Civilinė byla Nr. 3K-3-40/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 129.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Zigmo Levickio (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą
pagal pareiškėjo antstolio G. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 16 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio G. J. pareiškimą
dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja M.
Ch. (M. Ch.) individuali įmonė, antstolė B. T.
Teisėjų kolegija
n u s t a t
ė :
I.
Pareiškimo esmė
Antstolis G. J. prašė priteisti iš skolininkės M. Ch. individualios
įmonės 424 Lt vykdymo išlaidų.
Antstolė B. T. įvykdė išieškojimą iš M. Ch. individualios įmonės. Dėl
turėtų 418 Lt vykdymo išlaidų ji su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį G. J.
Šis išieškojo iš M. Ch. individualios įmonės 418 Lt antstolei B. T., o dėl savo
turėtų 424 Lt vykdymo išlaidų antstolis G. J. kreipėsi į teismą ir prašė jas
priteisti.
II.
Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 21 d. nutartimi
pareiškėjo antstolio G. J. pareiškimą atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolis G. J. priėmė vykdyti antstolės B. T. (išieškotojos)
pateiktą vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d.
išduotą vykdomąjį raštą dėl 418 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš
skolininko M. Ch. IĮ, kurios buvo priteistos už antstolės turėtas
išlaidas, vykdant išieškojimą kitoje vykdomojoje byloje.
Teismas nurodė, kad, taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad
vykdymo procesą imperatyviai reglamentuoja viešosios teisės (proceso teisės) normos,
todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo
laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo
sprendimų vykdymo proceso tvarkos; kad vykdymo išlaidų išieškojimas galimas tik
pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis CPK 610 straipsniu, įvykdžius sprendimą,
vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko; kad pagal CPK 611 straipsnio 1 dalį
dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą,
kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į
antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis
pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio
buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio
pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje
byloje CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo
instrukcijos 49 punktą antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti
vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Nauja byla neužvedama ir
vykdomieji raštai neišduodami. Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkte aiškiai
nurodyta, kad nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos.
Teismas konstatavo, kad vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės
aktuose nenustatyta antstolio teisės, prisiteisus vykdymo išlaidas iš
skolininko, kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo; kad antstolė B. T.,
turėdama valstybės suteiktus įgaliojimus vykdyti vykdomuosius dokumentus,
negalėjo kreiptis į kitą antstolį dėl jai priteistų vykdymo išlaidų
išieškojimo. Antstolis G. J., turėdamas analogiškus įgaliojimus ir išmanydamas
vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, privalėjo įvertinti nurodytas
aplinkybes ir atsisakyti priimti antstolės B. T. pateiktą vykdomąjį raštą Nr.
P2-7388-676/2008. Teismas pažymėjo, kad, pateikiant kitam antstoliui vykdyti
teismo nutartį, kuria buvo patikrintas ir patvirtintas išlaidų dydis, būtų
kuriamas nesibaigiantis procesas, kuris didintų vykdymo išlaidas, pažeistų
skolininko interesus, bendruosius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo
principus, iškreiptų vykdymo procesą reglamentuojančių normų esmę ir prasmę ir
sukurtų absurdišką situaciją, nes, skolininkui nesumokėjus sprendimų vykdymo
išlaidų, antstoliui pačiam jų neišieškant ir antstoliams vis kreipiantis vienas
į kitą dėl priteistų vykdymo išlaidų priteisimo, sprendimo vykdymo išlaidos ne
tik gerokai viršytų visus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius,
bet ir nepateisinamai užvilkintų procesą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009
m. rugsėjo 16 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21
d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija iš esmės išdėstė tuos pačius
argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu antstolis G. J. prašė panaikinti Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį
ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame
skunde nurodyti šie argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į suformuotą teismų
praktiką byloje nagrinėjamu klausimu. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs
pagal faktines aplinkybes analogiškas bylas, yra pasisakęs, kad CPK normose,
reglamentuojančiose vykdymo procesą, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir teismų
praktikoje nedraudžiama antstoliui su vykdomuoju raštu kreiptis į kitą antstolį
dėl jam priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo (Klaipėdos apygardos teismo 2009
m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-966-622/2009). Analogiška
nuostata suformuota ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkte: ,, ... nuo
išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos, išskyrus atvejus, kai
vykdymo išlaidos išieškomos pateikus vykdomąjį dokumentą dėl vykdymo išlaidų
išieškojimo...“.
2. Antstolė B. T. negali išsiieškoti teismo nutartimi jai priteistų 418
Lt vykdymo išlaidų jos vykdytoje vykdomojoje byloje, nes ši užbaigta,
vykdomasis dokumentas yra įvykdytas. Siekdama išieškoti priteistas vykdymo
išlaidas, antstolė užbaigtoje vykdomojoje byloje turėtų atlikti priverstinio
vykdymo veiksmus, tačiau tai draudžiama atlikti jau užbaigtoje vykdomojoje byloje,
neturint vykdomojo dokumento.
Be to, skolininkas, iš kurio būtų išieškomos vykdymo išlaidos
užbaigtoje vykdomojoje byloje, negalėtų pasinaudoti CPK 510 straipsnyje
nustatyta teise skųsti antstolio veiksmus – užbaigtoje vykdomojoje byloje
antstolio veiksmai neskundžiami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs
praktiką, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą yra įvykdęs
(nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai,
vykdomoji byla užbaigta), antstolio veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI
skyriuje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 23 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2005).
3. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, kad
nauja vykdomoji byla pagal nutartį dėl vykdymo išlaidų priteisimo neužvedama. Norint
pradėti priverstinius vykdymo veiksmus pagal teismo nutartį priteisti vykdymo
išlaidas, reikia gauti vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą (CPK 586
straipsnio 1 dalis), nes be jo pradėti vykdymo veiksmus draudžiama (586
straipsnio 2 dalis). Pagal kiekvieną vykdomąjį dokumentą užvedama nauja
vykdomoji byla (CPK 650, 651 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4
punktas).
4. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad antstolė B.
T. negali kreiptis į kitą antstolį. CPK 636 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad
antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra šio kodekso 65
straipsnyje nustatyti pagrindai. CPK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas
privalomas nušalinimo pagrindas, kai pats asmuo toje byloje yra dalyvaujantis asmuo.
Antstolis, pats išsiieškodamas jo naudai priteistas vykdymo išlaidas (ar
užbaigtoje vykdytoje byloje, ar užvedęs naują bylą), būtų šališkas ir
suinteresuotas bylos baigtimi.
5. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik Sprendimų vykdymo
instrukcijos 33 punkto 1 dalimi. Instrukcijos 33 punkte nustatyta, kad nuo
išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos, išskyrus atvejus, kai
vykdymo išlaidos išieškomos išieškotojui pateikus vykdomąjį dokumentą dėl
vykdymo išlaidų išieškojimo. Teismas neįvertino, kad jei antstolis būtų priverstas
pats išsiieškoti vykdymo išlaidas, tai pažeistų ne tik antstolio interesus, bet
ir bendruosius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, sukurtų
absurdišką situaciją, nes, skolininkui nesumokėjus sprendimo vykdymo išlaidų,
antstolis jas turėtų išsiieškoti už savo lėšas.
6. Visi išieškotojai yra lygūs. Išieškotojas turi teisę pateikti
vykdyti vykdomuosius dokumentus. Dėl to bet koks draudimas antstoliui kaip
išieškotojui gali būti vertinamas kaip asmenų lygybės principo pažeidimas.
Akivaizdu, kad teisės normų neleidžiama antstoliui vykdyti išieškojimo
savo naudai. Vykdymo išlaidų paskirtis yra ne tik atlyginti antstoliui už
darbą, bet ir skatinti skolininkus laiku sumokėti skolą.
Antstolė B. T. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio
skundo.
Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Šioje byloje
teisės taikymo (aiškinimo) aktualijos susijusios su atlygio antstoliui
išieškojimu vykdymo procese tuo atveju, kai jų dydis yra nustatytas teismo
nutartimi.
Dėl Klaipėdos apygardos teisme formuojamos teismų praktikos
Kasatorius
teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs pagal faktines aplinkybes
analogiškas bylas, yra pasisakęs, kad CPK normose, reglamentuojančiose vykdymo
procesą, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir teismų praktikoje nedraudžiama
antstoliui su vykdomuoju raštu kreiptis į kitą antstolį dėl jam priteistų
vykdymo išlaidų išieškojimo.
Iš Klaipėdos apygardos teismo nutarčių, esančių Lietuvos teismų
informacinėje sistemoje (Liteko), darytina išvada, kad šis teismas formuoja
skirtingą teismų praktiką, išieškant antstolio turėtas vykdymo išlaidas. Tačiau
vienoje paskutiniųjų nutarčių (Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio
24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. T. v. V. J., antstolis G. J.,
bylos Nr. 2S-1494-622/2009) teismas, remdamasis šio teismo 2009 m. lapkričio 25
d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 2S-1609-370/2009, 2009 m.
liepos 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 2S-986-360/2009,
2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje, bylos Nr.
2S-1060-265/2009, 2009 m. spalio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje,
bylos Nr. 2S-1429-479/2009, 2009 m. spalio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje
byloje, bylos Nr. 2S-1390-370/2009, 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, priimta
civilinėje byloje, bylos Nr. 2S-1533-265/2009, 2009 m. spalio 28 d. nutartimi,
priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 2S-1529-265/2009, 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi,
priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 2S-1530-370/2009, konstatavo, kad
Klaipėdos apygardos teismas vėliausiai išnagrinėtose analogiškose bylose sukūrė
precedentą, jog tokiose situacijose antstolis neturi teisinio pagrindo kreiptis
į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Remdamasis šia suformuota praktika, Klaipėdos
apygardos teismas 2009 m. gruodžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
B. T. v. V. J., antstolis G. J., bylos Nr. 2S-1494-622/2009, padarė
išvadą, kad vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatytos
antstolio teisės, prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko, kreiptis į kitą
antstolį dėl jų išieškojimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskiro žemesnės instancijos teismo (teismų)
formuojama ar suformuota praktika nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
teisės ją suformuoti naują, patikslinti ar ją pripažinti teisinga.
Dėl antstolio
procesinės padėties ir nešališkumo
Antstolių įstatymo 2
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo,
kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių
konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal
to paties įstatymo
3 straipsnio 2 dalį atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra
nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija,
Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais,
kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Taigi pagal šias
įstatymo nuostatas antstolis turi atitinkamus jam nustatytus įgaliojimus.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo
proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto,
veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires),
o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos
teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio
pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko
teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008
m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S.,
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-7-277/2008;
2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007).
Pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą
teismų praktiką antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už
jos ribų.
Antstolių
įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius
dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti
išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei
teisėtų interesų. CPK 633 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas
ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis, o 2 dalyje – kad asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti
teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Pagal
šias įstatymo normas antstolis vykdymo procese negali būti nei šalis, nei
suinteresuotas asmuo, nes pagal CPK 598 straipsnio 1 dalį antstoliui galima
pareikšti nušalinimą CPK 65 straipsnyje nurodytais pagrindais (CPK 636
straipsnio 1 dalis). Vienas tokių pagrindų yra antstolio tiesioginis ar
netiesioginis suinteresuotumas bylos, t. y. vykdomojo proceso, baigtimi. CPK
636 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis negali vykdyti sprendimų ir
turi nusišalinti, kai yra šio Kodekso 65 straipsnyje numatyti pagrindai. Iš išdėstyto
teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad tuo atveju, kai antstolis yra šalis
ar suinteresuotas asmuo vykdymo procese, jis privalo nusišalinti nuo sprendimo
vykdymo ar gali būti nušalintas.
Dėl
antstolio teisės išieškoti atlygį antstoliui
CPK 18 straipsnyje
įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo
privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo
sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą
sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo
sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti
sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia
skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo
gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Už sprendimo vykdymą
antstolis turi teisę gauti atlyginimą, ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes
darbas yra atlygintinis (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio
Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, CPK 609-611
straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės
teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis
A. S. v. S. M. turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007
m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. S. v.
UAB „Edana“, AB „Vakarų laivų gamykla“, bylos Nr. 3K-7-5/2007; kt.).
Pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį (2008 m. lapkričio 14 d. įstatymo Nr. X-1839
redakcija) vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. To paties straipsnio 2
dalyje nustatyta, kad šių išlaidų apmokėjimo išimtis gali nustatyti Sprendimų
įvykdymo instrukcija. CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl vykdymo
išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame
nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į
antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis
pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio
buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio
pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje
byloje CPK 593 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos
49 punktą antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo
išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo
darytina išvada, kad dėl vykdymo išlaidų nauja vykdomoji byla neužvedama.
Vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta antstolio teisės,
prisiteisus vykdymo išlaidas, tarp jų ir atlygį, iš skolininko, kreiptis į kitą
antstolį dėl jų išieškojimo.
CPK 609 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro atlygis antstoliui už įstatymų
nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Minėta, kad antstolis negali vykdyti
teismo sprendimo savo atžvilgiu ir turi nusišalinti nuo jo vykdymo. Iš to
darytina išvada, kad tuo atveju, kai antstolis išieško teismo nustatytą atlygį
antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą sau, jis lyg ir turėtų
kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo į kitą antstolį. Šis antstolis dėl
vykdymo išlaidų (tarp jų ir atlygio) turėtų kreiptis vėl į kitą antstolį. Taigi
susidarytų paradoksali situacija, kai procesas dėl kai kurių vykdymo išlaidų ir
atlygio antstoliams išieškojimo tęstųsi ir būtų neracionalus, ypač skolininkui,
turinčiam ar nepakankamai turinčiam lėšų (turto) ir negalinčiam susimokėti
vykdymo išlaidų. Be to, šios vykdymo išlaidos, įskaitant antstolio atlygį,
viršytų Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytus dydžius.
CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas,
aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis
teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Nesiremiant
teisingumo ir protingumo principais ir išaiškinus, kad visais atvejais
dėl teismo priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis turi kreiptis į kitą
antstolį, būtų pažeisti skolininko interesai, nes, minėta, vykdymo išlaidų,
įskaitant atlygį antstoliui, išieškojimas tęstųsi ir taptų neracionalus, o
skolininkas patirtų papildomų išlaidų. Taigi racionalus vykdymo išlaidų
išieškojimas būtų tuo atveju, kai skolininkas turi pajamų ar lėšų, teismo
nustatytą antstolio atlygį išieškoti gali pats antstolis, nesikreipdamas į kitą
antstolį, nes būtų išieškomas piniginis ekvivalentas tokio dydžio, kokį nustatė
teismas. Pažymėtina, kad šiuo atveju antstolio veiksmai, nors formaliai lyg ir
neatitiktų antstolio nešališkumo principo, tačiau jo formalus laikymasis labiau
pažeistų skolininko teises. Pažymėtina, kad antstolio procesinės veiklos
kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai,
nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą
dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų,
susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų
apsauga, kuria naudodamasis, skolininkas gali apginti savo teises išieškant teismo
nutartimi nustatytą antstolio atlygio dydį. Kasacinis teismas, vadovaudamasi CPK
3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo
ir protingumo principais, konstatuoja, kad antstolis, nesikreipdamas į kitą
antstolį, turi teisę už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą teismo nutartimi
nustatytą atlygį išieškoti skolininko lėšų.
Kitokia situacija
būtų, jeigu dėl atlygio antstoliui reiktų realizuoti skolininko turtą. Tokiu
atveju antstolis turėtų atlikti ir kitus vykdymo veiksmus (pvz., turto areštą,
pardavimą varžytynėse), o tokiu atveju gali kilti tolesni teisiniai ginčai. Vadovaudamasi
antstolio nešališkumo principu ir CPK 3 straipsnio 1
dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, kasacinis
teismas konstatuoja, kad antstolis, nesikreipdamas į kitą antstolį, neturi teisės
už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą teismo nutartimi nustatytą
atlygį antstoliui išieškoti skolininko turto. Taigi šia prasme tikslintina Klaipėdos
apygardos teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje B.
T. v. V. J., antstolis G. J., bylos Nr. 2S-1494-622/2009, formuojama teismų
praktika dėl atlygio antstoliui išieškojimo.
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartis
paliktina galioti, tačiau patikslinant ją kasacinio teismo nutartyje išdėstyta
formuojama teismų praktika.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 16
d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Zigmas
Levickis
Algis
Norkūnas