <…>“, tačiau taip pat nurodoma, kad „apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, vadovavosi valstybės tarnybos sąvoka, įtvirtinta Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 1 dalyje“.

21.       BK 67 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir rūšis, 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, iš jų – ir: uždraudimas naudotis specialia teise (1 p.); viešųjų teisių atėmimas (2 p.); teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (3 p.). BK 681 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad viešųjų  teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad valstybės politikai – asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero (toliau – savivaldybės meras), savivaldybės mero pavaduotojo pareigas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 9 d.), kuriems, kaip nustato Valstybės tarnybos įstatymas nėra taikomas (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. 6 d. 1 p.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad jei nuosprendžio rezoliucinė dalis nėra aiški, neaiškumai, susiję su jo vykdymu, gali būti pašalinti BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka (teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė (BPK 361 str. 1 d.); teismas turi teisę priimti sprendimus: <…> dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jeigu nuosprendyje, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, tiksliai nenurodytas darbas arba veikla (BPK 361 str. 2 d.)) arba bylą nagrinėjant kasacine tvarka.

23.       BPK 361 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

24.       Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-531/2023 K. T. taikytas apribojimas – teisės dirbti valstybės tarnyboje 4 metams atėmimas – nėra aiškus ir negali būti vienareikšmiškai suprantamas kaip apribojantis pareiškėjo teisę būti kandidatu į savivaldybės tarybos narius ar eiti savivaldybės tarybos nario ar mero pareigas. Kitaip tariant, šio nuosprendžio rezoliucinėje dalyje expressis verbis nėra įtvirtinta, kad pareiškėjui yra atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi buvo įpareigojęs VRK pateikti Panevėžio apygardos teismo procesinį dokumentą (priimtą pagal BPK 362 straipsnį (Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka) dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio byloje 1A-2-531/2023, tačiau VRK tokio procesinio sprendimo nepateikė.

26.       Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-449/2023 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį, kuria patikslinta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 681 straipsnį D. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės 3 (trejus) metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas, ir dėl skundo priimtas naujas sprendimas; palikta galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuria pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 681 straipsnį D. Š. paskirtas atėmimas teisės 3 (trejus) metus jai būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Kitaip tariant, susiklosčius panašiai faktinei situacijai kaip ir nagrinėjamu atveju, pagal BPK 361 straipsnį buvo pateiktas teismo procesinis sprendimas dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų. 

27.       Taigi VRK, norėdama priimti administracinį sprendimą dėl kandidato į savivaldybės tarybos narius ir merus registracijos panaikinimo dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-2-531/2023 pareiškėjui pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą – atimant teisę dirbti valstybės tarnyboje 4 (ketveriems) metams, tokį sprendimą turi motyvuoti pagal BPK 361 straipsnį pateiktu teismo procesiniu sprendimu dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų ar pagal BPK 362 straipsnį priimtu teismo procesiniu sprendimu dėl su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo, kuriame būtų išaiškinta, kokie apribojimai taikomi pagal pareiškėjui taikomą baudžiamojo poveikio priemonę teisės dirbti valstybės tarnyboje 4 metams atėmimą ir pašalintos visos dėl šios poveikio priemonės taikymo ir aiškinimo kylančios abejonės.

28.       Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis nustato, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šiame Konstitucijos straipsnyje įtvirtintos ir kitos normos, kuriomis remiantis visi su asmens nuteisimu susiję klausimai gali būti sprendžiami tik teismo nuosprendžiu. Taigi visi su nuosprendžio neaiškumais kylantys klausimai yra baudžiamosios teisės ir konkrečios baudžiamosios bylos dalykas. Nei VRK, nustačiusi nuosprendžio neaiškumus, nei administracinę bylą nagrinėjantis teismas dėl VRK sprendimo teisėtumo negali pasisakyti dėl klausimų, kurie gali būti išsprendžiami tik nuosprendžiu (ar kitu procesiniu dokumentu, priimtu baudžiamojoje byloje).

29.       Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2023 m. kovo 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-449/2023, pasisakydamas dėl minėtoje byloje taikytos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo – taikymo apimtis yra viena esminių nuosprendžio sudėtinių dalių, todėl tokios priemonės taikymo apimties išplėtimas vertinamas ne kaip rašymo apsirikimo klaidos ištaisymas, o kaip įsiteisėjusio nuosprendžio esmės pakeitimas. Toks nuosprendžio esmės pakeitimas, padarytas nuosprendžio vykdymo metu, pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu (13 p.).

30.       Dėl nurodytų motyvų, nagrinėjamoje byloje esant neaiškumams dėl nuosprendžio turinio, kiek jis susijęs su pareiškėjui taikyta baudžiamojo poveikio priemone, nei VRK, nei administracinę bylą nagrinėjantis teismas negali aiškinti nuosprendyje vartotų sąvokų, nes tai yra baudžiamosios bylos dalykas.

31.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir VRK Sprendimas panaikinamas kaip neteisėtas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), kitaip tariant dėl to, kad VRK Sprendime nepateikė pakankamo teisinio pagrindo, kas lemia, jog toks Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir jame keliamos pareigos tinkamai motyvuoti priimamą administracinį sprendimą.

32.       Tačiau teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VRK atstatyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidato K. T. registravimą kandidatu į Anykščių rajono savivaldybės Nr. 4 merus ir savivaldybės tarybos narius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-103-756/2022 yra nurodęs, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, o sprendžia ginčus dėl teisės, todėl paprastai, t. y. nesant išskirtinių aplinkybių, neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. 

        Dėl bylinėjimo išlaidų

33.       Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo naudai 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti už skundo teismui parengimą.

34.       ABTĮ

35.        Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo advokatui 1 089 Eur už skundo teismui parengimą.

36.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

37.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

38.       Jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

39.       Vadovaudamasi Rekomendacijomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdama į tai, kad yra patenkinta tik dalis pareiškėjo reikalavimų, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjui iš atsakovo VRK priteistina 544,50 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo K. T. skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. Sp-58 „Dėl kandidato K. T. registravimo panaikinimo“ panaikinti.

Kitą pareiškėjo K. T. skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui K. T. iš atsakovo Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Veslava Ruskan

        Virginija Volskienė