Pirmos instancijos teismo teisėjas                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-164-212/2013

Rima Šimbelytė                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07113-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

42.1; 42.7; 42.8; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 15 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ŽŪB „Vadokliai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8217-400/2012 pagal ieškovės ŽŪB „Vadokliai“ ieškinį atsakovams A. S., V. S. dėl sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimų vykdyti sutartis

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu atsakovės A. S. vienašalį 2008-07-31 žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 376 nutraukimą ir atsakovo vienašalį 2010-02-12 žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 471 nutraukimą; įpareigoti atsakovus vykdyti žemės nuomos sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 16 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nustatė, kad 2008-07-31 žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimu Nr. 376 atsakovė A. S. ieškovei išnuomojo jai nuosavybės teise priklausantį 1,95 ha ir 2010-02-12 žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimu  Nr. 471 atsakovas V. S. ieškovei išnuomojo jam  nuosavybės teise priklausantį 1,96 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).  Šiomis sutartimis buvo pakeistos 2005-04-01 ir atitinkamai 2008-07-31 žemės nuomos sutartys. Sudarytos žemės nuomos sutartys yra terminuotos – iki 2012-12-31. Atsakovai 2012-09-11 pranešimu informavo ieškovę, kad jie nenutraukia žemės nuomos sutarčių, o įspėja ieškovę, kad žemės nuomos sutartys nebebus pratęstos. Po šio pranešimo atsakovai jokių teisinių veiksmų su jiems priklausančiais žemės sklypais, kurie yra ginčo objektas, neatliko: jų kitam savininkui neišnuomojo, nepardavė, iš nekilnojamo turto registro su ieškove sudarytų nuomos sutarčių neišregistravo, ieškovės teisių naudotis išnuomotu žemės sklypu nesuvaržė. Ieškovė po 2012-04-23 ir po 2012-09-11 atsakovų išsiųsto pranešimo toliau netrukdomai naudojosi išnuomotais žemės sklypais. Tai patvirtino abi šalys. Todėl atsakovų ieškovei pateiktą 2012-09-11 pranešimą, įvertinus tikrąją atsakovų juo išreikštą valią ir ketinimus, bei šio pranešimo ieškovei sukeltas pasekmes, teismas nelaikė pranešimu apie terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimą, pareikštu  pagal CK 6.564 str. sąlygas. Pačiame pranešime nebuvo minima, kad žemės nuomos sutartis nutraukiama CK 6.564 str. pagrindu.  Pranešime nebuvo nurodytas konkretus sutarčių nutraukimo terminas, t.y. kada  nutraukiama žemės nuomos sutartis. Todėl teismas konstatavo, kad šiuo pranešimu  buvo išreikšta atsakovų valia ne įspėti ieškovę apie terminuotų žemės nuomos sutarčių nutraukimą prieš terminą, o pranešti apie ketinimą netęsti žemės nuomos sutarčių joms pasibaigus. Atsakovai pranešime paaiškino tokio savo  apsisprendimo priežastį: žemės mokesčio mokėjimo vėlavimą. Tokią pranešimu išreikštą atsakovų valią patvirtina ir jų tolimesni veiksmai- jie po pranešimo nuomininko teisės naudotis išsinuomota žeme niekaip neribojo, jokių sandorių su trečiaisiais asmenimis nesudarė. Ieškovė savo veiksmais patvirtino, kad ji pripažįsta, jog nei nuo 2012-04-23, po 2012-09-11 pranešimo žemės nuomos sutartis  su atsakovu nenutrūko: ieškovė  toliau naudojosi išnuomota žeme, ją suarė. Ieškovė nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad atsakovai Žemės nuomos sutartis nutraukė nuo 2012-04-23. Ieškovė 2012-12-05 teismo posėdyje pripažino, kad derlių išsinuomotose iš atsakovų žemės sklypuose nuėmė, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovai ginčo sutarčių nenutraukė prieš terminą, kaip nurodė ieškovė, o tinkamai vykdė visas Žemės nuomos sutartyse numatytas sąlygas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas bei nukrypus nuo teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismo sprendimo turinys neatitinka faktinių bylos aplinkybių, t. y. teismas aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyje klaidingai nurodė, jog „žemę ieškovė dirba ir daro tai kaip darė anksčiau. Derlių nusiėmė"; „Ieškovė po 2012-04-23 ir po 2012-09-11 atsakovų išsiųsto pranešimo toliau netrukdomai naudojosi išnuomotais žemės sklypais. Tai patvirtino abi šalys - ieškovo atstovė, atsakovas ir atsakovės atstovai". Tokių ieškovės atstovės teiginių teismo posėdyje išsakyta nebuvo. Taip pat klaidingai pateikė ir atsakovų pozicijos (atsikirtimų) klaidingą santrauką: „Jie žemės nuomos sutarčių iš viešojo registro neišregistravo. Su kitais asmenimis jokių sutarčių nesudarė. ŽŪB „Vadokliai" žemės sklypais leido naudotis, niekaip nevaržydami ieškovės teisių į nuomojamus sklypus" – nes tokių argumentų atsakovai nepateikė. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, jog 2011-09-11 pranešimu atsakovai informavo ieškovę, kad jie nenutraukia žemės nuomos sutarties, nes pranešime aiškiai nurodyta, kad ieškovės tariamai įvykdytas sutarties pažeidimas pripažįstamas esminiu sutarties pažeidimu pagal CK 6.564 str. 1 d. 2 p., o sutartys teisiškai nebegalioja nuo 2012-04-23 siųsto pakartotinio įspėjimo. Teismo sprendimas yra pagrįstas klaidingais motyvais, prieštarauja procesinių dokumentų, įrodymų turiniui. Apeliantui kyla abejonių, ar teismo sprendimas buvo priimtas remiantis šios civilinės bylos medžiaga. Todėl mano, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimas yra be motyvų CPK 329 str. 2 d. 4 p. prasme, naikintinas nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes netinkamai taikė vienašalį sutarties nutraukimą reglamentuojančias taisykles, įtvirtintas CK 1.63 str. Net ir tuo atveju, jeigu vienašalio sandorio išorinė forma neatitinka tikrosios šalies valios, turi prisiimti atsakomybę už netinkamą ir klaidingą valios išreiškimą. Jokie po vienašalio žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo apeliantės atlikti veiksmai nebegali pakeisti atsakovų sudaryto vienašalio sandorio - sutarties nutraukimo ir nebegali atkurti sutarties galiojimo. Todėl teismas nepagrįstai vertino, ar atsakovų vienašalis sutarties nutraukimas turėjo įtakos apeliantės naudojimuisi žemės sklypu, ar apeliantei buvo faktiškai sutrukdyta naudotis nuomojama žeme, kokius veiksmus atliko apeliantė ir kt. Be to, bet kokie apeliantės veiksmai ar neveikimas po atsakovų pranešimų pateikimo yra ne pripažinimas, kad žemės sklypo nuomos sutartys galioja, o apeliantės pažeistų teisių gynybos forma.

Atsakovai, veikdami per atstovą, pateikė ieškovei 2012-04-04, 2012-04-23, 2012-09-11 pranešimus, nesiėmė veiksmų išaiškinti savo tikruosius ketinimus, o 2012-09-11 pranešimą dėl sutarties nutraukimo kaip įspėjimą dėl sutarties nepratęsimo pradėjo aiškinti tik prasidėjus teismo procesui. Šias aplinkybes teismas turėjo vertinti ir jomis grįsti sprendimą. Teismas, vertindamas atsakovų veiksmus pagal jų pačių žodinius paaiškinimus, nepagrįstus jokiais įrodymais, šiurkščiai pažeidė CK 1.63 str. 1 d., CK 1.5 str. bei sudarė sąlygas atsakovams manipuliuoti savo atliktų veiksmų ir sudarytų dokumentų teisine prasme. Mano, jog atsakovai savo veiksmais siekia išvengti neteisėtu sutarties nutraukimu sukeltų neigiamų pasekmių.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176-178 str., 185 str., 265 str. 1 d., 270 str. 3-4 d. įtvirtintus reikalavimus, nes iš esmės nevertino atsakovų pranešimų turinio, nenurodė, kokiu pagrindu atmetė apeliantės pateiktus įrodymus, netyrė ir nenustatinėjo reikšmingų bylos aplinkybių. Atsakovų 2012-09-11 pranešimo turinys yra besąlygiškai aiškus ir konkretus, todėl nėra pagrindo teigti, kad juo atsakovai norėjo įspėti, kad sutartys nebus pratęstos. Be to, atsakovas V. S. sutiko ir patvirtino, kad šio pranešimo formuluotės atitinka jo valią. Dėl šios priežasties nepagrįsti teismo argumentai, kad 2012-09-11 pranešime nenurodytas konkretus sutarčių nutraukimo terminas ir ieškovė nepateikė įrodymų šiuo klausimu. 2012-09-11 pranešime atsakovai ne tik nurodė nutraukiantys sutartis, bet taip pat nurodė ir savo vienašalio sandorio teisinį pagrindą- žemės sklypo nuomos sutarčių 7.1., 7.2. punktus ir CK 6.564 str. 1 d. 2 p. Visi atsakovų pranešimai yra surašyti advokato, todėl tai paneigia bet kokius atsakovų argumentus dėl tariamo nesusipratimo. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Teismas sprendimą motyvavo įrodymais nepagrįstais teiginiais apie tai, kad ieškovės nuomojamas žemės sklypas nebuvo perleistas, išnuomotas ar kitaip suvaržytas. Tokios aplinkybės byloje apskritai nebuvo nustatinėjamos. Atsakovai iš esmės patvirtino, kad žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas yra negaliojantis. Todėl apeliacinis teismas galėtų vertinti atsakovų poziciją byloje kaip ieškinio pripažinimą ir tenkinti ieškinį. Mano, kad civilinė byla Nr. 2-8217-400/2012 buvo išnagrinėta pažeidus proceso eigą reglamentuojančias CPK normas, nes byloje nebuvo paskirtas ir neįvyko parengiamasis teismo posėdis, kas taip pat turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas smulkiai aptarė byloje esančius įrodymus ir įvertino juos tinkamai. Ginčo žemės sklypų nuomos sutartys vienašališkai niekada nebuvo nutrauktos ir galiojo iki 2012-12-31. Tai patvirtina faktinės aplinkybės, jog ieškovė išsinuomotus žemės sklypus dirbo visus 2012 metus ir jais naudojosi iki 2012-12-31. Be to, ginčo žemės sklypų nuomos sutartys nebuvo išregistruotos iš viešo registro ir žemės sklypai nebuvo niekam kitam išnuomoti ir neparduoti. Atsakovai niekada nėra pažeidę jokių ieškovės teisių ar teisėtų interesų pagal ginčo nuomos sutartis. Mano, jog ieškovė siekė atsakovus įtraukti į betikslį ir beprasmį bylinėjimąsi. Tokie ieškovės veiksmai traktuotini kaip piktnaudžiavimas teise, nes atsakovai patiria nuostolius ir tam tikrą įtampą bei stresą. Ieškovė yra juridinis asmuo, ją atstovauja teisininkai, todėl suprato ar turėjo suprasti, jog sutartys yra terminuotos, o nuomos terminas baigiasi 2012-12-31. Todėl ieškovė, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, privalėjo 2012 metų vasarą išsiaiškinti su žemės nuomotojais dėl jų ketinimų pratęsti ar nepratęsti nuomos sutartys. Ieškovė visiškai nesidomėdama galimu sutarčių likimu atsakovų nuomojamus žemės sklypus 2012 m. rudenį apdirbo ir užsėjo žieminėmis kultūromis. Ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, o tuo pačiu daro atsakovams žalą. Sutartys baigėsi 2012-12-31, t. y. šiuo metu jau yra išnykusios netgi galimo (spėjamo ar menamo) ginčo pagrindas ir dalykas. Pažymi, jog ieškovė ir šiai dienai nėra su atsakovais atsikaičiusi už 2012 metus, t.y. ir toliau pažeidinėja sutartis.

Mano, kad ieškinys buvo apsimestinis, kaip priemonė daryti atsakovams spaudimą dėl sutarčių pratęsimo. Tačiau atsakovai sutarčių nepratęsė ir nesiruošia to daryti su ieškove, nes šiuo metu žemės nuomą reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja jų prievarta sudaryti ar pratęsti žemės nuomos sutartis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, jog 2008-07-31 ieškovė su atsakove A. S. sudarė žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimą Nr. 376, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei 1,95 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2012-12-31. 2010-02-12 ieškovė su atsakovu V. S. sudarė žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimą Nr. 471, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovei 1,96 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2012-12-31 (b. l. 14-21). Pagal šalių sudarytų sutarčių 5.2 p., ieškovė įsipareigojo atsakovams nuomos mokestį už einamuosius metus sumokėti iki einamųjų metų gruodžio mėnesio trisdešimt pirmos dienos.

Atsakovų atstovas 2012-04-04 pranešimu paragino ieškovę iki 2012-04-13 sumokėti žemės nuomos mokesčius už 2011 metus pagal sudarytas su atsakovais 2008-07-31 ir 2010-02-12 žemės nuomos sutartis (b. l. 22). Pakartotiniu 2012-04-23 pranešimu atsakovų atstovas pakartotinai prašė, kad ieškovė iki 2012-05-02 sumokėtų žemės nuomos mokesčius už 2011 metus (b. l. 23). Ieškovė sumokėjo atsakovams žemės nuomą už 2011 metus 2012-05-02 (b. l. 26, 27). Atsakovai 2012-09-11 pranešė ieškovei, jog pasibaigus sutarčių terminui – 2012-12-31, sutarčių su ieškove nebepratęs, nes ieškovė prarado pirmumo teisę sudaryti naują žemės sklypo nuomos sutartį, netvarkingai vykdydama sutartimis prisiimtus esminius įsipareigojimus. Taip pat atsakovai pranešime atkreipė dėmesį į tai, jog pagal šalių sudarytą žemės nuomos sutarčių 7.1 p. ir 7.2 p., ieškovė padarė esminius pažeidimus nesumokėdama žemės nuomos mokesčio, todėl teisiškai žemės sklypų nuomos sutartys laikomos nutrauktomis nuo pakartotinio atsakovų įspėjimo dienos (b. l. 24-25).

Apeliantė teigia, kad teismo sprendimo turinys neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais, nes teismas sprendime plečiamai išdėstytų kai kurias bylos aplinkybes. Šalys nekalbėjo apie tai, kad ieškovė „Derlių nusiėmė“, kad atsakovai leido ieškovei naudotis žemės sklypais nevaržydami jos teisių. Šių aplinkybių šalys tiesiogiai nenurodė, tačiau atsakovų atstovas, pasinaudodamas replikos teisę kalbėjo apie tai, kad žemės sklypai neišnuomoti niekam ir viešame registre apie nuomos sutarčių nutraukimą registracijos nėra. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytų aplinkybių netikslumas nekeičia priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog atsakovai 2012-09-11 pranešimu vienašaliai nutraukė 2008-07-31 ir 2010-02-12 sudarytas Žemės sklypo nuomos sutartys. Apeliantė pranešimą traktuoja neteisingai. Iš 2012-09-11 pranešimo teksto matyti, jog atsakovai išdėstę sutarčių sudarymo ir įsipareigojimų vykdymo aplinkybes, pranešė ieškovei, jog „pasibaigus sutarčių terminui – 2012-12-31, sutarčių nebepratęs“, nes bendrovė, netvarkingai vykdydama sutartimis prisiimtus esminius įsipareigojimus, prarado pirmumo teisę sudaryti naują žemės sklypo nuomos sutartį (b. l. 24-25). Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovai 2012-09-11 pranešime tik atkreipė ieškovės dėmesį į tai, jog pagal sutarčių 7.1 p. ir 7.2 p. sutartys teisiškai yra laikomos nutrauktomis nuo pakartotinio įspėjimo dienos.

Įstatymas reglamentuoja, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka (CK 6.564 str. 1 d. 2 p.).  

Apeliantė, kaip juridinis asmuo ir stiprioji sandorio šalis žinojo ir suvokė tiek įstatymo nuostata, tiek savo įsipareigojimus atsakovams pagal nuomos sutartis, o būtent – laiku mokėti nuomos mokestį. Pagal žemės sklypo nuomos sutarčių 5.2 punktą ŽŪB „Vadokliai“ už 2011 metus žemės nuomos mokestį privalėjo sumokėti iki 2011-12-31, tačiau sumokėjo tik 2012-05-02 ir tai, tik po pakartotinio atsakovų įspėjimo. Atsakovai pagrįstai minėtų žemės nuomos sutarčių pažeidimą laikė esminiu sutarties pažeidimu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, gavusi pirmą atsakovų pranešimą dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, ėmėsi kažkokių veiksmų, pasiaiškino atsakovams dėl nuomos mokesčio vėlavimo, atsiprašė ir pan. Gavusi antrą pranešimą, ieškovė mokestį sumokėjo tik iki nurodyto termino, t. y. suvokdama, kad vėluoja mokėti nuomos mokestį, nesuskubo jį sumokėti kaip galima greičiau. Kaip žinia, įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Įstatymas įpareigoja šalis atlikti savo pareigą kuo ekonomiškiau, bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų pranešime akcentuojamas ne nuomos sutarties nutraukimas, bet tai, jog žemės nuomos sutartys nebus pratęsiamos. Pažymėtina, kad atsakovų veiksmai neįrodo sutarties nutraukimo prieš terminą, nes jie neatliko jokių veiksmų, įrodančių žemės nuomos sutarties vienašalį nutraukimą. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus ir samprotavimus apie vienašalį žemės nuomos sutarčių nutraukimą ir plačiau dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Teismas aiškiai išdėstė argumentus kodėl nelaiko atsakovų pranešimo vienašaliu žemės nuomos sutarčių nutraukimu. Šių argumentų apeliantė nenuneigė ir apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovų 2012-09-11 pranešimas yra vienašalis sandoris, nenurodė kokiu pagrindu atmetė apelianto pateiktus įrodymus, netyrė ir nenustatinėjo bylai reikšmingų aplinkybių ir pan. Atsakovai ir jų atstovas neigia, kad pranešimu siekė nutraukti nuomos sutartį. Jų paaiškinimai ir nurodytos aplinkybės taip pat yra įrodymai ir teismas jų neatmetė (CPK 177 str.). Atsakovai aiškiai nurodė, kad nuomos sutarties nepratęs ir toliau žemės niekam nenuomos, o patys ją dirbs.

Ta aplinkybė, kad teismas neskyrė parengiamojo teismo posėdžio, neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui. Kaip žinia CPK 228 straipsnyje numatyta teismo teisė, o ne pareiga skirti parengiamąjį teismo posėdį.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkami jas ištyrė, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl naikinti 2012-12-05 sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (b. l. 105, CPK 79, 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

 n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ŽŪB „Vadokliai“, JAK 168551192, 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjai                                                                          Zina Mickevičiūtė

Ramunė Čeknienė

Laimutė Sankauskaitė