Civilinė byla Nr. 2-1205/2013
Procesinio sprendimo kategorija 99.4., 122.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. M. ir D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1450-221/2013 pagal ieškovų G. M. ir D. M. ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos išieškojimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami iš atsakovo priteisti 230 000 Lt skolos, 16 384 Lt palūkanų bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2009 m. rugsėjo 9 d. tarp šalių sudarytą neterminuotą paskolos sutartį, ieškovai paskolino atsakovui 130 000 Lt, o pagal 2010 m. kovo 20 d. tarp šalių sudarytą neterminuotą paskolos sutartį atsakovui paskolino dar 100 000 Lt. Ieškovai nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo reikalauti grąžinti suteiktą paskolą, tačiau, atsakovas ieškovų vengia ir prievolės piktybiškai nevykdo.
Už pateiktą ieškinį ieškovai sumokėjo 1000 Lt žyminį mokestį, nuo likusios (4 928 Lt) žyminio mokesčio dalies sumokėjimo prašė atleisti arba atidėti šios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad viso žyminio mokesčio sumokėjimas skaudžiai atsilieptų jų šeimos gyvenimo kokybei. Nors ieškovo D. M. gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 5 000 Lt, tačiau ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina sūnų ir visos šeimos gaunamos pajamos yra išleidžiamos siekiant užtikrinti nepilnamečio sūnaus poreikius taip pat mokesčiams už komunalines paslaugas bei gyvenamosios vietos nuomą (1 900 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių sunkią ieškovų turtinę padėtį, ir sprendė, kad nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ar atleisti nuo šio mokesčio dalies sumokėjimo. Teismas nurodė, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovė gauna bedarbio pašalpą, tačiau ieškovai pirmos instancijos teismui nepateikė jų gaunamas pajamas pagrindžiančių įrodymų, taip pat duomenų apie patiriamas mėnesines išlaidas (išskyrus nuomos mokestį už būstą). Teismas taip pat rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis apie ieškovų Lietuvoje turimą nemažos vertės nekilnojamąjį turtą ir byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nusprendė, kad ieškovų prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo negali būti patenkintas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai G. M. ir D. M. prašo pirmos instancijos teismo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti juos nuo likusios žyminio mokesčio dalies (4 928 Lt ) mokėjimo. Atskirojo skundo argumentai:
- Nors jie (ieškovai) Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, tačiau gyvendami ne Lietuvoje, negali juo disponuoti ir skubiai parduoti, kad sumokėti žyminį mokestį; atvykti į Lietuvą neturi galimybių.
- Ieškovo mėnesinės pajamos sudaro 1 675 EUR, iš kurių 550 EUR sumokama už būsto nuomą, 103 EUR už elektrą, 49 EUR už kitas paslaugas. Sumokėjus nurodytus mokesčius, lieka 973 EUR (3 300 Lt). Ši pinigų suma išleidžiama sūnaus poreikiams tenkinti, maistui, degalams, todėl santaupų sutaupyti nepavyko. Gyvenant užsienyje turimų pajamų vos pakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti, todėl jie (ieškovai) nedisponuoja tokia suma, kad galėtų sumokėti visą likusią žyminio mokesčio dalį.
- Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovai į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl skolos pagal paskolos sutartis priteisimo, gindami savo pažeistas teises. Be to, už ieškinio pateikimą teismui mokėtina žyminio mokesčio suma (4 928 Lt) ieškovams kaip fiziniams asmenims yra labai didelė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.). Nei absoliučių, nei kitų CPK nustatytų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo dalies šio mokesčio ar jo sumokėjimo atidėjimo sąlygos apibrėžtos CPK 80, 83, 84 straipsniuose. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato teismo teisę spręsti dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau toks prašymas turi būti motyvuotas, pagrįstas įrodymais apie pareiškėjo blogą turtinę padėtį.
Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų (ieškovo D. M., dirbančio užsienio transporto įmonėje Virginija Transport, darbo užmokesčio (vidutinė savaitės alga 387 EUR) dydžio; turimo nekilnojamojo turto Lietuvoje (52 518 Lt vertės žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), 58 900 Lt vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės gaunamos bedarbio pašalpos, kurios dydžio ji nenurodė, išlaidų (550 EUR per mėnesį gyvenamųjų patalpų nuomai, 151,11 EUR išlaidų už neapibrėžtas paslaugas (53-62 b. l.) nėra pagrindo teigti, kad ieškovų turtinė padėtis tokia sunki, dėl kurios jie negalėtų sumokėti reikalaujamo žyminio mokesčio. Įstatymų leidėjas atleidimą nuo žyminio mokesčio iš dalies sumokėjimo sieja ne tik su fizinio asmens pajamomis, bet ir su jo bendra turtine padėtimi. Ieškovams priklausančio turto, gaunamų pajamų bei išlaidų santykis paneigia apeliantų teiginį, kad jie neišgalės sumokėti riekiamo dydžio žyminį mokestį (CPK 178, 185 str.). Santaupų ar nepakankamo kiekio santaupų (apeliantai pateikė DNB banko sąskaitų išrašus) neturėjimas, esant kitų duomenų apie gerą apeliantų turtinę padėtį, nagrinėjamu atveju neturi įrodomosios reikšmės.
CPK 84 straipsnis nustato teismo teisę asmens prašymo pagrindu, įvertinus jo (asmens) turtinę padėtį, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Apeliantai neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies netenkinti prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nagrinėjamoje byloje nėra viešojo intereso požymių, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo peržengti atsirojo skundo ribų ir spręsti dėl neapskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliantams nustatomas naujas terminas per kurį jie turi primokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovams G. M. ir D. M. terminą iki 2013 m. balandžio 18 d. primokėti 4 928 Lt žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui rašytinį įrodymą apie šio mokesčio sumokėjimą.
Teisėja Nijolė Piškinaitė