Civilinė byla Nr. e2A-613-524/2024

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01190-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos

2.6.10.5.2.1; 2.6.10.8; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1

(S)

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 18 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Virginijus ir Ko“ apeliacinį skundą  dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal  ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Virginijus ir Ko“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, If P&C Insurance, AS, veikianti per If P&C Insurance, AS, filialą.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Pagal Juridinių asmenų registro informaciją atsakovės pavadinimas yra UAB „Virginijus ir Ko“, įmonės kodas 171704584. LITEKO įrašuose ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas atsakovės  pavadinimas  UAB „Virgilijus ir Ko“ laikytinas rašymo apsirikimu.                 

2.       Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 19 890,22 Eur žalos atlyginimą valstybei, priteistą sumą sumokant į nurodytą ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą, ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško prievolės įvykdymo, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškinyje nurodyta, kad Aplinkos apsaugos departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus pareigūnai atliko atsakovės neplaninį patikrinimą ir 2022 m. rugsėjo 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (5.3)-PA-4819, kuriame užfiksavo, jog atsakovė kietųjų antrinių žaliavų atliekų rūšiavimo bazėje (duomenys neskelbtini), vykdydama popieriaus, kartono, plastikinės, PET, stiklo, medinės, kombinuotos, metalinės ir kitos pakuotės atliekų surinkimą, rūšiavimą, smulkinimą, presavimą, paruošimą perdirbimui, perdirbimą bei atliekų importo ir eksporto veiklą, laikė atliekas (plastiko, medžio ir kt.) 1 zonoje pagal UAB „Virginijus ir Ko“ įrenginių išdėstymo schemą ir atliekų tvarkymo zonas (kurioje kilo gaisras) sukrautas į krūvas ir palaidas, taip pažeisdama jai išduoto Taršos leidimo Nr. (11.2)-33-02/2004/TL-KL2-41/2017 neatsiejamos dalies – Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 2.2 ir 2.3 papunkčius, kuriuose įtvirtinta, kad 1 zonoje pagal Teritorijos schemą „rūšiuotų, nerūšiuotų ar likusių po rūšiavimo atliekų laikymas numatytas uždaro tipo preskonteineriuose, HAK tipo konteineriuose“. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 192 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad „<..> juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis“, todėl už Taršos leidimo sąlygų pažeidimą atsakovės atsakingam asmeniui 2022 m. spalio 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 22185254525 su administraciniu nurodymu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 30 dalį, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-2-04-00188-22 konstatavo, jog, atlikus atsakovės neplaninį priešgaisrinį techninį patikrinimą, buvo nustatyta, jog įmonės teritorijoje vykdant sandėliavimą pažeidžiami Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau –BGST) reikalavimai, t. y. degios atliekos sandėliuojamos tiesiogiai prie pastato sienų, rietuvės kraunamos didesnės nei nustatyta BGST. Gaisro tyrimo metu nustatyta, kad gaisras kilo rietuvėje, kurios matmenys 10x20 (leidžiama ne didesnės nei 10x15), ji tiesiogiai blokuota prie sklypo ribose esančios tvoros, nepaliekant minimalaus 5 m atstumo iki ribos, tarpai tarp rietuvių 8 m (leidžiama ne mažiau 10 m). Nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisro kilimo priežastis yra savaiminis degių medžiagų (šienainio liekanų, šiaudų, tekstilės) kaitimas. 2022 m. rugsėjo 7 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2022 m. rugsėjo 7 d. raštu „Dėl neplaninių tyrimų rezultatų pateikimo“ Nr. (4-22)-A4E-9910 pateikti duomenys rodo, jog gaisro UAB „Virginijus ir Ko“ teritorijoje metu nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. 23.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. 00.30 val. buvo vykdomi kietųjų dalelių matavimai pavėjinėje pusėje nuo gaisro židinio. Kietųjų dalelių aplinkos ore paėmimo ir matavimo įrenginiu E-SAMPLER išmatuotos momentinės koncentracijos siekė 60 µg/m³, 59 µg/m³, 61 µg/m³, 52 µg/m³, 49 µg/m³, 60 µg/m³. Viršnormatyvinės taršos nenustatyta (tyrimo protokolai Nr. P-001-2022-167/1, Nr. P-001-2022-168/1). Pagal Atsakovės 2022 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. VK-43 pateiktus duomenis nustatyta, kad remiantis atliekų apskaitos bei faktiniais duomenimis atsakovės Klaipėdos bazėje 2022 m. rugpjūčio 17 d. kilusio gaisro metu sudegė 1,21 t šienainio plėvelės. Atsakovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos (pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos) (toliau – Metodika) 302 punktu, buvo apskaičiuotas neteisėtais veiksmais aplinkai (konkrečiai – orui) padarytos žalos dydis, kuris sudaro 19 890,22 Eur. 2023 m. vasario 27 d. atsakovei buvo išsiųstas pasiūlymas Nr. AD5-3426 atlyginti padarytą žalą aplinkai, tačiau žala atlyginta nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovė privalo atlyginti 19 890,22 Eur (8 382,56x1,961x1,21 t=19 890,22) padarytą žalą aplinkai. Įvertinus anksčiau išdėstytus pažeidimus, akivaizdu, kad gaisras kilo ir žala aplinkai buvo padaryta dėl atsakovės jai išduoto Taršos leidimo sąlygų ir BGST nesilaikymo. Gaisro, vykusio atsakovės teritorijoje, metu teršalai į orą buvo išleisti neturint tam leidimo, tai yra teršalai į orą buvo išleisti neteisėtai. Tokiu būdu atsakovė užteršė aplinkos orą Aplinkos apsaugos agentūros atliktų tyrimų metu nustatytais teršalais (benzenu, etilbenzenu, M, p-ksilenu, O-ksilenu, pentanu, toluenu), taip padarydama žalą aplinkai (orui). Atsakovė yra ūkio subjektas. Griežtoji deliktinė atsakomybė už aplinkai padarytą žalą gali būti taikytina tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, kurie yra ūkio subjektai AAĮ 34 straipsnio 2 dalies prasme. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą aplinkai (CK 6.246–6.249 straipsniai).

4.       Atsakovė UAB „Virginijus ir Ko“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad yra visiškai pasirengusi ir nusiteikusi bendradarbiauti visa apimtimi, kad bet kokios abejonės būtų išsklaidytos, o netikslios prielaidos eliminuotos. Nepaisant visaapimančio bendradarbiavimo siekio, su dalimi ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir reikalavimų atsakovė negali sutikti. Ieškinyje iš esmės nurodoma, kad dėl savaime kilusio (konstatuota, kaip labiausiai tikėtina priežastis) gaisro atsakovės Klaipėdos bazėje sudegė 1,21 t šienainio plėvelės atliekų. Dėl šios priežasties aplinkos oras buvo užterštas ir priskaičiuota žala aplinkai – 19 890,22 Eur. Tačiau net ir patikrinimo aktu, kuris nurodomas ieškinyje, nustatyti kiti pažeidimai yra formaliojo pobūdžio ir niekaip neturi tiesioginio priežastinio ryšio su gaisru ar kilusia žala, todėl jokia tiesioginės kaltės forma atsakovei dėl gaisro negali būti taikoma. Atsakovė inicijavo ikiteisminio tyrimo veiksmus, įtardama padegimą, kaip labiausiai tikėtiną versiją, tačiau kompetentingos institucijos, pritrūkus tiesioginių įrodymų, šią versiją atmetė. Savaiminis žaliavų užsidegimas yra versija, kuri liko institucijoms kaip labiausiai tikėtina, tačiau – ne būtinai pagrįsta, vienareikšmiška ir teisinga. Atsakovės vertinimu, labiausiai tikėtina gaisro priežastis nėra teisinga ir dėl to atsakovei priskaičiuotas žalos atlyginimas bei jo dydis nėra teisingi, kaip ir nėra teisinga pagal prielaidas atsakovę laikyti kalta dėl gaisro kilimo, taigi ir žalos susidarymo. Žalos skaičiavimas neatitiko Metodikos 19 punkte nurodytos prioritetinės skaičiavimo tvarkos. Pagal nurodomą nuostatą ir ieškovo ieškinyje pateikiamą informaciją, nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. 23.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. 00.30 val. buvo vykdomi aplinkos ore esančių kietųjų dalelių matavimai ir gauti duomenys. Viršnormatyvinės taršos nebuvo nustatyta. Pagal Metodikos 19 punkto prioritetinę eilę, Žala turėjo būti skaičiuojama įvertinant faktinį išmestų (išleistų) teršalų kiekį <...> tiesioginių teršalų <...> išmetimo matavimų <...> rezultatais <...> aplinkos būklės pokyčio matavimais. Kai tokių duomenų nėra, – pagal teisės aktais patvirtintus foninės būklės rodiklius. Atsakovės vertinimu, ieškovas nepagrįstai neįvertino Matavimo duomenų, o atitinkamus Žalos skaičiavimus atliko tiesiog paprastesniu metodu. Šios bylos atveju, vertinant neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pagal oro taršos matavimus ir gautus matavimo duomenis viršnormatyvinės taršos nebuvo nustatyta. Taigi ieškiniu suformuotas reikalavimas neturi ir negali būti laikomas tinkamai bei visa apimtimi pagrįstu. Ieškinyje ir su juo kartu pateiktuose dokumentuose nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kokia reali žala kilo. Atsakovė sutinka, jog ne dėl jo kaltės kilusio gaisro susidariusi tarša vienaip ar kitaip užteršė aplinkos orą, tačiau, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir aktyvius (pozityvius) atsakovės veiksmus, tikslios gaisro priežasties nenustatymą ir negalimumą nustatyti atsakovė nemano esant pagrindo priskaičiuotą žalos atlyginimą išieškoti iš atsakovės. Atsakovė, kaip atsakingas ir ilgametis verslo subjektas, yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę (draudimo poliso Serija BCA Nr. 00025013; toliau – Draudimo polisas) pas draudiką If P&C Insurance, AS, veikiantį per If P&C Insurance, AS, filialą. Draudimo polise nurodoma, kad Atsakovo civilinė atsakomybė dėl žalos aplinkai yra draudžiama 50 000,00 Eur suma. Apie kilusį gaisrą bei žalą atsakovė informavo draudiką, tačiau jis atsisakė atlyginti žalą, traktuodamas gaisrą ne kaip draudžiamąjį įvykį, t. y. kuriam Draudimo polisas nėra taikomas.

5.       Teismo 2024 m. liepos 28 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

6.       Teisme 2024 m. rugpjūčio 24 d. gautas ieškovės dublikas, kuriame nurodoma, kad priešingai, nei atsiliepime bando klaidinti Atsakovė, visi šie kriterijai iš Departamento pusės buvo įvertinti. AAA 2022-09-07 įvertinime Nr. (4-22)-A4E-9910 dėl neplaninių tyrimų rezultatų pateikimo dėl Atsakovės teritorijoje kilusio gaisro buvo įvertinta tiek pirminė būklė, tiek poveikio reikšmingumas. AAA nustatė, kad reikšmingas poveikis orui nebuvo padarytas, nes viršnormatyvinės taršos nebuvo nustatyta. Dėl to, kad nebuvo padarytas reikšmingas poveikis, nebuvo pagrindo taikyti aplinkos atkūrimo priemones, o savo išleistų teršalų į aplinką Atsakovė nesukontroliavo, jų nesulaikė ir nepašalino. Taip Atsakovė ėmėsi veiksmų, kad lokalizuotų ir likviduotų incidento pasekmes, sustabdė kilusį gaisrą, taip pat teikė informaciją bei bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, tačiau tai nekeičia fakto, kad sudegus nustatytam plastiko kiekiui, tam tikras teršalų kiekis į orą vis tiek pateko (iki tol, kol Atsakovė ėmėsi atitinkamų veiksmų). Departamento pareigūnai, tik įvertinę šias paminėtas aplinkybes, žalos aplinkai dydį apskaičiavo vadovaudamiesi Metodika, o tai yra tiesiogiai įtvirtinta AAĮ 32 straipsnio 4 dalyje. Metodikos 1 punktas numato, kad ji nustato aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus, kurie taikomi aplinką užteršus teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ir (ar) draudžiamu būdu ar draudžiamoje vietoje. Metodikos 4 punktas nustato, kad ji taikoma visiems asmenims, padariusiems žalą aplinkai Lietuvos teritorijoje, teritoriniuose vandenyse bei išskirtinėje šalies ekonominėje zonoje (jūroje).

7.       Teisme 2024 m. rugsėjo 6 d. gautas atsakovės triplikas, kuriame nurodoma, jog ieškovo pozicija dėl egzistuojančio priežastinio ryšio ir kilusio gaisro grįsta tik prielaidomis ir suformuota alternatyvų atmetimo būdu. Nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų ar praktinės patirties (nei Atsakovo, nei jam žinomų kitų verslo subjektų), kad tokios atliekos galėtų užsidegti savaime, t. y. be jokio išorinio ugnies šaltinio. Kaip teisingai Dublike nurodo ir Ieškovas,  Atsakovui tiesiog nepavyko įrodyti, kad gaisras kilo atlikus padegimo veiksmus (pritrūko įrodymų), tačiau tai nereiškia, kad užsidegimas buvo savaiminis. Prielaidos gaisrui kilti nėra ir nebuvo tiksliai įrodytos. Paminėtina ir tai, kad Atsakovas nėra ir negali būti vertinamas kaip neteisėtų veiksmų dėl atliekų deginimo kaltininkas. Atsakovo vertinimu, Ieškovas nei Ieškinyje, nei Dublike nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, kad gaisras kilo dėl Atsakovų kaltės. Ieškovas taip pat įrodinėja, kad, šiuo atveju, Atsakovui turėtų būti taikoma atsakomybė be kaltės, t. y. be vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

8.       Trečiasis asmuo If P&C Insurance, AS, veikianti per If P&C Insurance, AS, filialą, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2023 m. sausio 11 d. tarp jo ir draudėjos UAB „Virginijus ir Ko“ buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas, Serija BCA Nr. 00025013). Nurodė, jog, susipažinus su žalos byloje Nr. IFBC0001592 esančia informacija / dokumentais, atsakovas 2022 m. gruodžio 8 d. el. laišku buvo informuotas, jog Departamento apskaičiuotos žalos (19 890 Eur) atlyginti negali, nes toks įvykis pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisykles yra nedraudžiamasis. Paaiškina, jog Taisyklių 11 p. (Veiklos civilinės atsakomybės draudimo skyrius) j) papunktis numato, kad įvykis yra nedraudžiamasis, ir nuostolių tretiesiems asmenims draudikas neatlygina, kai draudėjui atsakomybė kyla dėl žalos aplinkai, apskaičiuotos aplinkos apsaugos pareigūnų teisės aktų nustatyta tvarka. Tame pačiame Taisyklių punkte nurodoma, jog pasirinkus papildomą išplėtimą šis apribojimas netaikomas, tačiau pažymi, jog draudėjas (atsakovas) papildomos draudimo apsaugos dėl žalos aplinkai atlyginimo išplėtimo nepasirinko ir atitinkamai nemokėjo už tai draudimo įmokos. Prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

 

                     II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

9.       Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Virgilijus ir Ko“, juridinio asmens kodas 171704584, 19 890,22 Eur (devyniolika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt Eur ir 22 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (19 890,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo valstybei, sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank, AS, Lietuvos skyriuje (mokėjimo paskirtis – žalos aplinkai atlyginimas; įmokos kodas – 7410). Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Virgilijus ir Ko“, juridinio asmens kodas 171704584, valstybei 448,00 Eur žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

10.       Teismas nurodė, kad Departamento pareigūnai atliko atsakovės neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, jog atsakovė vykdydama popieriaus, kartono, plastikinės, PET, stiklo, medinės, kombinuotos, metalinės ir kitos pakuotės atliekų surinkimą, rūšiavimą, smulkinimą, presavimą, paruošimą perdirbimui, perdirbimą bei atliekų importo ir eksporto veiklą, laikė atliekas (plastiko, medžio ir kt.) 1 zonoje pagal UAB „Virginijus ir Ko“ įrenginių išdėstymo schemą ir atliekų tvarkymo zonas (toliau – Teritorijos schema) (kurioje kilo gaisras), sukrautas į krūvas ir palaidas, taip pažeisdama jai išduoto Taršos leidimo Nr. (11.2)-33-02/2004/TL-KL2-41/2017 neatsiejamos dalies, t. y. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, 2.2 ir 2.3 papunkčius, kuriuose įtvirtinta, kad 1 zonoje pagal Teritorijos schemą „rūšiuotų, nerūšiuotų ar likusių po rūšiavimo atliekų laikymas numatytas uždaro tipo preskonteineriuose, HAK tipo konteineriuose“. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-2-04-00188-22 konstatavo, jog, atlikus atsakovės neplaninį priešgaisrinį techninį patikrinimą, buvo nustatyta, jog įmonės teritorijoje vykdant sandėliavimą pažeidžiami Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimai, t. y. degios atliekos sandėliuojamos tiesiogiai prie pastato sienų, rietuvės kraunamos didesnės, nei nustatyta Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimuose. Gaisro tyrimo metu nustatyta, kad gaisras kilo rietuvėje, kurios matmenys 10x20 (leidžiama ne didesnės nei 10x15), ji tiesiogiai blokuota prie sklypo ribose esančios tvoros, nepaliekant minimalaus 5 m atstumo iki ribos, tarpai tarp rietuvių 8 m (leidžiama ne mažiau kaip 10 m).

11.       Teismas nurodė  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014.Teismo vertinimu, padaryti aplinkosauginiai ir gaisrinės saugos reikalavimai yra susiję priežastiniu ryšiu su žala. Byloje nekilo ginčas dėl 2022 m. rugsėjo 15 d. patikrinimo akte Nr. (5.3)-PA-4819 nurodytų aplinkybių, Departamento pareigūnų surašyto administracinio nusižengimo protokolo ROIK 22185254525 teisėtumo (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė yra atsakinga, kad jos veikla, t. y. įvairių atliekų surinkimas ir jų tolimesnis apdirbimas bei atliekų importo ir eksporto veikla, būtų vystoma tinkamai pagal jai nustatytus reikalavimus, ji privalo užtikrinti, kad dėl šios jos vykdomos veiklos nekiltų jokia žala.

12.        Teismas nurodė, kad AAĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones. Teismas atkreipia dėmesį, kad turi būti atlyginta visa padaryta žala aplinkai, ne tik kai padaromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai. Kai žala aplinkai įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (išskyrus reikšmingą neigiamą poveikį žemei), šią žalą aplinkai padariusiems asmenims įstatymas nustato pareigą atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikant aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Kitais atvejais, t. y. kai nepadaryta žala, daranti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, įstatymas nenustato ūkio subjektui pareigos taikyti aplinkos atkūrimo priemones ir ši pareiga jam gali atsirasti tik aplinkos ministro nustatytais atvejais (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-920-1092/2023). Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo laikyti, kad atsakovė padarė mažareikšmius pažeidimus aplinkos apsaugos srityje, ir netaikyti įstatymuose numatytų poveikio priemonių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 patvirtintas Mažareikšmių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių srityje kriterijų aprašas).

13.       Teismas nurodė, kad atsakovė šiuo atveju yra profesionali atliekų tvarkymo sistemos dalyvė ir valdo kietųjų antrinių žaliavų atliekų rūšiavimo bazę Klaipėdos rajone. 

14.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 302 punktas numato, kad žalos, padarytos aplinkos orui, neleistinai deginant plastiką ar jo atliekas (pakuotes, izoliacines ir apdailos medžiagas, linoleumą, plėvelę, polistireną, putplastį, plastmasės vamzdžius, prietaisų korpusus ar detales ir kt.), atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal (6) formulę: Ž = 8382,56 * I * Q, kur: Ž – žalos, padarytos aplinkos orui, dydis, Eur; 8382,56 – žalos įkainis, apskaičiuotas pagal (4) formulę sudegus 1 tonai plastiko ar jo atliekų, taikant (5) lentelėje nurodytus išmetamų teršalų kiekius, Eur/t; I – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Q – sudeginto plastiko ar jo atliekų kiekis, t. Ieškovas apskaičiavo žalos dydi remiantis aukščiau nurodyta formule: 8382,56x1,961x1,21 t=19890,22 padarytą žalą aplinkai (užteršus aplinkos orą padarytos žalos dydžių indeksavimo koeficientas 2022 m. III ketvirtį nustatytas – 1,961).

15.       2022 m. rugsėjo 7 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2022 m. rugsėjo 7 d. raštu „Dėl neplaninių tyrimų rezultatų pateikimo“ Nr. (4-22)-A4E-9910 pateikti duomenys rodo, jog gaisro UAB „Virginijus ir Ko“ teritorijoje metu nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. 23.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. 00.30 val. buvo vykdomi kietųjų dalelių matavimai pavėjinėje pusėje nuo gaisro židinio. Kietųjų dalelių aplinkos ore paėmimo ir matavimo įrenginiu E-SAMPLER išmatuotos momentinės koncentracijos siekė 60 µg/m³, 59 µg/m³, 61 µg/m³, 52 µg/m³, 49 µg/m³, 60 µg/m³. Viršnormatyvinės taršos nenustatyta (tyrimo protokolai Nr. P-001-2022-167/1, Nr. P-001-2022-168/1). Teismas atkreipia dėmesį, kad gaisras kilo 2022 m. rugpjūčio 17 d., apie 21.30 val. Pagal atsakovės atstovo paaiškinimus pagrindinis gaisras užgesintas per valandą, vėliau atsirasdavo židinių. Akivaizdu, kad matavimai pagrindinio gaisro metu nebuvo atliekami ir buvo atlikta jau iš esmės gaisrą užgesinus, todėl matavimų duomenys negali parodyti realios gaisro metu į orą patekusios taršos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju žala padaryta sudėtingam pagal savo pobūdį objektui – orui, kitų duomenų, kurie leistų kitaip įvertinti žalos dydį, negauta, ieškovė turėjo teisę aplinkai padarytą žalos dydį apskaičiuoti taikant Metodiką ir joje nustatytus dydžius. Šios Metodikos 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad padarytos žalos atlyginimo dydžiai skaičiuojami aplinką užteršus teisės aktais draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ir (ar) draudžiamu būdu ar draudžiamoje vietoje, išskyrus taršą, už kurią pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą turi būti mokamas mokestis. Pasirinktas žalos apskaičiavimo metodas pagal formulę: Ž = 8382,56 * I * Q yra tikslingas, kadangi, turint tik sudegusių atliekų kiekį, nebuvo nustatytų faktinių aplinkybių, sudariusių pagrindą, rinktis kitą būdą žalos apskaičiavimo dydžiui, ieškovės taikomos priemonės buvo pakankamos.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

 

16.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-289-1112-2024, ir grąžinti civilinę bylą Nr. e2-289-1112-2024 iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; Priteisti iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakovei UAB „Virginijus ir Ko“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme (išlaidas grindžiantys dokumentai bus pateikti).

17.       Apeliacinio skundo dalyje dėl nepagrįsto konstatavimo, jog ginčo atveju aplinkai padarytos žalos skaičiavimui yra taikomos Metodikos 30-2 punkto nuostatos, nurodomi šie motyvai:

17.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo atveju aplinkai padarytos žalos skaičiavimui yra taikomos Metodikos 30-2 punkto nuostatos, nes šis punktas  taikomas neleistinai deginant plastiką ar jo atliekas, t. y. atliekant aktyvius deginimo veiksmus, tačiau susiklosčiusioje situacijoje jokių aktyvių deginimo veiksmų Atsakovas neatliko ir atlikti negalėjo. Civilinėje byloje pats Ieškovas teigė, jog dėl savaime kilusio (konstatuota, kaip labiausiai tikėtina priežastis) gaisro Atsakovo Klaipėdos bazėje (toliau – Gaisras) sudegė 1,21 t šienainio plėvelės atliekų. Tai reiškia, jog pats Ieškovas iš esmės pripažino, jog aktyvių, t. y. deginimo, veiksmų Atsakovas neatliko, Ieškovo nurodoma (deklaruojama) žala aplinkai buvo padaryta dėl kilusio Gaisro, o ne dėl kokių nors Atsakovo atliktų deginimo veiksmų.

17.2.                       Teismui Sprendimą motyvuojant tuo, jog, pagal byloje pateiktus duomenis ir paaiškinimus, leidimas deginti atliekas atsakovei nebuvo išduotas, sudaromas įspūdis, kad Gaisro atvejams Atsakovas turėjo išsiimti atitinkamą leidimą, tai nėra suderinama su objektyvia logika – gaisras yra nekontroliuojamas bei neprognozuojamas reiškinys, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai, Atsakovas Gaisro kilimo galimybės įvertinti negalėjo, todėl jokio leidimo deginimo veiksmams gauti neturėjo.

17.3.                      Atvejus, kai kyla poreikis apskaičiuoti žalos dydį, kai padaroma žala aplinkai (ginčo atveju – orui), be aktyvių veiksmų, t. y. neatlikus neteisėto deginimo veiksmų, reglamentuoja būtent Metodikos 30 punktas.

17.4.                      Ieškovas iš esmės panašioje situacijoje – dėl 2023 m. liepos 1 d. Atsakovo antrinių žaliavų rūšiavimo bazės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro, kai degė plastiko atliekos, 2024 m. sausio 17 d. surašė Žalos aplinkai apskaičiavimo aktą Nr. Ž 09-2472/2024 (priedas Nr. 2), kuriame, nors ir nurodydamas, jog žala, padaryta aplinkos orui, deginant plastiką, fiksavo, jog dėl kilusio gaisro aplinkai padaryta žala skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. 6 p. bei Metodikos 30 p. Šiuose motyvuose yra įterpiama nurodomo akto kopija.

17.5.                      Metodikos nuostatų taikymas Atsakovo atžvilgiu turi esminės reikšmės – skaičiuojant žalą aplinkai pagal Metodikos 302 punktą žalos priskaičiuojama už        19 890,22 EUR, tuo tarpu skaičiuojant žalą aplinkai pagal Metodikos 30 punktą žalos būtų priskaičiuojama žymiai mažiau. Vertinant tai, jog 2024 m. sausio 17 d. Žalos aplinkai apskaičiavimo aktu Nr. Ž 09-2472/2024 (priedas Nr. 2) Atsakovo veiklos vykdymo vietoje sudegus 0,445 t plastiko atliekų Atsakovui buvo priskaičiuota sumokėti 27,08 EUR žalos aplinkai suma, Gaisro metu sudegus 1,21 t plastiko atliekų (2,7 karto daugiau atliekų), Atsakovui priskaičiuotinos žalos suma galėtų sudaryti 73,63 EUR dydžio sumą (skaičiuojant hipotetiškai: 1,21 t * 27,08 /0,445 t).

17.6.                      Net jei ir apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad Atsakovas yra atsakingas už Gaisro metu kilusią Ieškovo deklaruojamą žalą aplinkai, ši žala turėtų būti skaičiuojama vadovaujantis Metodikos 30 p. nuostatomis ir sudarytų žymiai mažesnę sumą.

18.       Apeliacinio skundo dalyje dėl aplinkai padarytos žalos skaičiavimas neatitikimo Metodikos 19 punkte nurodytos prioritetinės skaičiavimo tvarkos. Nurodomi šie motyvai:

18.1.                      pagal Metodikos 19 punkto prioritetinę eilę, žala turėjo būti skaičiuojama įvertinant faktinį išmestų (išleistų) teršalų kiekį, tiesioginių teršalų išmetimo matavimų rezultatais, aplinkos būklės pokyčio matavimais. Kai tokių duomenų nėra, pagal teisės aktais patvirtintus foninės būklės rodiklius. Atsakovo vertinimu ir pagrįstu įsitikinimu, Ieškovas nepagrįstai neįvertino Matavimo duomenų, o atitinkamus Žalos skaičiavimus atliko tiesiog paprastesniu metodu – taikant Metodikos punktus, tačiau Teismas, priimdamas Sprendimą, šios aplinkybės tinkamai neįvertino.

18.2.                      Pateiktame 2022 m. rugsėjo 7 d. rašte „Dėl neplaninių tyrimų rezultatų pateikimo“ Nr. (4-22-A4E-9910 (t. 1, b. l. 25) užfiksuota, jog 2022 m. rugpjūčio 17 d. 23.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 18 d. 00.30 val. buvo vykdomi aplinkos ore esančių kietųjų dalelių matavimai ir gauti duomenys. Viršnormatyvinės taršos nebuvo nustatyta (žr. Ieškinio 2 puslapio 3 pastraipa).

18.3.                      Atsakovo vertinimu ir pagrįstu įsitikinimu, teismas priimdamas sprendimą padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, neva „matavimai pagrindinio gaisro metu nebuvo atliekami ir buvo atlikta jau iš esmės gaisrą užgesinus, todėl matavimų duomenys negali parodyti realios gaisro metu į orą patekusios taršos“, kadangi: ieškovo vyriausiasis specialistas M. G. savo 2022 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 41–42) aiškiai nurodė, jog gaisro vietoje buvo apie 22 val. 15 min., t. y. gaisro metu, tai reiškia, kad turėjo visas galimybes operatyviai reaguoti, imti oro mėginius, fiksuoti daromą žalą būtent gaisro metu, mėginiai tyrimams imti 23 val. 55 min., tai reiškia, jog Matavimo duomenys fiksuoti būtent gaisro metu. Apeliaciniame skunde teikiama tarnybinio pranešimo kopija. Kaip liudytojas apklaustas atsakovo aplinkosauginių projektų vadovas K. Š. nurodė, jog „tyrimai buvo atliekami gaisro likvidavimo metu, ta prasme gaisras dar nebuvo užgesintas, ta prasme dūmų stulpas darbo buvo ir kai tyrimai buvo imami teršalai, galimi teršalai, buvo ore“ (civilinėje byloje 2024 m. sausio 9 d. posėdžio 1 val. 5 min. 28 sek.).

18.4.                      Teismas, priimdamas sprendimą, savo argumentacijos šioje dalyje nemotyvavo, pateikė ją formaliai. Pagrindo abejoti civilinėje byloje surinktais įrodymais, atsakovo vertinimu, neturėjo. Dėl kokių priežasčių šios aplinkybės teismo sprendime nebuvo vertintos ir analizuotos, atsakovui nėra žinoma ir suprantama.

18.5.                      Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis ir nurodoma, kad apskaičiuodamas žalą ieškovas rėmėsi tik Metodika, tačiau niekaip neįvertino neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybių ir laiko, atsakovo atliktų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių žalos aplinkai veiksnių skubios kontrolės, sulaikymo, pašalinimo ar kitokio valdymo siekiant sumažinti žalą aplinkai (gaisro gesinimo ir pasekmių šalinimo nedelsiant; kompetentingų institucijų, įskaitant ieškovą, informavimo ir visiško bendradarbiavimo). Šių aplinkybių visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai, priimdamas sprendimą, nevertino ir teismas.

18.6.                      Žalą padaręs asmuo (teršėjas) privalo atlyginti žalos aplinkai atstatymo (atkūrimo) išlaidas, o pati nustatyta žala privalo būti konkreti, apskaičiuojama, tiesiogiai susijusi su žalą padariusio asmens (teršėjo) veiksmais. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-9-415/2023).

18.7.                      Galimybes ir priemones nustatyti konkrečią gaisro metu kilusią žalą ieškovas neabejotinai turėjo – tą patvirtina laiku užfiksuoti Matavimo duomenys, tačiau nustačius, jog Matavimo duomenų rezultatai ieškovo netenkina, buvo pasirinktas būtent ieškovui palankesnis skaičiavimo metodas išimtinai siekiant, pasitelkus tokį matematinį skaičiavimo metodą, atsakovą nubausti. Lietuvos teismų praktikoje aiškiai pažymėta, jog pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Taip pat žala gali būti priteista kaip išlaidos, susijusios su prevencinių priemonių, skirtų sumažinti žalą aplinkai ar užkirsti kelią jos atsiradimui, taikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Tai reiškia, kad ieškovo siekis nubausti Atsakovą negali būti toleruojamas ir nėra suderinamas su civilinės atsakomybės institutu siekiamais tikslais.

18.8.                      Apeliaciniame skunde cituojama  AAĮ 33 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog žalos aplinkai dydis apskaičiuojamas šio AAĮ 32 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka. Be to, nurodoma, kad žalos aplinkai dydžio nustatymo kriterijai yra įtvirtinti įstatyme ir turi būti tiesiogiai taikomi vertinant bei apskaičiuojant žalą (pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-9-415/2023): įvertinama pirminė aplinkos būklė (sąlygos). Pirminė būklė nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę, kuri buvo žalos aplinkai padarymo metu ir kuri būtų buvusi, jeigu žala aplinkai nebūtų padaryta (AAĮ 32 str. 2 d.), o būtent, įvertinamas neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumas, įvertinamos natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybės ir laikas, įvertinami atlikti veiksmai, užtikrinantys teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, įvertinamos pritaikytos aplinkos atkūrimo priemonės. 

18.9.                       Ieškovas, vertindamas žalą, šių kriterijų neįvertino ir realiai jų iš viso netgi nevertino. Pavyzdžiui, civilinės bylos atveju, vertinant neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pagal oro taršos matavimus, atliktus gaisro metu, ir gautus Matavimo duomenis viršnormatyvinės taršos nebuvo nustatyta. Tai reiškia, kad sprendimu deliktinė civilinė atsakomybė taikoma iš esmės neįvertinus realaus žalos aplinkai kilimo fakto, vadovaujantis vien principu – tarša = žala, tačiau ne kiekvienas oro teršimas sukelia pareigą kompensuoti žalą pinigine išraiška, t. y. atlyginti žalą, kadangi tam turi būti konstatuotas civilinės atsakomybės sąlygų visetas.

18.10.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-165/2010, 3K-3-433/2008).

18.11.                       Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad net ir netyčinio incidento atveju, išleidus teršalus į gamtinę aplinką, žalos dydis turi būti nustatinėjamas ir negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-575-302/2019). Tuo tarpu Ieškovas, nustatinėdamas žalą aplinkai, rėmėsi Metodikoje įtvirtintomis prezumpcijomis, o ne Matavimo duomenimis, o Teismas, priimdamas Sprendimą, tokią prezumpciją nepagrįstai ir neteisėtai palaikė.

19.       Apeliacinio skundo dalyje dėl netinkamo vertinimo, jog egzistuoja sąlygų visetas, būtinas Atsakovo civilinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą kilimui, nurodomi šie motyvai:

19.1.                      Atsakovo vertinimu, teismas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai nevertino, jog nei Ieškovo Ieškinyje, nei kituose Ieškovo pateiktuose dokumentuose nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kokia reali žala aplinkai kilo, ar kilusi žala buvo reikšminga, todėl priėmė Sprendimą dėl gaisro metu aplinkai kilusios žalos remiantis vien matematiniais Metodikoje numatytais skaičiavimais, nevertinant žalos kilimo realumo, nevertinant aplinkybių, jog Gaisras kilo ne dėl nuo Atsakovo priklausančių aplinkybių. Nė vienas iš AAĮ 1 str. 21 p. numatytų kriterijų Civilinėje byloje nagrinėtu atveju nepasireiškė. Byloje (t. 1, b. l. 25–29) yra pateikti Ieškovo atliktų tyrimų protokolai, kurie rodo, kad kietųjų dalelių ore koncentracijos nebuvo viršytos, o visų medžiagų matavimų rezultatas „,žemiau metodo nustatymo ribos“, tai reiškia, jog Gaisro metu kilusios taršos nefiksavo Ieškovo pasitelkti prietaisai – todėl žala, jeigu ji ir egzistavo, neabejotinai buvo nereikšminga.

19.2.                      Ieškovas dublike nurodė (Ieškovo dubliko 5 psl.) AAA 2022-09-07 įvertinime Nr. (4-22)-A4E-9910 dėl neplaninių tyrimų rezultatų pateikimo dėl Atsakovės teritorijoje kilusio gaisro buvo įvertinta tiek pirminė būklė, tiek poveikio reikšmingumas. AAA nustatė, kad reikšmingas poveikis orui nebuvo padarytas, nes viršnormatyvinės taršos nebuvo nustatyta.

19.3.                       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. D1-322 patvirtinto Mažareikšmių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje kriterijų aprašo 13.2. punkte numatyta, jog pažeidimas, susijęs su teršalų išmetimu iš stacionaraus oro taršos šaltinio, priskiriamas prie mažareikšmio pažeidimo, jei atitinka 11 punkte nurodytus kriterijus, nustatytas leidime įrašyto aplinkos oro teršalo leidžiamos taršos vienkartinio dydžio viršijimas, kurio dydis neviršija 10 proc. leidime nustatytų iš visų taršos šaltinių išmetamo šio teršalo vienkartinių dydžių sumos. Šis papunktis netaikomas, jei viršijamas leidžiamos taršos į aplinkos orą vienkartinis dydis, t. y. teršalo koncentracija, nustatyta vadovaujantis Aprašo 9.1 papunktyje nurodytu teršalų išmetimą į aplinkos orą reglamentuojančiu teisės aktu.

19.4.                      Toks galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog, jei Atsakovas būtų turėjęs leidimą deginti atliekas ir būtų atlikęs aktyvius neteisėto deginimo veiksmus, t. y. deginęs atliekas pažeidžiant leidimo sąlygas, tai ir net vienkartinis viršijimas galėtų būti leistinas ir atsakomybė Atsakovui nebūtų taikoma. Šiuo atveju dar kartą akcentuoja, jog jokių aktyvių neteisėtų deginimo veiksmų atsakovas neatliko ir atlikti negalėjo – ieškovo deklaruojama žala kilo dėl nuo atsakovo nepriklausančių ir nekontroliuojamų aplinkybių, t. y. gaisro.

19.5.                      Atsakovas pažymėjo, jog teismas sprendimą motyvavo remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, tačiau šios bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-465/2008 ratio decidendi nesutampa, todėl teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo pagrindo remtis šia nutartimi kaip tokio pobūdžio bylos taikomu precedentu.

19.6.                      Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog civilinėje byloje nebuvo nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog ieškovo nurodoma žala aplinkai kilo dėl atsakovo tariamai atliktų neteisėtų veiksmų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti jokie objektyvūs įrodymai ar kriterijai, vertinimai, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad, jei nebūtų nustatyta formalių sandėliavimo pažeidimų, – gaisras vis tiek nebūtų kilęs. Ir ar tuo atveju vis tiek būtų taikoma atsakomybė už kilusią žalą aplinkai, t. y. jei atliekų sandėliavimo pažeidimų iš Atsakovo pusės, kuriuos 2022 m. rugsėjo 15 d. Patikrinimo aktu Nr. (5.3)-PA-4819 užfiksavo Ieškovas, ir tokiu pat būdu būtų kilęs gaisras – ar tokiu atveju žalos atlyginimo Ieškovas vis tiek reikalautų iš Atsakovo ir ar tai reiškia, kad tokiai civilinei atsakomybei taikyti nereikia ne tik kaltės (kaip teigia Ieškovas), bet taip pat nereikia ir neteisėtų veiksmų sąlygos. Vien formalus atliekų sandėliavimo pažeidimas nesąlygojo žalos aplinkai kilimo. Už sandėliavimo pažeidimus, t. y. už Taršos leidimo sąlygų pažeidimą, atsakovės atsakingam asmeniui – Klaipėdos atliekų rūšiavimo padalinio vadovei D. B. 2022 m. spalio 11 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 22185254525 su administraciniu nurodymu, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 30 dalį, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 60 EUR bauda, kuri buvo sumokėta.

20.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie motyvai:

21.1.                       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-10-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2012, yra išaiškinęs, jog pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Nurodyto įstatymo nustatyta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis. Tai reiškia, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys.

21.2.                      Nagrinėjamu atveju Departamentas į teismą su reikalavimu atlyginti aplinkai padarytą žalą kreipėsi dėl to, nes Atsakovės neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jos veiklavietėje kilusio gaisro metu sudegė 1,21 t plastikinės plėvelės, o AAA atliktų matavimų pagrindu pareigūnai nustatė, kad gaisro metu į orą sklido teršalai, tokiu būdu nustatytos aplinkybės suteikė pagrindą konstatuoti žalą dėl atsiradusių padarinių aplinkai. Nagrinėjamu atveju minėto neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad užsidegusios plastiko atliekos (šienainio plėvelė) buvo sandėliuojamos nesilaikant atsakovei išduoto Taršos leidimo Nr. (11.2)-33-02/2004/TL-KL2- 41/2017 sąlygų, t. y. palaidos atliekos buvo laikomos tam pagal Taršos leidimą neskirtoje zonoje, o tai rodo, kad tokiais neatsakingais atsakovės veiksmais buvo pažeisti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

21.3.                      Pažymėjo tai, kad pagal bendrąsias Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas ūkio subjektas turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik jame nustatytomis sąlygomis (19– 2 straipsnio 2 dalis). Asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti (AAĮ 192 straipsnio 2 dalis). Tokių leidimų išdavimas yra detaliai ir įsakmiai reglamentuotas Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, pagal kurias veiklos vykdytojams minėti leidimai išduodami tik įvertinus visą ūkio subjekto pateiktą informaciją, susijusią su planuojama veikla, aplinka (tarp jų ir informacija apie vietos sąlygas: įrenginio eksploatavimo vieta, trumpa vietovės charakteristika), kurioje veikla bus vykdoma, planai dėl naudojamų žaliavų, planuojamos taršos, priemonių taršai vengti, taikomas aplinkos apsaugos priemones ir kt. Veiklos vykdytojas pirmiausiai yra vertinamas pagal savo techninę bei ekonominę padėtį bei siekį pasirengti saugiai eksploatuoti įrenginį, t. y. vertinama, ar taikomos taršos prevencijos priemonės, kaip efektyviai ir taupiai naudojami gamtos ištekliai bei energija, taip pat vertinama avarijų rizikos tikimybė bei numatoma jų kontrolė ir kt. Todėl priešingai nei teigia atsakovė, jos nustatytų Taršos leidimo sąlygų nesilaikymas, t. y. prevencinių priemonių nesilaikymas, ir yra tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Atsižvelgiant į tai, Departamento įsitikinimu, šios aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų dėl padarinių aplinkai buvimo faktą, taigi Teismas šią sąlygą nustatė ir įvertino teisingai.

21.4.                      Atsakovės aplinkai padarytos žalos faktas yra įrodytas, Teismas jį nustatė ir įvertino teisingai. Pirma, AAĮ 32 straipsnio 4 dalyje aiškiai numatyta, kad žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones. Šiuo aspektu būtina atkreipti apeliacinio teismo dėmesį į tai, kad atsakovė painiojasi tarp aplinkai padarytos žalos fakto ir jos dydžio nustatymo kriterijų. Pažymėtina tai, kad Atsakovės minima ir vis kritikuojama Metodika nustato aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodus, kurie yra taikomi aplinką užteršus draudžiamais išmesti į aplinką teršalais ar tą padarant draudžiamoje vietoje arba draudžiamu būdu. Šios Metodikos paskirtis yra tikslinė – ji skirta įvertinti žalą aplinkai, kuri pasireiškia tolimesnėje ateityje. Kitaip nei bandoma oponuoti, esą padaryta žala šioje civilinėje byloje realiai nebuvo vertinama ir net jos padarymo faktas nebuvo neigiamo poveikio reikšmingumas bei kitos aplinkybės yra nustatomos ir vertinamos atskirai nuo Metodikos. Tai daroma aplinkosaugos specialistų, mokslininkų tyrimais, įgaliotų institucijų išvadomis, vadovaujantis konkrečiomis administracinėmis procedūromis. Tuo tarpu Metodika reguliuoja tik vieną padarytos žalos aspektą – jos dydžio įvertinimą pinigine išraiška, tai šiuo atveju ir buvo padaryta.

21.5.                      Antra, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad šioje civilinėje byloje nebuvo nustatyta reali žala orui. Pažymėtina tai, kad ginčo atveju keliamas žalos, padarytos specifiniam objektui – aplinkai, atlyginimo klausimas. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 punktas numato, jog teršalai – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai arba turtui. Metodikos 7 punktas numato, kad teršalų išmetimas – kenksmingų medžiagų arba atliekų, nuotekų, turinčių tokių medžiagų, patekimas iš objekto, įrenginio, transporto priemonės į aplinką, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių tai įvyko. Aplinkos teršimas teršalais daro aplinkai žalą ir ją daro iš karto, t. y. nuo jų patekimo į aplinką momento. Tyrimų metu nustatyta, jog į aplinkos orą gaisro metu, neturint tam jokios teisės, buvo leidžiami teršalai. Teismas, įvertinęs tai, sprendime pripažino, su kuo sutinka ir Departamentas, kad degant plastikui į orą išleisti teršalai darė tiesioginį poveikį ekosistemai (didinamas oro užterštumas, ir taip bloginama jo būklė), oro kokybei, taip patvirtindamas, kad neigiamas poveikis aplinkos orui vis dėlto buvo padarytas. Pažymėtina tai, jog, kaip nurodo ir pati apeliantė, pagal AAĮ 1 straipsnio 21 dalį „žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas“. Žalos sąvoka yra neatsiejama nuo neigiamo poveikio aplinkai, kuris pagal AAĮ 1 straipsnio 8 dalį yra suprantamas kaip kenksmingas (neigiamas) poveikis aplinkai – ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas. Būtent AAĮ yra numatyti atvejai, kada pripažįstama, jog žala aplinkai yra padaryta. AAĮ 32straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis aplinkos elementams (kaip šiuo atveju – orui) ar jų funkcijoms. Tai reiškia, kad konstatuojant žalos aplinkai faktą, turi būti nustatytas vienas iš šių elementų: 1) neigiamas gamtos elementų pokytis arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas5. Nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktas tiesiogiai buvo siejamas su Atsakovės neteisėtais veiksmais, o būtent su tuo, jog Atsakovė draudžiamu būdu (ūkinės veiklos metu neturėdama teisės išleisti teršalų į aplinką, dėl Taršos leidime nustatytų sąlygų nesilaikymo sudegus nustatytam kiekiui šienainio plėvelės, neteisėtai į aplinką išmetė teršalus) išmetė į aplinką teršalus. Tai patvirtina 2022-09-15 atlikto neplaninio patikrinimo akte nustatyti faktai bei atlikti aplinkos oro ėminių, paimtų Atsakovės veiklavietės teritorijoje gaisro metu, laboratoriniai tyrimai ir civilinėje byloje esantys tyrimų protokolai.

21.6.                       Trečia, iš Atsakovės apeliacinio skundo matyti, jog ji reikalauja, jog aplinkai padarytas neigiamas poveikis, kaip konkretus pokytis, būtų nustatytas, išmatuotas kažkaip specifiškai ar pan., tarsi nebūtų aišku, kaip neigiamai skaitine išraiška pablogėjo oro būklė (apeliacinio skundo 32–38 pastraipos). Kaip pavyzdį nurodo, jog vertinant neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą nebuvo atsižvelgta į tai, kad pagal oro taršos matavimus ir gautus matavimo duomenis viršnormatyvinės taršos nebuvo nustatyta. Anot atsakovės, tai rodo, kad Teismo Sprendimu deliktinė atsakomybė taikoma iš esmės neįvertinus realaus žalos aplinkai kilimo fakto, vadovaujantis vien principu – tarša =žala, tačiau, anot Atsakovės, ne kiekvienas oro teršimas sukelia pareigą kompensuoti žalą pinigine išraiška. Departamentas dar kartą pažymi, kad byloje esantys įrodymai (patikrinimo aktas, AAA atlikti matavimai bei tai pagrindžiantys tyrimų protokolai), taip pat bylai pateiktas žalos apskaičiavimas neginčijamai patvirtina, koks šienainio plėvelės kiekis sudegė Atsakovės Klaipėdos bazėje 2022-08-17 kilusio gaisro metu, konkrečiai – koks plastiko kiekis, o žinant tai pagal Metodikoje nustatytą metodologiją, žinoma ir koks neleistinų teršalų kiekis buvo išmestas į orą. Tai ir yra konkretūs išmatuoti skaičiai, kurie parodo pokyčio mastą, išraišką ar pan. (kaip Atsakovė tai bepavadintų), nes tiek papildomai neleistinos ir neteisėtos taršos gavo aplinkos oras.

21.7.                      Ketvirta, tokia išvada atitinka ir teismų praktiką, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos išaiškinimą, žalos aplinkai fakto konstatavimui iš esmės pakanka nustatyti neteisėtą teršalų išmetimą į aplinką, todėl, Departamento įsitikinimu, atsakovės bandymas operuoti fraze „tarša savaime nėra žala“ šiuo konkrečiu atveju yra tiesiog nevykęs. Tokia atsakovės pozicija aptariamu aspektu sunkiai dera su teisingumo ir protingumo principais, nes, pritarus atsakovei, susiklostytų situacija, kad visi asmenys galėtų nedideliais kiekiais ir be jokios atsakomybės teršti orą, motyvuojant tuo, kad papildomas nedidelis teršalų kiekis nieko blogo jam nepadarys.

21.8.                      Penkta, atsakovė, teigdama, jog esą aplinkai padarytos žalos faktas nenustatytas, vis akcentuoja tai, kad dėl incidento reikšmingas neigiamas poveikis oro būklei nebuvo padarytas. Tačiau reikšmingo neigiamo poveikio (ne)nustatymas nėra aplinkybė, determinuojanti civilinės atsakomybės už žalą aplinkai (ne)taikymą. „Reikšmingas neigiamas poveikis“ yra AAĮ 323 straipsnio sąvoka, kuri apibrėžia, kada aplinkai padarytas neigiamas poveikis yra pripažįstamas reikšmingu. Reikšmingas neigiamas poveikis yra tik neigiamo poveikio, padaryto aplinkai, laipsnis. Ši teisinė sąvoka ir kategorija yra aktuali sprendžiant, ar ūkio subjektas, padaręs žalos aplinkai, privalo jos būklę atkurti iki pradinės (AAĮ 32 straipsnio 2 dalis). Net jei nėra padaromas reikšmingas neigiamas poveikis, tai savaime nereiškia, kad žala aplinkai taip pat nepadaryta. Šių sąvokų sulyginti negalima. Šioje byloje civilinio ieškinio faktinis pagrindas net ir nėra padarytas reikšmingas neigiamas poveikis. Civilinio ieškinio faktinis pagrindas yra žala, kuri neteisėtais veiksmais aplinkai buvo padaryta. Vien dėl to, kad padaryta žala nepasiekia reikšmingo neigiamo poveikio kriterijaus, nesudaro pagrindo teigti, kad žala apskritai nebuvo padaryta. Reikšmingo neigiamo poveikio kriterijus lemia papildomas žalą padariusio asmens prievoles – pareigą ištaisyti padarytą žalą natūra. Reikšmingas neigiamas poveikis yra aktualus ne apskritai civilinės atsakomybės dėl aplinkai padarytos žalos taikymui, o aplinkos atkūrimo procesui ir jo apimčiai. 

21.9.                      Atsakovė apeliaciniame skunde kritikuodama Departamento pareigūnų pasirinktą padarytos žalos ir jos dydžio įvertinimo metodą, nurodo ir tai, kad neva Departamento praktikoje yra nusistovėjusi tvarka gaisrų atvejais žalą aplinkai skaičiuoti būtent vadovaujantis Metodikos 30 punkto nuostatomis, o ne Metodikos 302 punktu. Šiems teiginiams pagrįsti prie apeliacinio skundo kaip priedą10 prideda Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2024-01-17 surašytą Žalos aplinkai apskaičiavimo aktą Nr. Ž 09-2472/2024 dėl 2023-07-01 atsakovės veiklavietėje kilusio taršos incidento, kai toje pačioje atliekų tvarkymo aikštelėje ir vėl buvo kilęs gaisras. Tačiau nagrinėjamu atveju Departamentas nori atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad tokiu būdu atsakovė tik klaidingai interpretuoja buvusią situaciją, greičiausiai taip siekdama tik suklaidinti apeliacinės instancijos teismą. Susipažinus su atsakovės apeliaciniu skundu, pateiktu 2024-01-17 Žalos aplinkai apskaičiavimo aktu Nr. Ž 09-2472/2024, jame išties nurodoma, jog žala aplinkai dėl 2023-07-01 taršos incidento kilo neleistinai deginant plastiką (3, 4 punktai), tačiau Departamentas nori pažymėti, kad tai nurodydamas pareigūnas padarė rašymo apsirikimo klaidą ir tai atsakovė  žino. Iš šioje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių bei atsakovei kartu su 2024-01-17 Žalos aplinkai apskaičiavimo aktu Nr. Ž 09-2472/2024 pateikto pasiūlymo atlyginti aplinkai padarytą žalą matyti, kad abiejų gaisrų metu atsakovės veiklavietėje degė skirtingos atliekos. Abiejų gaisrų atvejais pati atsakovė Departamentui teikė duomenis ir pagal juos buvo nustatyta, kad 2022-08-17 gaisro metu sudegė 1,12 t šienainio plėvelės, o 2023-07-01 – 0,445 t kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekų, nenurodytų 19 12 11 (kodas 19 12 12)12. Tad šių abiejų gaisrų sukeltų pasekmių aplinkai sulyginti negalima. Kaip teisingai atsakovė nurodė, Departamento pareigūnai dėl 2023-07- 01 atsakovės Klaipėdos bazėje kilusio gaisro metu sudegusių kitų mechaninių atliekų apdorojimo atliekų, nenurodytų 19 12 11 (kodas 19 12 12), padarytos žalos aplinkai (orui) įvertinimui pasirinko Metodikos 30 punktą, tačiau Departamento pareigūnai tą padarė ne, kaip bando įteigti atsakovė, dėl to, kad tokia praktika neva yra nusistovėjusi kilusių gaisrų atvejais ir pan. (atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė apskritai bando įrodyti, kad savaiminio užsidegimo atvejais žala aplinkai apskritai neskaičiuojama), o dėl to, kad tokio konkretaus atvejo Metodikoje, jog pagal tokios rūšies atliekų, kokios sudegė 2023-07-01 atsakovės Klaipėdos bazėje kilusio gaisro metu, kiekį būtų galima įvertinti sukeltas neigiamas pasekmes aplinkai, tiesiog nėra.

21.10.                      Atsakovė apeliaciniame skunde niekaip nepagrindė, kokiu pagrindu ji teigia, jog šiuo ginčo atveju apskaičiuojant aplinkai padarytos žalos dydį Departamentas privalėjo laikytis Metodikos 19 punkte nurodytos kažkokios prioritetinės skaičiavimo tvarkos. Atsakovė dėl sunkiai suprantamų priežasčių savo tokius teiginius grindžia iš teisės normos išimtais pavieniais žodžiais, iš konteksto išmesdama tiek žodelius „arba“, tiek ir jai nenaudingą nurodytą aplinkai padarytos žalos įvertinimo būdą – skaičiavimo, iš kurių aiškiai galima suprasti, jog įstatymų leidėjas minėtame punkte nustatė, kaip ir kokiais alternatyviais būdais galima įvertinti išmestų teršalų kiekį. Taigi esminis dalykas yra tai, kad atsakovės nurodytame Metodikos punkte nėra numatytos jokios atsakovės įsivaizduojamos aplinkai padarytos žalos prioritetinės skaičiavimo tvarkos. Kaip teisingai teismas pažymėjo, ginčo atveju vertinti aplinkai žalą pagal AAA pateiktus laboratorinių tyrimo rezultatus Departamentas galimybių neturėjo, nes, priešingai nei nurodo atsakovė, byloje esančių matavimų duomenys neatspindi realios gaisro metu į orą patekusios taršos. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad matavimai nebuvo atliekami nuo gaisro pradžios iki pabaigos. Todėl įvertinus tiek teisinį reglamentavimą, tiek ir turimus duomenis, Departamento pareigūnai turėjo visą teisę faktinį teršalų kiekį nustatyti taikant skaičiavimo būdą pagal turimus duomenis apie konkretų sudegusį plastiko atliekų kiekį. 

21.11.                      Atsakovės nurodytame LVAT 2023-07-05 sprendime, kuriame buvo atliktas vertinimas dėl Metodikos 28-31 punktų teisėtumo, buvo atsiribota nuo ginčijamų normų taikymo ir taikymo praktikos vertinimo ir tą pabrėžė du kartus (sprendimo konstatuojamosios dalies 11, 28.4 pastraipos). Sutiktina, kad LVAT sprendime buvo pažymėti visi aplinkai padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurie pagal AAĮ 32 straipsnio 4 dalį taikomi kartu su Metodika: (i) įvertinama pirminė būklė; (ii) įvertinamas neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumas; (iii) įvertinamos natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybės ir laikas; (iv) įvertinami teršėjo atlikti veiksmai, užtikrinantys teršalų skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimas ir pan.; (v) vertinamos pritaikytos aplinkos atkūrimo priemonės. Tačiau priešingai nei apeliaciniame skunde bando klaidinti atsakovė, visi šie kriterijai iš Departamento pusės buvo įvertinti.

21.12.                      Atsakovė savo apeliacinio skundo „56–57 pastraipose“ nurodo, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos aplinkos orui nebuvo nustatytas. Ši atsakovės pozicija yra deklaratyvi. Tai, kad sprendime pažodžiui apie priežastinį ryšį nepasisakyta, nereiškia, kad jis nebuvo nustatytas. Šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – netinkamai (pažeidžiant aplinkosaugos ir priešgaisrinius reikalavimus) atsakovės laikytų užsidegusių atliekų (šienainio plėvelės) ir atsiradusių pasekmių – teršalų atsiradimo aplinkoje (ore) – yra aiškus faktinis priežastinis ryšys. Teisinis priežastinis ryšys taip pat egzistuoja, nes padariniai teisine prasme tikrai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

22.       Teisme 2024 m. gegužės 29 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, pridedami nauji įrodymai – atsakovo prašymas ieškovui dėl Ataskaitos pateikimo; Ataskaitos kopija; ieškovo prašymas UAB „Biosistema“; UAB „Biosistema“ atsakymas.  Paaiškinimuose nurodoma, kad 2024 m. gegužės 23 d. buvo pateiktas atsakymas į atsakovo paklausimą (priedas Nr. 4), kuriame buvo aiškiai fiksuota, jog aplinkai padarytos žalos atlyginimo dėl 2022-08-17 kilusio gaisro dydis, jį apskaičiavus vadovaujantis ataskaitoje pateiktais skaičiavimais / metodu (įvertinus tai, jog Ataskaitoje minimo 2023-07-01 gaisro metu taip pat degė plastiko atliekos) yra lygus 4285,49 Eur. Paaiškinimuose nurodoma, kad tai patvirtina atsakovo poziciją dėl priimto Sprendimo neteisėtumo, nepagrįstumo ir poreikio grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi iš anksčiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog teismas, sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo Metodikos 19 p. nuostatas, numatančias prioritetą faktiniam, o ne matematiniam žalos aplinkai skaičiavimui, dėl to iš atsakovo priteista ieškovo nurodytų nuostolių suma žymiai viršija realų aplinkai dėl kilusio gaisro padarytų nuostolių dydį.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

 

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

24.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

 

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

 

25.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimas, kuriuo priteista iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Virginijus ir Ko“ 19 890,22 Eur, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (19 890,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo valstybei, sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank, AS, Lietuvos skyriuje (mokėjimo paskirtis – žalos aplinkai atlyginimas.

26.       Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Ieškovo skaičiuojamos žalos aplinkai pagrįstumą pagal Metodikos 30-2 p., nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo Metodikos 19 p. nuostatas, numatančias prioritetą faktiniam, o ne matematiniam žalos aplinkai skaičiavimui, nepagrįstai konstatavo atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visetą, todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų  aplinkos apsaugos srityje.

 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

 

27.       Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus, turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

28.       Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė 2024 m. sausio 17 d. žalos apskaičiavimo aktą Nr. Ž 09-2472/2024, kurį nurodo apeliaciniame skunde dėl 2023-07-01 kilusio gaisro metu UAB ,,Virginijus ir Ko“ Kietųjų antrinių žaliavų rūšiavimo bazės teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sudegus 0,445 t kitos mechaninio atliekų (įskaitant medžiagų mišinius) apdorojimo atliekoms, nenurodytoms 19 12 11 (kodas 19 12 12).

29.       Apeliantė nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, egzistuoja objektyvi galimybė, jog aplinkai galbūt padaryta žala, jei būtų nustatytos kitos ginčo atveju reikšmingos aplinkybės, būtų sumažinta. Atsakovas šiuo apeliaciniu skundu (apeliacinio skundo 24 punktas) yra pateikęs tik hipotetinį galbūt gaisro metu padarytos žalos paskaičiavimą, tačiau neturi visų galimos žalos apskaičiavimui reikalingų duomenų (kaip jie detalizuoti šio apeliacinio skundo priede Nr. 2), todėl pagrįstai mano, kad būtent pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo šiuos duomenis iš ieškovo galėtų išreikalauti ir civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustatyti bei įvertinti.

30.       Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia 2023-07-28 patikrinimo aktą Nr. (5.3)-PA-3457, kuris buvo atliktas dėl 2023-07-01 kilusio gaisro.

31.       Įvertinus šalių procesinius dokumentus, pateiktus apeliacinės instancijos teismui, darytina išvada, jog šios bylos kontekste yra pagrindas apeliacinės instancijos teisme priimti apeliantės pateiktą 2024 m. sausio 17 d. žalos apskaičiavimo aktą Nr. Ž 09-2472/2024 bei ieškovės pateiktą 2023-07-28 patikrinimo aktą Nr. (5.3)-PA-3457. Šie dokumentai buvo parengti dėl  2023-07-01 kilusio gaisro, šalys plačiai šiuos dokumentus aprašo tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl jie yra susiję su apeliacinio skundo motyvais, dėl kurių teisėjų kolegija turės pasisakyti, šalims jie yra žinomi, todėl šie dokumentai priimtini.

 

 

Dėl atsakovės rašytinių paaiškinimų

 

32.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 302 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant klausimą dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, visų pirma būtina atsižvelgti į specialiose apeliaciniame procese taikomose normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, nustatytus ribojimus bei draudimus.

33.        CPK 323 straipsnio nuostatos lemia teisėjų kolegijos išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį, ir kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai.

34.       Nagrinėjamu atveju savo 2024 m. gegužės 29 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė pateikė atsikirtimus į atsakovės atsiliepime į jos apeliacinį skundą nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors, kaip nurodyta pirmiau, tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso normos, nustatančios apeliacijos taisykles, nenumato (CPK 318 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė, atsikirsdama į atsiliepimo argumentus, iš esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundą naujomis aplinkybėmis, teikia naujus įrodymus, todėl rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

35.       Dėl tų pačių priežasčių nepriimami ir įrodymai, kuriais apeliantė grindė savo rašytinius paaiškinimus. Juo labiau kad pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas bylai bei jų vertinimas vyksta būtent pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus.

 

Faktinės bylos aplinkybės

 

36.       Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. rugpjūčio 17 d. gavo pranešimą apie UAB „Virginijus ir Ko“ kietųjų antrinių žaliavų rūšiavimo bazėje kilusį gaisrą ir apžiūros metu nustatė, jog šioje įmonėje atviroje 700–1 000 m2 ploto teritorijoje degė plastiko atliekos.

37.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba               2022-08-26 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje           Nr. M-2-04-00188-22 konstatavo, jog labiausiai tikėtina, jog gaisro kilimo priežastis – savaiminis degių medžiagų (šienainio liekanų, šiaudų, tekstilės) kaitimas. Atlikto neplaninio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu nustatyta, jog įmonės teritorijoje vykdant sandėliavimą buvo pažeidžiami Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau – BGST) reikalavimai, t. y. degios atliekos buvo sandėliuojamos tiesiogiai prie pastato sienų, rietuvės kraunamos didesnės nei nustatyta BGST. Gaisro tyrimo metu nustatyta, kad gaisras kilo rietuvėje, kurios matmenys 10x20 (leidžiama ne didesnės nei 10x15), ji tiesiogiai blokuota prie sklypo ribose esančios tvoros, nepaliekant minimalaus 5 m atstumo iki ribos, tarpai tarp rietuvių 8 m (leidžiama ne mažiau kaip 10 m).

38.        Departamento pareigūnai atliko atsakovės neplaninį patikrinimą ir                              2022 m. rugsėjo 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (5.3)-PA-4819, kuriame užfiksavo, jog atsakovė vykdydama popieriaus, kartono, plastikinės, PET, stiklo, medinės, kombinuotos, metalinės ir kitos pakuotės atliekų surinkimą, rūšiavimą, smulkinimą, presavimą, paruošimą perdirbimui, perdirbimą bei atliekų importo ir eksporto veiklą, laikė atliekas (plastiko, medžio ir kt.) 1 zonoje pagal UAB „Virginijus ir Ko“ įrenginių išdėstymo schemą ir atliekų tvarkymo zonas (kurioje kilo gaisras) sukrautas į krūvas ir palaidas, taip pažeisdama jai išduoto Taršos leidimo Nr. (11.2)-33-02/2004/TL-KL2-41/2017 neatsiejamos dalies, t. y. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, 2.2 ir 2.3 papunkčius, kuriuose įtvirtinta, kad 1 zonoje pagal Teritorijos schemą „rūšiuotų, nerūšiuotų ar likusių po rūšiavimo atliekų laikymas numatytas uždaro tipo preskonteineriuose, HAK tipo konteineriuose“. 

39.       Atsakovė 2022 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. VK-43 pateikė duomenis, kad atsakovės Klaipėdos bazėje 2022 m. rugpjūčio 17 d. kilusio gaisro metu sudegė 1,21 t šienainio plėvelės.

40.       2022-09-07 Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2022-09-07 raštu „Dėl neplaninių tyrimų rezultatų pateikimo“ Nr. (4-22)-A4E-9910 pateikti duomenys rodo, jog gaisro UAB „Virginijus ir Ko“ teritorijoje metu nuo 2022-08-17 23.50 val. iki 2022-08-18 00.30 val. buvo vykdomi kietųjų dalelių matavimai pavėjinėje pusėje nuo gaisro židinio. Kietųjų dalelių aplinkos ore paėmimo ir matavimo įrenginiu E-SAMPLER išmatuotos momentinės koncentracijos siekė 60 µg/m³, 59 µg/m³, 61 µg/m³, 52 µg/m³, 49 µg/m³, 60 µg/m³. Viršnormatyvinės taršos nenustatyta (tyrimo protokolai Nr. P-001-2022-167/1, Nr. P-001-2022-168/1).

41.       Atsakovės atsakingam asmeniui Klaipėdos atliekų rūšiavimo padalinio vadovei D. B. 2022 m. spalio 11 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 22185254525 su administraciniu nurodymu, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 30 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.

42.       Departamento pareigūnai atsakovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos (pažeidimo padarymo metu aktualios redakcijos) (toliau – Metodika) 302 punktu, apskaičiavo dėl neteisėtais veiksmais aplinkai (konkrečiai – orui) padarytos žalos dydį, kuris sudaro 19 890,22 Eur.

 

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų  aplinkos apsaugos srityje

 

                  Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų

 

43.       Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotiniai aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikšmės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Kaltė yra preziumuojama. Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

44.       Paprastai fizinio ar juridinio asmens veiksmų neteisėtumas šios kategorijos bylose reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 19 -2 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.

45.       Už Taršos leidimo sąlygų pažeidimą Atsakovės atsakingam asmeniui – Klaipėdos atliekų rūšiavimo padalinio vadovei D. B. 2022-10-11 surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 22185254525 su administraciniu nurodymu, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 30 dalį, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.

46.       Šiuos savo argumentus ieškovas įrodinėja 2022-09-15 patikrinimo aktu Nr. (5.3)-PA-4819, kuriame užfiksavo, jog atsakovė vykdydama popieriaus, kartono, plastikinės, PET, stiklo, medinės, kombinuotos, metalinės ir kitos pakuotės atliekų surinkimą, rūšiavimą, smulkinimą, presavimą, paruošimą perdirbimui, perdirbimą bei atliekų importo ir eksporto veiklą, laikė atliekas (plastiko, medžio ir kt.) 1 zonoje pagal UAB „Virginijus ir Ko“ įrenginių išdėstymo schemą ir atliekų tvarkymo zonas (toliau – Teritorijos schema) (kurioje kilo gaisras) sukrautas į krūvas ir palaidas, taip pažeisdama jai išduoto Taršos leidimo Nr. (11.2)-33-02/2004/TL-KL2-41/2017 neatsiejamos dalies – Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento – 2.2 ir 2.3 papunkčius, kuriuose įtvirtinta, kad 1 zonoje pagal Teritorijos schemą „rūšiuotų, nerūšiuotų ar likusių po rūšiavimo atliekų laikymas numatytas uždaro tipo preskonteineriuose, HAK tipo konteineriuose‘‘.

47.       Apeliantės motyvas, jog jei atsakovė būtų turėjusi leidimą deginti atliekas ir būtų atlikęs aktyvius neteisėto deginimo veiksmus, t. y. deginusi atliekas pažeidžiant leidimo sąlygas, tai ir net vienkartinis viršijimas galėtų būti leistinas ir atsakomybė atsakovei nebūtų taikoma, jokių aktyvių neteisėtų deginimo veiksmų atsakovė neatliko ir atlikti negalėjo – ieškovo deklaruojama žala kilo dėl nuo atsakovės nepriklausančių ir nekontroliuojamų aplinkybių, t. y. gaisro, nepaneigia bylos įrodymų dėl jos byloje įrodytų neteisėtų veiksmų.

48.       Šioje byloje įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba 2022-08-26 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-2-04-00188-22, t. y. byloje, įrodyta, kad atsakovė vykdydama popieriaus ir kartono, plastikinės, PET, stiklo, medinės, kombinuotos, metalinės ir kitos pakuotės atliekų surinkimą, rūšiavimą, smulkinimą, presavimą, paruošimą perdirbimui, perdirbimą bei atliekų importo ir eksporto veiklą, laikė atliekas (plastiko, medžio ir kt.) 1 zonoje pagal UAB „Virginijus ir Ko“ įrenginių išdėstymo schemą ir atliekų tvarkymo zonas (toliau – Teritorijos schema) (kurioje ir kilo gaisras) sukrautas į krūvas ir palaidas, taip pažeisdama jai išduoto Taršos leidimo Nr. (11.2)-33-02/2004/TL-KL2-41/2017 neatsiejamos dalies – Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento – 2.2 ir 2.3 papunkčius, kuriuose įtvirtinta, kad 1 zonoje pagal Teritorijos schemą „rūšiuotų, nerūšiuotų ar likusių po rūšiavimo atliekų laikymas“ numatytas uždaro tipo preskonteineriuose, HAK tipo konteineriuose.

49.       Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

50.       Byloje nustatytas faktas, kad atsakovei organizuojant savo darbą ir vykdant veiklą užsidegė plastiko atliekos (šienainio plėvelė),  kurios  buvo sandėliuojamos nesilaikant atsakovei išduoto Taršos leidimo Nr. (11.2)-33-02/2004/TL-KL2- 41/2017 sąlygų, t. y. palaidos atliekos buvo laikomos pagal Taršos leidimą neskirtoje zonoje, o tai rodo, kad tokiais neatsakingais atsakovės veiksmais buvo pažeisti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

51.       Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos oro įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teršalai iš stacionaraus taršos šaltinio gali būti išmetami į aplinkos orą tiktai tam turint leidimą. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis teršalus apibrėžia kaip medžiagą arba medžiagų mišinį, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai arba turtui, pagal 10 dalį stacionarus taršos šaltinis – taršos šaltinis, esantis nekintamoje buvimo vietoje.

52.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir,  priešingai nei teigia atsakovė, įrodyta, jog ji nesilaikė nustatytų Taršos leidimo sąlygų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259  
Dėl taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo taisyklių patvirtinimo. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. D1-425 redakcija).

53.       Tik tuo atveju, kai gamtai žala daroma teisėtais veiksmais, gavus leidimą, įstatymas atleidžia nuo padarytos gamtai žalos atlyginimo.

 

Dėl žalos dydžio

 

54.       Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalį padariusieji žalos ūkio subjektai privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog žalos dydis turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

55.       Vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9-415/2023 yra išaiškinęs, kad visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje inter alia (be kita ko) ir deliktines atsakomybes už aplinkai padaryta žala pagrindus, sąlygas, taip pat ir žalos aplinkai apskaičiavimo tvarka reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teises aktu, nurodytu šio įstatymo priede, be kita ko, ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ja ištaisyti (atlyginti) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010, įgyvendinimą (AAI 3 str. 1 ir 3 d., įstatymo Priedo 2 p.).

56.       Žala aplinkai apskaičiuojama Aplinkos ministro 2002 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos pagrindu, kurios 2 ir 3p. nurodyta, jog metodika skirta įvertinti žalą aplinkai (jos komponentams), kuri pasireiškia tolimesnėje ateityje bei šioje Metodikoje nustatyti žalos atlyginimo dydžių skaičiavimo metodai neįvertina žalos, padarytos juridiniams ir fiziniams asmenims, jų turtui arba interesams,  reikia remtis AAĮ 32 straipsnio 1 dalimi, taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstytais išaiškinimais dėl aplinkai padarytos žalos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-165/2010).

57.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovo skaičiuojamos žalos aplinkai pagrįstumą pagal Metodikos 30-2 p. bei nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo Metodikos 19 p. nuostatas.

58.       Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog Metodikoje aplinkai padarytos žalos dydžio apskaičiavimas atlieka ne padarytos žalos aplinkai atlyginimo, o baudinę funkciją,  teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo aspektu yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9-415/2023. Paminėtoje byloje konstatuota, kad  vien tai, kad žalos aplinkai kompensavimo mechanizmas yra pagrįstas tarifais bei koeficientais, savaime nesuponuoja žalos atlyginimo kompensacinės funkcijos paneigimo ar jos paskirties peržengimo į baudinę funkciją.

59.       Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog Metodikos 30 -2 punkto nuostatos galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei ji būtų atlikusi aktyvius atliekų deginimo veiksmus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog,  aiškinant apeliantės nurodomus Metodikos 30 ir 30-2 punktus, darytina išvada, jog jie taikomi  pagal tai, ar yra galimybė nustatyti faktiškai sudegusį plastiko atliekų ar kitų medžiagų kiekį, o ne pagal atsakovės  nurodomą veiksmų tyčinį deginimo veiksmų pobūdį.  Atkreiptinas dėmesys, jog Metodikos 30-2 p. sudėtį sudaro deginamos medžiagos rūšis, jos kiekis, o ne apeliantės nurodomi tyčiniai veiksmai.  Byloje nustačius, jog dėl atsakovės sandėliavimo taisyklių pažeidimų sudegė atsakovės nesaugiai laikomos 1,21 t šienainio plėvelės, todėl taikyti apeliantės nurodomos Metodikos 30 punkto nėra pagrindo.

60.       Atsakant į apeliantės motyvą, jog ieškovas iš esmės panašioje situacijoje – dėl 2023 m. liepos 1 d. atsakovo antrinių žaliavų rūšiavimo bazės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro, kai degė plastiko atliekos, 2024 m. sausio 17 d. surašė Žalos aplinkai apskaičiavimo aktą Nr. Ž 09-2472/2024, kuriame, nors ir nurodydamas, jog žala, padaryta aplinkos orui, deginant plastiką, fiksavo, jog dėl kilusio gaisro aplinkai padaryta žala skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. 6 p. bei Metodikos 30 p., teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą šį motyvą paneigė, nurodydama, jog paminėtame akte įvyko tik rašymo apsirikimas dėl nuorodos į deginamą plastiką.

61.       Ieškovė klaidos aplinkybę įrodinėja  kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktu 2023-07-28 patikrinimo aktu Nr. (5.3)-PA-3457, kuris buvo atliktas dėl 2023-07-01 kilusio gaisro ir šiame akte nurodyta, jog degė kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos, nenurodytas 19 12 11 kodas  (191212),  buvo laikomos ant vandeniui laidžios dangos.

62.        Byloje įrodyta, kad abiejų gaisrų metu atsakovės veiklos teritorijoje degė skirtingos atliekos. Abiejų gaisrų atvejais pati apeliantė teikė duomenis ir pagal juos buvo nustatyta, kad 2022-08-17 gaisro metu sudegė 1,12 t šienainio plėvelės, o 2023-07-01 gaisro metu – 0,445 t kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekų, nenurodytų 19 12 11 (kodas 19 12 12).

63.       Metodikos 30- 2 punkte nustatyta, kad  žalos, padarytos aplinkos orui, neleistinai deginant plastiką ar jo atliekas (pakuotes, izoliacines ir apdailos medžiagas, linoleumą, plėvelę, polistireną, putplastį, plastmasės vamzdžius, prietaisų korpusus ar detales ir kt.) atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal (6) formulę: Ž = 8382,56 * I * Q;  Formulės sudėtis, pagal kurią apskaičiuotas ginčo žalos dydis įrodo  sudegus 1 tonai plastiko ar jo atliekų, taikant 5 lentelėje nurodytus išmetamų teršalų kiekius, Eur/t; I – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą; Q –sudeginto plastiko ar jo atliekų kiekis tonomis. 

64.       Ieškovas apskaičiavo žalos dydį remdamasis nurodyta formule: 8382,56x1,961x1,21 t=19890,22 padarytą žalą aplinkai (užteršus aplinkos orą padarytos žalos dydžių indeksavimo koeficientas 2022 m. III ketvirtį nustatytas – 1,961) ir šio skaičiavimo atsakovė nenuginčijo, pateikdama apeliaciniame skunde skaičiavimus dėl kito gaisro, kilusio  2023 m. liepos 1d. Šioje byloje apskaičiuotas didesnis žalos dydis dėl sudegusios plėvelės, t. y. plastiko medžiagos, nei apeliantės nurodomu atveju – 2023 m. liepos 1d., kai degė ne plastiko medžiaga.

65.        Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad Metodikos 28–31 punktuose įtvirtintos praradimų piniginės vertės apskaičiavimo taisykles yra vienas iš aplinkos atkūrimo priemonių sistemos veikimą užtikrinančių būdų, sudarantis teisines prielaidas visiško žalos, padarytos aplinkos elementams (jų funkcijoms), atlyginimo principo įgyvendinimui.

66.        Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, jog viršnormatyvinės taršos nenustatyta ginčo atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo atveju žalos dydis buvo apskaičiuotas paminėtos Metodikos nustatyta tvarka ir byloje įrodyta, kad gaisro metu sudegė konkretus plastiko atliekų kiekis, pagal jį ir buvo nustatyta, koks konkretus teršalų kiekis į orą pateko iki tol, kol gaisras buvo sustabdytas. 2022-09-07 Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento 2022-09-07 raštu „Dėl neplaninių tyrimų rezultatų pateikimo“ Nr. (4-22)-A4E-9910 pateikti duomenys rodo, jog gaisro UAB „Virginijus ir Ko“ teritorijoje metu nuo 2022-08-17 23.50 val. iki 2022-08-18 00.30 val. buvo vykdomi kietųjų dalelių matavimai pavėjinėje pusėje nuo gaisro židinio. Kietųjų dalelių aplinkos ore paėmimo ir matavimo įrenginiu E-SAMPLER išmatuotos momentinės koncentracijos siekė 60 µg/m³, 59 µg/m³, 61 µg/m³, 52 µg/m³, 49 µg/m³, 60 µg/m³. Viršnormatyvinės taršos nenustatyta (tyrimo protokolai Nr. P-001-2022-167/1, Nr. P-001-2022-168/1).

67.        Paminėtas matavimo protokolas įrodo, kad kietosios dalelės pateko į orą, o dėl to, kad nebuvo padarytas reikšmingas poveikis,  atsakovei  netaikytos aplinkos atkūrimo priemones, tačiau faktiškai padaryta žala, sudegus atsakovės plastiko medžiagai nesilaikant sandėliavimo reikalavimų jos veiklos  teritorijoje.

68.       Metodikos  30-2 p. 5 lentelėje pateikiama išmetamų teršalų rūšis ir jų kiekis sudegus 1 tonai plastiko ar jo atliekų, todėl paneigiamas tik deklaratyvus apeliacinio skundo motyvas, jog faktinis išmestų teršalų kiekis ginčo atveju nebuvo nustatytas.

69.       Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas ir nesiejamas tik su apeliantės nurodoma viršnormatyvine tarša. Neteisėtais veiksmais padaromas neigiamas poveikis aplinkai, dėl to  tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas, (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 d. 21 p. ).

70.       Padarytos žalos faktas sietinas su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu neigiamu poveikiu aplinkos elementui – orui, taigi byloje nustatytas akivaizdus neigiamas gamtos elementų pokytis sudegus pažeidžiant nustatytus reikalavimus laikomai plastiko medžiagai, nes byloje įrodyta, jog teršalai pateko į orą.

 

 

Dėl priežastinio ryšio

 

71.       Pagal paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas šioje byloje ieškovė pagal CPK 178 str. įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti, kad atsakovė pažeidė  šienainio plėvelės sandėliavimo tvarką, t. t. nesilaikė atsakovei išduoto taršos leidimo Nr. (11.2)-33-02/2004/TL-KL2- 41/2017 sąlygų bei šie veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės įrodinėjamomis pasekmėmis – teršalų atsiradimu aplinkoje (ore). 

72.        Pagal formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai nusprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

73.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų – laikant palaidas atliekas, kurios užsidegė pagal taršos leidimą neskirtoje zonoje. Atsakovės laikytų ne pagal sandėliavimo taisykles ir  užsidegusių atliekų (šienainio plėvelės) bei  atsiradusių pasekmių – teršalų atsiradimo aplinkoje (ore) – yra aiškus faktinis priežastinis ryšys. Teisinis priežastinis ryšys taip pat egzistuoja, nes padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, nes atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, vykdančiu ūkinę veiklą, yra atsakingas už neigiamą poveikį aplinkai.

74.       Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas, padarytas specifiniam objektui – orui – atitinka paminėtą teisinį reglamentavimą. Atsakovei nepateikus tinkamų įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, ir nepaneigus jo kaltės prezumpcijos, yra teisinis pagrindas žalos atlyginimą priteisti iš atsakovės.

 

Apeliacinės instancijos teismo išvada

 

75.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti atsakovių veiksmai, kaltė bei šių veiksmų, priežastinis ryšys aplinkos poveikiui. Taigi, kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas įrodė ne tik žalos faktą, tačiau ir jos dydį, taip pat, kaip minėta, ir kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, todėl teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog atsakovė privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.

76.       Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

77.       Ieškovė nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

 

nutaria:

 

Atmesti apeliacinį skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, nurodant atsakovės pavadinimą – UAB „Virginijus ir Ko“ , juridinio asmens kodas 171704584.

Priimti naujus įrodymus, pateiktus su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą, – 2024 m. sausio 17 d. žalos apskaičiavimo aktą Nr. Ž 09-2472/2024 ir 2023-07-28 patikrinimo aktą Nr. (5.3)-PA-3457.

Atsisakyti priimti atsakovės UAB „Virginijus ir Ko“  2024 m. gegužės 29 d. rašytinius paaiškinimus su įrodymais ir juos grąžinti padavusiam asmeniui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjos                                                                                              Irma Čuchraj        

 

                                                                                                            Aušra Maškevičienė                                                 

 

                                                                                                             Erika Misiūnienė